2025-09-17 Nr. AB-14403-3-61-3-03938-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1107-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03938-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno kolegija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 25S156542 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 4 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti Sprendimo galiojimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog, teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam kyla rizika patirti neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjas, paduodamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, grindė riziką patirti neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą didelę žalą finansiniais nuostoliais, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad, teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui kyla reali rizika patirti neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą žalą. Nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, jis nebegalės dirbti, naudotis socialinėmis ir kitomis garantijomis, o jį išsiuntus, jis praras pinigus dėl būsto nuomos sutarties nutraukimo, tokios aplinkybės šioje proceso stadijoje savaime nepatvirtina to, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjui bus padaryta būtent neatitaisoma ir (ar) sunkiai atitaisoma žala.

Teismas pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jis kreipėsi į atsakingus Kauno kolegijos asmenis, siekdamas, jog jo atžvilgiu būtų pritaikyta išimtis ir jis nebūtų pašalintas iš mokymosi įstaigos dėl nepažangumo, tokios aplinkybės savaime nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į aktualią administracinių teismų praktiką, įvertinęs tai, kad šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto sprendimo išsiųsti jį iš šalies, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindžiamas iš esmės galimais pareiškėjo finansiniais nuostoliais, sprendė, kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 25S156542 galiojimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis Lietuvos Respublikoje studijuoja nuo 2023 m. rugsėjo mėn., o nuo 2024 m. balandžio 22 d. dirba virtuvės darbuotoju (nepilną darbo dieną) pagal darbo sutartį. Pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra registruotas šeimos klinikoje UAB „Altamedica“.

Teismui netaikius pareiškėjo atžvilgiu užtikrinimo priemonių, pareiškėjas turės pareigą išvykti iš Lietuvos savanoriškai (kitaip, jeigu pareiškėją gatvėje sustabdys policijos pareigūnai, jo atžvilgiu bus priimtas atitinkamas sprendimas jį deportuoti). Tokiu atveju pareiškėjas privalės nutraukti iki 2026 m. vasario 11 d. galiojančią gyvenamojo būsto nuomos sutartį. Anksčiau termino nutraukus sutartį, pareiškėjui nebus grąžintas 500 Eur depozitas. Be to, lėktuvų bilietai į kilmės valstybę yra labai brangūs.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, kad pareiškėjas nepagrindė, kad jam bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įtvirtintą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą. Pareiškėjas grindė prašymą taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės tuo, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjas negalės dirbti ir gauti pajamų, neteks 500 Eur dydžio užstato, sumokėto gyvenamojo būsto nuomotojui, be to, turės išvykti iš Lietuvos, o lėktuvų bilietai į kilmės šalį yra labai brangūs.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, jo nurodytus argumentus, dėl kurių turėtų būti taikytos šios priemonės, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė galbūt galinčios kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad, netaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024). Aplinkybė, kad pareiškėjas turi tam tikrus ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir / ar gali patirti tam tikras neigiamas (finansines) pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti jo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024).

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017 ir kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pareiškėjo patirti materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-556/2025; kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė