c2861555-5679-4351-ab33-e9999d19340e · Kauno apygardos teismas

                                                                                                        Nr. 1S-1633-238/2014;                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A.

V. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimÄ taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : A. V. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį, BK 149 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Bausmės pradžia – 2007-11-29, bausmės pabaiga – 2016-11-29. Nuteistasis A. V. pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija 2014 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu Nr. 93-496 nutarė taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 4 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2014 m. liepos 10 d.) laisvės atėmimo bausmės, pasiÅ«lė nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones.

NutarimÄ motyvavo tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 43 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamumo padarymo tikimybę ateityje yra ketinimai įsidarbinti UAB „CHEMO Baltic“ bei moralinė ir emocinė artimųjų parama, Å¡iuo metu neigiamas požiÅ«ris į nusikaltimÄ . Nuteistasis per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam A.

V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, taip pat bÅ«tų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis A.

V. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad A. V. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimÄ jam Å¡iuo metu.Skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos namų.

Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , vėl tik subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kitas aplinkybes, kurios turi turėti įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu tikslingumui. Teismas net neatsižvelgė, jog ne pirmÄ kartÄ svarsto galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ , kai priėmė sprendimÄ jo netaikyti labiausiai vėl tik dėl to, kad dar neatliktos bausmės dalis didelė, nors kai pirmÄ kartÄ svarstė klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, teigė tÄ patį.

Akivaizdu, kad praÅ¡ydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ pagal atitinkamÄ BVK nuostatÄ , visada bÅ«davo, kaip ir Å¡iuo metu yra, atlikęs daug didesnę, nei įstatymo nustatyta teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jog bÅ«tų galima jam taikyti lygtinį paleidimÄ . Ypatingai keista, kad teismas eilinį savo sprendimÄ dėl netaikymo jo atžvilgiu lygtinio paleidimo argumentavo tuo, kad neatliktos bausmės dalis yra dar didelė, nors minimalų atliktos bausmės dalies dydį nurodo įstatymų leidėjas – BVK 157 str. 2 d. yra apibrėžtas ir asmenų ratas, ir nusikaltimų sunkumo lygis, kad bÅ«tų galimas lygtinio paleidimo nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu.

Nuolatinė teismo pozicija (per maža atlikta teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis), kurios pagrindu atmetami Komisijos sprendimai dėl jo lygtinio paleidimo, nesuprantama, nes LR Konstitucijos 109 str. 3 d. reikalauja, kad teismas sprendimus grįstų vadovaudamasis įstatymu, nors ir pagal teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties aiÅ¡kinimÄ iÅ¡eina, kad įstatymo nuostatų taikymas jo atžvilgiu galimas tik jam atlikus daug didesnę bausmės dalį, nei nustato įstatymas, nors reikalauti be jokio faktinio pagrindo atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei reikalauja įstatymas, yra esminis įstatymo teisinės normos iÅ¡kreipimas, pakeičiantis Å¡ios normos prasmę ir tuo pačiu pažeidžiantis LR Konstitucijos reikalavimÄ , kad teismai sprendimus grindžia vadovaudamiesi tik įstatymu.

Teismas atmetė Komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimÄ Nr. 93-496 aiÅ¡kindamas, kad jis bausmės atlikimo metu vienÄ kartÄ buvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, nors visiÅ¡kai nevertino, jog drausminė nuobauda seniai iÅ¡nykusi, be to, drausminė nuobauda jau kartÄ realiai įtakojo tiek Komisijos, tiek teismo sprendimÄ netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Vadovaujantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta galima teigti, kad už savo padarytÄ nusižengimÄ jis yra ne tik adekvačiai nubaustas, bet teismas tokiu sprendimu siekia nuolatinio jo baudimo už nusižengimÄ , kurio teisinis galiojimo laikas seniai iÅ¡nykęs. Be to, teismas vėl visiÅ¡kai neatsižvelgė, kad po nusižengimo buvo ne vienÄ kartÄ skatintas, nuobauda už nusižengimÄ panaikinta paskatinimo už atitinkamÄ elgesį bausmės atlikimo metu, yra nusiteikęs pasimokyti iÅ¡ praeities klaidų, atlikdamas bausmę neatsisako darbo, dalyvauja visuomeninėje veikloje, įgijo specialybę baigęs VÅ¡Ä® Elektrėnų profesinio mokymo centrÄ 2012/2013 metais, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, iÅ¡likę tvirti socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti į UAB „CHEMO Baltic“.

Skunde nurodo, kad įstatymas nenumato netaikyti lygtinio paleidimo, jei nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo įvykdymÄ . Teismo sprendimas tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kintas, nes pagal „OASys“ metodikÄ jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, jis yra atlikęs daugiau nei Å¡eÅ¡erius metus laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ paskirtų devynerių metų, kurių metu mokosi, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryÅ¡ius. Teismas turėtų atsižvelgti, kad jam buvo skirta itin griežta, virÅ¡ijanti BK 150 str. sankcijos vidurkį, laisvės atėmimo bausmė bÅ«tent dėl jo įvykdyto nusikaltimo sunkumo, kad teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas jo kaip nusikaltimÄ padariusio asmens atžvilgiu, atsižvelgus į visuomenės interesÄ , kurį gina LR Baudžiamojo kodekso nuostatos.

Teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino jo kaip nuteistojo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu, jo atžvilgiu taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, kitų svarbių priežasčių bei Komisijos 2014 m. liepos 15 d. faktiÅ¡kai pagrįsto nutarimo Nr. 93-496 dėl jo lygtinio paleidimo. Blogiausia, kad teismui nėra svarbu, kad jis yra skatinamas už gerÄ elgesį, aktyvų dalyvavimÄ nuteistųjų visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Akivaizdu, kad teismas paprasčiausiai nenori pripažinti lygtinio paleidimo nuostatos jo, kaip nuteistojo A.

V., atžvilgiu, kai teismui, ne pirmÄ kartÄ nagrinėjusiam klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, iÅ¡lieka aktualÅ«s klausimai, kaip ir pirmojo teismo metu, dėl jo lygtinio paleidimo.Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamÄ dalį paskirto bausmės laiko, turi bÅ«ti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobÅ«dis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos darant iÅ¡vadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristikÄ , socialinio tyrimo iÅ¡vadas, nusikalstamo elgesio rizikÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes.

Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dį ir sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus (anksčiau teistas 1 kartÄ ), nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu (net 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartÄ prieÅ¡ mažiau nei dvejus metus, ir nors galiojančių nuobaudų Å¡iuo metu neturi, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas) ir kitas aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos darant iÅ¡vadas dėl asmenų nusikalstamo elgesio rizikos.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (43 balai pagal OASys) yra vidutinė, o tai svarbi aplinkybė darant išvadas dėl galimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo, jei jis būtų paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai. Taigi medžiagoje nėra duomenų, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad reikalauti be jokio faktinio pagrindo atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei reikalauja įstatymas, yra esminis įstatymo teisinės normos iškreipimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant, ar nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu nustatyti ne tik formalųjį neatliktos bausmės pobÅ«dį, tačiau ir jos sÄ sajÄ su materialiaisiais pagrindais. Tai, kad nuteistasis atliko bÅ«tinÄ jÄ bausmės dalį, kuriÄ bÅ«tina atlikti siekiant pateikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, savaime nepaneigia teismo teisės vertinti atliktos bausmės dalį materialiųjų sÄ lygų kontekste. Teismas tik įvertinęs materialiÄ sias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes, ankstesnius teistumus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes) gali padaryti iÅ¡vadÄ , ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo A. V. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis praÅ¡o taikyti lygtinį paleidimÄ , padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ nagrinėjamu atveju neabejotino pagrindo nesudaro. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesiremia pataisos įstaigos nuteistajam palankiu nutarimu dėl lygtinio paleidimo, atmestini. Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi.

Taigi iÅ¡ Å¡ių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kiÅ¡tis į bausmės skyrimÄ ir vykdymÄ bei įpareigoja bÅ«tent teismÄ , įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų visumÄ , priimti galutinį sprendimÄ taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytÄ nusikaltimÄ , atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimÄ padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnis).

Konstatuotina, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė (daugiau nei dveji metai). Paleidus nuteistÄ jį A. V. lygtinai jau Å¡iuo metu, nebÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas.

Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiÅ¡kai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali nuteistajam A. V. suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, o tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju bÅ«tų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į jÄ bÅ«tų sugrÄ Å¾intas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės bÅ«tų susiformavęs klaidingÄ nuomonę dėl jo padarytų labai sunkių nusikaltimų, nes jis pernelyg Å¡velniai nubaustas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo A. V. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti nuteistojo A. V. skundÄ ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                        Danguolė Šiugždinytė