c28d623f-9577-4fef-9105-174bc3aebd67 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-426/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01912-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 42.11.3; 75.6.3.; 121.21.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė

ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. N. Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1060-273/2011 pagal ieÅ¡kovo N. Z. ieÅ¡kinį atsakovei A. N. Z. dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Kauno 11 notarų biuro notarė I. J., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, veikiantis Danske Bank A/S vardu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gegužės 6 d. santuokinio turto dalybų sutartį, sudarytÄ tarp A. N. Z. ir N. Z., pagal kuriÄ A. N. Z. atiteko gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), N. Z. – (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Kauno miesto 11 notarų biuro notarės I. J., registro Nr. IJ-2740. Netaikyti restitucijos dėl (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo A. N. Z., taikyti restitucijÄ tik dėl nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. Priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2008 m. gegužės 6 d. Kauno miesto 11 notaro biure tarp ieškovo N. Z. ir atsakovės A. N. Z. buvo sudaryta

santuokinio turto dalybų sutartis. Minėtos sutarties 1 punkte nurodyta, kad A. N. Z. atitenka pastatas-gyvenamasis

namas, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), vertė – (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kurio vertė – (duomenys

neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad N. Z. atitenka (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo

priežastis buvo ne skyrybos, turto dalybos, ne įdėtų pinigų į turto įsigijimÄ , įrengimÄ priklausomybė, o sutuoktinės A. N. Z. reikalavimas susitaikymui ir bÅ«sto iÅ¡saugojimui, siekiant iÅ¡vengti galimo didelio žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo nukreipimo į namÄ . Sutarties 2 p. nurodyta, kad ieÅ¡kovui atitenka (duomenys neskelbtini) piniginė kompensacija, tačiau tai įraÅ¡yta fiktyviai, nes buvo paaiÅ¡kinta, jog negalimos dalybos, kai vienam iÅ¡ sutuoktinių nieko neatitenka. Å i menkavertė suma akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo piniginė kompensacija už nekilnojamojo turto dalį ir (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai sutuoktinė ieÅ¡kovui neperdavė, tai nėra užfiksuota ir sutartyje. Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties instituto tikslas - pasidalinti santuokoje įgytÄ sutuoktiniams priklausantį turtÄ . PasiraÅ¡ius ginčijamÄ sutartį Å¡alys iÅ¡ esmės nesiekė tokių padarinių, nes tai buvo tik susitaikymo ir bendro tolimesnio gyvenimo Å¡iame name užsitikrinimo sÄ lyga. Nors sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo kito registruotino bei vertingo kilnojamojo turto, tačiau sutuoktinė sutarties dėl viso turto sudaryti nesiekė. Civilinio kodekso 3.117 str. preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Notarė turėjo įvertinti, ar dalijamas visas turimas turtas, ar nenukrypstama nuo bendro turto lygių dalių principo. Ginčijama sutartimi ieÅ¡kovui atiteko (duomenys neskelbtini) piniginė kompensacija, kuri už (duomenys neskelbtini) namo ir žemės sklypo vertę mažesnė net (duomenys neskelbtini) kartus arba sudaro tik (duomenys neskelbtini) procentus dalijamo turto. Notarė matė akivaizdžiÄ sutarties Å¡alių nelygybę, tačiau nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti priežasčių, nesiekė to iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kas galėjo pakeisti jo ydingÄ valiÄ , atsakovės suformuotÄ suklaidinimo, apgaulės įtakoje. Sutarties turinys prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo valiai, nes nagrinėjamu atveju 2008 m. gegužės 6 d. nebuvo jokios bÅ«tinybės dalintis turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d.

sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gegužės 6 d.

santuokinio turto dalybų sutartį, sudarytÄ tarp A. N. Z. ir N. Z., pagal kuriÄ A. N.

Z. atiteko gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), N. Z. – (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Kauno miesto 11 notarų biuro notarės I. J., registro Nr. IJ-2740. Nustatė, kad žemės sklypas ir pastatas-gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. N. Z. ir N. Z. Priteisė iÅ¡ A. N. Z. 800 Lt N. Z. sumokėto žyminio mokesčio bei 1 600 Lt turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ A.

N. Z. 6 544 Lt žyminio mokesčio bei 31,98 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčija Å¡iÄ sutartį Civilinio kodekso 1.90, 1.91 str. pagrindais, kaip apgaulės ir suklaidinimo įtakoje sudarytÄ sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu, Å¡alies suklydimas sudarant sandorį turi bÅ«ti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Å ioje byloje ieÅ¡kovas ginčija sandorį ir Civilinio kodekso 1.91 str. pagrindu, kai dėl atsakovės apgaulės atsakovas sudarė sutartį sau labai nenaudingomis sÄ lygomis.

Teismas laikė, kad sudarytas sandoris neatitiko abiejų Å¡alių tikrosios valios, ieÅ¡kovo valia nebuvo normaliai susiformavusi, be iÅ¡orinių aplinkybių iÅ¡kreipiančių tikrÄ jÄ valiÄ . Konstatavo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo parodymų matyti, jog priežastis sudaryti ginčo sandorį buvo atsakovės A. N.

Z. reikalavimas susitaikymui ir Å¡eimos iÅ¡saugojimui bei bÅ«sto iÅ¡saugojimui, siekiant iÅ¡vengti galimo didelio žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į namÄ . IÅ¡ byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio matyti, kad (duomenys neskelbtini). Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovas N. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. ir nuteistas. Be to, Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ jo priteista (duomenys neskelbtini) turtinei žalai

atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei L. S. – (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti. Teismas

padarė iÅ¡vadÄ , kad tuo metu Å¡eimoje buvo įtempta atmosfera, patirtas stresas, iÅ¡gyvenimai dėl L. S. sužalojimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimas įtakojo ieÅ¡kovo nepakankamÄ budrumÄ , įžvalgumÄ , todėl jis patikėjo sutuoktinės patikinimais dėl turto pasidalijimo sandorio sudarymo. Esant sutuoktinės užuojautai dėl incidento, susitaikymui bei jos rÅ«pestingumo įtakoje ieÅ¡kovas ir pasirašė sandorį sau labai nenaudingomis sÄ lygomis. Teismas nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, sudaryti sutartį pasiÅ«liusi ji pati, ieÅ¡kovas su tuo sutiko, sutartį sudarė dėl to, kad santuokos nutraukimo atveju nekiltų problemų dėl turto pasidalijimo. IeÅ¡kovas sutarties sudarymui pritarė, prieÅ¡ tai dėl sutarties sudarymo sÄ lygų buvo tartasi ir konsultuojamasi su advokate, N. Z. sutartį perskaitė ir jai pritarė. Nors Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau teismas laikė, kad yra pagrindas tikėti ieÅ¡kovo N. Z. nurodytomis faktinėmis aplinkybėms. Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2008 m. gegužės 6 d. Nelaimingas atsitikimas (duomenys neskelbtini) įvyko 2008 m. vasario 27 d. IÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties matyti, kad ieÅ¡kovė N. Z. atsiėmė ieÅ¡kinį, pateiktÄ atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nes ji su atsakovu susitaikė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo valia laikotarpiu iki ginčo sutarties sudarymo buvo suformuota atsakovės įtakoje, atsakovė primetė savo valiÄ sudaryti aiÅ¡kiai nenaudingÄ turto dalybų sutartį, be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė jį įtikino, jog sudarius turto padalinimo sutartį jie toliau gyvens kaip Å¡eima ir bus iÅ¡saugotas bÅ«stas, siekiant iÅ¡vengti galimo didelio žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į namÄ . Nelaimingas atsitikimas (duomenys neskelbtini) sukėlė N. Z. stresÄ , sumaiÅ¡tį, jis tapo silpnesne Å¡alimi ir visiÅ¡kai pasitikėjo atsakove. Dėl to buvo sudarytas neprotingas sandoris, labai nepalankiomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis, nes pagal santuokinio turto dalybų sutartį iÅ¡ viso pasidalinto turto, kurio vertė buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui N. Z. atiteko tik (duomenys neskelbtini) piniginė kompensacija. Be to, ieÅ¡kovas teigė, kad esant normalioms sÄ lygoms 2008 m. gegužės 6 d. nebuvo jokios bÅ«tinybės dalintis turtÄ ir pasiraÅ¡ytos turto dalybų sutarties jis nebÅ«tų sudaręs, nes Å¡ia sutartimi ieÅ¡kovas neteko savo vienintelio nuolatinio gyvenamojo bÅ«sto.

Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo notarė, tvirtinusi ginčo sandorį nurodė, jog Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kintos sutarties sudarymo pasekmės, dėl Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡kos jai abejonių nekilo, tačiau aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo valia sudarant sandorį nebuvo suformuota normaliomis sÄ lygomis, be iÅ¡orinių aplinkybių, kurios ir iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo valiÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po sutarties sudarymo ieÅ¡kovas liko toliau gyventi tame pačiame name, sutuoktiniai toliau kartu tvarkė bendrÄ Å«kį, kartu dirbo, mokėjo bÅ«tinus mokesčius, pirko reikiamas priemones, įrangÄ namui. Po 2010 m. lapkričio 27 d. tarp Å¡alių įvykusio konflikto, atsakovė pakeitė durų spynÄ ir neįsileido ieÅ¡kovo į namus. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko ieÅ¡kovo asmeninis ir santuokinis turtas, jis neteko savo nuolatinio bÅ«sto, buvo priverstas gyventi (duomenys neskelbtini) patalpose. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 6 d. santuokinio turto dalybų sutarties 2 p. nurodyta, jog N. Z. atitenka (duomenys neskelbtini) piniginė kompensacija. Teismas sprendė, kad Å¡i suma patvirtina, jog tai nebuvo lygiavertė kompensacija už ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto dalį ir (duomenys neskelbtini) pinigų sumos atsakovė ieÅ¡kovui neperdavė, tai nebuvo užfiksuota ir sutartyje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sudarė sandorį sau labai nenaudingomis sÄ lygomis suklaidinimo įtakoje, todėl yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu (CK 1.90 str., 1.91 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Atsakovė A. N. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog sudarydamas sandorį ieÅ¡kovas suklydo ir buvo apgautas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti.

Klaidingas įsivaizdavimas taip pat negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorių sÄ lygų. Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sÄ lyga. Motyvai, dėl kurių sudaromas sandoris (t.y. įvairÅ«s Å¡alies tikslai, planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai ir pan.), susiję su sandorio padariniais, yra labai individualÅ«s ir subjektyvÅ«s, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų, kurie nebuvo inkorporuoti į sutartį kaip esminė tos sutarties sÄ lyga, negali bÅ«ti pripažintas esminiu suklydimu, dėl kurio sandorį reikėtų pripažinti negaliojančiu.

Atsakovės nuomone, iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matosi, kad ieÅ¡kovas sandorį suprato teisingai ir suvokė jo teisines pasekmes. Kaip jis pats nurodo ieÅ¡kinyje, sandorį sudarė tikėdamasis, kad pasidalinus turtÄ bus iÅ¡saugota Å¡eima. Atsakovė, reikalaudama sudaryti tokį sandorį, aiÅ¡kiai nurodė atsakovui, kad siekia neturėti ateityje su ieÅ¡kovu bendro turto. IeÅ¡kovas pagal savo amžių, iÅ¡silavinimÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį (jis yra vedęs ne vienÄ kartÄ ), suvokė, kad susitarimas gyventi Å¡eimoje, tai tik abiejų viltis, o turto dalybos - tai galimų ateityje skyrybų greitesnis procesas.

Kad Å¡ito siekia atsakovė, ieÅ¡kovas žinojo sandorio sudarymo metu. Tuo laikotarpiu atsakovė buvo pradėjusi skyrybų procesÄ , tačiau neiÅ¡galėjo sumokėti žyminio mokesčio už dalintinÄ turtÄ , ieÅ¡kovas, savo ruožtu, siekė susitaikymo. Turto dalybų ir povedybinė sutartys buvo sutuoktinių kompromisas. IeÅ¡kovė mano, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu, prieÅ¡ingai nei mano teismas, nepakanka Å¡alies žodinio paaiÅ¡kinimo, jog sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo strese ir sumaiÅ¡tyje dėl jam pradėto ikiteisminio tyrimo.

Akivaizdu, kad motyvas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir ikiteisminis tyrimas tiesioginių sÄ sajų neturi, todėl neaiÅ¡ku kaip stresas įtakojo suklydimÄ dėl sudaromo sandorio ir kokiu bÅ«du ieÅ¡kovo bÅ«sena buvo iÅ¡naudota jį apgaunant dėl sudaromo sandorio. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant iÅ¡ pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovui grėsė žalos atlyginimas nukentėjusiajai ir tai buvo dar vienas motyvas sudaryti turto pasidalijimo sandorį. IÅ¡vengti žalos atlyginimo, atsakovės manymu, galima siekti tik sÄ moningai, todėl visiÅ¡kai nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas buvo klaidinamas atsakovės. BÅ«tų suprantama, kad ieÅ¡kovas buvo klaidinamas, jog turės atlyginti nukentėjusiajai žalÄ , kai tuo tarpu to nebÅ«tų numatyta įstatymuose.

Dabar gi, byloje yra pateiktas teismo nuosprendis, iÅ¡ kurio turinio matosi, kad žala nukentėjusiajai yra priteista. Atsakovė mano, kad sudarytas sandoris tikslu iÅ¡vengti materialinės atsakomybės, negali bÅ«ti teismo pripažintas pažeidžiančiu tokio tikslo siekusio asmens teises ir tokios pažeistos teisės negali bÅ«ti ginamos po to, kai ieÅ¡kovas suvokė, kad praėjo atsakomybės už nusikalstamÄ veikÄ pavojus ar paaiÅ¡kėjus, kad mokėtina žala nėra didelė ir dėl to turto pasidalijimo sandoris, vertinant jį Å¡iandien, tapo akivaizdžiai nenaudingas ieÅ¡kovui.

Teismas sprendime nenurodė kokiais konkrečiais atsakovės veiksmais pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo apgaulė nors sandorį negaliojančiu pripažino Civilinio kodekso 1.91 str. pagrindu. Byloje atsakovė pateikė įrodymus, kad sudarant sandorį buvo įvertinta, tai, jog namas pirktas iÅ¡ atsakovės motinos dovanotų atsakovei pinigų ir paskolos, paimtos iÅ¡ banko, kuri po povedybinės sutarties pasiraÅ¡ymo liko asmenine atsakovės prievole. Dėl to atsakovė mano, kad nukrypimÄ nuo lygių dalių principo negalima vertinti kaip ieÅ¡kovo suklydimÄ dėl esminių sutarties sÄ lygų.

Tai buvo sutuoktinių susitarimo reikalas. Ä®statymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrÄ turtÄ nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo turto pasidalijimo sutartyje. Atsakovė mano, kad teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų sprendimu nustatęs, kad žemės sklypas ir pastatas-gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. N. Z. ir N. Z. Pagal Civilinio kodekso 3.88 str. yra preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos įregistravimo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Teismas, sprendimu nustatęs, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovės manymu, užkirto jai keliÄ byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nurodyto turto ar jo dalies pripažinimo asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovas N. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindas buvo iÅ¡dėstytas ir pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių visetas, sisteminė analizė teismui davė pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ dėl ydingos ieÅ¡kovo valios, suformuotos iÅ¡orinių, paÅ¡alinių aplinkybių. Apeliantė nenuginčijo faktų ir aplinkybių, kad prašė jai perraÅ¡yti namÄ ir žemę kaip susitaikymo sÄ lygÄ . Nepaneigė, kad po įvykio (duomenys neskelbtini) Å¡eimoje tvyrojo įtempta atmosfera dėl civilinio ieÅ¡kinio, turto praradimo, kad N. Z. buvo neigiamai paveiktas Å¡io įvykio. Kauno apygardos teismas teisingai taikė Civilinio kodekso 6.193 str., įpareigojantį atsižvelgti į Å¡alių derybas, elgesį, Å¡alių tarpusavio santykius iki sutarties sudarymo, po sutarties sudarymo. Teismas taip pat atsižvelgė ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ analogiÅ¡kose bylose dėl sandorių negaliojimo. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė nutylėjo aplinkybes apie skyrybų bylÄ , kuriÄ ji nutraukė prieÅ¡ pasiraÅ¡ant ginčo sutartį Å¡alims susitaikius. Nors teismas sprendime neakcentavo notarės paaiÅ¡kinimų, tačiau tai svarbi aplinkybė, kad sandoris buvo sudarytas ir patvirtintas paveikiant nepalankiems

N. Z. gyvenimo įvykiams. Notarė I. J. 2011 m. gegužės 31 d. – 2011 m. birželio 7 d. parengiamojo posėdžio metu teismui nurodė, kad sutartis buvo sudaryta dėl įvykusios nelaimės sužalojus moterį norint apsaugoti turtÄ . Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teisingai nustatė, kad esant normalioms gyvenimo sÄ lygoms nebÅ«tų sudarytas toks ieÅ¡kovui akivaizdžiai nenaudingas sandoris. Teismas teisingai įvertino ne tik sandorio Å¡alių elgesį iki sutarties sudarymo, bet ir po sutarties sudarymo. Tai, kad sandoris sudarytas dėl ydingos valios akivaizdu, nes ir po sutarties sudarymo ieÅ¡kovas ne tik gyveno kartu su Å¡eima perleistame name, bet sudarė sutartis dėl jo saugojimo, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo, pirko statybines medžiagas, visus bÅ«tinus namo priežiÅ«rai reikmenis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ioje byloje bÅ«tina įvertinti sutuoktinių turto dalijimo ypatumus, kai santuoka nenutraukiama. Paprastai sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe turimas turtas dalijamas nutraukiant santuokÄ . Tokiu atveju siekiama pabaigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, nes toks poreikis kyla dėl santuokos pabaigos. Civiliniame kodekse yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo tvarka ir bendrieji principai, užtikrinantys sutuoktinių interesų pusiausvyrÄ , nepilnamečių vaikų teisę gauti deramÄ iÅ¡laikymÄ bei trečiųjų asmenų teisėtų interesų apsauga.

Pagal CK 3.116 straipsnio 1 dalį vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali bÅ«ti padalytas sutuoktiniams jų bendru susitarimu ar teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuokÄ nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Å ioje byloje keliamas klausimas, susijęs su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimu nenutraukiant santuokos. Å alys susitarė dėl turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo,

sudarydamos notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį (t. 1 b. l. 9-12). Pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto

padalijimo, CK Trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimÄ , neturi bÅ«ti taikomos. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tuo atveju kai santuoka nenutraukiama, bendru sutuoktinių sutarimu sudarytas ir notaro patvirtintas susitarimas dėl turto padalijimo laikytinas sutuoktinių sutartimi, kuriai turi bÅ«ti taikomos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, jie turi lygias teises ir vienodÄ civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais Å¡eimos gyvenimo klausimais. Å is principas reiÅ¡kia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005). Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniai

savo turto dalijimo sutartyje, sudaromoje nenutraukiant santuokos, gali numatyti padalyti savo turtÄ tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Aplinkybė, kad įstatymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrÄ turtÄ nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo turto padalijimo sutartyje, pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje V.

U. v. Nr. 3K-3-426/2005; 2009 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009).

 Dėl sÄ lygų, kuriomis sandoris pripažįstamas sudarytu suklydus

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį kvalifikavo kaip dėl suklydimo sudarytÄ sandorį ir pripažino negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu. Esminiu suklydimu teismas laikė aplinkybę, kad ieÅ¡kovo valia laikotarpiu iki ginčo sutarties sudarymo buvo suformuota esant stresinei situacijai bei atsakovės įtakoje. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė primetė savo valiÄ sudaryti aiÅ¡kiai nenaudingÄ turto dalybų sutartį, pagal kuriÄ atsakovei buvo priskirtas gyvenamasis namas bei sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui tik (duomenys neskelbtini) kompensacija, kuri sudaro tik 0,3 procento dalijamo turto. Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieÅ¡kovas, pasidalydamas šį turtÄ , iÅ¡ esmės suklydo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ginčo sutartį kvalifikavo kaip dėl suklydimo sudarytÄ sandorį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl sandorio negaliojimo, visų pirma akcentuoja esminį dalykÄ , kad sandoris - tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.165 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu, Å¡alies suklydimas sudarant sandorį turi bÅ«ti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio

19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka Å¡aliai, kuri praÅ¡o dėl suklydimo sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos Å¡ios aplinkybės, lėmusios sandorio sudarymÄ , t.y. ieÅ¡kovas, sudarydamas sandorį, tikėjosi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl sudarė sandorį sau nenaudingomis sÄ lygomis, taip pat pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ patyrė stresÄ ir buvo sutuoktinės įkalbėtas sudaryti sutartį sau nenaudingomis sÄ lygomis, kad iÅ¡vengti žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Å ios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu dėl esminio suklydimo. Tai, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas sandorį tikėjosi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , atkurti su sutuoktine paÅ¡lijusius santykius, negali bÅ«ti prilyginama esminiam suklydimui, kadangi Å¡ios aplinkybės nesusijusios nei su sandorio esme, nei jo dalyku, nei su kitomis esminėmis sandorio sÄ lygomis.

Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios Å¡alies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieÅ¡tarautų kitos sandorio Å¡alies interesams, kuri pasikliovė prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ Å¡alies valiÄ . Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio Å¡alis, prisiimdama galimÄ rizikÄ , kartu praranda ir teisę vėliau tÄ sandorį ginčyti remdamasi suklydimu.

Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Å alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus bÅ«tų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, iÅ¡simokslinimÄ , sveikatos bÅ«klę, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi bÅ«ti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusiÄ faktinę situacijÄ , o ne pagal tÄ , kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-514/2005).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas prieÅ¡ sudarydamas sandorį buvo konsultuojamas teisininko, taip pat notaro. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais teismas galėtų remtis, konstatuodamas aplinkybes, jog dėl įtampos, streso ar blogos sveikatos, taip pat dėl amžiaus ar iÅ¡silavinimo bei kt., ieÅ¡kovas neteisingai suprato sandorį ar nesuvokė jo teisinių pasekmių, jog susidariusio situacija kaip nors įtakojo jo valios formavimÄ si. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, reikalaudama sudaryti tokį sandorį, aiÅ¡kiai nurodė atsakovui, kad siekia neturėti ateityje su ieÅ¡kovu bendro turto. Realizuojant šį tikslÄ Å¡alys ne tik pasidalino turtÄ bet po kelių dienų pasirašė ir povedybinę sutartį, kurioje nustatė turto visiÅ¡ko atskirumo režimÄ (t. 1, b.l. 82-83). Å ios aplinkybės patvirtina, kad Å¡alys kryptingai siekė susitarti dėl turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalijimo, taip pat ir dėl bÅ«simo turto atskirumo, ir dėl to susitarė, tiek sudarydamos ginčo sutartį, tiek povedybinę sutartį. 2008-05-28 ieÅ¡kovas taip pat patvirtino sutikimÄ laiduoti už atsakovės prievoles Danske Bank Susitarimu Nr. BP2039051080-P-2 pakeistomis Kreditavimo sutarties sÄ lygomis (t. 1, b. l. 78), atsakovei nusprendus paimti papildomÄ (duomenys neskelbtini) paskolÄ . Kredito gavėju pagal 2005-11-22 Kredito sutartį Nr. BP2039051080 ( t. 1, b. l. 80-81) buvo atsakovė, o ieÅ¡kovas laidavo už jos prievolių įvykdymÄ . Vertinant Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovo valia sudarant tiek ginčijamÄ sandorį, tiek povedybinę sutartį buvo susiformavusi atsakovės įtakoje. Sutuoktinės užuojauta dėl incidento (duomenys neskelbtini), susitaikymas bei jos rÅ«pestingumas negali bÅ«ti pripažinti tomis aplinkybėmis, dėl kurių ieÅ¡kovo valia bÅ«tų paveikta taip, kad sudarydamas ginčo sandorį jis bÅ«tų suklydęs dėl esminių jo aplinkybių. Vertinant ieÅ¡kovo turimÄ patirtį (jis yra VÅ¡Ä® direktorius), amžių nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nurodytų sandorio sudarymo aplinkybių jis galėjo bÅ«ti suklaidintas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant iÅ¡ pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovui grėsė žalos atlyginimas nukentėjusiajai ir tai buvo dar vienas motyvas sudaryti turto pasidalijimo sandorį. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡vengti žalos atlyginimo galima siekti tik sÄ moningai, todėl visiÅ¡kai nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas buvo klaidinamas atsakovės. Sudarytas sandoris tikslu ieÅ¡kovui iÅ¡vengti materialinės atsakomybės, negali bÅ«ti teismo pripažintas pažeidžiančiu tokio tikslo siekusio asmens teises ir tokios pažeistos teisės negali bÅ«ti ginamos po to, kai paaiÅ¡kėjus, kad mokėtina žala nėra didelė ir dėl to turto pasidalijimo sandoris, vertinant jį Å¡iandien, tapo akivaizdžiai nenaudingas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui siekus sudaromu ginčijamu sandoriu ir tokio tikslo, nėra pagrindo konstatuoti, kad toks tikslas pats savaime reikÅ¡tų ieÅ¡kovo suklydimÄ dėl sudaromo sandorio sÄ lygų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į Å¡alių ketinimus sudarant ginčo sutartį, todėl netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir nepagrįstai taikė Civilinio kodekso 1.90 str. nuostatas. Kaip teisingai nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė sandorių negaliojimÄ reglamentuojančias teisės normas, netyrė, ar yra visos Civilinio kodekso 1.90 str. nustatytos sÄ lygos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl apgaulės sudarant ginčijamÄ sandorį

Pagal Civilinio kodekso 1.91 str. teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006, 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008). Nors pirmosios instancijos teismas sandorį pripažino negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 str. pagrindu, tačiau skundžiamame sprendime nenurodė kokiais konkrečiais atsakovės veiksmais pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo apgaulė.

Atkreiptinas dėmesys, kad apgaule galima laikyti ir tuos atvejus, kai asmuo pats neteisingai suvokia sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, o kita Å¡alis tai žinodama ir tuo naudodamasi sudaro sandorį. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime neįvardijo kaip neteisingai ieÅ¡kovas suvokė sandorio esmę, t.y. kuo pasireiÅ¡kė jo klaidingas suvokimas ir kokie įrodymai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad tÄ matė ir suvokė bei tuo pasinaudojo atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų pagrindžiančių tai, jog ieÅ¡kovui nebuvo žinomos santuokinio turto dalybų sutarties sudarymo aplinkybės bei atsakovės ketinimai, nepateikta, taip pat nenustatyti tyčiniai atsakovės veiksmai, kuriais buvo siekta suklaidinti ieÅ¡kovÄ . Vertinant ieÅ¡kovo elgesį tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo, matyti, kad ieÅ¡kovas tarėsi su atsakove dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, sprendė turto atskirumo klausimus povedybine sutartimi. Å ie ieÅ¡kovo veiksmai taip pat patvirtina, kad jo valia dėl turto padalijimo sutarties buvo susiformavusi laisvai ir be nesÄ Å¾iningų atsakovės veiksmų įtakos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo argumentas, jog 2008 m. gegužės 6 d. sutartis buvo pasiraÅ¡yta apgaulės bÅ«du, laikytinas nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ bylos duomenų matosi, kad po sutarties sudarymo ieÅ¡kovas liko toliau gyventi tame pačiame name. Kaip nurodė ieÅ¡kovas jie toliau tvarkė bendrÄ Å«kį, kartu dirbo, mokėjo bÅ«tinus mokesčius, pirko reikiamas priemones, įrangÄ namui, vėliau gyvenant kartu du automobilius pardavė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos svarstant galimus ieÅ¡kovo valios formavimosi sudarant ginčijamÄ sandorį trÅ«kumus, kadangi Å¡alys, sudarydamos povedybinę sutartį ( t. 1, b. l. 82-83), susitarė dėl Å¡eimos iÅ¡laidų (sutarties 6.1-6.2 punktai).

Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Santuokinio turto dalybų sutarties 2 p. nurodyta (duomenys neskelbtini) piniginė kompensacija nebuvo lygiavertė ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ji nebuvo perduota. Teismas, vertindamas šį argumentÄ pažymi, kad sutuoktiniai spręsdami klausimus, susijusius su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimu gali numatyti padalyti savo turtÄ tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Å is principas taikytinas ir sprendžiant dėl sutuoktinių susitartos kompensacijos dydžio.

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo esant Civilinio kodekso 1.90, 1.91 str. pagrindams ginčijamÄ sutartį pripažinti sudarytÄ apgaulės ir suklaidinimo įtakoje, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieÅ¡kinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimant naujÄ sprendimÄ , keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo N. Z. į valstybės biudžetÄ 6

544 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi (t. 1 b.l. 44-45) buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, bei 31,98 Lt pirmosios instancijos teismo turėtų pašto išlaidų. Atsakovės

A. N. Z. apeliacinį skundÄ pilnai patenkinus iÅ¡ ieÅ¡kovo N. Z. į valstybės biudžetÄ priteistinas 7 344 Lt žyminis

mokestis, kurio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi (t. 2, b.l. 156-157).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo N. Z. ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ 13 888 Lt (trylika tÅ«kstančių aÅ¡tuoni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai) žyminio mokesčio bei 31,98 Lt (trisdeÅ¡imt vienas litas ir 98 centai) teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų.

Teisėjai

Danutė Gasiūnienė

Kazys Kailiūnas

Egidija Tamošiūnienė