2022-07-05 Nr. AB-18355-3-61-3-01381-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3107-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01381-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 22S8513 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes joje vyksta karas. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas ir sesuo buvo pagrobti, o motina – nužudyta. Pareiškėjo nuomone, jo apklausos atliktos netinkamai, formaliai. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad gerai supranta ir šneka (duomenys neskelbtini) kalba, todėl nenori vertėjo iš (duomenys neskelbtini) kalbos, tačiau į šį jo pageidavimą neatsižvelgta. Pareiškėjo pasakojimas buvo iškreiptas dėl netinkamo vertimo, o Sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka to, ką jis iš tiesų pasakė. Be to, pareiškėjas buvo skubinamas pasakoti savo istoriją, kalbėti trumpai, jis buvo nutraukinėjamas, todėl negalėjo pateikti detalaus pasakojimo dėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežasčių. Taigi, pareiškėjas iš esmės nebuvo išklausytas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumas: neišsamus, nesklandus, nenuoseklus, prieštaraujantis kilmės valstybės informacijai. Pareiškėjas vengė konkrečių atsakymų į klausimus, teikė abstrakčius paaiškinimus, kurie nevisi buvo tarpusavyje suderinami, nuolat nukrypdavo į bendro pobūdžio informaciją. Jis negalėjo konkrečiai nurodyti jam kylančių grėsmių. Pareiškėjo pasakojimas nepatvirtintas objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais: pateiktos ekrano nuotraukos iš interneto svetainių ir vaizdo įrašai yra apie bendrą situaciją kilmės valstybėje, jie nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie jo artimųjų pagrobimą, nužudymą; viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Švenčionių rajono ligoninės išduotas gydytojo įrašas, šautinės žaizdos nuotrauka neįrodo pareiškėjui kylančios grėsmės, nes neaišku, kada, kokiomis aplinkybėmis jis patyrė užfiksuotą sužalojimą. Pareiškėjo istorija nepaaiškina tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) kariškių ar grupuočių / įtakos grupių) tikslų ir motyvų jį persekioti, siekti nužudyti. Be to, iš pradžių pareiškėjas sąmoningai klaidino valstybės įstaigas, nurodydamas kitokius vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą. Pareiškėjo gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini), atitinkamai, jo teiginiai apie kilusias grėsmes (jis gali būti nužudytas, nes gyveno karo zonoje ir matė žudynes) nelaikytini pagrįstais. Pareiškėjo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) miestas – nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini) ir joje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Atsakovas tvirtino ir tai, kad įvyko keturios pareiškėjo apklausos, nė vienoje iš jų jis nereiškė pastabų vertėjams. Pareiškėjas skunde neįvardijo, kuri jo pasakojimo dalis buvo iškreipta ir kaip ji turėjo būti suprasta iš tikrųjų. Atsakovas teigė, kad jis tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. P. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pasienio pareigūnai 2020 m. gruodžio 4 d. sulaikė taksi automobilį, kuriuo vyko asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu I. B. (I. B.), gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Atliekant ikiteisminį tyrimą, gauta (duomenys neskelbtini) ambasados 2020 m. gruodžio 30 d. verbalinė nota, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra S. P. (tėvo vardas: A.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. prašyme suteikti prieglobstį nurodė: „Aš, B. I. A. (Б. И. А.), prašau Jus suteikti man politinį prieglobstį ryšium su tuo, kad man gresia pavojus mano gyvybei. Mano šalyje karas. Aš savo akimis mačiau, kaip pagrobė mano tėtį ir seserį. Taip pat nužudė mano mamą. Aš gimiau (duomenys neskelbtini)“.

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. IBPS-V-11914-21 nuspręsta įtariamąjį I. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikyti įtariamuoju S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas 2021 m. sausio 13 d. pirminėje apklausoje nurodė, kad yra nevedęs, politinei partijai nepriklauso. Jo dokumentus (duomenys neskelbtini) atėmė pareigūnai, todėl jis pabėgo ir atvyko į Lietuvą. Jo motina buvo (duomenys neskelbtini), tėvas – (duomenys neskelbtini). Jis gyveno karo zonoje – (duomenys neskelbtini). Per paskutinįjį karą ((duomenys neskelbtini)) jis su tėvu slėpėsi namo rūsyje. Pareiškėjo motiną nužudė eilinio išpuolio metu, labai dažnai pravažiuodavo kariškiai, pastoviai girdėjosi šaudymai. Per išpuolį buvo atimti visi daiktai ir dokumentai. Praradęs visas viltis, iš baimės ir nevilties, nematydamas ateities, pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies. Į Lietuvą jis atvyko per (duomenys neskelbtini), bandė patekti į Vokietiją, tačiau jį „pagavo“.

10. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. ir 2022 m. kovo 2 d. apklausose papildomai papasakojo, kad jis nuo 2007–2008 metų gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, bet buvo registruotas (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) vyko karas, apie tai žino visas pasaulis. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo šeima niekur neišvyko, nes tikėjosi, kad karas greitai baigsis (2022 m. kovo 2 d. apklausoje teigė, kad, prasidėjus karui, (duomenys neskelbtini) karininkai gyventojams neleido išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini)). Jis ir jo šeima, išgirdę važiuojančias mašinas, slėpdavosi namo rūsyje. Vieną dieną, (duomenys neskelbtini), vyko susišaudymas tarp (duomenys neskelbtini). Per susišaudymą kariškiai nužudė pareiškėjo motiną, pagrobė jo tėvą ir seserį. Pareiškėjas nežinojo, ar jo motina gyva, kur yra jo tėvas ir sesuo. Pagrobimus vykdydavo trys grupuotės: buvusių prezidentų šalininkai, kariškiai ir civiliai. Pareiškėjas nežinojo, kurie iš jų pagrobė jo artimuosius, bet pagrobėjai dėvėjo (duomenys neskelbtini) karinę uniformą, tarp jų buvo ir civilių. Tąkart pats pareiškėjas slėpėsi namo rūsyje. Užėję į namą, kariškiai pasiėmė visus dokumentus, mobiliuosius telefonus. Vakare, kai viskas nutilo, jis susirinko daiktus ir pabėgo iš namų. Netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, niekam nematant, jis įlipo į sunkvežimį ir, išgėręs migdomųjų, užmigo. Pareiškėjas nežinojo, kiek dienų miegojo, bet kai pabudo, perpjovė sunkvežimio brezentą ir išlipęs suprato, kad yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis susipažino su asmeniu (duomenys neskelbtini), jis patarė vykti į Europą. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas taip pat sunkvežimiu atvyko į (duomenys neskelbtini). Jo tikslas – pasiekti ir apsigyventi Vokietijoje, Prancūzijoje, kadangi tose šalyse „labai gerai priima tokius žmones“ kaip jis. Jam reikėjo patekti į Lenkijos Respubliką, o iš ten jau autobusu ar traukiniu būtų pasiekęs Vokietiją, tačiau buvo sulaikytas Lietuvos pareigūnų.

11. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. apklausoje nurodė, jog maždaug prieš metus jis turėjo problemų su teisėsauga (2022 m. kovo 2 d. apklausoje teigė, kad 2018 m. jis kelis kartus buvo kviestas į policiją, kad prisiimtų kaltę už nepadarytus nusižengimus). Tąkart (duomenys neskelbtini) iš jo buvo reikalauta prisiimti kaltę „pagal tam tikrą straipsnį“. Kai užsienietis atsisakė pasirašyti, jis buvo sumuštas, vėliau tiesiog paleistas. Jis nežinojo, pagal kokius straipsnius jį norėta apkaltinti, kažkas dėl to, kad „blogai kalbėjo“ apie politikus, skleidė „kažkokią propagandą prieš valdžią“. Pasitikslinus, ar yra „blogai“ kalbėjęs apie politikus, pareiškėjas teigė, kad kalbėjo su kaimynais, gyventojais, kai šie susirinkdavo aptarti įvykius (duomenys neskelbtini). Jis nepriklausė jokiai partijai, nebuvo jokio judėjimo narys, tiesiog kaimynai susirinkdavo pakalbėti. 2019 ar 2020 metais dėl šių pokalbių jo ieškodavo tarnautojai, tačiau jis nebuvo nubaustas.

12. Pareiškėjas 2022 m. kovo 22 d. apklausoje taip pat atsakinėjo į klausimus apie (duomenys neskelbtini) miestą, nurodė, kad iki 2008 metų jis mokėsi (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis mokėsi 7 metus. Teigė, jog Lietuvoje prisistatė svetimu vardu ir pavarde, nes bijojo išsiuntimo. Jis nenorėjo grįžti į savo kilmės šalį, prašė niekam neatskleisti, ką pasakojo apklausose, kitaip tiesiog pražus, kadangi „žmonės yra tiesiog numetami į duobes ir su ekskavatoriais daug žmonių užkasami ir niekas net nežino, kas tie žmonės ir kur jie dingo“. Pareiškėjas nežinojo, kas jam nutiktų, jei grįžtų į kilmės valstybę, bet jam galėtų atsitikti tas pats, kas nutiko jo šeimai. Visa tai gali nutikti dėl karo ir dėl konflikto tarp žmonių. (duomenys neskelbtini) valdžia jį gali ne tik pasodinti į kalėjimą, bet ir nužudyti, kad neskleistų informacijos apie karą, apie nusikaltimus, kurie vyksta ir kuriuos jis matė, kai (duomenys neskelbtini). Vėliau pareiškėjas tvirtino, kad jį gali nužudyti ne tik (duomenys neskelbtini) valdžia, bet ir buvusi valdžia. Jis gali būti nužudytas, kadangi (duomenys neskelbtini) yra grupės, grupuotės, kurios nori, kad vykdytum jų valią. Tai – buvusių ir dabartinio (duomenys neskelbtini) vadovų grupės. Šios grupės tarpusavyje konfliktuoja, kariauja, siekia įtakos.

13. Departamentas 2022 m. kovo 9 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S8513, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo dienos.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad, nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjas Departamente buvo apklaustas tris kartus: 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. gegužės 28 d. ir 2022 m. kovo 2 d. Nenustatyta, kad pareiškėjas apklausose reiškė pretenzijas ar pastabas dėl vertėjo buvimo ar netinkamo vertimo, todėl skundo argumentai dėl nereagavimo į pareiškėjo prašymus dėl vertėjo, jo pasakojimo iškraipymo atmestini. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pareiškėjas neįvardijo, kuri konkrečiai jo pasakojimo dalis yra perteikta netiksliai ar iškreiptai. Taigi, pareiškėjas buvo išklausytas net tris kartus, t. y. jam buvo suteiktos visos galimybės pateikti išsamius, nuoseklius ir įrodymais pagrįstus paaiškinimus dėl pateikto prašymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius prašymo nagrinėjimo procedūros eigą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai, kad visos apklausos vyko formaliai, jis buvo skubinamas pasakoti savo istoriją, dėl ko negalėjo detaliai visko paaiškinti, kad buvo nutraukiamas ir pan., yra visiškai nepagrįsti.

15. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, išsamus, nuoseklus, informatyvus, pasakojimas prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai, jame trūksta konkrečių detalių, tikslumo, be to, jis nėra pagrįstas įrodymais. Pateikdamas atsakymus į klausimus, pareiškėjas vengė konkrečių atsakymų, teikė miglotus, abstrakčius paaiškinimus apie bendro pobūdžio situaciją kilmės valstybėje. Jam buvo sunku praplėsti per pirminį laisvą pasakojimą pateiktą informaciją, ją papildyti. Pareiškėjo pasakojimo trūkumus pagrindžia tai, kad nors jis teigė, jog gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) yra ribotos, bendro pobūdžio. Pareiškėjas teigė, kad jis mokėsi mokykloje, kuri neturi nei numerio, nei pavadinimo, tačiau per tyrimą rasta informacija, kad mieste yra (duomenys neskelbtini) vardo mokykla. Be to, pagrindinė miesto gatvė – (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodė pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo pateiktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) tariamai jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) vykusius karinius veiksmus palyginus su Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, nustatyta, kad pareiškėjo pateikta informacija neatitinka kilmės valstybės informacijos. Taigi, atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo istorijos patikimumo. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas Lietuvoje prisistatė kitu vardu ir pavarde. Sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo, toks pareiškėjo sąmoningas siekis klaidinti vertintinas itin neigiamai.

16. Teismas laikė, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie jam realiai egzistavusią asmeninę grėsmę ar persekiojimą kilmės valstybėje. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam gresia grėsmė dėl karo, kad pagrobė jo šeimos narius, nužudė mamą. Pareiškėjas nei apklausose, nei teismo posėdyje konkrečiai nenurodė, kokia asmeninė grėsmė jam kyla, neįvardijo konkretaus persekiotojo, grasintojo ir pan. Pareiškėjas nepaaiškino, kas jam atsitiktų, jei grįžtų į savo kilmės šalį, prašė tik niekam neatskleisti, ką jis pasakojo per apklausas. Pareiškėjas teigė, kad jį gali nužudyti (duomenys neskelbtini) valdžia, vėliau – kad grupuotės, o motyvas – kad neskleistų informacijos apie įvykius, kuriuos jis matė, informacijos apie karą, apie nusikaltimus, kai (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie policijos bandymus priversti jį prisiimti kaltę taip pat nenuoseklus, painus, bendro pobūdžio. Pareiškėjo nurodyti apsilankymai policijoje bei pokalbiai su kaimynais, gyventojais vyko prieš 2–4 metus. Per tą laiką jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir, kaip pats teigė, nebuvo nubaustas. Todėl ir pastarieji įvykiai, nepriklausomai nuo jų tikrumo, neturėjo tikėtino poveikio nei pareiškėjo gyvenimui kilmės šalyje iki išvykimo, nei apsisprendimui išvykti iš kilmės šalies.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pasakojimai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai – ekrano nuotraukos iš įvairių interneto svetainių ir keli vaizdo įrašai, VšĮ Švenčionių rajono ligoninės 2021 m. gegužės 21 d. gydytojo įrašas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Gydytojo pažyma savaime neįrodo kada, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas patyrė akies traumą. Pagal nuotrauką negalima identifikuoti nei jos padarymo vietos, datos ir laiko, nei to, kad užfiksuotas pareiškėjo sužalojimas, kadangi joje nesimato nufotografuoto žmogaus veido; nuotrauka savaime neįrodo, kada, kokiomis aplinkybėmis asmuo patyrė joje užfiksuotą sužalojimą. Todėl Departamentas pagrįstai pripažino, jog šie įrodymai turi žemą įrodomąją galią. Pateikti straipsniai, vaizdo medžiaga yra apie bendrą situaciją šalyje bei savaime neįrodo, kad pareiškėjo artimieji buvo pagrobti / nužudyti, todėl jie taip pat turi žemą įrodomąją galią. Teismas pažymėjo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei jo pasakojime nurodytas aplinkybes, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino poreikio suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

18. Teismo vidiniu įsitikinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini) ir joje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, galinčių paneigti šias atsakovo išvadas. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas tokiai apsaugai suteikti.

19. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir pagrįstai atmestas, atsižvelgė į pareiškėjo atvykimo aplinkybes ir kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, prisistatė kitu vardu ir pavarde, pats nurodė savo kelionės tikslą – Vokietija ar Prancūzija) bei padarė išvadą, kad tikėtina, jog, atsisakius suteikti jam prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Taigi, pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Pareiškėjui taikyta priemonė – išsiuntimas į kilmės valstybę, yra motyvuota, sąlygota tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

20. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą ir ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, nuostatomis, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjai draudimo atvykti terminą – 2 metai. Tokio termino nustatymas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas Lietuvos pareigūnams prisistatė svetimu vardu ir pavarde, jo tikroji asmens tapatybė nustatyta atliekant ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Teismo vertinimu, tokia atsakovo parinkta priemonė yra proporcinga ir adekvati pareiškėjo padarytam pažeidimui. Atitinkamai, buvo pagrindas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos.

III. 21. Pareiškėjas S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėjas teigia, kad jis, bėgdamas nuo karo ir norėdamas palikti (duomenys neskelbtini) teritorijas, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik savavališkai kirsti (duomenys neskelbtini) sieną, tai buvo neišvengiama, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip daranti jo pateiktus paaiškinimus nepatikimais. Pareiškėjui nėra kur grįžti, nes jo namai (duomenys neskelbtini) sunaikinti, visa jo šeima dingo, o per karą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra persekiojamas asmuo. Pareiškėjo nuomone, nei atsakovas, nei teismas nepaneigė jo paaiškinimų apie jo šeimą, kitas aplinkybes. Pareiškėjas negali pateikti savo pasakojimą patvirtinančių įrodymų, tačiau patikina, jog nemelavo valstybės tarnautojams dėl savo padėties. Pareiškėjas pakankamai aiškiai nurodė, kad, grįžęs į kilmės valstybę, jis tiesiog dingtų, tai – įprasta autoritarinės valdžios praktika, kuri neabejotinai yra žinoma prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančioms institucijoms. Pareiškėjas neklaidino teismo ir kitų institucijų, pateikė pakankamus paaiškinimus dėl neatitikimų, todėl visos abejonės aiškintinos jo naudai. Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog jam keistas teismo vertinimas dėl pateiktų įrodymų apie šautinę žaizdą, akies traumą: gydytojai iš Lietuvos ir negalėjo nurodyti, kad sužalojimai įvyko per konfliktą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas neturi objektyvių galimybių pateikti pažymą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, dabartiniu metu jų net neišduoda. Pareiškėjas pakartoja, jog jo apklausos vyko formaliai, jis neturėjo galimybės detaliai papasakoti savo istoriją (buvo skubinamas, nutraukinėjamas); apklausas apsunkino (duomenys neskelbtini) kalbos vartojimas, nes kalbos specifika ir vertimo lygis nesiderino su suvokimu lietuvių kalboje. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pateikė pakankamai įrodymų ir paaiškinimu apie jam kylančios rizikos realumą, atsižvelgiant į dabartinę politinę ir socialinę padėtį (duomenys neskelbtini). Karinis konfliktas, etniniai neramumai daro pareiškėjo grąžinimą į šį regioną negalimu.

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pabrėžia, kad nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini), be to, nors pareiškėjo nurodytas jo persekiotojų motyvas – užkirsti kelią pareiškėjui skleisti informaciją apie įvykius, kuriuos jis matė, karo nusikaltimus, tačiau labai tikėtina, kad pareiškėjas nėra vienintelis jo nurodytus nusikaltimus matęs asmuo, galėjęs paskleisti informaciją apie žudomus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Mažai tikėtina, kad, siekiant nuslėpti nusikaltimus, būtų pasirinkta priemonė išžudyti dešimtis tūkstančių karo liudininkų. Be to, atsakovas pareiškėjo prašymą bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka laiko pertekliniu, nes pareiškėjas buvo ne kartą išklausytas Departamento apklausose ir teisme, o apeliaciniame skunde nepateikė svarių argumentų tokiam prašymui pagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas), o apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė tik abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio teiginius, pagrįstus jo subjektyvia nuomone, dėl būtinybės bylą ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (pareiškėjo paaiškinimų patikimumas ir išsamumas būtų labiausiai užtikrintas žodinio nagrinėjimo metu; rašytinis procesas neužtikrins visapusiško ir objektyvaus nagrinėjimo, nes didelė grėsmė, kad nagrinėjimas būtų paviršutiniškas ir turėtų informatyvumo trūkumų), nenurodytos kliūtys, dėl kurių pareiškėjas negali savo paaiškinimų, argumentų išdėstyti raštu, konstatuoja, jog minėtas prašymas yra atmestinas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos ir laikinai uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus dėl netinkamai atliktos apklausos, grėsmingos situacijos (duomenys neskelbtini), deklaratyviai tvirtindamas, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

29. Bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, taip pat tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pirmiausiai paminėtina 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Šios konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų.

30. Europos Sąjungos teisės kontekste visų pirma atkreiptinas dėmesys į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnį, kuriame nurodyta, jog teisė į prieglobstį garantuojama pagal Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Taigi, Europos Sąjungos teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė.

31. Ginčui taip pat reikšmingos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) nuostatos. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, ir užtikrinti, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos (Kvalifikavimo direktyvos Preambulės 12 konstatuojamoji dalis).

32. Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio d) dalis nurodo, kad pabėgėlis, tai trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga, arba asmuo be pilietybės, kuris dėl minėtų priežasčių būdamas už šalies, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, ribų negali ar dėl tokios baimės nepageidauja į ją grįžti ir kuriam netaikomas 12 straipsnis. Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio f) straipsnis nurodo, kad papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jos ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga.

33. Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai kaip nurodyta a punkte.

34. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali, inter alia, pasireikšti tokiomis formomis: a) fizinio ar psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas; d) atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ar diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai; f) veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d) punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo. Kvalifikavimo direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

35. Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Kvalifikavimo direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kvalifikavimo direktyvos 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas.

37. Įstatymo nuostatos yra pagrįstos Ženevos konvencija, jos taip pat įgyvendina Kvalifikavimo direktyvą. Įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (2 dalis).

38. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodytose Įstatymo nuostatose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad jam kilo grėsmė, nes jo kilmės valstybėje (gimtajame regione – (duomenys neskelbtini)) vyksta karas, dėl kurio jo motina buvo nužudyta, o tėvas ir sesuo – pagrobti (nežinojo, kieno). Apklausose pareiškėjas papildomai teigė, kad 2018 arba 2019–2020 metais jis keliskart buvo kviestas į policiją ir ragintas prisiimti kaltę už nusižengimus, susijusius su tuo, kad jis „blogai kalbėjo“ apie politikus, skleidė „kažkokią propagandą prieš valdžią“; pareiškėjas paaiškino, kad, susitikęs su kaimynais ar kitais (duomenys neskelbtini) gyventojais, tiesiog pasikalbėdavo apie politikus, tačiau jis nepriklauso jokiai partijai ar judėjimui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pabrėžia aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini).

41. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę pareiškėjui ar jo persekiojimą kilmės valstybėje. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės neginčija konkrečių atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tik akcentuoja situaciją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neįvardija priežasčių, dėl kurių jis asmeniškai galėtų patirti persekiojimą, būti „pradangintas“ arba dėl kurių jis negalėtų persikelti į kitus kilmės valstybės regionus (pareiškėjas neneigia Sprendime pateiktos informacijos, jog (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo paaiškinimai nesukuria prielaidų manyti, jog jo šeimos nariai buvo nužudyti, pagrobti (jei tai iš tiesų įvyko) ne kaip atsitiktinės aukos, bet buvo sąmoningai į juos taikomasi dėl individualių priežasčių. Pareiškėjas nenurodė, jog valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti jam veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tariamo persekiojimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nerimas siejamas su (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų veiksmais, o ne su kilmės valstybės institucijų veiksmais. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą arba konstatuoti, jog pareiškėjo grąžinimas į kilmės valstybę yra negalimas.

42. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės tik pakartoja abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio savo argumentus apie netinkamą apklausų atlikimą (jis buvo skubinamas, nutraukinėjamas, jam nepagrįstai paskirtas vertėjas iš (duomenys neskelbtini) kalbos vietoj pageidauto vertėjo iš (duomenys neskelbtini) kalbos, dėl ko kai kurios jo pasakojimo aplinkybės nurodytos netiksliai, iškreiptai), kuriuos jau išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas neneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog per apklausas pats pareiškėjas nereiškė jokių pretenzijų dėl jam paskirto vertėjo arba atliekamo vertimo, o per tris apklausas pareiškėjas turėjo galimybę pateikti išsamius, nuoseklius ir įrodymais pagrįstus paaiškinimus. Byloje esantys dokumentai (apklausų transkripcijos ir kt.) nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie jo nutraukinėjimą, skubinimą. Pareiškėjas neatskleidė, kurios jo nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos netiksliai ar iškreiptai, neįvardijo, kokių aplinkybių negalėjo paaiškinti taip plačiai, kaip norėjo, kokių detalių nespėjo pasakyti. Taigi, pareiškėjo argumentai, jog apklausos buvo atliekamos formaliai, netinkamai, pagrįstai atmesti.

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė