2025-04-09 Nr. AB-6337-3-61-3-03686-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-156-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03686-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viskintos transportas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20573 (toliau – ir Nutarimas); 2) nenustačius pakankamo pagrindo Nutarimui panaikinti, pakeisti Nutarimo rezoliucinėje dalyje netikslumą, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto pažeidimo pareiškėjui paskirta 250 Eur bauda už tai, kad įdarbino tris užsieniečius, teisėtai buvusius ir dirbusius Lietuvos teritorijoje. Pareiškėjas pripažino Nutarime nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. H., turėjęs leidimą laikinai gyventi UAB „Saudingos transportas“ 2020 m. liepos 28 d. tarpininkavimo rašto pagrindu, nuo 2022 m. kovo 30 d. dirbo pas pareiškėją; Baltarusijos Respublikos pilietis A. P., turėjęs leidimą laikinai gyventi UAB „ME transportas“ 2021 m. kovo 5 d. tarpininkavimo rašto pagrindu, nuo 2022 m. balandžio 11 d. dirbo pas pareiškėją; Uzbekistano Respublikos pilietis S. D., turėjęs leidimą laikinai gyventi UAB „Job career group“ 2021 m. liepos 21 d. tarpininkavimo rašto pagrindu, nuo 2022 m. kovo 4 d. dirbo pas pareiškėją.

2.2. Faktas, jog pareiškėjas įdarbino kitoje įmonėje dirbusius užsieniečius, įvertinas kaip Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 22 pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 2 straipsnį užsieniečiams garantuojamos tokios pat teisės ir taikomi tokie patys reikalavimai darbo srityje kaip ir Lietuvos piliečiams. Darbo teisės principas, grindžiantis darbuotojo teisę laisvai rinktis darbą, tiesiogiai numato teisę ir galimybę darbuotojui pasirinkti darbdavį (darbą), t. y. teisę pereiti iš vienos įmonės į kitą. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį pareiga pačiam užsieniečiui kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl darbdavio pakeitimo ir neįpareigoja darbdavio, pas kurį užsienietis ketina pereiti dirbti, imtis iniciatyvos pačiam teikti tokį prašymą kompetentingai valstybės institucijai. Pareiškėjas, gavęs prašymus iš nurodytų užsieniečių, atliko nustatytą procedūrą – pateikė tarpininkavimo raštus Migracijos departamentui. Po to, kai prašymai buvo patenkinti, pareiškėjas su užsieniečiais sudarė darbo sutartis, tačiau jokių kitų privalomų atlikti veiksmų Bendrovė padaryti negali, nes neturi tokios teisės bei pareigos.

2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ir Asmens duomenų apsaugos įstatymas) 5 straipsniu, užsienietis, kuris ketina pradėti darbą įmonėje, pats asmeniškai atsakingas už savo duomenų, pateikiamų darbdaviui, tikrumą.

2.4. Dėl A. H. į Migracijos departamentą kreipėsi 2022 m. vasario 13 d. tarpininkavimo raštu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo patvirtinimo. Pagrindas prašyti išduoti leidimą pagrįstas tuo, kad darbuotojo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą; tokiu atveju nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Toks sprendimas buvo priimtas – leidimas laikinai gyventi išduotas. Pareiškėjas kreipėsi ir dėl Baltarusijos Respublikos piliečio A. P. ir Uzbekistano Respublikos piliečio S. D.

2.5. Migracijos departamento duomenimis, Baltarusijos Respublikos pilietis A. P. už 2022 m. liepos mėn. gavo darbo užmokestį iš UAB „ME transportas“, t. y. iš darbdavio, dėl kurio buvo pradėta priėmimo į UAB „Viskintos transportas“ procedūra – pateiktas tarpininkavimo raštas ir prašymas išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi. Gavus duomenų, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. P. vis dar dirba UAB „ME transportas“, prašymai buvo atšaukti, tarpininkavimo procedūra nutraukta, 2022 m. rugpjūčio 8 d. su juo nutraukta darbo sutartis.

2.6. Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas padarė administracinės teisės pažeidimą, tačiau administracinės teisės pažeidimo procedūra nepradėta, nenustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir Administracinių nusižengimų kodeksas) nurodytas administracinis pažeidimas. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį skiriama bauda nėra administracinė nuobauda, tačiau toks teiginys Nutarimo rezoliucinėje dalyje kenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai, sudaro nustatytos tvarkos pažeidėjo įvaizdį ir neigiamai atsiliepia verslui – jo veiklai taikomi draudimai ir apribojimai.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Pareiškėjas, pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, įdarbino trečiosios šalies piliečius, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus, ir leido jiems dirbti.

4.2. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) principu, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, o procesas vykdomas – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas apžvelgė Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, 62 straipsnio 2 dalį, 22 dalį, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nustatė, kad UAB „Viskintos transportas“ nuo 2022 m. kovo 30 d. pagal 2022 m. vasario 18 d. darbo sutartį įdarbintas Baltarusijos Respublikos pilietis A. H., kuris turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą 2020 m. liepos 28 d. UAB „Saudingos transportas“ tarpininkavimo pagrindu; nuo 2022 m. balandžio 11 d. pagal 2022 m. balandžio 8 d. darbo sutartį įdarbintas Baltarusijos Respublikos pilietis A. P., turėjęs leidimą laikinai gyventi, išduotą 2021 m. kovo 5 d. UAB „ME transportas“ tarpininkavimo pagrindu; nuo 2022 m. kovo 4 d. pagal 2022 m. kovo 4 darbo sutartį įdarbintas Uzbekistano Respublikos pilietis S. D., turėjęs leidimą laikinai gyventi, išduotą 2021 m. liepos 21 d. UAB „Job career group“ tarpininkavimo pagrindu. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, įdarbindamas Nutarime nurodytus trečiųjų šalių piliečius, pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

8. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad dėl darbdavio pakeitimo į Migracijos departamentą įtvirtinta pareiga kreiptis užsieniečiui, tačiau akcentavo, jog tai neatleidžia pareiškėjo nuo Įstatymo 62 straipsnio 2 bei 22 dalyse įtvirtintos pareigos sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, šiuo atveju išduotą tarpininkavimo rašto su pareiškėju pagrindu. Pareiškėjas teigė išdavęs tarpininkavimo raštus dėl minėtų asmenų įdarbinimo, tačiau teismas pažymėjo, kad tai negali būti pagrindu pripažinti, jog pareiškėjas įdarbino trečiųjų šalių piliečius nepažeisdamas minėtų teisės aktų nuostatų.

9. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė naujas aplinkybes, susijusias su Nutarimo neteisėtumu, t. y. kad priimant Nutarimą nenurodytos visos lengvinančios aplinkybės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepatikslino skundo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, dėl pareiškėjo atstovo teismo posėdyje nurodytų naujų argumentų nepasisakė.

10. Teismas įvertino, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudą, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytus pažeidimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą.

11. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą pakeisti Nutarimo rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą, kad Bendrovė padarė administracinį teisės pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui taikyta administracinė atsakomybė specialaus teisės akto – Užimtumo įstatymo, bet ne Administracinių nusižengimų kodekso pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas bando inicijuoti diskusiją dėl atsakomybės, taikytinos pagal specialius įstatymus, apibrėžimo, nurodė, jog teisės doktrinoje sankcijų taikymas pagal specialius įstatymus taip pat laikomas administracine atsakomybe. Teismas pažymėjo, kad nors gali būti svarstoma, jog Nutarimo teiginys, kad sankcija skirta už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą nėra tikslus, tačiau tai savaime nėra pagrindas pripažinti Nutarimą neteisėtu. Nutarime aiškiai nurodyta, kad 250 Eur sankcija pareiškėjui skirta už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės pažeidimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 47 straipsnyje nustatytus terminus. Dėl metus laiko užtrukusio bylos nagrinėjimo pareiškėjas patyrė veiklos nuostolių ir dalykinės reputacijos praradimus – įforminant naujus ar pratęsiant darbo santykius su esamais darbuotojais buvo taikomi apribojimai, ilginami pareiškėjo prašymų terminai, reikalaujama paaiškinti dėl šios bylos eigos.

14. Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas padarė administracinės teisės pažeidimą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti šį esminį teisinį neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, nurodytoms Nutarime.

15. Pareiškėjo vertinimu, teismas buvo šališkas, vertindamas tariamai naujus išsakytus argumentus. Nutarimu nurodyta, kad pareiškėjas įdarbino užsieniečius kitos įmonės tarpininkavimo rašto pagrindu, tačiau tai netiesa, nes pareiškėjas dėl kiekvieno užsieniečio, ketinusio įsidarbinti pas jį, pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštus ir Migracijos departamentas juos priėmė. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nustato pareigą pačiam užsieniečiui kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti darbdavį, tačiau neįpareigoja darbdavio, pas kurį užsienietis ketina pereiti dirbti, imtis iniciatyvos pačiam teikti tokį prašymą kompetentingai valstybės institucijai.

16. Vadovaujantis Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas teigia, kad užsienietis, kuris ketina pradėti darbą įmonėje, pats asmeniškai atsakingas už savo duomenų, pateikiamų darbdaviui, tikrumą.

17. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus, kad dėl užsieniečių su tarpininkavimo raštais dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / keitimo patvirtinimo kreipėsi į Migracijos departamentą. Taip pat pakartoja skunde išdėstytas aplinkybes dėl darbo sutarties nutraukimo su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. P.

18. Pareiškėjas apibendrina, kad yra nubaustas už įstatymais reglamentuojamų veiksmų atlikimą – tarpininkavimo raštų išdavimą ir pateikimą Migracijos departamentui, bet ne už Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos pažeidimą – draudimą savarankiškai pasirinkti darbdavį ar jį pakeisti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatliko veiksmų, užtikrinančių imperatyvių Darbo kodekso ir įstatymo nuostatų vykdymą arba neužtikrino ir nekontroliavo, jog tie veiksmai būtų atlikti tinkamai ir laiku, t. y. prisiėmė atsakomybę dėl neigiamų pasekmių, kilsiančių už priešingos teisei veikos padarymą, atsiradimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudą, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytus pažeidimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pakartoja pradinio skundo argumentus dėl Nutarimo neteisėtumo ir akcentuoja teismo šališkumą bei per ilgą bylos nagrinėjimo terminą.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Nutarimas priimtas nustačius Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, t. y. dėl darbuotojų (trečiųjų šalių piliečių) darbo Bendrovėje, turint teisėto buvimo dokumentus (leidimus laikinai gyventi), išduotus tarpininkaujant kitam darbdaviui. Nutarime nurodyta, kad padarytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, numatytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija).

26. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 22 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal aptariamą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 44 str. 7 d). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2779-602/2021).

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Bendrovėje nuo 2022 m. kovo 30 d. pagal 2022 m. vasario 18 d. darbo sutartį įdarbintas Baltarusijos Respublikos pilietis A. H., kuris turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą 2020 m. liepos 28 d. UAB „Saudingos transportas“ tarpininkavimo pagrindu; nuo 2022 m. balandžio 11 d. pagal 2022 m. balandžio 8 d. darbo sutartį įdarbintas Baltarusijos Respublikos pilietis A. P., turėjęs leidimą laikinai gyventi, išduotą 2021 m. kovo 5 d. UAB „ME transportas“ tarpininkavimo pagrindu; nuo 2022 m. kovo 4 d. pagal 2022 m. kovo 4 darbo sutartį įdarbintas Uzbekistano Respublikos pilietis S. D., turėjęs leidimą laikinai gyventi, išduotą 2021 m. liepos 21 d. UAB „Job career group“ tarpininkavimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nenustatė, kad Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimus dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Pareiškėjas turėjo pareigą sudaryti darbo sutartis su užsieniečiais, turinčiais leidimus laikinai gyventi, išduotus tarpininkavimo raštų su pareiškėju (UAB „Viskintos transportas“) pagrindais. Pareiškėjas su užsieniečiais sudarė darbo sutartis, neįsitikinęs, ar užsieniečiai turi teisę dirbti pas pareiškėją Įstatymo 62 straipsnio 22 dalies taikymo prasme.

29. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtas teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio. Pareiškėjas, įdarbindamas Nutarime nurodytus trečiųjų šalių piliečius, nesilaikė Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje numatytos imperatyvios užsieniečių įdarbinimo sąlygos ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Atsakomybė už tai nustatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija), be kita ko, numatančioje, jog Inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

30. Atsakant į pareiškėjos teiginius dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo, primintina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

31. Pareiškėjas prašo pakeisti Nutarimo rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teisėjų kolegija pabrėžia, Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodytas teiginys, jog pareiškėjui sankcija skirta už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą „administracinį teisės pažeidimą“ nėra tikslus, tačiau tai savaime nėra pagrindas pripažinti Nutarimą neteisėtu. Pažymėtina, kad iš Nutarimo yra aišku, jog 250 Eur sankcija pareiškėjui skirta už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės pažeidimą.

32. Pareiškėjas pateikia argumentus dėl per ilgo bylos nagrinėjimo, tačiau teisėjų kolegija dėl šio pareiškėjo argumento nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo pasisakyti, nes ginčo ribos šioje byloje yra apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir pirmosios instancijos teismo priimtu skundu. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad, jei pareiškėjas mano, jog jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nagrinėjant šią administracinę bylą buvo pažeista, jis, pasibaigus šios bylos nagrinėjimui, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka paduoti kitą skundą su atitinkamais reikalavimais.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslavos Ruskan

Arūno Sutkevičiaus