2022-06-22 Nr. AB-17144-3-62-3-00332-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2927-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00332-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų C. T. E. E. , J. Z. H. H. ir A. C. T. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų C. T. E. E. , J. Z. H. H. ir A. C. T. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai C. T. E. E. , J. Z. H. H. ir A. C. T. T. , atstovaujama tėvų C. T. E. E. ir J. Z. H. H. (toliau – ir pareiškėjai, Užsieniečiai, Prieglobsčio prašytojai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21M47742 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjai yra (duomenys neskelbiami).

2.2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas C. T. E. E. (toliau – ir pareiškėjas), nurodė, kad dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėja J. Z. H. H. (toliau – ir pareiškėja) teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesaugu grįžti į kilmės šalį dėl vykstančio karo. Asmeniškai ji, kaip (duomenys neskelbtini), grėsmės nėra patyrusi, grėsmė kyla visiems (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą Sprendimą, o pareiškėjai jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė.

3.2. Pareiškėjai teigė, kad išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė (duomenys neskelbtini), tačiau asmeniškai pareiškėjai persekiojimo ar fizinės prievartos nėra patyrę, jie neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jiems asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Pareiškėjų pasakojimo kontekste surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjams yra kilęs tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Pareiškėjų pasakojimas neatskleidė jokių realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, realios rizikos pareiškėjams patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nenustatyta. Pareiškėjai nors ir priklauso (duomenys neskelbtini), kuri pagal (duomenys neskelbtini), priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau asmeniškai persekiojimo ar fizinės prievartos nėra patyrę, pareiškėjų paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, (duomenys neskelbtini) tos teritorijos nevaldo, be to ir patys prieglobsčio prašytojai nurodė, kad asmeniškai grėsmės dėl tautybės ir išpažįstamos religijos nepatyrė, o nesaugumo jausmas kyla (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

3.3. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Ginčijamame Sprendime pateikti detaliai aptarti prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo ir draudimo atvykti sprendimo motyvai, kurių pagrindu Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos ir nusprendė pareiškėjus išsiųsti į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti C. T. E. E. ir J. Z. H. H. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą C. T. E. E. ir J. Z. H. H. dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, ir atmetė kitą pareiškėjų skundo dalį.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas C. T. E. E. 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2110-AS-0104. Su pareiškėju atvyko jo sutuoktinė J. Z. T. T. ir nepilnametis vaikas A. C. T. T. .

5.2. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 20 d. prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.3. Pareiškėja J. Z. H. H. 2021 m. lapkričio 9 d. Migracijos departamento apklausos metu teigė, jog ji (duomenys neskelbtini).

5.4. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21M47742 nusprendė: 1. Nesuteikti J. Z. H. H. , C. T. E. E. ir A. C. T. T. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2. Išsiųsti J. Z. H. H. , C. T. E. E. ir A. C. T. T. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3. Uždrausti J. Z. H. H. ir C. T. E. E. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą J. Z. H. H. ir C. T. E. E. dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5. Neuždrausti A. C. T. T. atvykti į Lietuvos Respubliką.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, kad į savo kilmės valstybę negali grįžti, nes yra (duomenys neskelbtini), kurie šalyje persekiojami (duomenys neskelbtini) grupuotės, diskriminuojami, dėl to negali susirasti darbo, ir pažymėjo, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jiems ir kitiems jų šeimos nariams kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nurodė bendrą situaciją kilmės šalyje, tačiau paklausus apie individualias aplinkybes, kaip persekiojamas pasireiškė asmeniškai jų atžvilgiu, pareiškėjai patvirtino, kad asmeniškai prieš juos nebuvo imtasi jokių veiksmų ir individualios grėsmės nėra patyrę, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš (duomenys neskelbtini) šiuo metu nekovojama, jiems pavojinga grįžti (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių apie realiai dėl religinio aspekto panaudotus prieš juos fizinius išpuolius, grasinimus ar vykdytus persekiojimus, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) jiems kiltų realus pavojus ir grėsmė jų sveikatai ir / ar gyvybei grįžus į (duomenys neskelbtini), bei nurodė tik abstrakčias aplinkybės apie (duomenys neskelbtini).

9. Teismas vertino, kad pareiškėjų paaiškinimai, jog iš kilmės valstybės jie išvyko dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir jiems kylančios grėsmės, nėra įtikinami, kadangi prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio persekiojimo, o tokia grėsmė pareiškėjui (-ams) individualiu aspektu nėra nustatyta. Teismas padarė išvadą, kad skunde teismui pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvas aiškiai yra asmeninio pobūdžio, pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) bėgo ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, nes pareiškėjai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) sunku susirasti darbą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai iš kilmės šalies buvo priversti bėgti dėl prieš juos valstybės naudojamų ekonominio pobūdžio priemonių.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių dėl jiems, kaip (duomenys neskelbtini), kylančios grėsmės, o dėstė naujas aplinkybes apie šalyje vykstantį (duomenys neskelbtini) karą, kurios iš esmės nebuvo pateiktos Migracijos departamentui ir nebuvo vertinamos sprendimo priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad tokia pareiškėjų išreikšta nauja pozicija dėl prieglobsčio suteikimo, prieglobsčio suteikimo motyvų nenuoseklumas, abstraktaus bei deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jų persekiojimus ir jiems gresiantį pavojų patvirtina, kad pareiškėjų siekis buvo ne bėgti nuo persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę.

12. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjai nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

13. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę, apie (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) išpuolius, taip pat apie pareiškėjų gyvenamąją vietovę ir smurto lygį joje, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

14. Teismas nustatė, kad, pagal (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau grėsmė turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietovė (duomenys neskelbtini).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iš kilmės valstybės išvyko dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) sulaukė grasinimų ir buvo persekiojami, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo sisteminį (duomenys neskelbtini) persekiojimą. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią paramą bei pagalbą (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu, nebekontroliuoja jokios teritorijos (duomenys neskelbtini).

16. Teismas įvertino pareiškėjų grėsmės šaltiniu nurodytą (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjai nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjų pasakojimo dalis apie vykstantį vidinį karinį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) atitinka kilmės šalies informaciją. Teismas nurodė, kad vykstant ginkluotam konfliktui šalyje (teritorijoje), kiekvienam tos šalies gyventojui kyla grėsmė nukentėti nuo vykstančio ginkluoto konflikto, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad bet kokie veiksmai, sukeliantys grėsmę ir pavojų, yra asmeniškas persekiojamas ar bus persekiojamas ateityje. Iš pareiškėjų pateiktos informacijos bei atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę teismas nenustatė nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmeniškai pareiškėjus, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjai pastaruoju metu dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjai nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė pagrįstų duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjai yra darbingo amžiaus žmonės, visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), gerai pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjai pastaruosius metus, gyvendami (duomenys neskelbtini), nenurodė, jog jiems kas būtų grasinę ar persekioję, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjų argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamiems jų kilmės valstybėje. Teismas nurodė, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu. Jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

20. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų išvykimo iš kilmės šalies ir vengimo į ją grįžti dar viena priežastis yra karinio konflikto baimė ir siekis pabėgti iš kilmės šalies į saugesnę teritoriją, geresnių gyvenimo sąlygų, tačiau ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Nors pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmės, tačiau pareiškėjų nurodyti deklaratyvūs ir nenuoseklūs grėsmių motyvai – asmeniniai. Būtent šias priežastis pareiškėjai nurodė Migracijos departamentui, kurias atsakovas išsamiai analizavo ir būtent dėl jų priėmė Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos iš esmės ekonominės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytais pagrindais.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjų nepilnametis vaikas į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su tėvais, kurie yra jo įstatyminiai atstovai. Pareiškėjai nenurodė jokių individualių, tik su nepilnamečiu jų vaiku susijusių aplinkybių dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nepilnamečiam vaikui. Dėl to, išnagrinėjus pareiškėjų prašyme nurodytas prašymo suteikti prieglobstį priežastis bei argumentus ir netenkinus jų prašymo suteikti prieglobstį, analogiškais motyvais laikytinas pagrįstai atmestu ir prašymas suteikti prieglobstį pareiškėjų vaikui.

22. Teismas įvertinęs pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko buvimo Lietuvoje trukmę, nenustatė, kad pareiškėjų nepilnamečiam vaikui turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga, ar kad tokios apsaugos nesuteikus nebūtų deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja inter alia (be kita ko) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų tikslai.

23. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jų visi nurodyti argumentai. Teismas nurodė, kad atsakovas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. turėjo nustatyti, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Teismui nekilo jokių abejonių, jog atsakovas pareiškėjų prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir jos situaciją. Pareiškėjų skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjams papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra išimtinai subjektyvi ir abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

24. Teismas nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad nagrinėjant skundą ikiteismine tvarka būtinas žodinis nagrinėjimas, nes tokio reikalavimo teisės aktai nenustato.

25. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nustatė, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus pareiškėjų atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtę (duomenys neskelbtini) sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyti VSAT pareigūnų), nepateikė prašymo leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, todėl sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė juos išsiųsti būtent į šią šalį.

26. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą pareiškėjams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo, įvertino Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) 5 punkto, 44 punkto, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir padarė išvadą, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui ir neatitrinka Tvarkos kriterijų, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę dar kokių nors teisės pažeidimų, nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinę ar klaidinę tyrimą, būtų pateikę melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą.

27. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams C. T. E. E. ir J. Z. H. H. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjams C. T. E. E. ir J. Z. H. H. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

28. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams C. T. E. E. ir J. Z. H. H. atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą C. T. E. E. ir J. Z. H. H. dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, todėl atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi.

31. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

31.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

31.2. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nes tam, kad religinei mažumai (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir / arba jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai įvardytų persekiotoją.

31.3. Pagal (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė (duomenys neskelbtini) yra padidėjusi ir pareiškėjų teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas, o (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, požiūris į juos gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas sąlygoja papildomos apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjai pažymi, kad jų duotus parodymus patvirtina ir Migracijos departamento tyrime užfiksuoti aspektai dėl (duomenys neskelbtini) grėsmės, (duomenys neskelbtini) veiklos (duomenys neskelbtini) suaktyvėjimo 2020 m. ir kt.

31.4. Pareiškėjai kritiškai vertina atsakovo sprendimo dalį nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos. Pareiškėjai pažymi, jog atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nors minėta ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, joje apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

31.5. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini), kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija. Taigi, pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjai išvyko iš šalies, nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

31.6. Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) šeima, kurioje yra nepilnametis vaikas, net pagal tris kriterijus ((duomenys neskelbtini)) priskiriama padidintos rizikos grupei, šeima yra labiau pažeidžiama ir jai kyla didesnis pavojus netekti laisvės gyvybės ar sveikatos, ypač vertinant (duomenys neskelbtini) padėtį ir pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vykstantį karinį konfliktą. Atsakovas ir teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra individualios grėsmės.

31.7. Pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti Pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

32. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pareiškėjų pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vertinant tarptautinės apsaugos poreikį svarbu identifikuoti prieglobsčio prašytojo persekiotoją, nustatyti jo tikslus ir motyvus, kadangi tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo, tačiau nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjai nenurodė persekiojimo vykdytojų ar to, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjų kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjų individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų pasakojimas neatskleidė jokių realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, realios rizikos pareiškėjams patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nenustatyta.

32.2. Nepagrįsti yra ir skundo teiginiai, kad Migracijos departamento ginčijamame sprendime surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, nes pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

32.3. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o patys pareiškėjai nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jiems nekyla. Įvertinus pareiškėjų pateiktą informaciją buvo konstatuota, kad pareiškėjų nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio, o įvertinus surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

32.4. Skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą), šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjai skunde nepateikė, be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpius.

32.5. Pareiškėjai iš savo kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 21M47742, kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti juos į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams J. Z. H. H. ir C. T. E. E. atvykti, minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams J. Z. H. H. ir C. T. E. E. atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

35. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjų savybių, nesurinko ir neanalizavo naujausios kilmės valstybės informacijos, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjai nepagrindė, kad jiems kilmės šalyje kyla individualios grėsmės pavojus.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

39. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

40. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

41. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

43. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

44. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

45. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

46. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog apklausos Migracijos departamente metu, bei teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad jie asmeniškai jokių grasinimų ir persekiojimo nėra patyrę. Taigi, pareiškėjai savo pasakojimą iš esmės grindė bendra (duomenys neskelbtini) nesaugia ir sunkia padėtimi kilmės šalyje, bei bendra šalies saugumo padėtimi.

49. Iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems pažeidžiamų asmenų grupei (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)), kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kita.

50. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Šių aplinkybių iš esmės nenurodė ir patys pareiškėjai, t. y. jie patvirtino, kad asmeniškai jiems niekas negrėsė, jie nepatyrė persekiojimo nei iš (duomenys neskelbtini), nei iš (duomenys neskelbtini), bet kilmės valstybėje negalėjo susirasti darbo. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje.

51. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjai grėsmę sieja su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

52. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatavo, kad jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

53. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas taip pat įvertino, ar pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjams galimai gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, pavyzdžiui, priekabiavimu, sulaikymu, fiziniais užpuolimais, seksualine prievarta, žmogžudystėmis, turto prievartavimu, savavališkais areštais, pagrobimais. Remiantis (duomenys neskelbtini) šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ataskaitoje nurodoma, jog įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

54. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjų argumentus dėl jų pažeidžiamumo, t. y. kad jie priklauso grupėms, kurios gali susidurti su padidinta rizika patirti smurtą (kaip (duomenys neskelbtini)), bei nustatė, kad pareiškėjų paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, kadangi tos teritorijos nevaldo (duomenys neskelbtini), nevyksta (duomenys neskelbtini) persekiojimas. Prieglobsčio prašytojai yra darbingo amžiaus, išsilavinę asmenys, kilmės valstybėje yra likę pareiškėjų giminaičiai, pareiškėjai visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl grįžimas į (duomenys neskelbtini) jiems nesukeltų papildomų rūpesčių. Kadangi pareiškėjai neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu jiems galėtų būti suteikta papildoma apsauga, tai atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje 1 dalyje nustatytų kriterijų.

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, vertindamas beatodairiško smurto galimybę pareiškėjų kilmės valstybėje tarptautinio ar vidaus konflikto metu išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) situaciją (duomenys neskelbtini) bei padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai, vis tik tarptautinės apsaugos taikymui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti nustatytas tam tikras beatodairiško smurto lygis, kai vien dėl buvimo teritorijoje, kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei ir sveikatai. Departamento pateiktais duomenimis, surinktais pagal (duomenys neskelbtini), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstančius karinius veiksmus nepaneigia (duomenys neskelbtini) nustatyto beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti tarptautinę apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

56. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Pareiškėjų teiginiai, kad Migracijos departamentas vadovavosi tik neaktualia (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz. tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis ir kt.). Be to, (duomenys neskelbtini) yra parengta kompetentingos institucijos, jose surinkta aktualiausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, o pareiškėjai nenurodė naujesnių (duomenys neskelbtini) surinktų duomenų. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjų situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šios nutarties 48 punkte, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja A. C. T. T. yra mažametė, savarankiški pagrindai suteikti jai prieglobstį nebuvo suformuluoti, jos atstovai tėvai (pareiškėjai C. T. E. E. ir J. Z. H. H. ) nenurodė kitokių priežasčių, todėl pagrįstai jos prašymas išnagrinėtas pagal tėvų nurodytas priežastis ir atmestas analogiškais kaip ir tėvų motyvais.

58. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjai išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir jiems (išskyrus nepilnametį vaiką) uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams (išskyrus nepilnametį vaiką) nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

59. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

60. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų C. T. E. E. , J. Z. H. H. ir A. C. T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas