2019-02-27 Nr. AB-5496-3-61-3-01995-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3389-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01995-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. (Č. B.) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Č. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 31 d. buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kamerose buvo laikomas po 3–4 asmenis, kamerų plotas buvo nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m, kameroje 4 suimtiesiems buvo 2 kėdės. Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje ir atskirti tik 1,35 m sienele. Be to, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina pareiškėjo privatumo, nes nėra įrengtos kabinos. Kameros neatitinka higienos normų reikalavimų, t. y. kamerose pilna tarakonų, graužikų, buitinių parazitų. Lukiškių TI-K nevalomi langai, o sumontuotos grotos trukdo pareiškėjui pačiam išsivalyti langus. Pareiškėjas daugiau nei 15 kartų buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą. Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimo nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrąjį bendrąjį pranešimą Nr. Cpt/Inf (92)3 pareiškėjas turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, tačiau Lukiškių TI-K numato tik 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimo kiemelyje. Lukiškių TI-K dažnai nėra šilto (karšto) vandens ir nėra galimybės po šiltu dušu prausti visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę (pareiškėjas neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu). Lukiškių TI-K neveikė ventiliacija, buvo drėgna, tamsu, puvo čiužiniai, užsiveisė parazitai, rūdijo metalinės lovos, kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Taip pat kamerose yra ribojamas minimalus gaivaus oro kiekis, nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, o dirbtinis apšvietimas yra per stiprus, t. y. 36 kW, taip pat nėra užtikrinama tinkama temperatūra (žiemos metu kameroje yra 10–14 laipsnių, vasaros metu – iki 13 laipsnių), nebuvo užtikrinama tinkama maisto kokybė ir jo energetinė vertė (nuo 1 300–1 500 kcal), maistas nėra skanus. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė baimę, nerimą, emocinę ir nuolatinę depresiją, pažeminimą, stresą, fizinius ir kitus nepatogumus, sutriko nervų sistema.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Teigė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas sienele, ne mažesne kaip 1,5 m aukščio.

Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše, asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius nuolat išduodamas į kameras. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, o nuo 2015 m.

Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kameros įrengiamos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo 2 iki 1 val. pasivaikščiojimas. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą.

Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybės pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Nurodytos neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tik pateikia samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų. Atsakovo nuomone, nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 271 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 190 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, nustatė, kad visą ginčo laikotarpį (nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. sausio 31 d.) pareiškėjui būnant kamerose vienam ar laikomam su kitais asmenimis teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (nuo 4,15 kv. m iki 6,90 kv. m), todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų (3,6 kv. m) gyvenamąjį plotą.

6. Dėl pareiškėjo tvirtinimo, kad buvo perkeltas iš vienos kameros į kitą daugiau nei 15 kartų, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nedraudžia Lukiškių TI-K administracijai perkelti suimtuosius ir nuteistuosius iš vienos kameros į kitą, negali būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors Lukiškių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau, remdamasis teismų praktika, darė išvadą, kad sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 12 d., kai pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 252, kurioje, Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. liepos 6 d. ir nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. sausio 31 d., iš viso 476 dienas.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, oro judėjimo greitis ir apšvieta, buvo drėgna, veisėsi parazitai, kamerose esančios grotos trukdė išsivalyti langus, neveikė ventiliacija, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat nenustačius pareiškėjo detalizuoto paaiškinimo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo padaryta jo nurodyto pobūdžio pažeidimai, darė išvadą, kad objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotas nuostatas įrodymų naštos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą, tačiau šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik subjektyvią nuomonę, todėl darė išvadą, kad vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų būklės negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kada jam nebuvo leista išeiti pasivaikščioti, kai jis tokia teise nebuvo pasinaudojęs. Vadovaudamasis Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1–Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (93) 12] 47 punktu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, BVK 103 straipsnio 1 dalimi ir 70 straipsniu, teismas darė išvadą, kad atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną neteisėtumo nenustatė.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją su nusiskundimais dėl šilto vandens nebuvimo duše (prašymu suteikti galimybę pasinaudoti dušu dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota dėl šilto vandens nebuvimo duše, taip pat pasinaudoti dušu po sporto). Teismas vertino, kad nesant pareiškėjo nusiskundimų Lukiškių TI-K administracijai, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl teismas tokius argumentus vertino kaip neįrodytus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, jog turėjo galimybę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl vertino, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K išduodamo maisto daviniai neužtikrino jam, kaip sportuojančiam asmeniui, reikiamo kalorijų kiekio, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas buvo 1 300–1 500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl tokio argumento nelaikė pakankamai pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra išskiriamas atskiras valgiaraštis sportuojantiems asmenims, todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti padidinto kaloringumo maisto davinį.

12. Teismas nustatė, kad į bylą pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija paneigia pareiškėjo teiginius, kad dėl Lukiškių TI-K tiesioginių pareigų nevykdymo jam pablogėjo sveikata, t. y. (duomenys neskelbtini), jis susirgo (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesikreipė į medikus dėl jo nurodytų sveikatos sutrikimų, nepateikė teismui įrodymų, kad apie sveikatos būklės pablogėjimą bei duomenų, kad patyrė kitus neigiamus potyrius, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala, todėl pareiškėjo argumentus dėl pablogėjusios sveikatos atmetė kaip nepagrįstus ir nesusietus su konkrečiais atsakovo atstovo veiksmais.

13. Teismas, atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (iš viso 476 dienas), į pažeidimo mastą, trukmę, epizodiškumą, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisė 1 190 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo jo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo peržiūrėti, ar teismo priteista 1 190 Eur suma neturtinei žalai atlyginti už 461 parą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir šalies ekonominės finansinės padėties principus bei padėtį ir esant būtinybei, peržiūrėti neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo nuomone, teisės aktų pažeidimas dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui buvo padarytas ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., todėl teismas nepagrįstai šio laikotarpio nevertino. Pareiškėjas nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar baldų, t. y. kėdžių kiekis, suoliuko, stalo ilgis leido vienu metu maitintis visiems kameroje esantiems kaliniams. Pareiškėjas nurodo, kad jo statusas buvo sulaikytasis, tačiau gryname ore negalėjo būti ilgiau kaip valandą. Jo nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi tik ligos istorija ir padarė klaidingą išvadą, kad ji paneigia pareiškėjo teiginius dėl pablogėjusios sveikatos. Lukiškių TI-K yra susiformavusi ydinga praktika, kad pas gydytojus galima patekti tik tuomet, kai sveikatos būklė yra sunki arba pavojinga, o apsilankymai pas gydytojus žurnaluose nėra registruojami.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti Lukiškių TI-K apeliacinį skundą.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, Č. B. skundą atmetant kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo poziciją vertina kaip neargumentuotą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, bylos šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais iš viso 476 dienas, kitų pareiškėjo pretenzijų nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pareiškėjui priteistas 1 190 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

19. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir mano, kad teismas turėjo įvertinti jo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. Lukiškių TI-K nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

22. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (žr. šios nutarties 5–13 punktus) ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos papildo.

23. Atsižvelgiant į tai, kad iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

24. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjui galimai padarytos neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. Atsakant į tai, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. I-787-821/2018, kuriame įvertintas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. dėl Lukiškių TI-K jam tekusio per mažo minimalaus gyvenamojo ploto, taip pat dėl kamerų būklės, ventiliacijos, apšvietimo, drėgmės ir dėl šių, pareiškėjo teigimu, neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų jam kilusių neigiamų pasekmių. Šios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties dalies pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė. Todėl teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nevertino pareiškėjui galimai padarytos neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d.

25. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo 2 kėdės, nors buvo laikomi 4 asmenys, todėl jis galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl kėdžių trūkumo. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad pagal LVAT praktiką kiti kalinamų asmenų patirti nepatogumai, iš esmės atsiradę dėl kamerų perpildymo (kaip pavyzdžiui kėdžių trūkumas visiems kameroje laikomiems asmenims), vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tik laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 404 kartu su dar trimis asmenimis, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje pareiškėjo teisė į tinkamą minimalų gyvenamąjį plotą yra vertinama tik laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. sausio 31 d., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl to, kad kamerose buvo nepakankamas kiekis kėdžių.

26. Dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose trukmės akcentuotina, kad SVĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau nei 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne ilgiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad teisė kasdien ne mažiau nei vieną valandą pasivaikščioti gryname ore jam buvo užtikrinta. Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo leisti pareiškėjui kasdien daugiau nei vieną valandą būti gryname ore, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore užtikrinimu, yra nepagrįsti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde reiškia ir naujas aplinkybes dėl, jo teigimu, netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, nurodydamas, kad dėl neužtikrinto baldų kiekio kameroje esantys kaliniai negalėjo maitintis vienu metu, teko valgyti šaltą maistą, todėl buvo pažeista teisė maitintis karštu maistu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai reiškiami argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.

28. Vertinant pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma.

29. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo trukmę, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

30. Vertinant, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis pareiškėjui priteistinas nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad iš viso 476 dienas buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris tik dalinai buvo atskirtas nuo bendros kamerų erdvės. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo mastą ir trukmę, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė adekvačią ir protingo dydžio sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, kurios nei mažinti, nei didinti nėra pagrindo.

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. B. (Č. B.) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė