2025-01-22 Nr. AB-1613-3-62-3-01961-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-36-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01961-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.7; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės R. Ž. 2022 m. birželio 30 d. duotą privalomąjį nurodymą Nr. PN-422 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. sprendimą „Dėl sprendimo dėl privalomojo nurodymo Nr.PN-422“ Nr. AD5-14281 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2022 m. birželio 30 d. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė R. Ž. pateikė NŽT Privalomąjį nurodymą parengti ir pateikti Departamentui užterštos teritorijos nesuformuotoje valstybei priklausančioje žemėje, Nemuno krantinėje Juozapavičiaus pr. (koordinatės 6082879, 495328) (toliau – ir Žemės sklypas), tvarkymo planą. 2022 m. liepos 18 d. NŽT pateikė skundą Departamento direktoriui su prašymu panaikinti Privalomąjį nurodymą. 2022 m. liepos 28 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas Sprendimas, kuriuo nutarta Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą.

2.2. Privalomasis nurodymas buvo surašytas po to, kai 2020 m. akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ užsakė teritorijos A. Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno krantinėje, Kaune, detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitą, kurios rengėja – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VentEko Lietuva“. Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) 1.2 punkte nurodyta žemės sklypų A. Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno pakrantėje vykdyta ankstesnė veikla: „1862 metais teritorijoje pradėjo veikti geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė. Joje pabėgiai buvo mirkomi skalūnų alyvoje, kuri sandėliuota požeminiuose rezervuaruose. Teritorija buvo nuolat teršiama skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną. Geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė veikė iki 1989 m. Sklypas A. Juozapavičiaus pr. 118 priklauso AB „LTG Infra“. Teritorija A. Juozapavičiaus pr. 120 priklauso UAB „Regio“. Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitoje iš esmės buvo konstatuota, kad nuo 1862 m. pabėgių gaminimo įmonė teritoriją, apimančią A. Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno pakrantės sklypą, nuolat teršė skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną užteršdami vandenį ir palei taršos objektą esančią žemę.

2.3. NŽT savininkė yra valstybė. NŽT savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Savininko perduotas ir NŽT įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savininkui, o NŽT šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.

2.4. NŽT, įgyvendinančios valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse, atžvilgiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos, numatančios žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, nėra taikomos, nes Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise atlieka tik žemės administravimo funkcijas ir pačia žeme nesinaudoja.

2.5. Vadovaujantis NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – ir NŽT nuostatai) 6 ir 7 punktais, vien ta aplinkybė, jog NŽT yra visos valstybinės žemės, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, savaime nereiškia, jog NŽT vykdo valstybinės žemės (aplinkos) priežiūrą ir apsaugą. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje ir NŽT nuostatuose yra išsamiai nurodyta NŽT kompetencija ir prie išvardintų kompetencijos sričių jai nėra priskirta aplinkos priežiūros funkcija.

2.6. NŽT, kaip viešojo administravimo subjektui, yra leidžiama atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir priskirti jos kompetencijai, tai yra, jai draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama. Tarnybai nei pagal įstatymus, nei pagal poįstatyminius aktus nėra pavesta užterštų teritorijų priežiūra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. parengti užterštos teritorijos nesuformuotoje valstybei priklausančioje žemėje Žemės sklypo tvarkymo planą.

2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnyje yra išdėstytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos. Minėtame straipsnyje nėra numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę išplėsti NŽT funkcijas, kurios įtvirtintos NŽT nuostatuose. Tarp šių funkcijų nėra numatyta, kad NŽT žemės sklypuose atlieka ūkines funkcijas, t. y. rengia užterštų teritorijų tvarkymo planus, todėl Privalomasis nurodymas surašytas pažeidžiant aplinkos apsaugos pareigūnui suteiktą kompetenciją.

2.8. Nors nagrinėjamu atveju nesuformuotos valstybinės žemės, esančios Nemuno krantinėje Juozapavičiaus pr., Kaune, savininkas yra valstybė, tačiau NŽT ir Departamentas atstovauja valstybei vykdydamos joms pavestas viešojo administravimo funkcijas, kurios įgyvendinamos vadovaujantis principu – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Taigi, tiek NŽT, tiek Departamentas siekia įgyvendinti joms pavestas funkcijas, t. y. jos yra lygiavertės, neturinčios jokios subordinacijos savo veiklos įgyvendinimo srityje, bei negalinčios sukurti naujų teisinių santykių, nenumatytų įstatymu.

2.9. 2022 m. birželio 15 d. tarp AB „LTG Infra“, Departamento ir NŽT buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis „Dėl teritorijos, esančios Nemuno krantinėje prie Juozapavičiaus pr. 118, 120 Kaune, taršos stabdymo (suvaldymo) priemonių taikymo“ (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutarties 7 punktą NŽT įsipareigojo teikti reikiamą informaciją ir/ar reikalingą pritarimą darbų / veiksmų atlikimui patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje, tačiau pagal šią bendradarbiavimo sutartį NŽT nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų tvarkyti užterštos teritorijos.

2.10. Privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai yra nurodyti Įstatymo 19 straipsnyje. Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės institucijų duodami privalomieji nurodymai turi būti pagrįsti ir teisėti, juose aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą̨ reglamentuojančių̨ įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių̨ teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės. Pažeidus šį reikalavimą̨, privalomasis nurodymas pripažįstamas neteisėtu.

2.11. Privalomasis nurodymas yra grindžiamas formaliu pagrindu, t. y. tuo, kad „užteršto žemės sklypo Nemuno krantinės savininkas yra NŽT, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai) 24 punktu jis yra atsakingas už užterštos teritorijos sutvarkymo plano parengimą“, tačiau NŽT nėra ir niekada nebuvo Žemės sklypo savininkė, taigi visiškai neaišku kokiu pagrindu yra duotas Privalomasis nurodymas.

2.12. NŽT Žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdė, taip pat nėra nei teritorijos savininkas, nei naudotojas, todėl akivaizdu, kad NŽT negalėjo būti surašytas Privalomasis nurodymas, remiantis Reikalavimų 24 punktu. Privalomasis nurodymas yra neišsamus ir visiškai nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimais, keliamais administraciniam sprendimui. Viešojo administravimo subjekto teikiamas privalomasis nurodymas privalo būti teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, jog NŽT, kaip valstybės institucijai, priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, tačiau jokiais teisės aktais nepriskirta pareiga atlikti ūkines funkcijas, t. y. parengti užteršto Žemės sklypo sutvarkymo planą. Tokiu būdu, viešojo administravimo subjektas priėmė Privalomąjį nurodymą neatsižvelgęs į teisinį reglamentavimą. Taigi, Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra nepagrįsti teisiniais ir faktiniais duomenimis, todėl turi būti naikintini.

2.13. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuotas principas „teršėjas moka“. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad atliekų turėtojas yra atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, tačiau NŽT nėra atliekų turėtojas valstybinėje žemėje, nes jokių ūkinių funkcijų neatlieka, NŽT neteršia valstybinėje žemėje.

2.14. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (toliau – ir Cheminių medžiagų įstatymas) 2 straipsnyje nurodyta, kad cheminė medžiaga – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 1 punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 7 punkte, o cheminis mišinys – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 8 punkte. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 1 punktas cheminę medžiagą apibrėžia kaip natūralų arba gamybos proceso metu gautą cheminį elementą ir cheminių medžiagų junginį, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 punktas cheminį mišinį apibrėžia kaip dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinį ar tirpalą.

2.15. Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (6)-1.7-8035 „Dėl detaliojo ekologinio tyrimo vertinimo“ pateikta išvada, akivaizdu, kad teritorija yra užteršta cheminėmis medžiagomis.

2.16. Pagal Cheminių medžiagų įstatymo 3 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šio įstatymo priede nurodytuose reglamentuose, šiame įstatyme ir kituose cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymą. Vyriausybė nėra priskyrusi jokių funkcijų Nacionalinei žemės tarnybai susijusių su cheminių medžiagų tvarkymu. Cheminių medžiagų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai neturi savininko arba kurių savininkas nežinomas, savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją privalo organizuoti tokių cheminių medžiagų – atskirų ir esančių cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje – ir cheminių mišinių tvarkymą.

2.17. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Taigi, grunte rastos cheminės medžiagos nagrinėjamu atveju gali būti tapatinamos su atliekomis minėtosios sąvokos aiškinimo prasme, kadangi jos buvo naudojamos geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės vykdomoje veikloje.

2.18. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškųjų funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Taip pat šio straipsnio 28, 36 ir 45 dalyse nurodyta, kad savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms yra priskirtas aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas bei kitos funkcijos, kurios nėra priskirtos valstybės institucijoms.

2.19. NŽT neturėtų būti užkraunama pareiga parengti tvarkymo planą dėl taršos, prie kurios ji neprisidėjo ir jokiais būdais nėra atsakinga. Pažymėtina, kad 2020 m. parengtos užterštos teritorijos A. Juozapavičiaus pr. 118, Kaune, tvarkymo plano 38 puslapyje pažymėti sklypai, o 39 puslapyje institucijos kurios turėtų tvarkyti užterštas teritorijas (NŽT tarp jų nėra). Valstybinę žemę numatyta tvarkyti Kauno miesto savivaldybei.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. 2020 m. AB „LTG Infra“ (ankstesnis juridinio asmens pavadinimas – AB „Lietuvos geležinkeliai“) užsakė teritorijos A. Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno krantinėje, Kaune, detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitą, kurios rengėja – UAB „VentEko Lietuva“. Ataskaitos 1.2 punkte nurodyta žemės sklypų A. Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno pakrantėje vykdyta ankstesnė veikla: „1862 metais teritorijoje pradėjo veikti geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė. Joje pabėgiai buvo mirkomi skalūnų alyvoje, kuri sandėliuota požeminiuose rezervuaruose. Teritorija buvo nuolat teršiama skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną. Geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė veikė iki 1989 m. Sklypas A. Juozapavičiaus pr. 118 priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Teritorija A. Juozapavičiaus pr. 120 priklauso UAB „Regio“. Šioje teritorijoje buvo pabėgių mirkymo cechas. Taip pat joje buvo sandėliuojami ruošiami mirkyti ir paruošti naudoti pabėgiai. Buvo įrengtas priešgaisrinis vandens rezervuaras, pastatyti pagalbiniai ūkiniai pastatai. Šiuo metu sklype panašaus pobūdžio veikla nevykdoma. Vandens rezervuaras ir krovimo kranų bėgiai išmontuoti. Vandens rezervuaro duobė užpilta statybinėmis atliekomis ir atvežtiniu gruntu. Nemuno pakrantės sklypą valdo Kauno miesto savivaldybė. Taigi Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitoje iš esmės buvo konstatuota, kad nuo 1862 m. pabėgių gaminimo įmonė teritoriją, apimančią A. Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno pakrantės sklypą, nuolat teršė skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną užteršdami vandenį ir palei taršos objektą esančią žemę.

4.2. Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (6)-1.7-8035 informavo Departamentą, kad, vadovaudamasi Chemijos medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais LAND 9-2009 ir Ekologinių tyrimų reglamentu, išnagrinėjo UAB „Grota“ pateiktą „Užterštos teritorijos A. Juozapavičiaus pr. 180, 120 ir Nemuno krantinėje, Kaune, detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitą“. Vienas iš tyrimo objektų – sklypas A. Juozapavičiaus pr. 120, Kaunas, plotas – apie 0,88 ha, centro koordinatės: x – 6082393, y – 495377. Geologijos tarnybos rašte nurodyta, kad A. Juozapavičiaus pr. 120 sklypas priskirtinas III grupės vidutiniškai jautrios taršos teritorijai. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad A. Juozapavičiaus pr. 120, Kaune, sklypo viršutinio grunto tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais viršija RV-III pagal LAND 9-2009. Imant gruntinio vandens mėginius aptikta ant vandens paviršiaus besiformuojanti laisvų naftos produktų plėvelė, o gruntinio vandens mėginiuose nustatyta didelė tarša naftos ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir fenoliu. Vadovaujantis Geologijos tarnybos 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (6)-1.7-8035 „Dėl detaliojo ekologinio tyrimo vertinimo“ pateikta išvada ir Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“, (toliau – Reikalavimai) 24 punktu, už žemės sklypų, esančių Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno krantinę priešais A. Juozapavičiaus pr. 120, Kaune (bendrai toliau – užteršta teritorija), tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas.

4.3. Užterštos teritorijos savininkams buvo duoti privalomieji nurodymai parengti ir pateikti derinti užterštos teritorijos tvarkymo planą. Vadovaujantis detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaita, buvo rekomenduojama planą parengti kompleksiškai visos užterštos teritorijos sutvarkymui.

4.4. Pagal valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Nemuno upės pakrantėje priešais Juozapavičiaus pr. 120, Kaune, yra nesuformuotas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra jokios informacijos ir tai patvirtinančių dokumentų, jog minėtas žemės sklypas būtų perduotas kitam subjektui.

4.5. Skunde pareiškėja ginčija Privalomojo nurodymo subjektą ir nurodo, kad NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse, tačiau pareiškėja valstybinėje žemėje neatlieka jokių ūkinių funkcijų. Atsakovas nurodo, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, jog žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) NŽT patikėjimo teise valdo visos Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad esant atitinkamam poreikiui, Vyriausybės nustatyta tvarka NŽT vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, arba Vyriausybės nutarimu valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami savivaldybėms patikėjimo teise. Trečioje šio straipsnio dalyje įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.

4.6. Viešo registro duomenimis nėra jokios informacijos ir tai patvirtinančių dokumentų, jog minėtas žemės sklypas būtų perduotas kitam subjektui (t. y. savivaldybei). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis žemės sklypas nesuformuotas, todėl vertinama, jog jis priklauso valstybei, o šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo NŽT.

4.7. Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Be kitų pareigų šiame straipsnyje įtvirtinta prievolė įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė (4 punktas), bei laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (12 punktas). Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų NŽT funkcijų sąrašas nėra baigtinis, t. y. šios dalies 16 punkte nurodyta, jog „atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas“.

4.8. NŽT nuostatų 1 punkte nurodyta, jog NŽT yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse. 2 punkte įtvirtinta, jog NŽT savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 3.6 punkte be kitų NŽT įtvirtintų teisių ir pareigų, kurias įgyvendina Žemės ūkio ministerija, NŽT sprendžia kitus šiuose nuostatuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

4.9. NŽT, vykdydama savo funkcijas, privalo vadovautis ne tik Žemės įstatymo, NŽT nuostatų, bet ir kitų įstatymų reikalavimais. Pareiškėjui priskiriamos ir pareigos, kaip užterštos teritorijos savininkui, numatytos Reikalavimuose ir Lietuvos Respublikos Apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintame normatyviniame dokumente LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“ (toliau – LAND 9- 2009). LAND 9-2009 25 punkte aiškiai yra nurodyta, jog užterštos teritorijos tvarkymo poreikis ir būdai nustatomi, vadovaujantis Reikalavimais. Reikalavimų 24 punkte įtvirtinta, jog cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas remiantis pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengtu tvarkymo planu. Atsižvelgiant į Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo reikalavimus, už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas.

4.10. Vadovaujantis Reikalavimų 24 punktu, Privalomuoju nurodymu pareiškėjui, kaip žemės sklypo savininkei / valdytojai buvo nurodyta parengti tvarkymo planą. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą, taip pat motyvuoja ir tuo, jog tiek NŽT, tiek Departamentas yra lygiavertės, neturinčios jokios subordinacijos savo veiklos įgyvendinimo srityje, bei negalinčios sukurti naujų teisinių santykių, nenumatytų įstatymu.

4.11. Duodamas Privalomąjį nurodymą atsakovas nesukuria naujų teisinių santykių, kadangi Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų teisės ir pareigos. Be kitų teisių ir pareigų šios dalies 6 punktu įtvirtinta teisė šio Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.

4.12. Valstybė, reikalaudama vykdyti įstatymus ir pareigas iš Lietuvos Respublikos piliečių, neturi teisės ir pagrindo nesilaikyti įstatymų ir veikti aplaidžiai pati – tai reiškia, kad jei tam tikrų sklypų valdytojo teises ir pareigas turi pareiškėja, tai atitinkamai privalo ir užtikrinti, kad jos valdoma valstybinė žemė nebūtų užteršta, dėti visas pastangas siekiant užkirsti tolimesnį aplinkos teršimą ir kad jos valdose nebūtų daroma žala aplinkai.

4.13. Atsižvelgiant į tai, kad tarša į Nemuną plinta jau senai, o dėl teisminių procesų neįmanoma pradėti atlikti pagrindinių užterštos teritorijos tvarkymo darbų, nes nė viena šalis nesutinka prisiimti atsakomybės, be to, tik viena iš trijų sklypų savininkių pateikė pasiūlymą dėl užterštos teritorijos sutvarkymo, buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis. Tačiau ji sudaryta tik dėl užterštos teritorijos laikino taršos sustabdymo klausimo sprendimo būdų, o ne ilgalaikio ir viso galutinio užterštos teritorijos sutvarkymo, t. y. tik tam laikotarpiui, kol bus baigti visi teisminiai ginčai ir kol atsakingi asmenys sutvarkys užterštą teritoriją. Todėl Bendradarbiavimo sutartis niekaip nesusijusi su pareiškėjai duotu Privalomuoju nurodymu.

4.14. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nesuderinamas su VAĮ reikalavimais, keliamais administraciniam sprendimui.

4.15. Įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai, siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, esant Įstatymo numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą.

4.16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai privalo būti adekvatūs, aiškūs ir pakankami, t. y. „neperkrauti“ pertekline informacija, nurodyti pagrindiniai teisės aktai, tikslai, teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės. Atsakovo nuomone, perteklinė informacija Privalomajame nurodyme tik apsunkintų ir galimai klaidintų jo adresatą.

4.17. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, o šiuo atveju tokios kaip materialios medžiagos ar daikto šioje teritorijoje nėra. Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas žemei (in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus. Be to, LAND 9-2009 9.19 punkte įtvirtinta, jog valymas in situ – užteršto grunto ir požeminio vandens valymo metodas, kai užteršta terpė valoma jos natūralaus slūgsojimo vietoje. Šioje situacijoje taikyti Atliekų tvarkymo įstatymo normas nėra pagrindo, kadangi Atliekų tvarkymo įstatymas žemei in situ netaikomas, čia naudojami konkretūs veiksmai, numatyti Reikalavimuose ir LAND 9-2009.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 sprendimu atmetė pareiškėjo NŽT skundą.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Ataskaitos 1.1 punkte nurodyta: „tirta teritorija yra centrinėje Kauno m. dalyje, Juozapavičiaus pr. 120, 118 ir Nemuno pakrantėje. Teritorija administraciniu požiūriu dalijama į 3 sklypus: I-asis (Juozapavičiaus pr. 118), plotas – maždaug 0,31 ha, centro koordinatės pagal LKS-94: X – 6082941, Y – 495423; II-asis (Juozapavičiaus pr. 120), plotas – apie 0,88 ha, centro koordinatės: X – 6082939, Y – 495377; III-iasis (Nemuno krantinė), plotas – maždaug 0,26 ha, centro koordinatės: X – 6082878, Y – 495328. Pirmąjį ir antrąjį sklypus supa Juozapavičiaus gatvė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitų bendrovių pramoninės bei komercinės teritorijos. Teritorija yra maždaug 60 m atstumu nuo Nemuno ir patenka į upės apsaugos zoną [4]. Šie du sklypai priskiriami III jautrumo taršai kategorijos teritorijoms, nes patenka į paviršinio vandens telkinių (Nemuno) apsaugos zoną. Trečiasis sklypas ribojasi su Nemuno krantu ir yra Nemuno pakrantės apsaugos juostoje, kurios plotis šioje vietoje – 25 m nuo kranto linijos [4]. Pagal „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus“ (toliau „Reikalavimus“) sklypas priskirtinas I jautrumo taršai kategorijos teritorijai“.

6.2. Ataskaitos 1.2 punkte nurodyta: „1862 metais teritorijoje pradėjo veikti geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė. Joje pabėgiai buvo mirkomi skalūnų alyvoje, kuri sandėliuota požeminiuose rezervuaruose. Teritorija buvo nuolat teršiama skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniu vandeniu patekdavo į Nemuną. Geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė veikė iki 1989 m. <...> Pagrindinis grunto ir gruntinio vandens teršalas visoje tirtoje teritorijoje yra skalūnų alyva arba kreozotas, gaunamas distiliuojant šią alyvą.

Kaip tik kreozotu dažniausiai impregnuojami geležinkelio pabėgiai. Kreozotą 80-90% sudaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, 5-12% fenolių junginiai, 10-20% heterocikliniai aromatiniai angliavandeniliai [10]. Taigi, skalūnų alyvos ir (arba) kreozoto patekimas į gruntą ir gruntinį vandenį sąlygoja jų užterštumą pirmiausiai daugiacikliais (policikliais) aromatiniais angliavandeniliais ir fenoliais“. Ataskaitos išvadų 3 punkte nurodyta: „<...> Cinko koncentracija žemės paviršiaus grunte III sklype (Nemuno pakrantėje) 3 gręžiniuose siekė 84 - 210 mg/kg ir viršijo RV-I iki 2,8 karto.

Kitų metalų (vario ir švino) koncentracija III sklype atskiruose lokaliuose taškuose tik nežymiai viršijo RV-I. <...> III-ajame sklype benzo(a)pireno koncentracija žemės paviršiaus grunte siekė iki 371 mg/kg ir iki 3,7 karto viršijo RV-I (100 mg/kg). Kitų policiklių aromatinių angliavandenilių paplitimas yra labiau sporadiško pobūdžio“. Ataskaitos išvadų 4 punkte nurodyta: „Gilesniųjų žemės sluoksnių (nuo 1 m gylio) grunte sunkiųjų metalų koncentracija <...> III sklype (Nemuno pakrantėje) Naftos angliavandenilių koncentracija lgk-21, lgk-23 gręžiniuose viršijo ne tik RV-I, bet ir RV-III iki 11 kartų. lgk-23 gręžinyje 5,5-6,0 m gylyje ji siekė 39750 mg/kg.

Didžiausios koncentracijos nustatytos 6,0-8,5 m gylyje, t. y. ties gruntinio vandens lygiu. <...> Visoje Nemuno pakrantėje fenolio koncentracija iki 8 kartų viršijo RV-I (5 mg/kg). Policiklių aromatinių angliavandenilių, kaip naftos angliavandenilių bei fenolių, didžiausios koncentracijos nustatytos 8,0-8,5 m gylyje, t. y. ties gruntinio vandens paviršiumi. Beveik visų limituojamų policiklių angliavandenilių koncentracijos teritorijoje iki dešimčių kartų viršijo RV-III. Nemuno pakrantėje fenantreno, benzo(b)fluoranteno ir benzo(a)pireno koncentracija iki keliolikos kartų viršijo RV-I“.

Ataskaitos išvadų 5 punkte nurodyta: „<...> tyrimo metu pastebėta, kad praktiškai visuose gręžiniuose ant vandens kaupėsi skystos skalūnų alyvos plėvelė. Gruntinis vanduo praktiškai visoje teritorijoje (visuose 3 sklypuose) užterštas naftos ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais bei fenoliais. Šių komponentų koncentracijos daugelį kartų viršija RV ne tik I jautrumo taršai kategorijos teritorijai, bet ir III. Šulinių Nemuno krantinėje vandens tyrimai parodė, kad šis vanduo taip pat užterštas policikliais aromatiniais angliavandeniliais: naftalenu, fenantrenu, pirenu ir chrizenu.

Jų koncentracija viršija RV-I nuo 1,1 iki 3 kartų, t. y. ji mažesnė negu gruntiniame vandenyje aukščiau esančiuose sklypuose“.

6.3. Ataskaitos išvadų 6 punkte nurodyti konkretūs užteršti grunto ir gruntinio vandens plotai bei tūriai sklypuose I, II, III. Ataskaitoje rekomenduojama parengti teritorijos Tvarkymo planą ir tvarkyti teritoriją.

6.4. Rašte nurodyta, kad Geologijos tarnyba išnagrinėjo „Užterštos teritorijos Juozapavičiaus pr. 118, 120 ir Nemuno krantinėje, Kaune, detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitą“, parengtą AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu. Geologijos tarnyba konstatavo, kad atsižvelgiant į ataskaitą bei remiantis Reikalavimų 23.2 punktu, turi būti parengtas bei patvirtintas užterštos teritorijos tvarkymo planas ir, juo vadovaujantis, sutvarkytos užterštos teritorijos.

6.5. Žemės sklypas, esantis Nemuno upės pakrantėje priešais Juozapavičiaus pr. 120 (koordinatės X - 6082878, Y - 495328) (toliau – ir Sklypas), yra nesuformuotas ir neperduotas jokiam subjektui.

6.6. NŽT 2022 m. birželio 21 d. gautame Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pasiūlyme Nr. (12.4)-AD5- 11852 „Pateikti paaiškinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino“ (toliau – Pasiūlymas) pareiškėjas buvo informuotas apie Raštą ir jam pasiūlyta pateikti paaiškinimus, dokumentus, kitą informaciją, pagrindžiančią numatomo įteikti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

6.7. NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. 8SD-3300-(14.8.125 E.) išdėstė savo argumentus, kad NŽT negali būti atsakinga už aplinkos apsaugą ir neturi įgaliojimų parengti ir pateikti derinimui Departamentui užterštos teritorijos, esančios Nemuno pakrantėje, Kauno mieste, tvarkymo planą.

6.8. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė R. Ž. 2022 m. birželio 30 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė, vadovaujantis Reikalavimų 24 punktu, taip pat Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu NŽT parengti ir pateikti derinti Departamentui užterštos teritorijos (Nemuno krantinės) tvarkymo planą.

6.9. NŽT Kauno miesto skyrius pateikė skundą Departamento direktoriui su prašymu panaikinti Nurodymą.

6.10. Departamento direktoriaus Sprendimu NŽT Kauno miesto skyriaus skundas buvo atmestas ir Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

7. Teismas, pasisakydamas dėl Privalomojo nurodymo subjekto, apžvelgė Reikalavimų 23 ir 24 punktus ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad NŽT privalomojo nurodymo subjektu Privalomajame nurodyme nurodyta pagrįstai.

8. Teismas konstatavo, kad NŽT tinkamumas būti Privalomojo nurodymo subjektu priklauso nuo to, ar: 1) ginčo atveju NŽT patenka tarp Reikalavimų 24 punkte numatytų subjektų, turinčių pareigą parengti cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo planą; 2) ar pagal Reikalavimų 23 punktą užterštą teritoriją būtina tvarkyti. Teismas pažymėjo, kad NŽT, kaip valstybinės žemės, kuri nėra perduota kitam subjektui, patikėtinis, yra būtent Reikalavimų 24 punkte numatytas subjektas, kuriam atsakovas turi teisę surašyti privalomąjį nurodymą kaip teritorijos savininko patikėtinei, atstovaujančiai žemės savininką. Teismas taip pat nustatė, kad Reikalavimų 23 punkte nurodytos sąlygos, lemiančios būtinumą tvarkyti užterštą teritoriją, yra nustatytos, o užterštos teritorijos, į kurią patenka ir Sklypas, tvarkymo būtinumą konstatavo Geologijos tarnyba, atlikusi Ataskaitos vertinimą.

9. Teismas akcentavo, kad tai, jog NŽT Žemės sklype nevykdo ir nevykdė ūkinės veiklos nesusijęs su ginčo esme, nes Privalomasis nurodymas NŽT surašytas ne kaip ūkinės veiklos vykdytojai, o kaip užterštos teritorijos savininkui. Teismas nurodė, kad pagal Reikalavimų 24 punktą nėra būtina, kad pareiškėjas pats vykdytų kokią nors veiklą jos valdomoje teritorijoje, kad jam kiltų pareiga pagal Reikalavimų 24 punktą parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą.

10. Teismas akcentavo, kad aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas yra ne tik vienas iš pagrindinių žemės administravimo tikslų, už kuriuos atsakinga NŽT, bet ir tiesiogiai įstatyme įtvirtinta žemės savininko ir (ar) naudotojo pareiga. Žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punktas numato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo, kaip valstybinės žemės savininko pareigas vykdančio patikėtinio, pareiga vykdyti Reikalavimuose numatytas užterštų teritorijų tyrimų ir tvarkymo procedūras, kurios būtinos įgyvendinant teisės aktų nustatytas žemės ir vandenų apsaugos nuo užteršimo priemones, neabejotinai patenka į NŽT įstatymais jai priskirtą kompetenciją ir funkcijas. Tokie pat NŽT uždaviniai, tarp jų ir gyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityse, įtvirtinti ir NŽT nuostatų 6 punkte.

11. Teismas pabrėžė, kad Privalomasis nurodymas pagrįstai surašytas būtent NŽT, kuri yra valstybinės žemės patikėtinė ir kurios kompetencijai priklauso, vykdant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityse, įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti, tarp kurių yra ir Privalomuoju nurodymu reikalaujamas parengti užterštos teritorijos tvarkymo planas valstybinei žemei, kuri užteršta cheminėmis medžiagomis.

12. Teismas nurodė, kad NŽT, kaip minėta, turi valstybinės žemės savininko pareigą įgyvendinti aplinkos apsaugos priemones ir atitinka Reikalavimų 24 punkte numatytą subjektą, o užterštos valstybinės žemės tvarkymo plano parengimas yra viena iš tokių priemonių, tai pareiškėjai 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. 8SD-3300-(14.8.125 E.) nesutikus vykdyti šią pareigą atsakovas, kuris vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, turi teisę duoti pareiškėjai privalomąjį nurodymą remiantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Reikalavimų 24 punktu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, teikdamas Nurodymą pareiškėjui, atsakovas veikė įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose ir įpareigodamas pareiškėją atlikti tai, kas yra jos pareiga pagal įstatymą, savo įgaliojimų neviršijo bei neįpareigojo pareiškėjos viršyti jos įgaliojimus ir pažeisti principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.

13. Teismas, įvertinęs Privalomojo nurodymo turinį ir bylos medžiagą, konstatavo, kad Privalomasis nurodymas atitinka VAĮ reikalavimus.

14. Teismas konstatavo, kad šio ginčo atveju NŽT nurodyti Atliekų tvarkymo įstatymas ir Cheminių medžiagų įstatymas netaikomi užterštų dirvožemių tvarkymui, nes tą reglamentuoja specialus teisės aktas – Reikalavimai.

III. 15. Pareiškėjas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Reikalavimų 24 punkto nuostata, numatanti atitinkamą pareigą užterštos teritorijos savininkui, aiškintina kaip įpareigojanti ir valstybinės žemės patikėtinį vykdyti šios žemės savininkui tenkančią pareigą parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą, kadangi savininkas (valstybė) savo pareigas kartu su teisėmis įstatymu yra perdavęs patikėtiniui – NŽT.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias turto patikėjimo teisę.

16.3. Žemės sklypas yra nesuformuotas ir neperduotas jokiam subjektui, todėl jis nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybė, kaip teisnių santykių subjektas, gali veikti tik per atitinkamas institucijas ar asmenis, kurie ir atstovauja valstybę bei įgyvendina jos teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra ne tik viena iš valstybinės žemės savininkų, bet ir NŽT savininkė, o NŽT yra valstybinės žemės patikėtinė kuri įgyvendina tik tas funkcijas kurias jai suteikė savininkas – Vyriausybė ir kurių atlikimui yra skiriamos lėšos.

16.4. NŽT nuostatuose yra aiškiai apibrėžtos NŽT teisės ir pareigos disponuojant patikėjimo teise perduotu turtu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad NŽT turi visas žemės savininko (valstybės) teises ir pareigas, numatytas Žemės įstatyme ir kituose įstatymuose.

16.5. NŽT patikėjimo teise perduotu turtu disponuoja išimtinai NŽT nuostatų pagrindu. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė valstybinės žemės savininko funkcijas įgyvendina tik toje apimtyje, kurioje yra numatyta pagal NŽT nuostatas ir šios funkcijos negali būti aiškinamos plečiamai, nes NŽT, kaip viešojo administravimo subjektui, yra leidžiama atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir priskirti jos kompetencijai, tai yra, jai draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama.

16.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai NŽT prilygina ginčo teritorijos savininkei / naudotojai ir dėl to jai yra taikytinos Žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punkto nuostatos, numatančios žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė.

16.7. NŽT, įgyvendinančios valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse, atžvilgiu Žemės įstatymo 21 straipsnio numatančios žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, nėra taikomos.

16.8. NŽT nei pagal įstatymus, nei pagal poįstatyminius teisės aktus nėra pavesta vykdyti aplinkos apsaugos valdymą, t. y. parengti ir pateikti Departamentui užterštos teritorijos (Nemuno krantinės) tvarkymo planą, NŽT neturi teisės įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

16.9. Įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti yra savarankiška savivaldybės funkcija, o ne NŽT. Nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai nenumato šios NŽT funkcijos vykdyti aplinkos apsaugą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šią funkciją priskyrė NŽT.

16.10. Vien ta aplinkybė, kad cheminės medžiagos rastos grunte, nepaneigia jų kaip cheminių medžiagų statuso, jų daromo poveikio, todėl jų tvarkymui turi būti taikomos ir Cheminių medžiagų įstatymo nuostatos.

16.11. Remiantis Reikalavimų 24 punktu ir Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo reikalavimų 26 punktu matyti, jog atsakingas už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą yra ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas. NŽT Žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdė, taip pat nėra nei teritorijos savininkė, nei naudotoja, todėl akivaizdu, kad Nacionalinei žemės tarnybai negalėjo būti surašytas Privalomasis nurodymas, remiantis Reikalavimų 24 punktu.

16.12. Privalomasis nurodymas yra neišsamus ir visiškai nesuderinamas su VAĮ reikalavimais, keliamais administraciniam sprendimui, t. y. kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, be to motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

16.13. NŽT nėra skiriamos valstybės biudžeto lėšos įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai užtikrinti, t. y. užterštų teritorijų tvarkymo planų rengimui. Jeigu teismas netenkins NŽT skundo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, tai NŽT vis tiek neturės galimybių įvykdyti Privalomąjį nurodymą, nes Vyriausybė nėra išskyrusi lėšų tokių funkcijų atlikimui, todėl laikytina, kad teismo sprendimas taip pat tiesiogiai yra susijęs ir su Vyriausybės teisėm ir pareigom, nes Vyriausybė privalėtų išskirti finansavimą šių funkcijų atlikimui.

16.14. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neabejotinai turi įtakos Vyriausybės, kuri nebuvo įtraukta į procesą, teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs Vyriausybės į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė proceso teisės normų pažeidimą ir sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Departamentas, pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, teigia, kad Privalomasis nurodymas ir priimtas Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino ir ištyrė byloje pateiktu įrodymus ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

19. Departamentas papildomai pažymi, kad tai, jog galimai NŽT nėra skiriamos papildomos finansinės lėšos nėra nei Departamento, nei teismo atsakomybė. Ši aplinkybė netrukdo NŽT kreiptis į Aplinkos ministeriją ir prašyti, jog būtų skiriamas papildomas finansavimas būtent dėl šios probleminės situacijos sprendimo.

20. Atsakovas Departamentas 2024 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį tarp pareiškėjo ir atsakovo. Atsakovas prašyme nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ 1.15 punktu Nemuno krantinė ties A. Juozapavičiaus pr. 118, 120 (Žemės sklypas) patikėjimo teise valdyti perduotas Kauno miesto savivaldybei, todėl, byloje ginčijamas 2022 m. birželio 30 d. atsakovo duotas privalomasis nurodymas Nr.PN-422 (ir jo pagrindu priimtas sprendimas dėl privalomojo nurodymo), tapo nebeaktualus ir nebevykdytinas, nes duotas netinkamam subjektui.

21. Departamentas ir NŽT taikos sutartimi sutarė:

21.1. Atsakovas įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, byloje ginčijamus administracinius aktus – Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą – pripažinti netekusiais galios dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

21.2. NŽT, siekdama prisidėti prie cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos atkūrimo, ties Nemuno krantine prie Juozapavičiaus pr. 118 ir 120, Kaune, sumažinti ir išvengti žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, įsipareigoja savo kompetencijos ribose bendradarbiauti su atsakovu ir suteikti NŽT disponuojama informacija, reikalingą darbų / veiksmų atlikimui užterštame sklype, suteikti atsakovui operatyvias konsultacijas, dalyvauti tarpinstituciniuose pasitarimuose.

21.3. Šalys susitaria, kad viena kitai neatlygina turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Šalys patvirtina, kad neturi ir ateityje nereikš pretenzijų dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo.

21.4. Šalys susitaria, kad išlaidas byloje, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (jei tokių būtų), valstybės naudai įsipareigoja sumokėti NŽT ir Departamentas lygiomis dalimis.

21.5. Šalys patvirtina, kad šia taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiamos visos šalių tarpusavio pretenzijos ir (ar) reikalavimai, susiję su byla ir joje pareikštais reikalavimais.

21.6. Šalys susitaria, kad šią taikos sutartį teismui tvirtinti pateiks atsakovas per 3 darbo dienas nuo jos abipusio pasirašymo. Atsakovei laiku neįvykdžius šios prievolės, NŽT taip pat galės pateikti taikos sutartį teismui tvirtinti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė 2024 m. gegužės 17 d. pateikė prieštaravimą, kuriame prašė netvirtinti taikos sutarties, o 2024 m. gegužės 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

22.1. Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT. Privalomojo nurodymo įgyvendinimo (vykdymo) procedūra, kuri prasidėjo 2022 m. birželio 30 d. (atsakovui davus Privalomąjį nurodymą NŽT), nebuvo baigta iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2024 m. sausio 1 d.), todėl turi būti tęsiama iki Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Privalomasis nurodymas yra vykdytinas nuo jo priėmimo dienos nepriklausomai nuo jo apskundimo (Įstatymo 25 str. 7 d.).

22.2. Taikos sutartimi ginčas nebus ir pagal savo pobūdį negali būti išsprendžiamas. Taikos sutartimi nėra apibrėžiamos jokios NŽT ir Departamento teisės ir pareigos, susijusios su Žemės sklypu, tiesiog vienu sakiniu susitariama, kad ateityje Departamentas panaikins Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą. Ginčas dėl Žemės sklypo tvarkymo, kas sudaro Privalomojo nurodymo davimo ir viso įpareigojimo esmę, taip pat nėra išsprendžiamas, nes jis, neteisėtu NŽT ir Departamento susitarimu perkeliamas į kitą stadiją. Privalomąjį nurodymą bus siekiama perkelti vykdyti trečiajam suinteresuotam asmeniui – Administracijai, kurį nuo pat jo davimo turėjo įvykdyti NŽT, kas reiškia, jog ginčas dėl Žemės sklypo sutvarkymo ir toliau tarp visų proceso šalių tęsis.

22.3. Taikos sutartis pažeidžia savivaldybės kaip trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus. Byloje kilęs ginčas taikos sutartimi taip pat negali būti užbaigiamas dėl to, kad taikos sutartimi yra faktiškai nusprendžiama dėl trečiojo subjekto – Administracijos teisių ir pareigų. Atsakovo pateiktame prašyme teismui tvirtinti taikos sutartį netiesiogiai nurodoma tai, kad tokį Privalomąjį nurodymą turėtų vykdyti Administracija, kadangi ji yra tinkamas subjektas.

22.4. Pakeitimo įstatymu savivaldybėms suteikta patikėjimo teisė neapima istoriškai užterštų teritorijų sutvarkymo. Tokių teritorijų sutvarkymo pareiga liko valstybei (NŽT).

23. Administracija pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, vadovaujantis Reikalavimų 24 punktu, NŽT yra tinkamas Privalomojo nurodymo subjektas, teikdamas Privalomąjį nurodymą NŽT, Departamentas veikė įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose ir įpareigodamas pareiškėją atlikti tai, kas yra jo pareiga pagal įstatymą, savo įgaliojimų neviršijo bei neįpareigojo pareiškėjos viršyti jos įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomi Atliekų tvarkymo įstatymas ir Cheminių medžiagų įstatymas netaikomi užterštų dirvožemių tvarkymui, nes tą reglamentuoja specialus teisės aktas – Reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Privalomasis nurodymas ir Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas.

26. NŽT apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Reikalavimų nuostatas, netinkamai aiškino patikėjimo teisės institutą, be to, vien ta aplinkybė, kad cheminės medžiagos rastos grunte, nepaneigia jų kaip cheminių medžiagų statuso, jų daromo poveikio, todėl jų tvarkymui turi būti taikomos ir Cheminių medžiagų nuostatos. NŽT laikosi pozicijos, kad Privalomasis nurodymas neatitinka VAĮ reikalavimų. NŽT akcentuoja, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 2 p.).

Dėl taikos sutarties

27. Pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

28. Atsižvelgusi į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismui pateikta taikos sutartimi, nes ji, jo nuomone, neatitinka trečiojo suinteresuoto asmens interesų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nesant vieningo sutarimo tarp proceso šalių dėl galimybės spręsti ginčą taikiai, trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškus nesutikimą su teismui pateikta taikos sutartimi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Dėl ginčo esmės

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Reikalavimų 24 punktu ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

30. Pagal Reikalavimų 23 punktą užterštą teritoriją būtina tvarkyti: jeigu nustatyta akivaizdi tarša (teršiančių medžiagų šaltiniai ar teršiančios medžiagos žemės paviršiuje, požeminėse komunikacijose ir pan.) (23.1 p.); jeigu po detaliųjų ekogeologinių tyrimų nustatyta, kad teritorijos dirvožemyje, grunte cheminių medžiagų koncentracija yra didesnė už RVp (Reikalavimų 4 priedas) (23.2 p.); cheminių medžiagų koncentracija požeminiame vandenyje yra didesnė už RV (Reikalavimų 3 priedas) ir gali kelti pavojų požeminio vandens išteklių naudojimui ar su juo susijusioms kitoms ekosistemoms (23.3 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypą būtina tvarkyti.

31. Pagal Reikalavimų 24 punktą cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas remiantis pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengtu tvarkymo planu. Atsižvelgiant į Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo reikalavimus, už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas ūkinės veiklos vykdytojas arba teritorijos savininkas ir (arba) naudotojas. Tvarkymo planas, išskyrus 23.1 punkte nurodytus atvejus, turi būti rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis jau atliktų preliminariojo ir detaliojo ekogeologinių tyrimų rezultatais ir, jeigu to reikalauja taikytinų tvarkymo metodų technologija, pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą atliktais papildomais ekogeologiniais tyrimais. Esant 23.1 punkte nurodytoms sąlygoms, ekogeologiniai tyrimai atliekami, jei jų reikia Aplinkos atkūrimo priemonių aprašo nustatyta tvarka aplinkos atkūrimo priemonių planui parengti.

32. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra NŽT – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

33. NŽT teigia, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Valstybė, kaip teisnių santykių subjektas, gali veikti tik per atitinkamas institucijas ar asmenis, kurie ir atstovauja valstybę bei įgyvendina jos teises ir pareigas, tačiau nagrinėjamu atveju. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektui, suteikta teisė atstovauti valstybei santykiuose su kitais subjektais dėl patikėjimo teise valdomos žemės (žemės sklypų) tik įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų apibrėžtos kompetencijos ribose. NŽT patikėjimo teise perduotu turtu disponuoja ribota apimti ir neturi visų žemės savininko (valstybės) teisių ir pareigų, todėl nagrinėjamu atveju NŽT neturi pareigos parengti ir pateikti Departamentui užterštos teritorijos (Nemuno krantinės) tvarkymo planą, nes tokia pareiga nėra įtvirtinta NŽT nuostatose.

34. Atsakydama į šiuos NŽT argumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

35. Pagal CK 4.109 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis numato, kad NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje, o Žemės įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad vienas iš pagrindinių žemės administravimo tikslų – planuoti ir įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti.

37. Pagal Nuostatų 6 punktą svarbiausieji NŽT uždaviniai yra: įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse (6.1 p.); užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą (6.2 p.); atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (6.3 p.); organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (6.4 p.); valdyti įstatymuose nustatytas informacines sistemas ir kadastrus (6.5 p.); užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir atlikti jų priežiūrą (6.6 p.).

38. Pagal Nuostatų 7.36 punktą NŽT, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

39. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

40. Įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad, siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Reikalavimų 24 punkte numatyta pareiga parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą kaip tik ir yra vieno iš pagrindinių žemės administravimo tikslų – įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti – įgyvendinimas, tiesiogiai priklausantis NŽT kompetencijai pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad NŽT yra tinkamas Privalomojo nurodymo subjektas, t. y. atsakovas turėjo pagrindą skirti Privalomąjį nurodymą NŽT.

43. Atsakydama į NŽT argumentus, kad Privalomasis nurodymas neatitinka VAĮ nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, kad šį neatitikimą NŽT grindė iš esmės tuo, kad NŽT, kaip valstybės institucijai, nėra numatyta funkcija atlikti užterštų teritorijų tvarkymo planus ir, kad NŽT patikėjimo teise perduotu turtu disponuoja išimtinai pagal Nuostatus. Atsižvelgdama į tai, kad šioje nutartyje konstatuota, jog NŽT yra tinkamas Privalomojo nurodymo subjektas, teisėjų kolegija sprendžia, kad NŽT teiginiai, jog Privalomasis nurodymas neatitinka VAĮ nuostatų, neturi teisinio pagrindo.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.)

44. Atsakydama į NŽT teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014; kt.).

45. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų teismo sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, o vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta, teismo sprendimu nebuvo modifikuota asmens teisinė padėtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju NŽT nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisių ir pareigų (nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos), t. y. teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės teises ar įstatymų saugomus interesus, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų. Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Taigi ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

49. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Viešojo administravimo subjekto administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo subjekto vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

50. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013).

51. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Administracijos prašymo argumentus, sprendžia, kad Administracija nepagrindė advokato reikalingumo. Pažymėtina, jog iš viešai prieinamos informacijos (https://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktu-paieska-ir-struktura/) matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A-3606 patvirtintuose Administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus nuostatuose kaip vienas iš svarbiausių šio skyriaus uždavinių yra savivaldybės ir savivaldybės administracijos atstovavimas teismuose (11.1 p.), rengia teismui ir ikiteisminėms institucijoms procesinius dokumentus, išskyrus tuos procesinius dokumentus, kuriuos rengia Administracijos Viešosios tvarkos skyrius (12.2 p.). Pastebėtina ir tai, kad Administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjas atstovauja pagal suteiktus įgaliojimus visų lygių bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose ir kitose institucijose (prieiga per internetą https://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktu-paieska-ir-struktura/). Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo turėti / turi atitinkamus vidinius administravimo pajėgumus, atstovauti Administracijos interesams teismuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju advokato pasitelkimas buvo būtinas, todėl Administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė