2017-05-29 Nr. AB-11107-3-61-3-02771-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3515-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02771-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 93–94) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2016 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. P-727 (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (toliau – ir Karo akademija) sudaryti sutartį su kariūnu G. M., 2016–2017 laikotarpiui (II kursas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) buvo įsakyta nutraukti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos I kurso studento, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma SLAPTAI, kandidatūros tikrinimą ir nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pareiškėjas nesutiko su Įsakymo teisiniu pagrindu, kad kandidatūros tikrinimo metu pareiškėjas pateikė melagingus biografinius faktus. Pareiškėjas pažymėjo, kad per AOTD pareigūnų patikrinimo apklausas, sąžiningai ir atvirai, nieko nenuslėpdamas iš savo praeities papasakojo ir užpildė jam pateiktą anketą. Pareiškėjas teigia, kad neturėjo tikslo sąmoningai kažką nuslėpti. Nurodė, kad neneigė ir šiuo metu neneigia, kad darė statymus mobiliuoju telefonu ir tai buvo tik iš sportinio intereso. Statymų sumos buvo nedidelės. Dėl žolės taip pat sąžiningai nurodė, kad nerūko ir nevartoja alkoholio. Prisipažino, kad draugų kompanijoje yra rūkęs gal keletą kartų, tai vyko kai mokėsi gimnazijoje ir kelis kartus rūkė profesinėje karo tarnyboje. Pareiškėjas teigė, kad daug sportuoja, todėl nerūko ir negeria. Pažymėjo, kad požiūris į šias ydas vienareikšmiškai yra neigiamas. Šiuo metu stengiasi mokytis (pagal gaunamus pažymius yra trečias pagal pažangumą), nebendrauja su draugais, galinčiais daryti neigiamą įtaką, lanko choro, šokių, bokso būrelius, bokse yra pasiekęs laimėjimų. Tarnaudamas profesinėje tarnyboje buvo ne kartą skatintas. Į Karo akademiją įstojo 2015 metais.

Pareiškėjas patikslintu skundu nesutiko, kad su juo siejamos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir draugų aprūpinimas narkotinėmis medžiagomis. Pareiškėjas nurodė, kad šios nusikalstamos veikos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, o pareiškėjas be šių veikų ištyrimo yra jomis kaltinamas. Taip pat pažymėjo, kad statymai lažybų bendrovėse savaime negali būti vertinama kaip neigiama veikla, nes tai normali, valstybės legalizuota veikla. Statymus lažybų bendrovėse laiko jaunatviško žingeidumo padariniu, o ne polinkiu lošti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 20–22) ir atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 97–98) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad AOTD, patikrinęs pareiškėją G. M., nustatė aplinkybes, nurodytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalyje, todėl Ministerijos Specialiajai ekspertų komisijai personalo patikimumo klausimams nagrinėti (toliau – ir SEK) pateikė siūlymą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Specialioji ekspertų komisija personalo patikimumo klausimams nagrinėti išnagrinėjusi išvadas pritarė AOTD siūlymui. Atsižvelgdama į šios komisijos siūlymus, Ministerija priėmė skundžiamą Įsakymą.

Atsakovas nurodė, kad sprendimą nutraukti tikrinimą lėmė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas sąmoningai, nenorėdamas, kad informacija išaiškėtų, nuslėpė informaciją, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie lažybų bendrovėse atliktų statymų skaičių. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo 35 kartus vartotos narkotinės medžiagos (2015 metais, t. y. jau tarnaujant profesinėje tarnyboje pareiškėjas narkotines medžiagas vartojo 10 kartų), automobilio vairavimas pavartojus narkotinių medžiagų, virš 2000 kartų atlikti statymai lažybų bendrovėse, pareiškėją, Ministerijos teigimu, apibūdina kaip neatsakingą, turintį polinkį į lošimus, lengvabūdišką, nesąžiningą, o tai leidžia suabejoti pareiškėjo patikimumu. Be to, pareiškėjas sąmoningai, suvokdamas galimas pasekmes, Karinės medicinos ekspertizės komisijai nenurodė apie narkotinių medžiagų vartojimą. Ministerijos teigimu, nurodytos veikos pasireiškė per paties pareiškėjo veiklą, o tai sudaro pagrindą jam neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Atsakovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atsiliepimu į skundą (b. l. 20–22) ir atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 97–98) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Krašto apsaugos ministrui nusprendus nutraukti pareiškėjo patikrinimą, Karo akademija įgijo pareigą pašalinti pareiškėją iš akademijos, kaip tai numatyta Karo akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896, 71.6 papunktyje. Pažymėjo, kad neturėdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjas negalėtų tapti karininku ir tarnauti profesinėje karo tarnyboje (Įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 74–78) ir atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 99–100) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, taip pat palaikė ryšius su asmenimis, vartojančiais narkotines medžiagas, o tai kelia abejones dėl pareiškėjo neigiamo nusistatymo narkotinių medžiagų atžvilgiu ir tai kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo dalyvavimas lažybose nėra vienkartinis ar atsitiktinis ir šiam tikslui skiriamos lėšos laikytinos proporcingai didelėmis, lyginant su asmens pajamomis. Pažymėjo, kad, nors pats asmens dalyvavimas lažybose nėra įstatymais draudžiamas, tačiau patikimumo požiūriu vertintinas, kaip labai reikšminga aplinkybė, galinti įtakoti asmens pažeidžiamumą, tuo sukeldama pavojų patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Apibendrindami nurodė, kad tam tikros pareiškėjo savybės yra nesuderinamos su darbu su įslaptinta informacija ir yra potenciali grėsmė saugumui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu (b. l. 157–165) pareiškėjo G. M. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2016 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. P–727, kuriuo įsakyta Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos nutraukti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos I kurso kariūno G. M., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma SLAPTAI, kandidatūros tikrinimą, taip pat, kuriuo nuspręsta neišduoti G. M. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti Karo akademiją sudaryti su juo sutartį 2016–2017 metų laikotarpiui (II kursas).

Teismas pažymėjo, kad Įsakymo teisiniu pagrindu nurodytas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas (sąmoningai, nenorėdamas, kad informacija išaiškėtų, nuslėpė informaciją, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie lažybų bendrovėse atliktų statymų skaičių), bei 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas (nustatytos pareiškėjo asmens savybės, kaip neatsakingumas ir polinkis lošti, pasireiškęs dažnu statymu už varžybų rezultatus lažybų bendrovėse vykdymu, šiam tikslui išleidžiant didelę dalį savo pajamų; lengvabūdiškumas, pasireiškęs narkotinių medžiagų vartojimu, tarp jų ir esant profesinės karo tarnybos kariu, draugų vežimu įsigyti narkotinių medžiagų, transporto priemonės vairavimu pavartojus marihuanos; nesąžiningumas, pareiškėjas informacijos apie narkotinių medžiagų vartojimą slėpimu tiek kandidatūros tikrinimo metu, tiek sveikatos patikrinimo Karo medicinos komisijos metu, tiesos apie ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis neatskleidimu, tikrovės neatitinkančios informacijos apie atliktų statymų skaičių pateikimu).

Teismas nustatė, kad AOTD, vadovaujantis teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu Krašto apsaugos ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V–549, atliko pareiškėjo, kaip Akademijos I kurso kariūno, kuris iki II metų pradžios turėjo būti patikrintas dėl atitikimo reikalavimams dėl teisės susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis, kandidatūros patikrinimą.

Teismas nurodė, kad AOTD, apibendrindamas surinktą medžiagą, priėmė išvadą, kad pareiškėjas, sąmoningai nuslėpė informaciją apie narkotinių medžiagų vartojimą, taip pat per pokalbius pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie lažybų bendrovėse atliktų statymų skaičių, todėl šias aplinkybes įvertino, kaip atitinkančias Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatą. Pareiškėją, atsižvelgus į tai, kad pastarasis nepateikė informacijos apie narkotinių medžiagų vartojimą Karo medicinos komisijoje, melavo apie ryšius su narkotines medžiagas vartojusiais asmenimis, nepateikė tikrojo statymų skaičiaus, įvertino, kaip nesąžiningą. Pareiškėjo dažną statymą lošimų bendrovėse vertino, kaip potraukį azartiniams lošimams ir neatsakingumą. AOTD nuomone, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nuo 2014 m. pavasario iki 2015 m. vasario mėn. iki 35 kartų vartojo narkotines medžiagas, t. y. iš jų 10 kartų jau būnant PKT kariu, kelis kartus vežė draugą įsigyti narkotinių medžiagų, du kartus vairavo transporto priemonę pavartojęs marihuanos, leido pareiškėją vertinti kaip lengvabūdį. Šios nustatytos pareiškėją charakterizuojančios savybės (neatsakingumas, lengvabūdiškumas, nesąžiningumas, potraukis azartiniams lošimams), AOTD teigimu, sudarė pagrindą taikyti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą. AOTD pažymėjo, kad minėtos savybės daro pareiškėją pažeidžiamu ir kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, o tai sudaro pagrindą abejoti, kad pareiškėjas atsakingai elgsis su įslaptinta informacija.

AOTD 2016 m. balandžio 14 d. patikrinimo išvada Nr. IS–1419 buvo perduota Krašto apsaugos ministerijos SEK. Pastaroji 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu sprendimu SPEK–2, vadovaudamasi Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad tikrinamasis (pareiškėjas) neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, nes jo kandidatūros tikrinimo metu nustatytos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktuose nustatytos aplinkybės, taip pat, atsižvelgdama į AOTD 2016 m. balandžio 14 d. patikrinimo išvadoje Nr. IS–1419 nurodytus faktus, vienbalsiai pritarė AOTD siūlymui nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Krašto apsaugos ministras 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. P–727 „Dėl krn. G. M. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, nes jo kandidatūros tikrinimo metu nustatytos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktuose nurodytos aplinkybės, atsižvelgdamas į AOTD 2016 m. balandžio 14 d. rašte Nr. IS–1419 išdėstytus faktus ir remiantis Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu sprendimu SPEK–2, įsakė AOTD nutraukti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos I kurso kariūno G. M., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma SLAPTAI, kandidatūros tikrinimą ir nusprendė neišduoti krn. G. M. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Teismas aptarė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatas, pasirėmė Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimais , nurodęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Teismas atkreipė dėmesį, kad azartiniai lošimai, kaip veikla nėra įstatymu draudžiama, tačiau pareiškėjo atsakymus dėl dalyvavimo lošimuose vertinant Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto kontekste, matyti, kad pareiškėjas sąmoningai siekė nuslėpti nuo jo kandidatūrą tikrinančių institucijų tikruosius faktus apie jo atliktų statymų lošimo bendrovėse skaičių.

Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo esant Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktuose numatytas aplinkybes, o jas nustačius, Krašto apsaugos ministras pagrįstai priėmė Įsakymą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Teismas prašomą panaikinti Ministerijos 2016 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. P–727 pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl nerado pagrindo jo panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Įsakymą pripažinus teisėtu, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją sudaryti sutartį su pareiškėju 2016–2017 laikotarpiui (II kursas) taip pat negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 168–174) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti 992,36 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 9).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė nei vienu iš išdėstytų skunde motyvų, o rėmėsi tik atsakovo pozicija bei argumentais. Taip pat, kad administracinė teisė yra paremta nekaltumo prezumpcijos institutu, todėl keistai atrodo teismo pritaikytas šalių lygiateisiškumo principas, taikomas civilinėje teisėje (LR CPK 12 str., 17 str.). pareiškėjas nurodo, kad teismas remdamasis tik atsakovo pateiktais argumentais ir visiškai ignoravęs pareiškėjo argumentus, ginčo tarp šalių iš esmės neišnagrinėjo, nepašalino prieštaravimų, kurie administracinėje teisėje in dubio pro reo principu privalo būti aiškinami apelianto naudai.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas 2017 m. vasario 3 d. sprendimą rėmėsi LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, tai yra tais pačiais teisės aktais, kaip ir atsakovas, tačiau 2016 m. gegužės 19 d. buvo priimtas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII–1443 pakeitimo įstatymas, kuriame nurodytos teisės normos nereglamentuoja atsakovo nurodytų objektyvių faktinių aplinkybių.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nežiūrint į šališką ir teisės normomis nepagrįstą sprendimą, apeliantas ir toliau sieja savo gyvenimą su karinėmis struktūromis, aktyviai dalyvauja Lietuvos Saulių sąjungos, Mažeikių kuopos veikloje.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 177–182) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja taikyti baudžiamosios teisės principus (nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo) ir teigia, esąs apkaltintas nusikalstamų veikų padarymu. Ministro įsakymo ir trečiojo suinteresuoto asmens tikrinimo tikslas yra ne nusikalstamų veikų padarymo ar nepadarymo faktas baudžiamosios teisės prasme, o nustatymas, ar asmens, kuris siekia gauti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija, tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymas Lietuvos Respublikos Seimo buvo priimtas 2016 m. gegužės 19 d. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantas pateikdamas teisinį vertinimą nutyli itin svarbią aplinkybę. Pagal 2016 m. gegužės 19 d. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII–1443 pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. Atsakovo nuomone, 2016 m. birželio 8 d. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusio Įstatymo redakcijos pagrindu. Teismo sprendimu buvo nustatytas Įsakymo teisėtumas ir atitiktis tuo metu galiojantiems teisės aktams. Teismas, vykdydamas teisminę individualių administracinių teisės aktų kontrolę, negali vadovautis įstatymais, kurie administracinio akto priėmimo metu dar nebuvo galiojantys, t. y. toks apelianto pateiktas teisės aktų galiojimo laike aiškinimas neabejotinai prieštarauja konstituciniam lex retro non agit principui ir šio ginčo atveju negalėjo būti taikomas.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų faktinių ar teisės taikymo aplinkybių, kurios nebūtų buvusios 2016 m. liepos 7 d. skunde ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo, todėl laikosi pozicijos, išdėstytos Krašto apsaugos ministerijos atsiliepimuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 185–190) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad AOTD asmens kandidatūros patikrinimą atlieka ir išvadą paslapčių subjektui teikia, o krašto apsaugos ministras sprendimus priima vadovaudamasis Įstatymo, bet ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis (kaip ir nurodyta skundžiamojo įsakymo preambulėje), todėl sprendimas nutraukti patikrinimą niekaip negali būti siejamas su apelianto nurodomomis, BK numatytomis veikomis ar sankcijomis.

Atsakovas pažymėjo, kad apelianto reikalavimas įpareigoti Akademiją sudaryti su juo studijų sutartį yra išvestinis ir priklauso nuo krašto apsaugos ministro sprendimo nutraukti patikrinimo procedūrą galiojimo. Be to, su kariūnais mokymosi sutartys nesudaromos kiekvieniems metams atskirai, bet jie priimami visam studijų laikotarpiui pagal atitinkamą studijų programą, todėl atsakovas atkreipia dėmesį, kad tenkinus apeliacinį skundą Akademija apeliantą turėtų priimti visam studijų laikotarpiui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 183–184) prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad narkotines medžiagas Pareiškėjas vartojo ir jau tarnaudamas Profesinėje karo tarnyboje. Toks tikrinamojo elgesys yra visiškai nesuderinamas su tikrosios karo tarnybos kario, prisiekusio laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, statusu (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., 26 str. 1 d.), kuriam yra taikomi aukštesni elgesio standartai: Lietuvos Karių etikos kodekso (patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005-05-09 įsakymu Nr. V-561) 20.1 punktu, 20.3. punktu įtvirtinta, kad ne tarnybos metu karys privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų, bei nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde deklaruojamiems teiginiais apie savo gyvenimo siejimą su karinėmis struktūromis. Be to iš pareiškėjo elgesio slepiant informaciją apie narkotinių medžiagų vartojimo laikotarpį, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas ypatingai siekė nuslėpti šį faktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, kaip narkotinių medžiagų vartojimas (netolimoje praeityje), ryšių su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis palaikymas, bendras laisvalaikio leidimas, intensyvūs azartiniai žaidimai, parodo pareiškėjo pažeidžiamumą, polinkį lošti, abejotino nusistatymo prieš narkotinių medžiagų vartojimą ir galimybę tęsti šį buvusį pomėgį, taip pat, kad byloje nėra teiginio, kad pareiškėjas lošdamas vykdė neteisėtą veiklą, tačiau AOTD atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo dalyvavimas lažybose buvo ne vienkartinis ir ne atsitiktinis, šiam tikslui skiriamos lėšos buvo proporcingai didelės, lyginant su asmens pajamomis, patikimumo požiūriu vertintina kaip aplinkybė galinti lemti asmens pažeidžiamumą, tuo sukeliant pavojų patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs pagrindinis ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsakymo, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjo kandidatūros tikrinimas, siekiant nustatyti, ar jam (pareiškėjui) gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teisėtumo ir pagrįstumo. Antrasis pareiškėjo reikalavimas - įpareigoti Karo akademiją sudaryti su pareiškėju sutartį dėl tolesnio mokymosi- yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, apskundė jį teismui. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, palaikęs atsakovo poziciją, kad, teisės aktų nustatyta tvarka atliekant pareiškėjo kandidatūros tikrinimą, buvo konstatuotos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktuose numatytos aplinkybės, o jas nustačius, Krašto apsaugos ministras pagrįstai priėmė Įsakymą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą .

Pareiškėjas apeliaciniu skundu pakartoja didžiąją dalį pradinio skundo argumentų ir kvestionuoja teismo sprendimą visapusiško ginčo išnagrinėjimo ir teisės normų taikymo laike aspektais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, pažymi, jog pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (ginčo metu galiojusi 2015 m. lapkričio 26 d.

įstatymo Nr. XII-2082 redakcija), kurio 15 straipsnio 1 dalis numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Eiti pareigas, susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys.

Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, kurioje išvardytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygos, nustato, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu:

1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei;5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1–20 punktuose numatyti atvejai, kai asmeniui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas neišduodami.

Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamas. Šis asmuo taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jeigu pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą. Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka patikrinti poligrafu. Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje kandidatūras tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, o 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama.

Pareiškėjui pretenduojant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, AOTD tikrino jo kandidatūrą. Šios procedūros metu 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. kovo 15 d. pareiškėjas davė paaiškinimus raštu, o pokalbių metu su AOTD pareigūnais, paaiškėjo naujos, anksčiau nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas nuslėpė duomenis apie narkotinių medžiagų vartojimą, ryšius su narkotines medžiagas vartojančiu asmeniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, SEK 2016 m. gegužės 26 d. posėdyje nutarta pritarti siūlymui nutraukti kariūno G. M. kandidatūros tikrinimą (protokolas Nr. SPEK–2; b. l. 24–25), o atsižvelgiant į surinktą informaciją 2016 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu „Dėl Krn. G. M. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ įsakyta AOTD nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą ir neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Šioje byloje skundžiamas įsakymas priimtas remiantis SEK 2016 m. gegužės 26 d. protokole pateiktu sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas G. M. neatitinka 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, nes jo kandidatūros tikrinimo metu nustatytos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte ir 20 punkte nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma yra skirta atvejams, kai leidimas dirbti su įslaptinta informacija yra išduodamas. Šios teisės normos taikymas nagrinėjamoje situacijoje nėra reikalingas, todėl skundžiamo įsakymo nuoroda į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra nepagrįsta ir netaikytina šioje byloje nagrinėjamai situacijai. Taigi nagrinėjamai bylai yra aktualus tik skundžiamame atsakovo įsakyme nurodytų Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktų taikymo klausimas.

Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jei asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui.

Nagrinėjamu atveju šis pagrindas pritaikytas nustačius, kad pareiškėjas pildydamas klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, per pokalbius su AOTD pareigūnais buvo nenuoseklus ir nuslėpė: 1) vartojęs marihuaną paskutinį kartą ne 2014 m. lapkričio mėn., 30 kartų, beveik kiekvieno vakarėlio metu, o 2015 m. vasario mėn., bei iki 10 kartų marihuaną rūkė jau tarnaudamas profesinėje karo tarnyboje (PKT) ir viso rūkė apie 35 kartus; 2) palaikęs ryšius su vienu asmeniu, su kuriuo vartojo marihuaną, bendraudavo ir susitikdavo, taip pat su bendraujančiu asmeniu, jo namuose sutiko Naujuosius metus (2016 m.); 3) kad medicinos ekspertizės aktuose nenurodė, kad vartojo narkotines medžiagas; 4) nepateikė tikrojo statymų skaičiaus.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pažymėtina, kad šioje normoje nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardytos, tačiau jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Todėl teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (LVAT 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012).

Šis pagrindas pritaikytas konstatavus, kad pareiškėjas yra neatsakingas, nes ne vieną kartą vartojo narkotines medžiagas, yra lengvabūdis, nes du kartus vairavo transporto priemonę pavartojęs marihuanos, yra nesąžiningas, nes sąmoningai pateikė melagingą informaciją, yra neatsakingas, nes turi potraukį azartiniams lošimams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas narkotines, psichiką veikiančias medžiagas vartojo nuo 2014 m. pavasario mėn., iki įstojimo į Profesinę karo tarnybą (2014 m. lapkričio 25 d. Profesinės karo tarnybos sutartis b. l. 9–10), taip pat tarnaudamas karo tarnyboje, šias aplinkybes pareiškėjas nurodė pats 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. kovo 15 d. paaiškinimuose raštu (b. l. 30–39). Minėtame 2016 m. kovo 15 d. paaiškinime pareiškėjas taip pat nurodė, kad du kartus vairavo automobilį pavartojęs narkotinių medžiagų, palaikantis ryšius su asmenimis vartojančiais ir pardavinėjančiais narkotines ar psichotropines medžiagas( buvimas automobiliuose, namuose pas O. G.). Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Medicinos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbiami) (b. l. 79–84) pareiškėjas nurodė iš viso nevartojęs narkotikų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir informacijos nuslėpimo yra pagrįstos. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkti duomenys, kurie yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninės savybės neatitinka tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kriterijų. Tai, kad šie faktai yra gauti paties pareiškėjo paaiškinimų pagrindu, nenuneigia jų leistinumo.

Vertindama nurodytus faktus pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles, taikydama proporcingumo bei protingumo kriterijus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems byloje nagrinėjamos situacijos vertinimo argumentams, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo esant nustatytas Įstatymo16 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o jas nustačius, Krašto apsaugos ministras pagrįstai priėmė įsakymą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė bylos nagrinėjimo metu galiojančios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo redakcijos, yra nepagrįsti. Teismas, nagrinėdamas ginčą, taikė ir aiškino tas teisės normas, kurios turėjo teisinę galią skundžiamo Įsakymo priėmimo metu ir vertino šio individualaus administracinio akto teisėtumą bei pagrįstumą tuo metu galiojančių teisės normų aspektu. Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. gegužės 19 d. priimtas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII–1443 pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2016 m. spalio 1 d., iš esmės panašiai reglamentuoja ginčo teisinius santykius, tik struktūriškai skirtingai išdėsto tas pačias teisinius santykius reglamentuojančias taisykles bei jas papildo. Taip šiuo metu galiojančios redakcijos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktai iš esmės pakartoja pareiškėjo atveju taikytus kandidatūros tikrinimo nutraukimo ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadai, kad naujoji Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo redakcija kuo nors švelnina pareiškėjo padėtį, todėl turi retrospektyvinį galiojimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepalaiko apelianto pozicijos, kad sprendžiant jo patikimumo klausimą, turėtų būti taikomas nekaltumo prezumpcijos principas, o visi byloje esantys prieštaravimai aiškinami jo naudai. Šioje byloje nagrinėjamas ne pareiškėjo elgesio atitikimo baudžiamosios ar administracinių pažeidimų teisės normoms klausimas, o jo elgesio ir asmeninių savybių atitikimas patikimo ir lojalaus valstybei asmens standartui. Pareiškėjui tokiu atveju tenka pareiga įrodyti, kad jo asmeninės savybės ir jo elgesys buvo netinkamai įvertintas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo požiūriu arba kad jo kandidatūros tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles. Tokių įtikinamų įrodymų apeliantas byloje nėra pateikęs.

Atsižvelgdama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, o apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo šį sprendimą keisti ar jį naikinti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtų teismo išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama .

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė