c28f7263-b1e0-4b92-ab7d-e4eb462aa395 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. TS-82-1170/2022 Teisminio proceso numeris nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-162, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : I. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta – neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, I. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), o bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko (duomenys neskelbtini). Neatliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini) – 1 metai 11 mėnesių.

Nuteistasis I. B. dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo teikiamas tris kartus. Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų komisija dėl lygtinio paleidimo taikymo 2021 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 357-189 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas: dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančiose programose, tęsti darbÄ , dalyvauti elgesio pataisos programose. Paskutinį kartÄ nuteistÄ jį I. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kontekste vertino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų komisija, kuri 2022  m.

 birželio  15 d. nutarimu Nr. 58-162 vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Minėtame Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis I. B. rekomendacijas, numatytas Alytaus pataisos namų komisijos 2021 m. spalio 6  d. nutarime Nr. 357-189, vykdė dalinai: tęsė tik darbinę veiklÄ , kelis kartus nedalyvavo individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse (nedalyvavo 2022 m. sausio 31 d. ir 2022  m.  balandžio  11 d. paskirtose socialinio darbuotojo konsultacijose), neatvyko į 2022  m.

 gegužės 25 d. psichologo konsultacijÄ , nedalyvavo 2022 m. balandžio 19 d. suplanuotame renginyje. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2022  m.  birželio 4 d. buvo gautas tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 43-162 dėl nuteistojo I. B. 2022 m. birželio 3 d. patikrinimo metu nebuvimo darbo vietoje. Dėl minėtos aplinkybės buvo nutarta atlikti tyrimÄ (2022 m. birželio 8 d. protokolas Nr. 1-145). Komisija taip pat nurodė, kad 2022  m.  gegužės 3 d. Vilniaus pataisos namuose, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , taikant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

I. B. laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. lapkričio 29 d. atlieka Vilniaus Pusiaukelės namuose. Bausmės atlikimo metu baustas 10 kartų, skatintas 16 kartų. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl priėmė vienbalsį sprendimÄ netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir rekomendavo I. B. tęsti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. birželio 27 d. buvo gautas nuteistojo I. B. skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2022 m. birželio 15 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 58-162 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, Komisijos motyvai yra formalÅ«s, deklaratyvaus pobÅ«džio ir iÅ¡ esmės nepagrįsti. IÅ¡ asmens bylos medžiagos matyti, kad jis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ ir Komisijos numatytas priemones. PorÄ kartų praleido konsultacijas ir tai įvyko vien todėl, kad yra beraÅ¡tis, nemoka skaityti ir plane praleido paskirtas lankymosi datas.

Tikrai savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Pakanka pažangos veiksnių, leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog ateityje iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Vien tai, kad 2020 metais buvo perkeltas į Pusiaukelės namus parodo pažangÄ jo elgesyje. Komisija privalėjo tinkamai įvertinti elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog elgesys pakoreguotas pakankamai, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistasis taip pat nesutinka su Komisijos motyvu, kad patikrinimo metu nebuvo darbe, preziumuojama, kad padarė pažeidimÄ , t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo be pateisinamos priežasties. Pažymi, kad patikrinimas dėl to fakto dar vyksta, sprendimo nėra. 2022 m. birželio 3 d. skubiai privalėjo nuvežti sÅ«nų A. B. pas tyrėjÄ Ä¯ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato antrÄ jį policijos komisariatÄ . Nuvežė jį, paliko policijos įstaigoje ir grįžo į darbÄ , kur jo laukė tikrintojai.

Užtruko mažiau nei valandÄ . Å i aplinkybė turi bÅ«ti Komisijos objektyviai patikrinta. Nuteistojo teigimu Komisija klaidingai pripažino, kad jis nepadarė pažangos keičiant savo elgesį. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangÄ , reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant.

Å iuo atveju buvo bÅ«tina įvertinti tikrÄ jo, o ne formaliÄ - pagal nepakitusių balų skaičių, pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri yra akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės. Perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus, jis dirbo, palaikė ryšį su Å¡eima, lankė socialinį darbuotojÄ bei psichologÄ , t. y. jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nuoseklus ir nukreiptas į elgesio koregavimÄ teigiama linkme, tačiau pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos balai kaip buvo 53, taip ir liko nepakitę.

PaaiÅ¡kinimo tam nėra. Nuteistasis taip pat pastebi, kad jis turi Å¡eimÄ , su kuria palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius, ir gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), pastoviai dirba. Å iuo metu įsidarbino tiekėju UAB  (duomenys neskelbtini). Jis nori integruotis į visuomenę, gyventi kartu su Å¡eima. Sutinka bÅ«ti kontroliuojamas taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo I. B. skundÄ nepateikė. Nuteistojo I. B. skundas netenkintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr.  1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, skundžiamu Komisijos nutarimu ir nuteistojo I. B. asmens byla, konstatuoja, kad skundžiamas Komijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ įkaltinimo įstaigos pagrindų visuma nenustatyta. Ä®vertinus nuteistojo asmens bylÄ , konstatuotina, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ , numatytÄ BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, teismas, iÅ¡samiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistÄ jį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. nuteistojo I. B. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-149 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) pripažinta, kad 2022 m. gegužės 3 d. atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , nustatyta vidutinė nuteistojo I. B. nusikalstamo elgesio rizika. Pabrėžtina, jog Å¡is rodiklis, kurio dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio teigiama korekcija, nuosekliai žemėjančia kaita nepasižymi. Nuteistojo I.

B. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2020  m.  rugsėjo 17 d. nekinta. PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje 2020  m.  rugsėjo  17 d. atlikus pirmÄ jį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ jo nusikalstamo elgesio rizika buvo tokia pati kaip ir paskutiniojo socialinio tyrimo metu - atitiko vidutinės rizikos kriterijų. Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir jo nagrinėjimui reikÅ¡minga medžiaga, taip pat negali pripažinti, kad I. B. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu atitinka alternatyvųjį nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ â€“ akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Visų pirmÄ , teismas atkreipia dėmesį į nuteistojo elgesį po Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų komisijos 2021 m. spalio 6 d. nutarimo priėmimo. Minėtu pataisos įstaigos nutarimu nuteistajam I. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo rekomenduota dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančiose programose, tęsti darbÄ bei dalyvauti elgesio pataisos programose. Per nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį I. B. jam paskirtas rekomendacijas vykdė tik dalinai.

Nuteistasis tik tęsė darbinę veiklÄ , tačiau individualiame resocializacijos plane numatytuose priemonėse dalyvavo tik epizodiÅ¡kai – du kartus nedalyvavo 2022  m. sausio 3 d. bei 2022 m. balandžio 11 d. paskirtose socialinio darbuotojo konsultacijose, 2022  m. gegužės 25 d. neatvyko į psichologo konsultacijÄ , taip pat 2022  m.  balandžio  19 d. nedalyvavo suplanuotame renginyje. Pastarojo nurodytas neatvykimo priežastis, o bÅ«tent – negebėjimÄ tinkamai perskaityti nustatytų renginių datas, teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ bei (duomenys neskelbtini) specialybę, kas paneigia jo teiginius apie negebėjimÄ skaityti bei raÅ¡yti.

Be anksčiau aptartų, nuteistojo asmenybę bausmės atlikimo metu charakterizuojančių, aplinkybių, teismas taip pat atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo iÅ¡vados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl I. B. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčių. Statiniais I. B. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), pirmas teistumas (duomenys neskelbtini) amžiuje (iki (duomenys neskelbtini)), bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas.

Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai bei bÅ«dingos neigiamos nuostatos priežiÅ«ros ir apribojimų atžvilgiu. Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Detalizuojant nuteistojo I. B. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pripažinta, kad nors pastarasis skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo metu jokių įsiskolinimų neturi bei dirba, tačiau I. B. susidurdavo su tam tikra lėšų paskirstymo kompetencijos stoka, todėl siekiant valdyti galimÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra svarbus nuteistojo nuoseklaus ir stabilaus pragyvenimo Å¡altinio užtikrinimas bei tikslingi veiksmai to siekiant. Taip pat pripažinta, kad alkoholio vartojimas iÅ¡lieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali bÅ«ti ir vėl aktyvintas.

Vertinant nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis I. B. dėl nusikaltimų, už kurių padarymÄ yra nuteistas, neprisipažino, yra linkęs nutylėti su nusikaltimų padarymu susijusias aplinkybes. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad pastarasis taip pat yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Asmenybėje stebimas impulsyvumas kaip asmenybės bruožas, kuris yra susijęs su nusikalstamu elgesiu, kuomet pirmenybė yra teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmÄ stymui bei galimų pasekmių apmÄ stymui.

Problemų sprendimo įgÅ«džiai iÅ¡vystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiÅ¡kÄ ja morale nesuderinamos strategijos. Nors nuteistasis stengiasi kelti ateities tikslus, tačiau sunkiai įvardija konkrečius žingsnius jiems pasiekti. Be to, bendraujant su kitais asmenimis pastebima pastarojo manipuliacija, noras apie save sudaryti teigiamÄ Ä¯spÅ«dį. Aptartos Socialinio tyrimo iÅ¡vados kontekste teismas pabrėžia, kad kaltinamojo kriminogeniniai veiksniai per pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį kito, tačiau neigiama linkme.

Pabrėžtina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. atlikto nuteistojo I. B. socialinio tyrimo metu buvo nustatytas vienas nuteistojo kriminogeninis veiksnys, o bÅ«tent – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis. Tuo tarpu anksčiau aptartoje Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje buvo nustatyti 4 statiniai bei 2 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Tiek Å¡ios aplinkybės, tiek anksčiau aptartos Socialinio tyrimo iÅ¡vados bei nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų kontekste, pripažintina, kad nuteistojo elgesio probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos, taip pat iÅ¡ pastarojo skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis, nepaisant jam taikomų rekomendacijų ir socialinės reabilitacijos plano, nesiima kryptingų, aktyvių veiksmų, skirtų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarasis deda pakankamas pastangas bei daro akivaizdžiÄ pažangÄ , kurios pagrindu galima spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ . Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir Å¡ių kriterijų analizei reikÅ¡mingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.  1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018;

Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017). Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad I. B. yra teistas du kartus. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, padarymÄ (BK 260 straipsnio 3  dalis). Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis pirmÄ kartÄ buvo teistas dar (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metų už nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o bÅ«tent - vagystę.

Vėliau nuteistasis I. B. buvo nuteistas 2007 m. sausio 17 d. už vieno sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymÄ (BK 262 straipsnis ir 260 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už minėtų nusikaltimų padarymÄ , pastarasis buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis jam valstybės parodyto pasitikėjimo nepateisino ir padarė pavojingiausių nusikaltimų kategorijai priskirtinÄ nusikaltimÄ , už kurį yra numatytos iÅ¡imtinai su laisvės atėmimu susijusios itin griežtos bausmės. Kas patvirtina, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėjo.

Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Jo gyvenimo bÅ«das praeityje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, jis nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais bÅ«dais bei priemonėmis, palaikyti artimus ryÅ¡ius su asmenimis, kuriems bÅ«dingas polinkis elgtis nusikalstamai. Jis pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato.

Juo labiau, nepaisant valstybės jam suteikto pasitikėjimo, jis jam nustatytų įpareigojimų nesilaikė – toliau tęsė nusikalstamÄ elgesį bei savo veiksmais realizavo žymiai pavojingesnio nusikaltimo sudėtį. Be to, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. PrieÅ¡ingai, jos buvo sÄ lygojamos siekio greitai užsidirbti pinigų, kas patvirtina, kad nusikaltimų darymas buvo nuteistojo I. B. pragyvenimo Å¡altinis. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis paskutinį jam inkriminuotÄ ir teismo padarytu pripažintÄ nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir dėl jo neprisipažino.

Tai reiÅ¡kia, kad pastarasis savo nusikalstamų veikų kritiÅ¡kai nevertino ir iÅ¡vadų nepasidarė. Å ių aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumÄ ir tuo pačiu pareigÄ , sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mÄ stymÄ , pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo metu negali bÅ«ti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be visų anksčiau aptartų aplinkybių teismas kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat ne kartÄ buvo baustas drausmine tvarka – iÅ¡ viso 10 kartų. VienÄ kartÄ jis buvo baustas už atsisakymÄ vykdyti pareigÅ«nų nurodymÄ , Å¡eÅ¡is kartus – už atsisakymÄ gyventi paskirtame bÅ«ryje, ir tris kartus – už draudžiamų daiktų turėjimÄ .

Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti galiojančios tvarkos ir pažeisti visuotinai priimtas taisykles. Teismas negali nepritarti nuteistojo I. B. pozicijai, jog sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, netikslinga atsižvelgti į Å¡iuo metu jo atžvilgiu dėl nebuvimo darbo vietoje atliekamÄ tyrimÄ . Be to, teismas, vertindamas nuteistojo pateikto skundo pagrįstumÄ , taip pat atsižvelgia į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis įgijo iÅ¡silavinimÄ bei specialybę, Å¡iuo metu dirba, nuo 2020 m. spalio 29 d. bausmę atlieka pataisos namų pusiaukelės namuose, ne kartÄ skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, dviejų dienų laikotarpiui yra iÅ¡leidžiamas į laikinas iÅ¡vykas pas Å¡eimos narius bei turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kita vertus, teismo teigimu, nors minėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį, tačiau pastarojo pokyčiai aptarti tiek skundžiamame Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, juos įvertinus duomenų, apibÅ«dinančių kaltinamÄ jį, visumoje, nėra pripažintini pakankamais nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ . Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems.

Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį, bÅ«tų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartÄ , nuteistojo I. B. skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo I. B. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-162, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė