Legislator Case Law & Legislation
c28a6afb-e728-4f56-9340-c9cdeb04f7f3 AI generated

c28a6afb-e728-4f56-9340-c9cdeb04f7f3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c28a6afb-e728-4f56-9340-c9cdeb04f7f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2012-10-08 sprendimÄ dalyje, kurioje nebuvo tenkintas skundas; panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012-07-13 sprendimÄ Nr. 16-127 (atsižvelgiant į 2012-08-16 sprendimu iÅ¡taisytas klaidas);

Legislator headnote

AI generated

c28a6afb-e728-4f56-9340-c9cdeb04f7f3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atsakovė patikrinimo metu įvertino įvairius informacijos Å¡altinius; pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie taikytas nuolaidas, kitų aplinkybių. Teismų praktikoje pažymima, kad atliekant mokesčių apskaičiavimÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ galimi tam tikri netikslumai, nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikomas pagrįstu tiek, kiek neperžengia įvertinimo kriterijų. Mokesčių administratorius patikrinimo metu vadovavosi pareiÅ¡kėjo pateiktais apskaitos dokumentais, taikė palankiausiÄ mokesčių mokėtojui prekių antkainį, todėl mokestinė bazė nustatyta tiksliai, atitinka protingumo, teisingumo ir objektyvumo kriterijus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2879-331/2013Proceso Nr. 3-61-3-02750-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 9.8.2; 9.10; 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013-09-02Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiÅ¡kėjui A. R. (A. R.), jo atstovams adv. Vilijai Viešūnaitei ir V. R. (V. R.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas 2012-10-29 teismui padavė skundÄ ir praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2012-10-08 sprendimÄ dalyje, kurioje nebuvo tenkintas skundas;

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012-07-13 sprendimÄ Nr. 16-127 (atsižvelgiant į 2012-08-16 sprendimu iÅ¡taisytas klaidas);

3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio VMI) 2012-04-27 sprendimÄ Nr. (36.9-24)-SA-14;

4) panaikinti, o nepanaikinus, sumažinti skirtas baudas ir delspinigius, nurodytus 2012-04-27 sprendime Nr. (36.9-24)-SA-14;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-7).PareiÅ¡kėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu, kuriuo papildomai apskaičiuoti mokesčiai, remiantis duomenimis, gautais taikant ekonominių modelių įvertinimo metodÄ . PaaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės taikyti Å¡io modelio, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ galima tik tada, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprasta tvarka.

PareiÅ¡kėjo pateiktos deklaracijos sudarytos remiantis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir kasos aparato duomenimis. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekių įsigijimas apskaitytas tinkamai, pateikti visi reikalingi dokumentai, o vien faktas, kad prekės įsigytos už mažesnę kainÄ , nėra pagrindas taikyti minėtÄ Ä¯vertinimÄ , jei nėra duomenų, kad Å«kinė operacija realiai įvyko kitomis sÄ lygomis, nei matyti iÅ¡ apskaitos dokumentų. PareiÅ¡kėjo nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai priskaičiavo papildomus mokesčius, nes nesilaikyta ginčo metodui taikytinų taisyklių – parinkti netinkami informacijos duomenų įvertinimui Å¡altiniai, neatsižvelgta į objektyvias, specifines aplinkybes, nepateikta jokių paskaičiavimų ar palyginimų.

Vertinimo Å¡altiniais pasirinkus tik įsigytų prekių kiekį ir numanomÄ antkainį, nevertinti tokie duomenys kaip klientų skaičius, vidutinis pirkimo mastas ir kt. Be to, Utenoje verčiantis tokio masto individualia veikla, faktiÅ¡kai neįmanoma pasiekti tokios apyvartos prekiaujant bandelėmis ir pyragais. Tai įrodo ne tik gyventojų skaičius, bet ir bankroto administratoriaus duomenys apie įmonės apyvartÄ Utenos mieste iki bankroto iÅ¡kėlimo bei dabar. Mokesčių administratorius neatsižvelgė į palyginimui pateiktus duomenis apie analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančias įmones, neįvertintos aplinkybės dėl taikytų nuolaidų, kitų iÅ¡laidų, susijusių su pardavimu. 1 proc. dydžio natÅ«ralios netekties nuostolių suma nėra pagrįsta vertinant konditerijos gaminius, nes dalies prekių realizuoti neįmanoma, ji nepripažįstama leidžiamais atskaitymais, todėl nefiksuojama pajamų iÅ¡laidų žurnale.

Mano, kad didesnės nei vidutinės baudos paskirtos nepagrįstai, nes pareiÅ¡kėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė dokumentus, pažeidimai nėra tyčiniai, be to, atsižvelgtina į pareiÅ¡kėjo finansinę padėtį.         Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas ir jo atstovai prašė skundÄ patenkinti.Atsakovė - VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 47-51). PaaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas deklaravo mažiau pajamų, nei realiai gavo.

Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis, kai mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, dėl ko negalima nustatyti mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokėtina mokesčio suma apskaičiuojama pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ atsižvelgiant į jo surinktÄ informacijÄ . Å iuo atveju buvo taikytas ekonominių modelių metodas. PareiÅ¡kėjas padarė tam tikrus Å«kinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimus, taip pat vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Atsakovė patikrinimo metu įvertino įvairius informacijos Å¡altinius; pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie taikytas nuolaidas, kitų aplinkybių. Teismų praktikoje pažymima, kad atliekant mokesčių apskaičiavimÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ galimi tam tikri netikslumai, nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikomas pagrįstu tiek, kiek neperžengia įvertinimo kriterijų. Mokesčių administratorius patikrinimo metu vadovavosi pareiÅ¡kėjo pateiktais apskaitos dokumentais, taikė palankiausiÄ mokesčių mokėtojui prekių antkainį, todėl mokestinė bazė nustatyta tiksliai, atitinka protingumo, teisingumo ir objektyvumo kriterijus.

Dėl delspinigių pažymėtina, kad jie laikytini mokestinės prievolės užtikrinimo būdu, jų dydis yra ne tik kompensacinio pobūdžio, bet jie turi savyje ir nubaudimo elementų, todėl mokesčių mokėtojas nuo delspinigių gali būti atleistas tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams. Skiriant baudas, privaloma atsižvelgti į atsakomybę individualizuojančias ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius apskaičiavo delspinigius ir skyrė baudas, vadovaudamasis minėtais kriterijais, aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo jų, nenustatyta.

Be to, klausimo dėl atleidimo nuo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų baudų sumažinimo sprendimas priklauso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kompetencijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities VMI atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

S k u n d a s  a t m e s t i n a s Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo taikant ekonominių modelių metodÄ . Mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo įmonei mokesčio bazę ir mokėtinas mokesčių sumas apskaičiavo taikydamas ekonominių modelių vertinimo metodÄ , nes manė, kad nėra galimybės įprasta tvarka nustatyti pareiÅ¡kėjo Å«kinės-finansinės veiklos rezultatų.Nustatyta, kad Panevėžio VMI atliko pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki 2010-12-31, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-01-31, valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki 2010-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ ir 2012-02-24 surašė patikrinimo aktÄ Nr. PAR-12, kuriame pareiÅ¡kėjui apskaičiavo sumokėti 7 190 Lt GPM, 23 431 Lt PVM, 16 132 Lt VSD įmokų, 6 823 Lt PSD įmokų (Komisijos byla, I t., b. l. 50-54).2012-04-27 Panevėžio VMI sprendimu Nr. (36.9-24)-SA-14 patvirtino patikrinimo aktÄ Nr. PAR-12 ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 7 190 Lt GPM, 23 431 Lt PVM, 6 823 Lt PSD įmokų, 16 132 Lt VSD įmokų, apskaičiavo 1 028,67 Lt GPM delspinigių, 3 408,12 Lt PVM delspinigių, 491,78 Lt PSD įmokų delspinigių, skyrė 2 876 Lt GPM baudÄ , 5 476 Lt PVM baudÄ , 3 180 Lt PSD įmokų baudÄ , 8 066 Lt VSD įmokų baudÄ (Komisijos byla, I t., b. l. 28-31).2012-05-22 pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ mokesčių administratoriui (Komisijos byla, I t., b. l. 20-25), kuris 2012-07-13 sprendimu Nr. 68-127 ir 2012-08-16 sprendimu Nr. 68-150 (klaidos taisymas) patvirtino Panevėžio VMI sprendimÄ (Komisijos byla, I t., b. l. 10-18).

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriumi, 2012-08-16 pateikė skundÄ Komisijai (Komisijos byla, I t., b. l. 1-7), kuri, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2012-10-08 sprendimu Nr. 5-179(7-165/2012) iÅ¡ dalies patvirtino 2012-07-13 sprendimÄ Nr. 68-127, vietoje paskirtų 2 876 Lt GPM baudos, 5 476 Lt PVM baudos, 3 180 Lt PSD įmokų baudos nurodė sumokėti 719 Lt GPM baudÄ , 1 403 Lt PVM baudÄ ir 2 487 Lt PSD įmokų baudÄ (b. l. 14-25).Ginčo santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAÄ®, redakcija iki 2013-01-01), kurio 70 straipsnio nuostatos numato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingÄ mokesčių mokėtojui (mokestį iÅ¡skaičiuojančiam asmeniui) priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ , atlikimo tvarkÄ nustato VMI virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklės (toliau – Taisyklės). Å ių taisyklių 4 punkte bei 4.1 - 4.4 punktuose nustatyta, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais), taip pat bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi, tvarkant apskaitÄ , saugant apskaitos ar kitus dokumentus.

Taisyklių 6.3 punktas nustato, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius atlieka vertinimÄ . Mokesčių administratorius įvertinimÄ turi atlikti pasirinkdamas vertinimo bÅ«dÄ , t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo bÅ«dÄ , kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis bÅ«tų kuo tikslesnis.

Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklauso nuo to, kokie duomenys, informacijos Å¡altiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatÄ . Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vienÄ arba kelis vertinimo metodus bei bÅ«dus.Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įvertinimÄ atliko taikydamas ekonominių modelių metodÄ . Remiantis Taisyklių 25 punkto nuostatomis, taikant šį vertinimo metodÄ , gali bÅ«ti naudojami duomenys iÅ¡ įvairių informacijos Å¡altinių.

Å altinis turi bÅ«ti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali bÅ«ti duomenys apie iÅ¡laidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mÄ stÄ ir panaÅ¡iai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2009 m. įsigijo prekių už 18 201,57 Lt, 2010 m. – už 103 001,27 Lt, 2011 m. – už 11 495,33 Lt. Vidutinis prekių antkainis 2009 m. sudarė 257 proc., 2010 m. – 188 proc., 2011 m. – 145 proc. (Komisijos byla, I t., b. l. 50-83).

Prekės įsigytos iÅ¡ susijusio juridinio asmens UAB „Vica Pota“, kuri nuo 2011-06-29 yra bankrutavusi, Å¡ios bendrovės vienintelė akcininkė buvo pareiÅ¡kėjo motina N. R.. Pateiktoje GPM deklaracijoje už 2009 m. pareiÅ¡kėjas deklaravo 27 748,34 Lt pajamų, 26 245,43 Lt leidžiamų atskaitymų, 1 502,91 Lt apmokestinamų pajamų; 2010 m. deklaravo 135 335,98 Lt pajamų, 139 846,62 Lt leidžiamų atskaitymų, 4 510,64 Lt nuostolių (Komisijos byla, I t., b. l. 84-87). Remiantis Å¡iais duomenimis, pareiÅ¡kėjas, nepaisant to, kad prekės įsigytos už gerokai mažesnę kainÄ , nei pirko kitos įmonės, parduotos su labai dideliu antkainiu, deklaravo itin mažas apmokestinamÄ sias pajamas.

Pažymėtina, kad atlikus operatyvius patikrinimus buvo nustatyti Å«kinių operacijų taisyklių pažeidimai, parduodant prekes nebuvo iÅ¡raÅ¡omi apskaitos dokumentai (Komisijos byla, I t., b. l. 94-101), todėl remtis pirminiais buhalterinės apskaitos ir kasos aparato duomenimis nėra pagrindo. Taigi, esant Å¡iai prieÅ¡taringai informacijai, nustačius galimÄ mokesčių vengimo atvejį, t. y. pareiÅ¡kėjui nedeklaravus dalies pajamų ir tokiu bÅ«du iÅ¡kreipiant aplinkybes, su kuriomis įstatymai sieja apmokestinimo tvarkÄ , mokesčių administratoriui atsirado pagrindas konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti įprastine tvarka.

PareiÅ¡kėjui yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas), Å«kinė veikla buvo vykdoma tarp susijusių asmenų (b. l. 66-72). Taigi Mokesčių administratorius naudojosi leidžiamais informacijos Å¡altiniais: pareiÅ¡kėjo pateiktais dokumentais, bankroto administratoriaus pateikta informacija, operatyvių patikrinimų metu gauta informacija ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokestinius ginčus įrodymų instituto aspektu, yra pasisakęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas).

Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (pvz., 2005 m. kovo 18 d. nutartis adm. byloje Nr. A1-203-2005).

Analogiška pozicija dėl įrodinėjimo naštos išreikšta 2007 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-603/2007, konstatavus, jog „tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų“.

Pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl nuolaidų sistemos, taikytų nuolaidų dydžio, kitų duomenų, patvirtinančių deklaracijų turinį, nepateikė, o jo argumentai dėl klientų skaičiaus, prekybos masto ir apyvartos yra subjektyvūs ir negali būti vertinami. Pareiškėjas aiškino, kad dalį produkcijos turėjo nurašyti, negalėdamas laiku jos realizuoti. Patikrinimo medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius taikė 1 proc. dydžio natūralios netekties nuostolius, kaip numatyta Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Finansų ministro 2002 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymu Nr. 303, 20 punkte. Be to, mokesčių administratorius, nustatydamas mokestinę bazę, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, taikė mažiausiÄ , pareiÅ¡kėjui palankiausiÄ , antkainį.PareiÅ¡kėjo pateikti: auditoriaus A. K. iÅ¡vada (b. l. 59-65); liudytojų A. S., S. V., Z. J. apklausos protokolai (b. l. 99-108); UAB „Vica Pota“ PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registracijos žurnalo iÅ¡trauka (b. l. 110-171) nepaneigia mokesčių administratoriaus surinktų duomenų dėl ekonominių modelių vertinimo metodo taikymo, nes pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys GPM deklaracijose neatitinka pareiÅ¡kėjo apskaitos dokumentuose užfiksuotų Å«kinių operacijų.

Atvirkščiai, pateikti operatyviniai patikrinimai dėl ūkinių operacijų taisyklių pažeidimų (parduodant prekes nebuvo iÅ¡raÅ¡omi apskaitos dokumentai), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinkti duomenys, Å«kinė veikla buvo vykdoma tarp susijusių asmenų (UAB „Vica Pota“ 100 % akcijų turėjo pareiÅ¡kėjo motina N. R., ji buvo ir bendrovės vadovė), patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas prekes iÅ¡ bendrovės „Vica Pota“ įsigijo, už jas apmokėjo, prekių įsigijimo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras apskaitė pareiÅ¡kėjo individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnale, deklaravo pateikdamas 2009-2010 metų pajamų deklaracijas, įtraukdamas įsigijimo iÅ¡laidas į leidžiamus atskaitymus, tačiau metinėse pajamų mokesčių deklaracijose (GPM) pateikė neteisingus duomenis apie 2009-2010 metais gautas pajamas, todėl mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAÄ® 70 straipsnio nuostatas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad mokestinė bazė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ nustatyta tiksliai ir atitinka tikrovę.Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti arba sumažinti jam skirtas baudas ir delspinigius.

Pažymėtina, kad delspinigiai yra vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, skatinantis savanoriÅ¡kÄ tinkamÄ mokestinės prievolės vykdymÄ . Pagal MAÄ® 139-140 straipsnių nuostatas, baudos skiriamos asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus atitinkamų įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė mokestinę prievolę, dėl ko atsirado teisinis pagrindas skirti atitinkamo dydžio baudas pagal mokesčių įstatymus bei skaičiuoti delspinigius.

Atleidimo nuo baudų ir delspinigių atvejus reglamentuoja MAĮ 100, 113 ir 141 straipsniai bei VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtinta Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų tvarka. Nenustačius minėtuose teisės aktuose įtvirtintų pagrindų, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų mokėjimo. Pažymėtina, kad pareiškėjui paskirtos baudos buvo sumažintos Komisijos sprendimu, nurodant sumokėti ne 40 proc., o minimalaus 10 proc. dydžio baudas.

Teismo vertinimu, tokiu bÅ«du atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo atsakomybę individualizuojančias aplinkybes. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nustačius, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trÅ«kstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų Å¡ios sumos dydžio bauda, o nuo jos mokėjimo atleisti gali Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija – Komisija – teisingai ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo ikiteismine tvarka. Todėl naikinti priimtų sprendimų nėra pagrindo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

R. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                       Henrikas Sadauskas     Â