c281b446-d11a-45b1-80ba-a0a80930bb3f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4121-244/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02664-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 10 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pirmojo korpuso kamerose Nr. 104, 125, 152 bei antro korpuso kamerose Nr. 279, 297 ir kitose. Skunde nurodoma, kad jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu nebuvo užtikrinamas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniu, o taip pat, sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas neturėjo bÅ«ti įskaičiuojamas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ .

Pareiškėjo teigimu, jis yra neįgalus, jam yra nustatytas 25 proc. darbingumas, tačiau buvo laikomas neįgaliesiems nepritaikytose kameros, kuriose taip pat ir sanitarinis mazgas nebuvo pritaikytas asmenims su negalia. Sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo rankenų bei atramų, todėl pareiškėjui kilo itin dideli nepatogumai, nes jam yra amputuota viena koja, o kita beveik nefunkcionuojanti. Taip pat pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros gyvenamosios patalpos, o be to, sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo įrengta atskira oro vėdinimo sistema.

PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2018 m. birželio 18 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 125, kurioje buvo laikomas vienas ir jam užtikrinant priimtinas kalinimo sÄ lygas bei sudarant galimybę pasinaudoti pasivaikščiojimo teise, kuri nebuvo užtikrinta jam bÅ«nant 2-ojo ir 3-ojo aukÅ¡to kamerose, tačiau nurodo, kad skirtas pasivaikščioti laikas yra per trumpas. Kameroje Nr. 125 gulto ilgis buvo apie 170 cm, taigi buvo nepritaikytas pareiÅ¡kėjo Å«giui, dėl to kilo didelių nepatogumų. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, nuolat trÅ«ko oro, taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas natÅ«ralus bei dirbtinis apÅ¡vietimas.

Skunde nurodoma, kad ant langų iÅ¡ abiejų pusių yra įtaisytos grotos, kurios mažindavo Å¡viesos, taip pat natÅ«ralaus oro patekimÄ Ä¯ kameras. Kamerose dėl drėgmės buvo atsiradęs pelėsis. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu kamerose plotas, turintis tekti vienam asmeniui, atitiko teisės aktų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuleistieji bei suimtieji.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, klozetus, o taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose, o tam tikrose kamerose yra įrengtos patalpos su atskirai atitvertomis sanitarinio mazgo patalpomis.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. LukiÅ¡kių TI-K kaip pat nurodo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kaip turi bÅ«ti įrengtos gyvenamosios kameros asmenims, turintiems negaliÄ . Administracija, atsižvelgdama į negaliÄ turinčių suimtųjų bei nuteistųjų pageidavimus, pagal galimybes pritaiko gyvenamosiose kamerose esančius baldus ir kitÄ inventorių. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, negaliÄ turinčių asmenų poreikiams yra pritaikytos kameros Nr. 113 ir Nr. 125, kuriose asmenys apgyvendinami jiems iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad iki 2018 m. birželio 18 d. Å¡ios gyvenamosios kameros buvo užimtos, o 2018 m. birželio 18 d. pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 125. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje V. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, taip pat didžiÄ jÄ gyvenamojo ploto dalį kamerose užima baldai bei sanitarinis mazgas, jų plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendro gyvenamojo ploto.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m vienam asmeniui.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojami baldai ir sanitarinio mazgo plotas, atmetami kaip nepagrįsti. LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpos LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. Atsižvelgiant į formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 12 d. kamerose Nr. 110, Nr. 279, Nr. 297, Nr. 152, Nr. 104, Nr. 149, Nr. 125 (b. l. 12 – 13) ir šiose kamerose pareiškėjui turintis tekti minimalus plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 – 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02) 81 p.).

Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, taip pat nurodė, kuriose patalpose jos yra įrengtos. LukiÅ¡kių TI-K taip pat pateikė Å«kio skyriaus praneÅ¡imÄ (b. l. 36 – 38), kuriame nurodyta, kuriose kamerose yra įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose nebuvo laikomas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas, kuomet sanitarinis mazgas atitveriamas užuolaida ar sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016).

Pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis arba sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais.

Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas 90 parų buvo laikomas kameroje, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. tokiose, kuriose sanitarinis mazgas nuo bendro gyvenamojo ploto atskirtas sienele arba užuolaida, arba nors pareiškėjui ir būnant kameroje vienam, tačiau sanitariniam mazgui nesant atskirtam nuo prižiūrėjimo akutes. Pareiškėjo teigimu, sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo įrengta atskira oro vėdinimo sistema, todėl nuolat tvyrojo nemalonus kvapas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 buvo patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015). Pažymėtina, kad Higienos normoje 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu, tai, kad naujai patvirtinta Higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

Tačiau, taip pat atkreiptinas dėmesys į anksčiau galiojusios Higienos normos HN 76:2010 2 punktÄ , kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Pažymėtina, kad pagal Higienos normos 134:2015 17 punktÄ turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 36 – 37) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip nurodyta Higienos normos 134:2015 17 punkte.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę esant nemaloniam kvapui kameroje jÄ iÅ¡sivėdinti, todėl Å¡ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Skundo teigimu, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, nuolat trÅ«ko oro, taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas natÅ«ralus bei dirbtinis apÅ¡vietimas, kamerose buvo pelėsis, o taip pat, kamerų languose buvo įtaisomos grotos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1 punktas), kameroje turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 punktas). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Higienos norma 134:2015 įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas).

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras LukiÅ¡kių TI-K atlieka periodinius patikrinimus (b. l. 39 – 61). PareiÅ¡kėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentÄ su skundu dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

Ä®staiga, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakymÄ Nr. (10-12 4.80)2-36033 (b. l. 78 – 79), kuriame nurodyta, kad kameroje Nr. 152 buvo iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta, kuri buvo 152 lx ir tai neatitiko Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimo. PareiÅ¡kėjui pateiktame atsakyme taip pat nurodyta, kad kamerose Nr. 104, Nr. 125, Nr. 152, Nr. 279, Nr. 297, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, oro judėjimo greitis neatitiko Higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimo.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su tuo, kad jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu jam nebuvo užtikrinama teisė į tinkamÄ apÅ¡vietimÄ bei ventiliacijÄ , laikytini pagrįstais. Minimame 2018 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡te Nr. (10-12 4.80)2-36033 taip pat nurodyta, kad kamerose Nr. 104, Nr. 125, Nr. 152, Nr. 279, Nr. 297 vizualiai matomų pelėsių nebuvo nustatyta, o taip pat pažeidimų, susijusių su oro temperatÅ«ra, santykine oro drėgme nekonstatuota, Å¡ie pažeidimai nenustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais (b. l. 39 – 61).

Byloje esantis Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimas taip pat patvirtina, kad atliekamų patikrinimų metu yra išmatuojama oro temperatūra gyvenamosiose kamerose, patikrinimų rezultatai atitinka Higienos normos reikalavimus. Ūkio skyriaus pranešime taip pat paaiškinta, kad Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pažymėtina ir tai, kad grotų įrengimas kamerų languose atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovės atstovas be to nurodė, kad gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m, o kamerų langų angose įrengtos grotos, kadangi teisės aktai numato, jog iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su netinkama oro temperatūra, drėgme bei pelėsiu kamerose, o taip pat įrengtomis grotomis ant langų, laikytini paneigtais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 125 gulto ilgis buvo apie 170 cm ir tai neatitiko jo Å«gio, todėl jautė diskomfortÄ miegant, tačiau Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus praneÅ¡ime pateikė informacijÄ , jog gyvenamosiose kamerose yra lovos, kurių matmenys – apie 190 cm ir 70 cm, o taip pat pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo bei nenurodė, koks yra jo Å«gis, todėl Å¡ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam bÅ«davo skiriamas nepakankamas pasivaikščiojimo laikas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pagal minėtus teisės aktus pareiÅ¡kėjui priklauso 1 valanda pasivaikščiojimo lauke. Byloje esančiame LukiÅ¡kių TI-K Apsaugos priežiÅ«ros skyriaus tarnybiniame praneÅ¡ime dėl suimtojo V. D. skundo (b. l.

30) nurodyta, kad ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikia du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ , tačiau byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad gydytojas bÅ«tų surašęs tokiÄ iÅ¡vadÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K savo pareigÄ Ä¯gyvendino tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas atmetamas. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kameros bei jų įrengimas nėra pritaikytas asmenims su negalia. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus neįgaliojo pažymėjimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo darbingumo lygis yra 25 proc. (b. l. 7).

BVK 70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. SVÄ® 44 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos. Neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIÄ®), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusiÅ¡kÄ ir lygiateisį naudojimÄ si visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbÄ Å¡ių asmenų prigimtiniam orumui.

Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas ar su niekuo negali bÅ«ti žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, Å¡ios konvencijos Å¡alys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų keliÄ neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniÅ¡kam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui. NSIÄ®, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam Å¡io įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, taip pat yra numatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis inter alia prieinamumo principu, suprantamu kaip pareiga neįgaliesiems sudaryti sÄ lygas veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybę naudotis iÅ¡tekliais, bei savarankiÅ¡kumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris pasireiÅ¡kia tuo, kad neįgalieji turi bÅ«ti nuolat skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡kais (NSIÄ® 3 straipsnio 5, 6 punktai).

Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz. LVAT bylÄ Nr. A-2401-662/2016) pažymima, kad, atliekant nurodytÄ vertinimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į EŽTT pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Å iuo aspektu EŽTT, nagrinėdamas situacijÄ , kai pareiÅ¡kėjas, kenčiantis dėl daugelio sveikatos problemų, įskaitant visiÅ¡kÄ apatinės kÅ«no dalies paralyžių ir itin blogÄ regėjimÄ , buvo įkalintas beveik trejiems metams pataisos įstaigoje, kuri nebuvo pritaikyta neįgaliesiems, pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo judėjimo apribojimai buvo tokie stiprÅ«s, kad jis negalėjo valgyti valgykloje kartu su kitais įkalintais asmenimis, jo formalus atskyrimas nuo kitų įkalintųjų stigmatizavo jį ir savaime buvo pagrindinis jo oraus gyvenimo atÅ¡iaurioje bausmės vykdymo institucijos aplinkoje ribojimas.

EŽTT akcentavo ir tai, kad valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sÄ lygas apima ir tinkamų sÄ lygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimÄ , ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos perkeldama tÄ atsakomybę kitiems kaliniams. Ä®vardytoje situacijoje nurodydama kitiems kaliniams rÅ«pintis pareiÅ¡kėju, valstybė nesiėmė bÅ«tinų žingsnių, kad panaikintų aplinkos ir požiÅ«rio barjerus, kurie trukdė pareiÅ¡kėjui dalyvauti kasdienėje veikloje kartu su kitais įkalintaisiais, kas kliudė jo integracijai ir dar labiau jį stigmatizavo.

EŽTT pabrėžia, jog panaÅ¡iais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumÄ , turi bÅ«ti sudaromos galimybės jam savarankiÅ¡kai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklÄ ir duÅ¡us, tualetÄ , bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ byloje Semikhvostov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 2689/12)). AnalogiÅ¡kos praktikos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

PareiÅ¡kėjas skunde patvirtino, kad nuo 2018 m. birželio 18 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 125, kurioje jam buvo sudarytos sÄ lygos, atitinkančios jo specialiuosius poreikius, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir LukiÅ¡kių TI-K pateikti papildomi duomenys (b. l. 91). Atsakovės atstovės teigimu, pareiÅ¡kėjas nuo jo patekimo į įstaigÄ (t. y. nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 18 d.) negalėjo bÅ«ti apgyvendintas neįgaliesiems pritaikytose patalpose, kadangi jos buvo užimtos. Teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡os paskirstymo taisykles bei tai, kad kalinimo įstaigai tenka pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes, LukiÅ¡kių TI-K į bylÄ nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius apie netinkamai, t. y. nepritaikius jų neįgalių asmenų poreikiam, įrengtas kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas (Nr. 110, Nr. 279, Nr. 297, Nr. 152, Nr. 104, Nr. 149).

Todėl, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog jis, bÅ«damas neįgalus, LukiÅ¡kių TI-K kamerose negalėjo turėti pakankamai normalių bei įprastų gyvenimo sÄ lygų. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į asmenų su negalia sveikatai saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 18 d. buvo pažeista.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl pareiÅ¡kėjui atlygintinos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad, priteisiant konkrečiÄ neturtinę žalÄ , privaloma atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus.

Å iuo atveju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė.

Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, turi aiÅ¡kintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo bÅ«das, pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tÄ sa, neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai mastas ir t. t.

Atsižvelgęs į nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima įvertinti jo praÅ¡oma 6 000 Eur suma. Vis tik, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas 90 parų buvo laikomas kamerose, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ apÅ¡vietimÄ bei ventiliacijÄ , o taip pat tai, kad nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 18 d. buvo laikomas kamerose, nepritaikytose neįgaliųjų poreikiams ir dėl to pareiÅ¡kėjas jautė dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus ir kitokius neigiamus nepatogumus, spręstina, kad adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui priteistinos pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos dydis yra 500 Eur.

Tokia priteistina suma atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., LVAT 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2401-662/2016; 2017 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-742-756/2017). Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska