c293bc6f-72e3-4b9b-9e2d-cf20e8b9ef48 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1699-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04376-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl neteisėtų atsakovės veiksmų;

2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. birželio 25 d. Kamerų, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, plotas buvo nuo 6,43 kv. m – 8,1 kv. m. Pažymi, kad kamerose yra nuolat laikoma po 4 asmenis. Leistina norma buvo viršyta daugelį kartų, todėl pareiškėjas būdamas mažesnėje erdvėje nei numato minimalūs reikalavimai su kitais asmenimis patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

Visi Å¡ie veiksniai pareiÅ¡kėjo asmens dvasinei pusiausvyrai padarė neigiamÄ Ä¯takÄ . Dėl Å¡ių priežasčių yra sutrikęs pareiÅ¡kėjo miegas, jis jaučia depresija, kameroje nuolat tarp suimtųjų kyla buitiniai konfliktai, retais atvejais ir fizinio kontakto konfliktai. Å ios gyvenimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui nepriimtinos ir prilyginamos prie nežmoniÅ¡kų kalėjimo sÄ lygų. Teigia, kad kameroje yra tik dvi kėdės, o suimtieji yra keturi. Å is gyvenamojo ploto akivaizdus pažeidimas yra ne tik fizinis nepatogumas, bet ir žeminimas.

Kamerose sanitarinis mazgas yra toje pačioje patalpose ir yra atskirtas tik maža sienele, kuri visiÅ¡kai jokios įtakos nedaro. Kai vienas asmuo valgo, o kitas asmuo nueina į tualetÄ , dažniausiai prasideda konfliktai ir tai yra nežmoniÅ¡ka. Taip pat ir nemalonÅ«s kvapai lieka kameroje. Visose kamerose higienos normos panaÅ¡iai pažeidžiamos, pilna tarakonų, nevalomi langai. Dėl esamų grotų patys iÅ¡valyti langų neturi galimybės, nes dėl grotų nėra galimybės prieiti prie langų. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žeminti orumÄ , tačiau, pareiÅ¡kėjo nuomone, visÄ laikÄ , kol buvo kalinamas, jo orumas buvo žeminamas, dėl to pareiÅ¡kėjas patytė dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ ir tai gali ateityje turėti įtakos pareiÅ¡kėjo psichinei sveikatai.

PaaiÅ¡kina, kad visose kamerose tualetas yra gyvenamojoje patalpose, kuris nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas sienele, ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m. Nurodo, kad sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, nes nėra jokios kabinos. Naudodamasis sanitariniu mazgu kitiems asmenims matant pareiÅ¡kėjas jaučia diskomfortÄ , patiria pakankamai gilius dvasinius bei psichologinius iÅ¡gyvenimus. Teigia, kad turi teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Å is komitetas antrajame bendrame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad įkalinimo įstaigoje dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Nurodo, jog Higienos normų 76:2010 68 punktas buvo pažeistas.

Pažymi, kad nors ir vyksta kokie nors remonto darbai, kaliniams turi bÅ«ti užtikrintas Å¡iltas (karÅ¡tas) vanduo prausti kÅ«nÄ mažiausiai kartÄ per savaitę. Pagal galiojančius teisės aktus yra numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę vedami į duÅ¡Ä ir nustatyta prausimosi trukmė – 15 min. PareiÅ¡kėjas yra vedamas nusiprausti tik vienÄ kartÄ per savaitę ir ne dažniau, o tai yra Å¡iurkÅ¡tus Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Kitas dienas pareiÅ¡kėjas jaučiasi nemaloniai, kadangi prakaituoja, o nusiprausti galimybės neturi. Pažymi, kad pagal Europos kalėjimų taisyklių (Europos Tarybos ministrų komitetas, Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 19.4 punktÄ , turi bÅ«ti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sÄ lygas atitinkančioje temperatÅ«roje ir jei įmanoma, kiekvienÄ dienÄ , tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad bÅ«tų užtikrinti higienos reikalavimai.

Nurodo, kad Lietuvoje minėta nuostata pažeidžiama ir dėl to kalta atsakovė. Nurodo, kad kamerose neveikia ventiliacija, todėl yra drėgna ir tamsu. Čiūžiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Teigia, kad kamerose švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo, todėl yra ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas.

NatÅ«rali Å¡viesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapÅ¡viečia. Kamerose yra elektrinis apÅ¡vietimas, praktiÅ¡kai visose kamerose yra įrengtos dvi po trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is vatus Å¡viesÄ skleidžiančios lempos, Å¡viesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvÄ . Patiems iÅ¡jungti Å¡viesÄ nėra galimybės, nes kamerose nėra jungiklių. Patalpos tinkamas apÅ¡vietimas yra vienas reikÅ¡mingiausių veiksnių, o bÅ«tent Å¡viesa per akis ir vegetacinę sistemÄ , tvarkančiÄ vidaus organų veiklÄ , veikia savijautÄ .

Ji padeda palaikyti ryšį su aplinka ir skatina gyvybinius procesus. Tuo tarpu Å¡is kiekis nėra užtikrinamas. Gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tačiau patalpoje tokio kiekio apÅ¡vietimas nėra užtikrinamas. Taigi Å¡ios nuostatos yra pažeidinėjamos. PaaiÅ¡kina, kad žiemÄ yra neužtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis. TemperatÅ«ra yra nuo +10C iki +14C, o vasarÄ yra per karÅ¡ta net iki +35C.

Nurodo, kad administracijos prašė ne kartÄ iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ , tačiau administracija atsisako. Nurodo, kad kamerose yra pilna tarakonų. Lietuvos higienos normos 76:2010 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , tačiau tai nėra daroma. PareiÅ¡kėjas teigia, kad maistas nėra tinkamai užtikrinamas. Maistas nėra skanus, o energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kcal, kai tuo tarpu pareiÅ¡kėjo svoris yra 90 kg., o Å«gis 190 cm.

PareiÅ¡kėjas kasdien sportuoja, todėl jam nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė. PaaiÅ¡kina, kad nurodyti argumentai yra vertinami kaip turintys itin neigiamų pasekmių asmens minimaliai gyvenimo kokybei, saugioms kalinimo sÄ lygoms. Å ie pažeidimai yra susiję taip pat ir su prigimtinių žmogaus teisių, užtikrinančių pareiÅ¡kėjo fizinį ir dvasinį vientisumÄ , pažeidimu ir žeminamu. Pabrėžia, kad Å¡is pažeidimas yra ne trumpalaikis veiksnys, o nuolatinis veiksmas. Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ prie atsiliepimo pridėtų pareiÅ¡kėjo kamerų ir judėjimo iÅ¡rašų matyti, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ LukiÅ¡kių TI-K neturėjo teisinio pagrindo, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys ir sprendimai.

Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro ir izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Vilniaus PN atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarkÄ tvarkydavo kameras, kuriuose gyvena: valė kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekavo sanitarinius mazgus.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ buvo iÅ¡duodamas į kameras. Taip pat, į kameras buvo iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukcijÄ aprÅ«pindavo Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Karantino kameras valė iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plovė bei dezinfekavo su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymi, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Tokio aiÅ¡kinimo, kaip minėta laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Taigi, pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trÅ«kumo negali bÅ«ti nustatyti. Teigia, kad įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

Įstaiga neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Pažymi, kad Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nurodo, kad lango angoje įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir pravėdinti kamerÄ , o esant bÅ«tinybei iÅ¡valyti lango stiklus ir lango rėmÄ . Taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įstaigos administracijÄ . Gavus praÅ¡ymÄ , apsauginės grotos buvo nuimamos tol, kol bus iÅ¡valytas langas, o baigus valymo darbus apsauginės grotos vėl buvo uždedamos.

Teigia, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas kamerose buvo įrengiamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, kuri buvo skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Aukščiau minėtos taisyklės nenumatė atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo.

Å viesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. IÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Nurodo, kad kamerų apÅ¡vietimui buvo naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Elektros tiekimo apribojimu yra siekiama iÅ¡ esmės pozityvių tikslų, t. y. užtikrinti režimÄ pataisos įstaigoje bei saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį.

Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlikdavo operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuodavo oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatÅ«ra.

Nurodo, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo. Tai reiÅ¡kia, kad dėl įvairių priežasčių naudojimui netinkamas minkÅ¡tas inventorius buvo pakeičiamas anksčiau už Materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkoje apibrėžtÄ minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimo laikÄ . Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 44 punkte yra teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 “Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Ä®staigoje laikomų asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys.

DuÅ¡uose buvo nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Nurodo, kad įstaigoje esamų dušų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidžia. PaaiÅ¡kina, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprÅ«pinti kiekvienÄ asmenį, atvykusį miegamÄ jÄ vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, turėjo teisę kiekvienÄ dienÄ vykdyti perkėlimus iÅ¡ vienos kameros į kitÄ griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatomis.

PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimų. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu aÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, Å¡vietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pažymėtina, kad toks pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir jau minėtuose SVÄ® 29 straipsnio 1 dalyje ir BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu. Pažymi, kad tiek suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 52-1923) patvirtintomis mitybos normomis.

Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtindavo savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leisdavo įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ buvo draudžiama.

Tai reiÅ¡kia, kad visas pagamintas maistas buvo kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duodavo karÅ¡tÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas buvo iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes termiÅ¡kai apdorotas maistas buvo laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. LukiÅ¡kių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, buvo praėję medicininį patikrinimÄ . Nurodo, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamuoju laikotarpiu kreipėsi į įstaigos administracijÄ vienÄ kartÄ .

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atlieka gyvenamųjų kamerų patikrinimus pagal gautus suimtųjų ir nuteistųjų skundus, savarankiÅ¡kai atliekant operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo ginčui aktualiu laikotarpiu ne visose gyvenamosiose kamerose buvo atliekami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento kontrolės patikrinimai, atsižvelgiant į tai, pateikiami turimi visuomenės sveikatos saugos kontrolės aktai.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti iÅ¡ valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.

Nurodo, kad konkrečiu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. birželio 25 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki tų metų birželio 25 d., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t y. kad jam kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas; kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu; kad nebuvo užtikrinama teisę į ne mažiau kaip 8 valandų per dienÄ praleidimÄ lauke; nebuvo užtikrintas Å¡iltas (karÅ¡tas) vanduo ir nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę; kamerose neveikia ventiliacija, yra drėgna ir tamsu; kamerose nėra užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas; kamerose yra buitinių parazitų.

Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytinais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į kalinimo įstaiga atvyko 2018 m. balandžio 25 d., buvo paleistas 2018 m. birželio 22 d., kuomet jam buvo panaikinama kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ , visų pirma, grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, nėra nurodytas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1) 1.3.1 punkte, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui.

IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad jis 2018 m. balandžio 25 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 112A, plotas – 6,34 m2, 1 asmuo kameroje, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 124, plotas – 7,31 m2, 2 asmenys kameroje. 2018 m. balandžio 26 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 130, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje). 2018 m. balandžio 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 146, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje). 2018 m. balandžio 28 d.

– 2018 m. gegužės 1 d. buvo patalpintas kameroje Nr. 146 (2 asmenys kameroje). 2018 m. gegužės 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 129, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje). 2018 m. gegužės 3 d. – 2018 m. birželio 21 d. pareiÅ¡kėjas buvo kameroje Nr. 129 (2 asmenys kameroje). 2018 m. birželio 22 d. pareiÅ¡kėjas paleistas į laisvę. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose dviese. Dviem asmenims tenkantis kameros plotas atitiko LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl Ä®sakymo Nr. 1 1.3.1 papunktyje nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto standartus t. y. dviem asmenims tenkantis kameros plotas – nuo 7,31 m2 iki 7,94 m2, o tai reiÅ¡kia, kad kameroje kalinčiam vienam asmeniui teko nuo 3,65 m2 iki 3,97 m2 bendro kameros ploto.

Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , jis dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019). Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu papildomai pažymėtina, kad EŽTT taip pat yra nurodęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai, be kita, ko, atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad į sanitarinį mazgÄ ir kitus baldus, skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr. pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį Nr. A-1511-525/2017 ir kt.).

Ä®vertinus Vilniaus PN pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , nustatyta, kad ginčo laikotarpiu jis nebuvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normÄ pagal nacionalinę teisę ir jam teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu nenustatytas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų faktas nacionalinės teisės bei Konvencijos prasme. PareiÅ¡kėjas teigia, kad sanitarinis mazgas kameroje nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas sienele ne aukÅ¡tesnė nei 1,35 m.

Pasak pareiÅ¡kėjo, sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, nes nėra jokios kabinos, dėl ko pareiÅ¡kėjas jaučia diskomfortÄ , patiria psichologinius iÅ¡gyvenimus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pabrėžtina, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara ir asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Tačiau EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

Pažymėtina, jog svarbu įvertinti tai, kiek asmenų kamerose buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju ginčo laikotarpiu. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu 58 paras, t. y. nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. birželio 22 d. buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas kalinimo įstaigos kamerose 58 paras buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustatė reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad turi teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. SVÄ® 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002)1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Papildomai pažymėtina, kad EŽTT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisių apsaugos sistema, nustatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, kad pirmiausiai pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ Belgian Linguistic).

Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams). Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės negali bÅ«ti realizuotos tiesiogiai netaikant vidaus teisės aktų, taigi sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti žvelgiama tiek į nacionalinį reguliavimÄ , tiek į Konvencijoje garantuojamas teises, tiek į reikÅ¡mingus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-146/2016 ir kt.).

Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo nurodomas pažeidimas (pasivaikščiojimo gryname ore ilgiau nei vienÄ valandÄ pažeidimas) pirmiausiai vertintinas nacionalinės teisės aktų apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kad SVÄ® 29 straipsnyje nustatytas vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas (dėl to ginčo nėra), todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad nebuvo užtikrintas Å¡iltas (karÅ¡tas) vanduo ir nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neneigia, kad galėjo praustis po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, o pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms užtikrinti galimybę nuteistiesiems praustis dažniau teisės aktai nenumato. Skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada LukiÅ¡kių TI-K visai nebuvo karÅ¡to vandens, nedetalizavo, kaip dažnai tokia situacija kartodavosi.

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad dėl sveikatos bÅ«klės jam bÅ«tų buvęs bÅ«tinas prausimasis duÅ¡e dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę, taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl prausimosi trukmės ar dažnumo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ , todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ nurodo, kad jam taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u.

Nors teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o vietų atskyrimo, tačiau EŽTT jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo (žr., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pateiktas aiÅ¡kinimas, kad privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas vertinama kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pertvarų duÅ¡e nebuvimas pats savaime nelaikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, tačiau Å¡i aplinkybė vertinama kaip neužtikrinanti visiÅ¡ko asmens privatumo (žr. 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas atliko bausmę Lukiškių TI-K, jam nebuvo užtikrintas visiškas privatumas naudojantis dušu. Pareiškėjas teigia, kad kamerose neveikia ventiliacija, yra drėgna ir tamsu bei kamerose nėra užtikrinamas patalpos apšvietimas, kamerose yra buitinių parazitų. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas (11.6 papunktis). Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai (11.5 punktas).

Gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Eksploatavimo taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (11.8 punktas).

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ pažymėjo, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Nurodo, kad lango angoje įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir pravėdinti kamerÄ , o esant bÅ«tinybei iÅ¡valyti lango stiklus ir lango rėmÄ , taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įstaigos administracijÄ .

Gavus praÅ¡ymÄ , apsauginės grotos buvo nuimamos tol, kol bus iÅ¡valytas langas, o baigus valymo darbus, apsauginės grotos vėl buvo uždedamos. Teigė, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas kamerose buvo įrengiamas vadovaujantis PÄ®VTT 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Tai viena iÅ¡ priemonių, kuri buvo skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

Oro temperatÅ«ra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatÅ«ra. Ä® bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau- ir NVSC) 2018 m. kovo 7 d. patikrinimo aktas, kuriame fiksuoti LukiÅ¡kių TI-K patikrinimo rezultatai: LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 112A iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra buvo +19C, santykinė oro drėgmė 41 proc., oro judėjimo greitis 0,09-0,11 m/s, tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip +18C ir ne aukÅ¡tesnė kaip +28C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. 2015 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. A-52-858/2015 ir kt.). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. 2017 m. sausio 3 d. nutartis Nr. A-3358-624/2016), 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. A-442-1346/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktika, pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama ir EŽTT jurisprudencija, kurioje taip pat pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (lot. tas, kas teigia, turi įrodyti), nes prieigÄ prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr.

EŽTT 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Olszewski prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21880/03 ir kt.). IÅ¡ paminėto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumas skundžiamas. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu (apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra ir kt.) pagrįsdamas savo argumentus skunde itin abstrakčiai nurodė, kad, jo teigimu, kalint kamerose buvo pažeisti apÅ¡vietimo, oro cirkuliacijos, temperatÅ«ros ir kt. reikalavimai.

Atsakovės atstovas paneigdamas Å¡iuos argumentus nurodė, kad kameros atitiko higienos normos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju esant prieÅ¡ingiems argumentams, atsižvelgtina į tai, jog pareiÅ¡kėjas teigdamas, kad jis buvo kalinamas pažeidžiant higienos normos reikalavimus, iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, kad jam dėl to buvo kilęs pavojus jo sveikatai ar pan., ar jis bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl jo minimų apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros ir kt. reikalavimų neužtikrinimo ir administracija bÅ«tų atsisakiusi pažeidimus paÅ¡alinti.

Tokių įrodymų į bylÄ nepateikus, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teiginiais, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros, oro cirkuliacijos reikalavimus atitinkančiose kamerose. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl higienos (muilo), valymo priemonių į kameras iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu savo teisių pažeidimÄ taip pat įrodinėja vien tik abstrakčiais argumentais, todėl, aukščiau pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste, teismas taip pat neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais argumentais dėl higienos, valymo priemonių tinkamo iÅ¡davimo.

Pareiškėjas teigia, kad maistas nėra tinkamai užtikrinamas. Maistas nėra skanus, o energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kcal, todėl jam nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K maistas buvo nekaloringas ir jo buvo nepakankamai. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi nėra paremti jokiais įrodymais.

Skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų trÅ«ko, nepaaiÅ¡kino, kuo remdamasis teigia, kad maisto kaloringumas buvo tik 1 300 – 1500 kcal. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtindavo savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leisdavo įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ buvo draudžiama. Tai reiÅ¡kia, kad visas pagamintas maistas buvo kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duodavo karÅ¡tÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas buvo iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes termiÅ¡kai apdorotas maistas buvo laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose pilna tarakonų bei, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neorganizavo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo.

IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, jog nuo 2018 m. sausio 5 d. LukiÅ¡kių TI-K UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl parazitų buvimo kameroje. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl tarakonų vertintini kaip itin nedetalizuoti ir neįrodyti. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, svarių argumentų, kuriais remiantis teismas turėtų pagrindo abejoti bendrovės, atliekančios vabzdžių naikinimo darbus, vykdyta veikla.

Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-378-525/2017; 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1906-520/2018).

Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjas taip pat pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl, kaip jau minėta, vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų bÅ«klės negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , įskaitant pažeidimo pobÅ«dį ir jo trukmę, pripažintina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , nes pareiÅ¡kėjui, jo kalinimo laikotarpiu, nebuvo užtikrintas privaumas naudojantis sanitariniai įrenginiais.

Nors byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, tačiau LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinus pareiÅ¡kėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sÄ lygų, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui nurodytus neigiamus iÅ¡gyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nustatyto LukiÅ¡kių TI-K pažeidimo ir pareiÅ¡kėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.

Nors byloje nustatytas pažeidimas trÅ«ko 58 paras, tačiau tai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiÅ¡kėjo teisei apginti, todėl patirta neturtinė žala pareiÅ¡kėjui atlyginama pinigais. Pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į nustatyto pažeidimo (privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimas) ir juo sukeltų nepatogumų pobÅ«dį, į ginamų vertybių turinį, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, teismų priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat nesant duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų iÅ¡skyręs pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų asmenų, siekęs sudaryti jam blogesnes kalinimo sÄ lygas, pažeminti jų orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui už privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimÄ , trukusį 58 paras, priteistina 160 Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PareiÅ¡kėjas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė