c28a5bed-ebee-4dde-b0a0-2d1877960157 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-407-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01863-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 20.5.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – K.M., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 6 300 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d., atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 16-20) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) kamerų tipo patalpose, neužtikrinant jam minimalaus gyvenamojo ploto.

Lubų danga buvo vietomis atsilupusi, keliose vietose buvo užbetonuotos skylės, sienų danga nuo drėgmės suskilusi, atsilupusi, vietomis buvo skylės, nuo lubų bei sienų atsilupusi danga krisdavo į maistÄ , todėl pareiÅ¡kėjas likdavo nevalgęs. Å iluminiai vamzdžiai vietomis surÅ«diję, atsilupę dažai, tose vietose, kur vamzdžiai pereina į kitas kameras, yra skylės, nesandariai užvirintos surÅ«dijusia, aÅ¡triais kraÅ¡tais skarda, todėl iÅ¡ kitų kamerų sklido paÅ¡aliniai garsai, triukÅ¡mas, tai trukdydavo susikaupti skaitant knygas, medituojant, trukdė ilsėtis ir miegoti.

Nuteistieji, esantys gretimose kamerose galėjo girdėti pareiÅ¡kėjo kameroje esančių asmenų pokalbius, tai labai varžydavo ir apribodavo bendravimo laisvę bijant, kad kiti nuteistieji, esantys gretimose kamerose pradės skleisti blogÄ informacijÄ apie jų pokalbius. Sienose įrengtos rozetės iÅ¡lindusios iÅ¡ sienų, techniÅ¡kai netvarkingos, matosi atviri laidai, todėl tai sukeldavo baimės jausmÄ , jog gali nukrėsti elektra, o įjungus virdulį iÅ¡ rozečių sklisdavo svylančių laidų kvapas.

Nurodė, kad žodžiu kreipėsi į administracijÄ , tačiau niekas neatėjo sutaisyti rozečių. Grindys cementinės, vietomis iÅ¡daužytos skylės. Grindys nuolat bÅ«davo Å¡lapios, kameroje buvo drėgmė dėl to, kad nebuvo įrengtos veikiančios ventiliacijos, langas buvo uždarytas ir be rankenos. Kameros durys bei antros grotos techniÅ¡kai netvarkingos, vietomis surÅ«dijusios, įlinkusios, girgždėdavo, dažai buvo atsilupę, durų langelis, per kurį duodavo maistÄ , surÅ«dijęs, purvinas, atsilupusiais dažais, todėl kai ant jo padėdavo maisto davinį, valgyti buvo nehigieniÅ¡ka ir Å¡lykÅ¡tu.

Kameros lango paketas iÅ¡daužtas, suskilinėjęs aÅ¡triomis briaunomis, lango rėmas apdegintas, lango rėme prisukinėta ir nulaužta medvaržčių aÅ¡triomis briaunomis. Kameros viduje buvo įstatytos grotos iÅ¡ kameros pusės, ant sienos, o ne lango ertmėje, todėl langas neatsidarė tiek, kad vėdintųsi kamera, todėl trÅ«ko gryno oro, svaigdavo galva, nuo drėgmės skaudėjo sÄ narius bei kaulus. Lietui lyjant prilydavo per tarpÄ Ä¯ kameros vidų, ant palangės, kuri buvo nuo drėgmės supelijusi, sklido blogas kvapas, palangės danga buvo visiÅ¡kai atsilupusi, nuo palangės tekantis vanduo tekėjo per sienÄ , ten buvo atsilupę dažai, tinkas krito ant grindų, ant sienų buvo pelėsis, tai sukeldavo daug papildomų iÅ¡gyvenimų bei pykčio protrÅ«kių.

Oro judėjimo greitis bei oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų normų. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė Å¡leikÅ¡tulį, pykinimÄ , galvos skausmus, diskomfortÄ ir pablogėjusiÄ savijautÄ . Pro langÄ nepatekdavo pakankamai natÅ«ralaus apÅ¡vietimo dėl tankių grotų, esančių už lango kiemo pusėje ir techniÅ¡kai netvarkingo lango. Dirbtinis apÅ¡vietimas taip pat buvo nepakankamas, dėl to pareiÅ¡kėjui skaudėjo akis, pradėjo prasčiau matyti. Dėl to kreipėsi į medikus, pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡raÅ¡yti akių laÅ¡ai, kurie nepadėjo, kai kreipėsi į medikus pasitikrinti regėjimo, tokios galimybės nebuvo.

Dėl to patyrė stresÄ , emocinę depresijÄ , psichologinį sukrėtimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi. Kameroje esantis kietasis inventorius (2 aukÅ¡tų lova, 1 aukÅ¡to lova, stalas, suoliukas, 2 metalinės spintelės su medžio pavirÅ¡iumi, lentynos) buvo techniÅ¡kai netvarkingas – lovos aprÅ«dijusiais aÅ¡triais kampais, stalo ir suoliukų mediniai Å¡onai ir kampai nulaužyti, atsilupę, spintelės vietomis surÅ«dijusios, atsilupę jų dažai, mediniai pavirÅ¡iai aÅ¡triomis briaunomis, durelės sulankstytos, sandariai neužsidaro, stalo, spintelių pavirÅ¡iai nepritvirtinti, užkliuvus už medinių pavirÅ¡ių jie nukrisdavo su daiktais, pareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo susižalojęs į inventoriaus smailias briaunas ir aÅ¡trius kampus.

Tai sukeldavo baimės jausmÄ , diskomfortÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus nepatogumus. MinkÅ¡tasis inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) buvo ypač blogos bÅ«klės, blogo kvapo, drėgni, netvarkingi, apsinešę rÅ«dimis bei kitais neÅ¡varumais, vietomis suplyšę. Naudojantis Å¡iuo inventoriumi pradėdavo skaudėti įvairias kÅ«no bei galvos vietas. Dėl Å¡ių skausmų naktimis pareiÅ¡kėjas negalėdavo užmigti. Nurodė, kad dėl netvarkingo minkÅ¡to inventoriaus kreipėsi į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių, tačiau naujas inventorius nebuvo iÅ¡duotas, atsakymo pareiÅ¡kėjas negavo, nors rašė 3-4 kartus.

Dėl sukeltų skausmų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į medikus, buvo iÅ¡raÅ¡ytos tabletės nuo skausmo ir gelis teptis, kuriuos pareiÅ¡kėjas vartojo kelias savaites, tačiau jie nepadėjo, todėl ir toliau teko kęsti skausmus. Radijo taÅ¡kas buvo užvirintas sienos ertmėje su surÅ«dijusia skarda, iÅ¡lindę atviri laidai, kuriuos tekdavo liesti (sujungti arba atjungti), tai sukeldavo tam tikrÄ baimę ir papildomus nepatogumus. Kameroje esančiame tualete sumontuotas atviras sanitarinis mazgas (tupimas klozetas), apsinešęs rÅ«dimis bei kitais neÅ¡varumais, nehigieniÅ¡kas, sklisdavo blogas kvapas, valiklį iÅ¡duodavo tik kartÄ per savaitę maÅ¾Ä kiekį (apie 150 ml), todėl jo nepakakdavo valyti ir prižiÅ«rėti tvarkÄ , papraÅ¡ius papildomai neduodavo.

Skardinės durys į tualeto patalpÄ buvo skylėtos, skarda surÅ«dijusi, Å¡onuose atlinkusi, aÅ¡triais kampais, į kuriuos pareiÅ¡kėjas buvo naktį persirėžęs kojÄ . Durys sandariai neužsidarė, reikėjo laikyti ranka, kad jos neatsidarytų, kiti kameros nuteistieji ne kartÄ matę pareiÅ¡kėjÄ atliekant gamtinius reiklaus, dėl to pareiÅ¡kėjas pasijusdavo labai nemaloniai, bÅ«davo gėda, jausdavo didžiulį diskomfortÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas.

Dėl to, kad durys sandariai neužsidarydavo, iÅ¡ tualeto sklisdavo nemalonus kvapas. VienÄ kartÄ per savaitę tvarkinys ateidavo purkÅ¡ti tualeto patalpÄ chemikalais, kurie skleisdavo aitrų kvapÄ , tačiau kameroje esantys nuteistieji tuo metu į buvo kiemÄ iÅ¡vedami nebuvo, todėl tekdavo kvėpuoti tais chemikalais, kas sukeldavo Å¡leikÅ¡tulį, nemalonius pojūčius, galvos svaigimÄ , pykinimÄ , pablogėdavo sveikatos bÅ«klė. Tualeto patalpoje trÅ«ko plytelių, vietomis skylės, lubų danga atsilupusi, kampuose buvo pelėsis, vandens nuleidimo kranas nesandarus, naudojimasis nehigieniÅ¡ka ir techniÅ¡kai netvarkinga tualeto patalpa sukeldavo diskomfortÄ .

Patalpoje esantis apÅ¡vietimo įrenginys buvo atviras (lempa nebuvo uždengta gaubtu), kabėjo iÅ¡ sienos iÅ¡lindę atviri laidai su lempute, tai sukeldavo baimę bÅ«ti nukrėstam elektros einant į tualetÄ užkliudžius laidus. DuÅ¡o patalpos buvo nehigieniÅ¡kos, techniÅ¡kai netvarkingos bei antisanitarinės bÅ«klės, dušų galvutės sulaužytos, pasidengusios dideliu sluoksniu kalkių, patalpoje esanti lemputė pritvirtinta ant atvirų laidų, lubų danga atsilupusi, vietomis matyti pajuodavimai bei pelėsis.

DuÅ¡o patalpoje esantis kilimėlis buvo suplyšęs, grindų plytelės suskilinėjusios, vietomis jų nėra, duÅ¡e esantys muilo bei duÅ¡o želės dozatoriai sulaužyti, neveikia arba jų nėra iÅ¡ viso. Maudantis duÅ¡o patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, duÅ¡ai buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ neatitverti pertvara, todėl pareiÅ¡kėjÄ kiti nuteistieji matydavo nuogÄ , tai sukeldavo nemalonius iÅ¡gyvenimus, bÅ«davo gėda, sukeldavo nepatogumus, diskomfortÄ , pažeminimÄ bei reputacijos pablogėjimÄ .

Tiek iÅ¡ duÅ¡o, tiek iÅ¡ kameroje esančio čiaupo bėgdavo prastos kokybės, kietas bei kalkėtas vanduo. Todėl pareiÅ¡kėjas susirgo odos susirgimais – jÄ berdavo bei niežėdavo. Miegant pareiÅ¡kėjÄ yra sukandžioję blakės, kurių buvo patalynėje. Dėl kÅ«no skausmų, blakių sukandimo, kankinančios nemigos pareiÅ¡kėjas kreipėsi į medikus. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo antisanitarinės bÅ«klės, nehigieniÅ¡ki bei techniÅ¡kai netvarkingi, palijus vanduo kaupdavosi kiemeliuose, grindys buvo vietomis iÅ¡daužytos, suskilusios, sienos pajuodusios, pasidengusios dideliu sluoksniu pelėsio bei apaugusios samanomis.

Kiemelyje tvyrojo blogas kvapas, sėdėjimui skirti suolai buvo purvini, sulūžę, įrengtas sporto inventorius klibantis, nelygus, surÅ«dijęs. Durų langeliai buvo neuždengti, todėl matydavo kiti nuteistieji, einantys pro Å¡alį. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius bei emocinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimÄ , depresijÄ , sveikatos sutrikimus, reputacijos pablogėjimÄ , baimę, nemigÄ . Atsakovo atstovas - PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 24-32) nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose, pareiÅ¡kėjui tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Nurodė, kad elektros instaliacija 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose tvarkinga. Nuteistieji dažnai jÄ gadina į vienÄ kiÅ¡tukinį lizdÄ jungdami kelis didelio galingumo prietaisus. Tačiau gavus praneÅ¡imÄ apie gedimÄ ar netvarkingÄ elektros instaliacijÄ ji bÅ«davo nedelsiant tvarkoma.

Kamerų tipo patalpose Nr. 2, 4, 10, 12 ir 22 yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Kamerų tipo patalpas papildomai galima vėdinti per atidaromus langus. Santykinė oro drėgmė patalpose padidėja jas netinkamai vėdinant. Padidėjus santykinei oro drėgmei patalpose gali atsirasti pelėsis. Jei kamerų tipo patalpose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojų pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose nedidėtų santykinė oro drėgmė ir neatsirastų pelėsis. Atsiradusį pelėsį naikinti privalo būriuose esantys budėtojai jiems išduodamomis dezinfekavimo priemonėmis.

Kamerose langai įstatyti tinkamai, nuteistųjų padarytos ertmės sienose, grindyse ar aplink langÄ nedelsiant tvarkomos. Kamerų tipo patalpose esančios durys tvarkingos. Ant durų, nuo intensyvaus jų naudojimo, atsiradę įbrėžimai ar numuÅ¡ti dažai nekelia pavojaus bausmę kamerų tipo patalpose atliekantiems nuteistiesiems. Esant bÅ«tinybei nuteistųjų padarytos ertmės gali bÅ«ti užtaisomos ir metalinėmis skardomis, kad apsunkinti nuteistiesiems ateityje daryti ertmes. Kamerų tipo patalpose įrengta centrinė Å¡ildymo sistema.

Ant Å¡ildymo vamzdžių atsiradę įbrėžimai ar numuÅ¡ti dažai nekelia pavojaus bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Ä®staigos 2 sektoriaus kamerų tipo patalpų langai ir durys įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros ir drėgmės palaikymÄ nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Kamerose stiklo paketai tvarkingi ir užtikrina savo paskirtį, jei stiklo paketas yra sudaužytas, jis nedelsiant keičiamas nauju.

Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, ar sugadintus Å¡viestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Ä®staigos iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius yra tinkamas naudojimui. Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra suteikta galimybė iÅ¡siskalbti ir gauti Å¡variÄ patalynę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai atskirti siena iki lubų, juose sumontuota atskira vėdinimo sistema.

Ä®staigos 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esanti duÅ¡inė tvarkinga, joje įrengti 4 duÅ¡o sieteliai. Sugedę ar nuteistųjų sulaužyti duÅ¡o sieteliai nedelsiant tvarkomi arba keičiami naujais. Kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge įrengti klozetai. Vandens nuleidimo sistema tvarkinga, esant poreikiui yra tvarkoma. PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudarę sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pravieniškių PN-AK tiekiamo geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ HN 24:2003, pažeidimų įstaigoje nenustatyta. 2-o sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai. Pažymėjo, kad įstaigoje nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai.

Patikrinama ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių. Apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Pareiškėjas atlikdamas bausmę 2-e sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus dėl galvos skausmo, nusistovėjusio oro, akių skausmo, pablogėjusio regėjimo, įsipjovimo į aštrias briaunas.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl nugaros ir juosmens skausmo du kartus. Taip pat kreipėsi dėl nemigos, tačiau pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuotas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-575-1731/2014). Bylos duomenimis (b. l. 37, 38) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas uždarosios zonos Kamerų tipo patalpose, kamerose Nr. 2, 4, 10, 12, 22.

Kameros Nr. 2 plotas 14,18 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,73 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr. 4 plotas 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,63 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr.10 plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,15 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr. 12 plotas 6,15 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,15 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr. 22 plotas 14,37 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,79 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog gyveno antisanitarinės bÅ«klės patalpose, kuriose sienų, lubų danga vietomis buvo atsilupusi, nelygiais pavirÅ¡iais, grindys blogos bÅ«klės, kameros įrenginiai (durys, grotos, durų langelis, vamzdžiai) buvo surÅ«diję, dažai nusilupinėję, langas sulaužytas, suskilinėjęs, aÅ¡triomis briaunomis, elektros lizdai techniÅ¡kai netvarkingi, radijo imtuvo laidai neizoliuoti, kietasis inventorius (lovos, stalas, suoliukas, spintelės) taip pat techniÅ¡kai netvarkingas.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamųjų patalpų bÅ«klės, kuriose jis buvo apgyvendintas, dėl antisanitarinės bÅ«klės patalpų, atsilupusių dažų nuo kameros įrenginių, nukritusio nuo sienų, lubų tinko, nelygių pavirÅ¡ių ir kt. Atsakovo atstovo pateikta 2016 m. birželio 9 d. pažyma Nr. 42-7308 (b. l.

82) patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien, jos metu kruopščiai apžiÅ«rimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvų tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 88-676 (b. l. 38-39) patvirtina, kad kamerų tipo patalpose yra užtikrinama tinkama langų bÅ«klė. TinkamÄ kamerų ir jose esančio inventoriaus bÅ«klę taip pat patvirtina ir atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 83-90).

PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė pretenzijas dėl netinkamos temperatÅ«ros bei dėl oro trÅ«kumo, taip pat nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje buvo didžiulė drėgmė, tiek sanitariniame mazge, tiek bendro naudojimo patalpoje – duÅ¡e buvo pelėsis, teigė, jog vandens kokybė buvo bloga. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015) 17 punktÄ nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažymÄ Nr. 88-676 (b. l. 38-39), iÅ¡ kurios matyti, kad kamerų tipo patalpose Nr. 2, 4, 10, 12 ir 22 temperatÅ«ra yra užtikrinama, patalpos vėdinamos įrengtos mechaninės vėdinimo sistemos pagalba, kamerų tipo patalpas papildomai galima vėdinti per atidaromus langus. Minėtame dokumente taip pat nurodyta, kad kamerose pelėsis gali atsirasti tik dėl pačių nuteistųjų netinkamai atlikto darbo, t. y. nuteistieji privalo savo gyvenamÄ jÄ patalpÄ vėdinti bei jÄ iÅ¡valyti taip, kad ant sienų, lubų nebÅ«tų matomas pelėsis.

Minėtina, jog byloje taip pat yra dokumentai (įsakymas, apraÅ¡as, žurnalas) pagrindžiantys nuteistųjų pareigÄ tvarkyti patalpas. PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog kamerose buvo blogas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, dėl ko nusilpo regėjimas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (akto redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurios 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustatė, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir nagrinėjamu atveju aktualioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kita vertus, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl netinkamo patalpų apÅ¡vietimo. Ä® bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 88-676 patvirtina, kad įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas atitinka dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų (b. l. 84, 86, 88, 90) matyti, jog kamerose yra įrengti varstomi langai, kurie užtikrina natÅ«ralų apÅ¡vietimÄ .

Dėl pareiškėjo argumentų, kad vanduo buvo blogos kokybės, atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, higienos normos pažeidimų įstaigoje nenustatyta (b. l. 29). Byloje nėra pateikta duomenų apie kamerų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas santykinės oro drėgmės, apšvietos, vandens kokybės matavimus pareiškėjo buvimo šiose kamerose laikotarpiu.

Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrÄ . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, Å¡iuo metu atsakovui paneigti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės patalpose, netinkamo apÅ¡vietimo, blogos vandens kokybės atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad duÅ¡o patalpa netvarkinga, duÅ¡ai sulaužyti, kilimėlis suplyšęs, muilo dozatoriai nulaužyti. PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 88-676 taip pat patvirtina, jog 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esanti duÅ¡inė tvarkinga, joje įrengta 4 duÅ¡o sieteliai.

Sugedę ar nuteistųjų sulaužyti dušo sieteliai nedelsiant tvarkomi ir keičiami naujais. 2019 m. sausio 9 d. Visuomenės sveikatos centro atliktos operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad dušo sienos ir grindys lygios, įrengta pertvara, už kurios yra kabyklos drabužiams, kabyklos techniškai tvarkingos, taip pat konstatuota, jog dušo sieteliai techniškai tvarkingi (2018 m. vasario 3 d. Patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80) PA-176, b. l. 54-63). Iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 92, 94, 95, 98) matyti, kad dušo patalpos tvarkingos, dušo sieteliai nenulaužyti, duše įrengtos lentynėlės ir suoliukai. 2018 m. vasario 3 d.

Patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-176 taip pat konstatuota, jog duše buvo įrengti skysto muilo dozatoriai, tačiau šiuo metu jie visi nulaužyti (b. l. 57). Tačiau pareiškėjo teiginiai dėl nulaužytų muilo dozatorių ir suplyšusio kilimėlio duše deklaratyvūs, pareiškėjas konkrečiai nenurodo kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl nurodytų aplinkybių, taigi pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisiu pažeidimu susijusiu aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus.

PareiÅ¡kėjas taip pat kėlė pretenzijas dėl nehigieniÅ¡kų, antisanitarinės bÅ«klės čiužinio, antklodės, pagalvės. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42, 43 punktus, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 3 d. Patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-176 (b. l. 54-63) konstatuota, kad įstaigos 2 sektoriuje pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma daiktų dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimas, dezinfekuotojo paraÅ¡as.

Nenustatyti atvejai, kad nedezinfekuotas čiužinys, pagalvė ar apklotas būtų perduoti naudoti kitiems nuteistiesiems. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami. Pareiškėjas nurodo, kad būdamas kamerų tipo patalpose buvo sukandžiotas blakių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus.

Å ias aplinkybes patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 3 d. Patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-176 (b. l. 54-63), 2018 m. balandžio 12 d. Patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-1821 (b. l. 49-53) duomenys. Aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK skiriamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, Å¡varos ir tvarkos patalpose palaikymui. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios, todėl argumentai dėl patalpoje buvusių parazitų atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad duÅ¡e nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl privatumo naudojantis duÅ¡u Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus duÅ¡o patalpoje duÅ¡ai yra atskirti sienomis, duÅ¡u nuteistieji naudojasi ne bendroje patalpoje. Be to, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos ypač prastos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo naudojantis duÅ¡u nesuteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad tualetas buvo įrengtas netinkamai, kadangi durys sandariai neužsidarydavo, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, taip pat buvo sumontuotas tik tupimas klozetas, kurio buvo neįmanoma išvalyti dėl susikaupusių nešvarumų, o paprašius papildomai priemonių jos nebuvo išduodamos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant, ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Kadangi teisės aktai nenumato, kokio tipo tualetai (sėdimi, tupimi ar pan.) turi būti gyvenamosiose patalpose, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo.

Nors pareiškėjas teigė, kad sanitarinio mazgo durys sandariai neužsidarė, todėl jį matė kiti nuteistieji, tačiau teismo vertinimu, tai tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, kadangi uždarius duris neįmanoma matyti patalpoje esantį žmogų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu, atmestini kaip neįrodyti. Patalpoms, kurias pagal Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz. laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 punktas).

Atsakovės atstovas nurodė, jog nuteistiesiems valymo priemonės išduodamos nuolat, bei pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o tai nesudaro galimybės Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto pažeidimo konstatavimui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-176 (b. l. 54-63) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 12 kalintiems nuteistiesiems nebuvo išduoti valikliai. Tačiau pažymėtina, kad operatyvioji kontrolė buvo atlikta 2018 m. sausio 9 d. ir pareiškėjo tuo metu minėtoje kameroje Nr. 12 nebuvo.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos Ūkio skyrių su praÅ¡ymu papildomai iÅ¡duoti valymo priemones sanitarinio mazgo valymui ir Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebÅ«tų tenkintas, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad purÅ¡kiant chemikalais tualeto patalpas jis buvo laikomas kameroje vertintini kaip deklaratyvÅ«s, kadangi pareiÅ¡kėjas tik paminėjo Å¡ias aplinkybes, tačiau nenurodė konkrečių pažeidimo atvejų, byloje nėra duomenų, jog jis bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ dėl Å¡ių patiriamų nepatogumų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pasivaikščiojimo kiemeliai, anot pareiškėjo buvo taip pat antisanitarinės būklės, techniškai netvarkingi, nes vandens nubėgimo skylė buvo neveiksminga, suoliukai buvo purvini bei sulūžę, pasivaikščiojimo kiemelių durų langeliai nebuvo uždengti, todėl galėjo jį stebėti kiti nuteistieji. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamos būklės, dėl netinkamai įrengtų kanalizacijos griovelių, kadangi susidaro balos ir kt., laikytini abstraktaus pobūdžio nusiskundimais.

Nėra aišku, kokios pareiškėjo teisės (dėl jo stebėjimo kitų nuteistųjų), pareiškėjo nuomone, buvo neteisėtai apribotos ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, kadangi pareiškėjas pasivaikščiojimo kiemeliuose vaikščiodavo ne vienas, o su kitais nuteistaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, priežastinio ryšio, nepateikė įrodymų, kad vanduo kiemeliuose buvo atsirado dėl Eksploatavimo taisyklių reikalavimų nesilaikymo, teismas konstatuoja, kad pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų (b. l. 91, 93, 96, 97) matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkingi, juose yra įrengti suolai, vandens nutekėjimo kanalizacija. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo galėjo patirti papildomus nepatogumus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK ne kartÄ kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojus, tačiau gydytojų skirtas gydymas ir vaistai buvo neveiksmingi, todėl jis kentė skausmus, nemigÄ , stresÄ .

Teismas pažymi, kad pagal nuosekliÄ administracinių teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.).

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (24 str. 8 d.).

Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTÄ® 105 str. 1 p.). Byloje nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Skundo dalį dėl pareiÅ¡kėjui nesuteiktų medicininių paslaugų palikti nenagrinėtÄ . Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo K.M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Algis Markevičius