c28ee3f8-a7fd-4b77-b791-a86e8ff4a714 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-3509-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00520-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2020 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog jo laisvės ir teisės nuo 2017-02-12 iki 2020-02-12 buvo apribotos, kalint PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) 2 – ajame sektoriuje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Tvirtina, jog buvo kalinamas: karantine; 2 – o lokalinio 6 – to būrio 2 – oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo visos pilnos 24 vietos; 8 – o būrio 2 – oje patalpoje, kurioje buvo 24 lovos - visos užimtos; 4 – o lokalinio 15 – o būrio 1 – oje patalpoje, kurioje buvo 3 vietos; 16- o būrio 3– oje kameroje, kurioje buvo 16 lovų - visos užimtos; 16 - o būrio 4 – oje kameroje, kurioje buvo 24 lovos – visos užimtos. Pažymi, kad nuo 2018-11-20 iki 2019-01-15 buvo kalint 18 – ame būryje, kartu buvo laikomi 30 asmenų, o miegamųjų lovų – 30.

Teigia, jog kalinimo metu nebuvo suteiktos tinkamos laikymo ir orumÄ užtikrinančios sÄ lygos: trÅ«ko inventoriaus, buvo perpildyta kalinamųjų, trÅ«ko gyvenamojo ploto, vanduo duÅ¡e buvo suteikiamas tik kartÄ per savaitę, nebuvo iÅ¡duodami higienos reikmenys, minkÅ¡tasis inventorius nebuvo toks, koks priklauso, laiku nebuvo suteikiamas maitinimas, o suteikus – jis nekokybiÅ¡kas, maitinimas antisanitarinėmis sÄ lygomis, buvo trikdoma sveikata, nebuvo džiovyklos, skalbimo maÅ¡inos, virtuvės, trÅ«ko sporto inventoriaus, todėl nebuvo sudarytos sÄ lygos mankÅ¡tintis.

Argumentuoja, kad nurodytos kalinimo sÄ lygos prilygsta kankinimui. PaaiÅ¡kina, kad kankinimas – vertimas bÅ«ti labai ilgÄ laikÄ netinkamomis sÄ lygomis, nesuteikiant tinkamo gydymo, nevėdinant patalpų, psichologams neatliekant darbo, administracijai nuteistuosius skirstant į kastas ir verčiant laikyti subkultÅ«ros. Akcentuoja, kad vienas 15 min prausimosi kartas per savaitę, atsižvelgus į visas sÄ lygas, nėra pakankamas bei atitinka antisanitarines sÄ lygas. Pabrėžia, kad lovos buvo senos ir netinkamos gulėjimui.

Pažymi, kad asmeninės erdvės neturėjimas kamerose reiÅ¡kia mažesnį privatumÄ ; kamerose buvo konkretaus inventoriaus trÅ«kumas – nebuvo spintelių, drabužių spintos, kėdžių, stalo, pakabų striukėms ir pan. tvirtina, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius nepatogumus, psichologinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, kankinimai, orumo sumažėjęs, pažeminimÄ , dvasinius sukrėtimus, kankino nemiga, dažni galvos skausmai, pasidarė agresyvus, dirglus, sutriko sveikata.

Atsakovės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikia duomenis apie bÅ«rius, brigadas ir jų plotÄ . PaaiÅ¡kina, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Daro iÅ¡vadÄ , kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pabrėžia, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ bÅ«tina atsižvelgti į esminį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, tai patvirtina PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016-03-31 įsakymas Nr. V-143 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 2-ame sektoriuje patvirtinimo”.

Teigia, kad užtikrina tinkamÄ lovų bÅ«klę, jos tvarkingos: nekliba, negirgžda, tinkamos naudojimui. Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. Nuteistųjų sulaužytos, sulankstytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos kitomis. Tvirtina, kad patalpos įrengtos pagal galiojančius teisės aktus. Akcentuoja, kad yra patvirtintas ir visų bÅ«rių stenduose vieÅ¡ai paskelbtas naudojimosi duÅ¡u grafikas; Antrojo sektoriaus bendroje nuteistųjų dusinėję įrengta 15 duÅ¡o purkÅ¡tukų; bendroje sektoriaus nuteistųjų dusinėję karÅ¡tas vanduo yra nuolat, o bÅ«rio prausykloje įmontuotas karÅ¡to vandens Å¡ildytuvas (boileris); savo gyvenamųjų patalpų prausykloje nuteistieji turi galimybę po duÅ¡u praustis kiekvienÄ dienÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl valdiÅ¡kų rÅ«bų iÅ¡davimo laikotarpiu nuo 2017-02-08 iki 2019-07-01 ir nuo 2019-08-01 iki 2020-02-01 praÅ¡ymo nerašė, reiÅ¡kia, kad jis buvo mokus. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodo aplinkybę apie laiku nesuteiktÄ maitinimÄ , tačiau nenurodo nei tikslios datos, nei laiko, nei kitų aplinkybių, kurias bÅ«tų galima patikrinti ir paneigti. Mano, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodo aplinkybę dėl laiku nesuteikto maitinimo. PaaiÅ¡kina, kad minėtu laikotarpiu nuteistasis į Turto valdymo skyrių dėl nesuteikiamo maitinimo ar prastos jo kokybės nesikreipė.

PaaiÅ¡kina, kad Antrojo sektoriaus skalbykla — 41,47 kv. m. Skalbimo maÅ¡inos su džiovinimo funkcijomis ir džiovyklėlės įrengtos bÅ«riuose tam numatytose vietose. Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rių kiemuose po stacionariais stogeliais. Skalbimo maÅ¡inų įrengimo nuteistiesiems teisės aktai nenumato, tačiau Ä®staiga gerindama nuteistųjų laikymo sÄ lygas skalbimo maÅ¡inas įrengė. Ä®staigos Antrajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Nuteistieji savo drabužius gali iÅ¡siskalbti dusinėję, prausimosi metu. Ä®staigos iÅ¡duota patalynė (pagalvė, antklodė ir čiužinys), esant bÅ«tinumui, gali bÅ«ti dezinfekuojami. Dezinfekavimas atliekamas kaitinimo bÅ«du specialioje kameroje. Nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugÄ , turi kreiptis į bÅ«rio, kuriame gyvena, virÅ¡ininkÄ , kuris su dezinfekavimÄ atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laikÄ ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymÄ bei atsiėmimÄ .

Nurodo, kad Antrojo sektoriaus 6, 18, 8, 15 ir 16 būriuose virtuvėlės įrengtos, o 21 būrio patalpose virtuvėlės nėra. Pažymi, kad inventorius perkamas Įstaigos lėšomis, atsižvelgiant į asignavimus. Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo” normų reikalavimai persirengimo kambario, dušo, tualeto, patalpos valymo priemonėms įrengimo ir aprūpinimo inventoriumi prie sporto salės nenumato.

Nurodo, kad Antrajame sektoriuje 15, 16 ir 21 bÅ«rio patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui vėdinama ir per langus. 6, 18, 8, bÅ«rių patalpos vėdinamos per langus. PaaiÅ¡kina, kad kiekvienÄ parÄ eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iÅ¡ ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasiraÅ¡ytinai. Kamerų budėtojai aprÅ«pinami visomis patalpų valymui bÅ«tinomis priemonėmis — valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų Å¡veitimui skirtais milteliais ir rÅ«gÅ¡tiniu valikliu.

Dalyvaujant pareigÅ«nams, kamerų budėtojai nuolat palaiko Å¡varÄ patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Nurodo, kad teises aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Teigia, kad valymo komplektus ir valymo priemones nuteistiesiems iÅ¡ sandėlio paima ir iÅ¡duoda Resocializacijos skyriaus pareigÅ«nai. Visuose bÅ«riuose įrengtos numatytos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti.

Akcentuoja, kad jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų bÅ«ti purvinų langų, antisanitarinių spintelių, kamerose ir sanitariniame mazge negalėtų bÅ«ti blogo kvapo ar neÅ¡varumų. Mano, kad jei pareiÅ¡kėjas teigia, kad taip buvo, vadinasi jis netinkamai atliko savo pareigas. Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę 2-ame sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sÄ lygų, į psichologus nesikreipė.

Pažymi, kad teikia medicininį pažymėjimÄ , kuriame yra nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis į medikus dėl nemigos ir galvos skausmo. Mano, kad visi pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra niekuo nesiskiriantys kaip laisvėje gyvenančių žmonių, todėl pareiÅ¡kėjo keliami argumentai dėl pablogėjusios sveikatos susijusios su įkalinimo sÄ lygomis yra nepagrįsti. Apibendrina, kad iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto ir iÅ¡ pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta.

Ä®staigos pareigÅ«nai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Mano, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigÅ«nų veikimo ar neveikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui. Pažymi ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų.

Daro iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui, sÄ lygų. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. T Teismas k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (minėta, toliau – ir Pataisos namai). Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pataisos namų (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl minimalaus gyvenamojo ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Atsižvelgęs į teismų praktikÄ ir ploto kriterijaus reikÅ¡mę vertinant visas kalinimo sÄ lygas, EŽTT minėtoje byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sÄ lygų kumuliatyvus poveikis gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti. Tuomet įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, kuris gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ .

Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai:

a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi;

b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose;

c) pareiÅ¡kėjas yra kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų Å¡io asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis, susijusiomis su galimybe mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralia Å¡viesa ir Å¡viežiu oru, ventiliacija, Å¡ildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų adekvatumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme iÅ¡lieka aktualÅ«s kiti kalinimo sÄ lygų aspektai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo teisė į minimalų plotÄ kameroje asmeniui buvo pažeista laikotarpiu nuo 2017-02-12 iki 2020-02-12. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte įtvirtinta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” 1.3.1 punkte taip pat nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo”, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo” 2.1 ir 2.2 punktuose numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo”, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Pažymėtina tai, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiÅ¡kėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

Nurodytas vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas iš Pataisos namų 2020-03-18 pažymoje Nr. 62-1487 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus, Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020-03-27 pažymoje Nr. 77-533 nurodytų gyvenamųjų patalpų ploto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas karantine (miegamų vietų skaičius – 13, plotas – 40,69 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,13 kv. m.), 2 – os brigados 16 būryje (miegamų vietų skaičius – 16, plotas – 51,91 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,24 kv. m.), 3 – os brigados 16 būryje (miegamų vietų skaičius – 10, plotas – 32,83 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,28 kv. m.), 2 – os brigados 6 būryje (miegamų vietų skaičius – 21, plotas – 66,29 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,16 kv. m.), 4 – os brigados 21 būryje (miegamų vietų skaičius – 10, plotas – 31,26 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,13 kv. m.), 1 – os brigados 18 būryje (miegamų vietų skaičius – 27, plotas – 86,29 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,196 kv. m.), 2 – os brigados 8 būryje (miegamų vietų skaičius – 21, plotas – 66,31 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,16 kv. m.), 1 – os brigados 15 būryje (miegamų vietų skaičius – 3, plotas – 14,10 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,7 kv. m.), 13 – os brigados 16 būryje (miegamų vietų skaičius – 3, plotas – 15,13 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,04 kv. m.).

Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2017-02-12 iki 2020-02-12) buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 straipsnis).

Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m.), ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ . Pažymėtina ir tai, kad pripažinus, jog Å¡iuo atveju nebuvo pažeista teisė į teisės aktais nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , inter alia (be kita ko) nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad toks plotas neužtikrino jo teisės į privatumÄ .

Dėl prausimosi po duÅ¡u PareiÅ¡kėjas teigia, kad vanduo duÅ¡e buvo suteikiamas tik kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas argumentuoja, kad vienas 15 min prausimosi kartas per savaitę, atsižvelgus į visas sÄ lygas, nėra pakankamas bei atitinka antisanitarines sÄ lygas. EŽTT praktikoje kai kuriais atvejais buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogindavo ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis pakankamai dažnai duÅ¡u (pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę) (žr., pvz., EŽTT 2012-07-10 sprendimÄ V. prieÅ¡ RumunijÄ , 2012-03-13 sprendimÄ O. prieÅ¡ RumunijÄ ir kt.).

LVAT taip pat laikosi pozicijos, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu taip pat bÅ«tų vertinama kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2016-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-858/2016). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

AnalogiÅ¡kos nuostatos reglamentuotos Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Leisti nuteistajam dažniau nei kartÄ Ä¯ savaitę praustis po duÅ¡u yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama teisė pasinaudoti duÅ¡u - pareiÅ¡kėjas neneigia, kad kartÄ per savaitę jis turėjo galimybę praustis po duÅ¡u; pareiÅ¡kėjas tik nurodo, kad toks prausimosi dažnumas atitinka antisanitarines sÄ lygas.

Taigi akivaizdu, kad anksčiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kartų skaičiaus suteikimo savaime nėra pažeistas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į administracijÄ su praÅ¡ymais suteikti galimybę pasinaudoti Å¡iltu vandeniu ar duÅ¡u dažniau, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ilto vandens nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumo PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo kitus pažeidimus: trÅ«ko inventoriaus, minkÅ¡tasis inventorius nebuvo toks, koks priklauso, nebuvo iÅ¡duodami higienos reikmenys, laiku nebuvo suteikiamas maitinimas, o suteikus – jis nekokybiÅ¡kas, maitinimas antisanitarinėmis sÄ lygomis, nebuvo džiovyklos, skalbimo maÅ¡inos, virtuvės, trÅ«ko sporto inventoriaus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau minėtų skunde nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais. Be to, skunde pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė Å¡iuos argumentus, tačiau nedetalizavo jokių su Å¡iais jo teiginiais susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriose kameros) tariamai buvo nurodyti pažeidimai, kada ir kokio konkrečiai inventoriaus, higienos reikmenų trÅ«ko, koks jo nuomone turėjo bÅ«ti minkÅ¡tasis inventorius, kad jis bÅ«tų „toks, koks priklauso“, kada tiksliai laiku nebuvo suteiktas maitinimas, kada ir kaip maitinimas buvo nekokybiÅ¡kas bei antisanitarinėmis sÄ lygomis, kÄ reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjos nurodytos antisanitarinės sÄ lygos, nekokybiÅ¡kas maitinimas.

PareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutiko. Dėl argumentų, kad nebuvo džiovyklos ir skalbimo maÅ¡inos, atsakovės atstovas nurodė, kad 2 - ojo sektoriaus skalbykla — 41,47 kv. m, skalbimo maÅ¡inos su džiovinimo funkcijomis ir džiovyklėlės įrengtos bÅ«riuose tam numatytose vietose.

Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rių kiemuose po stacionariais stogeliais. Skalbimo maÅ¡inų įrengimo nuteistiesiems teisės aktai nenumato, tačiau įstaiga gerindama nuteistųjų laikymo sÄ lygas skalbimo maÅ¡inas įrengė. Nurodyta, kad 2 – ajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Nuteistieji savo drabužius gali iÅ¡siskalbti duÅ¡inėje, prausimosi metu. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės skunde nedetalizavo argumentų dėl džiovyklos, skalbimo maÅ¡inos nebuvimo, o atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad jos yra įrengtos, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teiginius pagrįstais.

Dėl sporto inventoriaus pažymėtina, kad Taisyklės nenustato prievolės įrengti sporto sales, o taip pat ir papildomas patalpas nuteistiesiems. Taisyklių 20 punktas numato, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali bÅ«ti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankÅ¡tintis gryname ore. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas, nuteistieji periodiÅ¡kai aprÅ«pinami sporto inventoriumi, kuris perkamas įstaigos lėšomis, atsižvelgiant į asignavimus.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie sporto inventorių nėra pagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad nebuvo virtuvės, pažymėtina, jog atsakovės atstovas nurodo, kad 2 - ojo sektoriaus 6, 18, 8, 15 ir 16 bÅ«riuose virtuvėlės įrengtos.

Be kita ko, sutiktina, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018-07-05įsakymu Nr. V-308 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo”, buvo panaikinta prievolė nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengti virtuvėles ir užimtumo kambarius, o kambarys maisto produktams laikyti įrengiamas esant techninėms galimybėms.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis).

Dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo Apibendrinus anksčiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsakovės atstovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl patirto streso, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo ar sveikatos pablogėjimo.

PareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 straipsnis). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė