c27df2c9-e7dd-4f6a-ad9f-416bc52dd16c · Lietuvos apeliacinis teismas

                Civilinė byla Nr. 2A-170/2013Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01320-2010-4                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 87; 88.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L&D S.A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L&D S.A.ieÅ¡kinįatsakovui Julius SaemanLtd. dėl sprendimo atsisakyti suteikti apsaugÄ prekių ženklo tarptautinei registracijai panaikinimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje Valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L&D S.A. pareikÅ¡tu atsakovui Julius SaemanLtd. ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje Valstybiniam patentų biurui ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Valstybinio patentų biuro 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ Nr. 2Ap-1199, suteikiant apsaugÄ Lietuvoje prekių ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai Nr. 687463. IeÅ¡kovas nurodė, kad yra tarptautinio prekių ženklo „Aire Limpio“ (fig.) reg.

Nr. 687463, kurio tarptautinės registracijos vėlesnio teritorinio apsaugos iÅ¡plėtimo Lietuvoje data 2006 m. lapkričio 27 d., įregistruoto Nicos klasifikacijos prekėms „oro gaivikliai“, savininkas. Atsakovas, bÅ«damas prekių ženklų „Wunderbaum“ (fig.), reg. Nr. 14211, paraiÅ¡kos pateikimas 1993 m. gruodžio 30 d., ir vaizdinio prekių ženklo (reg. Nr. 000091991, teisinė apsauga Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d.) savininkas, 2007 m. lapkričio 22 d. trečiajam asmeniui pateikė protestÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo prekių ženklo tarptautinę registracijÄ Lietuvoje negaliojančia dėl ženklo tapatumo įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir dėl su tuo susijusio klaidinimo.

Trečiasis asmuo 2009 m. spalio 13 d. sprendimu patenkino atsakovo protestÄ ir atsisakė suteikti apsaugÄ Lietuvoje ieÅ¡kovo prekių ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai. IeÅ¡kovo teigimu, tyrimas dėl ženklo panaÅ¡umo vizualiuoju, fonetiniu ir semantiniu aspektais buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neobjektyviai. Skirtingai negu atsakovo prekių ženklas, sudarytas iÅ¡ tamsaus eglutės formos vaizdinio elemento Å¡viesiame stačiakampyje su dominuojančiu ženklo kompozicijoje užraÅ¡u baltomis raidėmis „Wunderbaum“ eglutės fone, ieÅ¡kovo prekių ženklas „Aire Limpio“ sudarytas iÅ¡ stačiakampio formos vaizdinio elemento, kurio virÅ¡utinis ir apatinis kraÅ¡tai subrÅ«kÅ¡niuoti vertikaliomis linijomis ir jame patalpintas kitas vaizdinis elementas – stilizuotas eglutės formos žmogeliukas dideliais batais.

Taip vaizduojamas žmogeliukas, dėvintis proginį „eglutės“ kostiumÄ . Apačioje stilizuotomis raidėmis užraÅ¡yta „Aire Limpio“. Atsakovo prekių ženklai savaime turi per silpnÄ skiriamÄ jį požymį prekėms, kurioms yra įregistruoti. Eglutė, kaip ženklas, yra labai natÅ«ralistinė, natÅ«ralaus medžio vaizdas neturėtų bÅ«ti pripažintas dominuojančiai darančiu poveikį vartotojams. Tuo tarpu ieÅ¡kovo ginamas prekių ženklas yra atitolęs nuo natÅ«ralaus eglutės vaizdavimo.

Jis turi stiprių iÅ¡skirtinių požymių, stilizuotomis meninėmis priemonėmis vaizduojant gyvÄ , linksmÄ ir įsimenantį personaÅ¾Ä , vartotojui įsimanantį kaip žmogeliukÄ vardu „Aire Limpio“. IeÅ¡kovas nurodė svarbius jo požiÅ«riu abiejų ženklų vizualinius skirtumus: ieÅ¡kovo ženklas stačiakampio formos, atsakovo – eglutės formos kontÅ«ras; ieÅ¡kovo ženklo dominuojanti spalva Å¡viesi, atsakovo – tamsi; ieÅ¡kovo ženkle akcentuojamas gyvas žmogeliukas, atsakovo ženklas realistiÅ¡kai atkartoja santÅ«rų eglutės atvaizdÄ ; atsakovo ženklai perteikia pagrindines prekių – oro gaiviklių savybes – gaivų spygliuočių kvapÄ ir yra tipinis (lauktinas) tokių prekių ženkluose.

Pagrindinis ženklų grafinio vaizdo skirtumas – ieÅ¡kovo ženklo pagrindas vaizduojamas kaip žmogeliuko masyvÅ«s bateliai, taip pat nepanaÅ¡Å«s užraÅ¡ai – „Wunderbaum“ ir „Aire Limpio“. IeÅ¡kovo teigimu, ženklai nepanaÅ¡Å«s ir semantine prasme: atsakovo ženklai pagal prasmę suvokiami kaip natÅ«ralÅ«s gamtoje augantys medžiai, o ieÅ¡kovo – kaip linksmas žmogeliukas, dėvintis kostiumÄ . IeÅ¡kovo manymu, nustatant ženklÄ sudarančių elementų skiriamuosius požymius, bÅ«tina vertinti galimybę pagal Å¡iuos elementus identifikuoti tam tikram asmeniui priklausančias prekes ir paslaugas ir atskirti jas nuo kitų asmenų prekių ir paslaugų.

Ypač reikia atsižvelgti į prekių ženklui būdingas savybes, atsižvelgiant, ar ženklas apibūdina prekes ar paslaugas, kurioms yra įregistruotas, ar ne. Vienas iš pagrindinių kriterijų, ieškovo nuomone, sprendžiant dėl klaidinimo galimybės, yra ankstesnio ženklo išskirtinumas. Kuo didesniu išskirtinumu pasižymi ženklas, tuo didesnė tikimybė jį supainioti ir atvirkščiai. Ieškovas nurodė, kad atsakovo ženklai nepasižymi stipriais identifikuojančiais požymiais, aprašo prekės rūšį.

Lietuvoje yra ir daugiau rinkos dalyvių, naudojančių ženklus su vaizdiniu elementu primenančiu eglutės formÄ tapačioms prekėms žymėti. Atsakovo naudojami prekių ženkluose žymenys nebeatitinka prekių ženklams keliamų reikalavimų, tapo bendriniais. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad tokius prekių ženklus Lietuvos vartotojas suvokia tik kaip konkrečiÄ prekę – oro gaiviklį. Prekė pasirenkama pagal jos kvapÄ , tuo tarpu Å¡alių prekių ženklai niekaip nežymi skirtingų gaiviklių kvapų.

Ginamu prekių ženklu žymimas prekes ieÅ¡kovas parduoda Lietuvos rinkoje nuo 2002 metų.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad eglutės formos elementas yra ryÅ¡kus ir svarbiausiais ženklo elementas, kurio svarbÄ Å¾enklo iÅ¡skirtinumui pabrėžė Europos Teisingumo Teismas 2008 m. liepos 18 d. sprendime. Pabrėžė ilgÄ pirmesnio ženklo naudojimÄ Lietuvos rinkoje. Kadangi „Aire Limpio“ tėra užraÅ¡as, žymintis bendrÄ tokios rÅ«Å¡ies prekių savybę, svarbiausias ieÅ¡kovo ženklo skiriamasis požymis taip pat yra vaizdinė eglutės figÅ«ra, dominuojanti ir nustelbianti žmogeliuko vaizdÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad grafinis ženklo elementas, jei jis turi stiprų skiriamÄ jį gebėjimÄ , gali bÅ«ti laikomas pagrindiniu skiriamuoju ženklo elementu. Atsakovo prekių ženklai tiek patys savaime, tiek dėl ilgalaikio naudojimo įgijo stiprų skiriamÄ jį požymį, todėl turi teisę į platesnę teisinę apsaugÄ .Trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Palaikė atsakovo pozicijÄ ir ginčijame sprendime iÅ¡dėstytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo L&D S.A. ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, vertindamas, ar yra sÄ lygos taikyti Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytas pasekmes, pasisakė dėl kiekvienos bÅ«tinos sÄ lygos.Sprendžiant dėl prekių ženklų tapatumo, teismas sprendė dėl Å¡ios sÄ lygos, iÅ¡reiÅ¡kiančios esminį panaÅ¡umÄ , bet ne absoliutų vienodumÄ , buvimo skirtingais aspektais, kurių visuma sudaro bendrÄ Ä¯spÅ«dį, ginčo ženklų sukeliamÄ vartotojui.

Vertinant tapatumÄ vizualiai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju svarbÅ«s tik grafiniai ženklų elementai, o žodiniai elementai savaime vizualiniam panaÅ¡umui reikÅ¡mingos įtakos neturi dėl Å¡ių elementų akivaizdaus vaizdinio skirtingumo, nors žodinis elementas kiekviename ženkle sudaro ir papildomÄ vizualų įspÅ«dį – abiejų Å¡alių ženklų atvejais jis matomas kaip žodinis žymuo ant grafinio ženklo. Nors ieÅ¡kovo ženklas skiriasi sužmogintu, turinčiu iÅ¡raiÅ¡kingÄ veidÄ , ryÅ¡kius batus ir kitokiu negu atsakovo ženklo medelio kontÅ«ras grafiniu eglutės vaizdavimu, teismas sprendė, jog vizualiai abu ženklai neabejotinai matomi pirmiausiai kaip eglutės – labiau arba mažiau natÅ«ralistiÅ¡kai pavaizduotos.

Tai, kad atsakovas naudoja savo ženklÄ kartu su nesaugomais elementais, panaÅ¡iais į spalvotÄ animuotÄ ieÅ¡kovo ženklÄ , teismo vertinimu, neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl vizualaus panaÅ¡umo. Teismas pažymėjo, kad žymint iÅ¡ esmės tapačias prekes, Å¡alių yra naudojami vienodo arba labai panaÅ¡aus dydžio ženklai, kas dar labiau sustiprina vizualinį panaÅ¡umÄ . FonetiÅ¡kai tiriamieji prekių ženklai, teismo vertinimu, yra nepanaÅ¡Å«s – žodinius elementus sudaro nevienodas žodžių skaičius skirtingomis kalbomis, kurias abi kartu žino labai nedaug Lietuvos vartotojų, užraÅ¡ytas skirtingu Å¡riftu, skirtingo dydžio raidėmis ir tariami skamba labai skirtingai.

Teismas nurodė, kad prasminiu (semantiniu) požiÅ«riu lyginamų ženklų suvokimas labai priklauso nuo pagrindiniu laikytino grafinio elemento vizualinio suvokimo, kadangi lyginamieji prekių ženklai vartotojų paprastai pažįstami juos matant prekybos, ypač dažnai – savitarnos prekybos vietose ir reklamose. Vizualiai atpažįstami kaip stilizuotos eglutės, ženklai taip suvokiami ir bendra prasme. Sužmogintas eglutės vaizdas, teismo vertinimu, veikiau gali bÅ«ti suvokiamas kaip bendro natÅ«ralistinio eglutės vaizdo kitas variantas, pratęsiantis pradinį sumanymÄ tokiu ženklo elementu (eglute) žymėti prekę.

Teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktų apklausų duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent su eglutės formos medeliu keliamos asociacijos eiliniam vartotojui sudaro ženklų didelio panaÅ¡umo įspÅ«dį. Teismas, spręsdamas ar Å¡alių prekių ženklų panaÅ¡umas yra klaidinantis, pažymėjo, kad tiriamieji prekių ženklai skirti žymėti tapačios grupės prekes, todėl suklaidinimui reikalingas mažesnis panaÅ¡umo laipsnis, negu bÅ«tų reikalingas esant žymimoms skirtingoms prekėms.

Teismas sprendė, kad atsakovo prekių ženklo „Wunderbaum“ (fig.) grafinis eglutės vaizdo žymuo yra rinkoje naudojamas pakankamai ilgai (nuo 1993 m. gruodžio 30 d. įregistravimo), kad įgytų ryÅ¡kų skiriamÄ jį požymį Lietuvoje vien dėl Å¡io ženklo grafinio eglutės vaizdo elemento. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovasnegali grįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovui, kurio prekių ženklas yra registruotas, argumentu, susijusiu su absoliučiu atsakovo ženklo negaliojimu (negalėjimu naudoti eglutės vaizdo kaip prekių ženklo).Gyventojų apklausos duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad dauguma apklaustų gyventojų mano, kad tiriamais prekių ženklais žymimos tos pačios arba susijusių įmonių gaminamos prekės. Dideliu vizualiniu ir semantiniu panaÅ¡umu pasižyminčiais ženklais žymint tos pačios klasės prekes, nustatęs ryÅ¡kų skiriamÄ jį ankstesnio atsakovo registruoto prekių ženklo požymį, teismas pripažino, kad trečiasis asmuo pagrįstai pripažino vartotojų (visuomenės pagal PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.) klaidinimo galimybę kaip protesto patenkinimo pagrindÄ .

IeÅ¡kovo nurodomas faktas, kad rinkoje yra kitų gamintojų prekių, žymimų panaÅ¡iais žymenimis, teismo vertinimu, patvirtina ne atsakovo ženklų skiriamųjų požymių iÅ¡nykimÄ , bet parodo, kad atsakovo registruotu ženklu tretieji asmenys mėgina pasinaudoti siekdami naudos sau, tuo patvirtindami atsakovo ženklo žinomumÄ ir teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ apie ryÅ¡kaus skiriamojo požymio buvimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas L&D S.A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktos ženklų panaÅ¡umo analizės argumentais ir su Å¡ios analizės pagrindais padarytomis bendromis iÅ¡vadomis, kad apelianto ženklas klaidinamai panaÅ¡us į ankstesnius atsakovo ženklus. Mano, kad kompozicinis ženklas „Aire Limpio“ pasižymi stipriais skiriamaisiais požymiais, kurių visuma vizualiuoju, fonetiniu ir semantiniu aspektais nėra panaÅ¡i į kompozicinę visumÄ , kokia yra atsakovo ženklai „Wunderbaum“. Apeliacinį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas, tyrinėdamas nagrinėjamus ženklus vizualiuoju aspektu, nepagrįstai neatsižvelgė į žodinių elementų buvimÄ Å¾enkluose, į jų vizualinį nepanaÅ¡umÄ , kuris yra akivaizdus dėl skirtingos raidžių sudėties, skirtingo iÅ¡dėstymo, Å¡riftų, sÄ ryÅ¡io su kitais kompoziciniais elementais.Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad svarbiausiu ženklo elementu laikomas žodinis elementas(Europos Pirmos Instancijos Teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. T-12/03 (SELENIUM).Europos Teisingumo Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad jeigu kombinuotÄ Å¾enklÄ sudaro vaizdiniai ir žodiniai elementai, pastarieji yra labiau iÅ¡siskiriantys nei pirmieji, kadangi vidutinis vartotojas paprastai identifikuoja ženklÄ Å¾odžiu, t. y. iÅ¡tariant žodinį prekių ženklo elementÄ .

Todėl žodinių elementų, kurie turi skiriamÄ jį požymį, palyginimas tarpusavyje yra privalomas, nagrinėjant ženklų panaÅ¡umÄ . Teismas tinkamai netyrė žodinių elementų, neįvertino jų svarbos kaip vizualiniam, taip ir bendrajam ženklų suvokimo įspÅ«džiui. Neteisingas teismo iÅ¡vadas reikÅ¡mingai įtakojo tai, kad teismas nepripažino žodinių elementų „Wunderbaum“ ir „Aire Limpio“ svarbiais elementais ženkluose, bei netaikė Metodinių nurodymų 3.2.3 punktÄ , kuris įpareigoja palyginti tarpusavyje vienarÅ«Å¡ius elementus ženkluose, kokiais yra Å¡alių ženklų žodiniai elementai „Wunderbaum“ ir „Aire Limpio“.

Å ių elementų tarpusavio palyginimo buvo atsisakyta, kas lėmė ne tik neteisingas iÅ¡vadas dėl fonetinio, vizualaus ir semantinio kriterijų panaÅ¡umų, bet ir dėl bendrojo ženklų panaÅ¡umo.2.Atsakovas neturi monopolinės teisės į eglutės, kaip tokios, formÄ . Jo ženklai yra tik tam tikros konkrečios formos kontÅ«ras, koks yra pavaizduotas jo ženklų apsaugos dokumentuose. Apelianto ženklas savo kontÅ«rais ne tik neatkartoja atsakovo ženklo kontÅ«ro linijų, bei ir turi kitokių vizualiai ryÅ¡kių ir iÅ¡raiÅ¡kingų grafinių elementų, kuriais sukuriamas konceptualiai kitoks ženklas – sužmogintas personažas, o ne natÅ«ralistinis augalo (eglės) atvaizdas.

Todėl teismas nepagristai nustatė, kad vizualiai abu ženklai neabejotinai matomi pirmiausiai kaip eglutės. Teismo argumentas, kad Å¡alių naudojami vienodo arba labai panaÅ¡aus dydžio ženklai, kas dar labiau sustiprina vizualinį panaÅ¡umÄ , yra kritikuotinas. Tokio ženklų panaÅ¡umo požymio (kriterijaus), kaip vienodas ar skirtingas ženklų dydis, nenustato nei Metodiniai nurodymai, nei teismų praktika. Be to, analogiÅ¡ki nagrinėjamų ženklų matmenys paaiÅ¡kinami praktiniais dalykais – tokių prekių, kaip automobilių oro gaiviklių, funkcine paskirtimi ir naudojimo bÅ«du.3.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad fonetiÅ¡kai ženklai nėra panaÅ¡Å«s, tačiau nemotyvavo, kodėl Å¡is nepanaÅ¡umas neturi įtakos bendrajam suvokimo įspÅ«džiui.Metodiniuose nurodymuose ir teismų praktikoje įteisintas fonetinio ženklų suvokimo kriterijus, naudojamas tyrinėjant ženklų panaÅ¡umÄ . Å is kriterijus yra lygiavertis vizualaus ir semantinio suvokimo kriterijams. VisiÅ¡kai skirtingas ženklų fonetinis apibÅ«dinimas papildo ženkluose esamus ir lengvai pastebimus vizualius skirtumus, kas užtikrina bendrųjų suvokimo įspÅ«džių nepanaÅ¡umÄ .4.Teismas, nepagrįstai sureikÅ¡mindamas vizualius eglės elementus ir sumenkindamas kitų grafinių elementų svarbÄ nagrinėjamuose ženkluose, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ženklų, kaip stilizuotų eglių, bendrojo semantinio suvokimo.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad meninio atvaizdavimo stilius ženkluose laikomas skiriamuoju požymiu. Apelianto ženklas stilizuotas taip, kad pavirto linksmu personažu, turinčiu „Aire Limpio“ vardÄ . Å is personažas yra vizualiai ir emociÅ¡kai tolimas nuo lakoniÅ¡kos natÅ«ralistinės eglės, kokiÄ sudaro atsakovo ženklai. 5.Abi Å¡alys pateikė teismui sociologinių tyrimų rezultatus, kurie įrodo, kad visuomenė apelianto ir atsakovo ženklus suvokia kaip skirtingus ir negalinčius suklaidinti žymenis.Kadangi apklausta visuomenė pasidalino į dvi lygias dalis, kurioms apelianto ir atsakovo ženklai suvokiami kaip panaÅ¡Å«s ar nepanaÅ¡Å«s, todėl negalima padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados apie ženklų panaÅ¡umÄ , kokiÄ padarė teismas.

Remiantis tokiais vienodais panaÅ¡umo ir nepanaÅ¡umo rezultatais, esami ženklų skirtumai yra pakankami, kad Å¡alių ženklai toliau koegzistuotų Lietuvos rinkoje. Ä® klausimÄ dėl ženklų priskyrimo tam pačiam ar skirtingiems gamintojams, absoliuti dauguma respondentųpriskirtų ženklus skirtingiems gamintojams. Taigi atsakovo ženklai neturi stiprių identifikavimo požymių, pagal kuriuos vartotojas lengvai atpažintų juos iÅ¡ kitų ženklų, esamų automobilių gaiviklių rinkoje Lietuvoje, ir Å¡iuo ženklu pažymėtas prekes neklysdamas priskirtų vieninteliam Å¡altiniui – atsakovui.6.Ilgalaikis apelianto ir atsakovo ženklų koegzistavimas rinkoje tiesiogiai įrodo nagrinėjamų ženklų galėjimÄ tinkamai ir netrukdant vieni kitiems vykdyti visas ženklų funkcijas.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad bent vienas vartotojas bÅ«tų realiai suklaidintas per ilgÄ Å¾enklų naudojimo laikotarpį.Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad apeliantas, argumentuodamas savo pozicijÄ , nurodė įatsakovo ženkle pavaizduotÄ eglutę, kaip pernelyg bendrinį vizualų požymį, kad atsakovo ženklas galėtų nepriekaiÅ¡tingai atlikti skiriamÄ sias funkcijas. IÅ¡keldamas tokį argumentÄ , apeliantas neturėjo tikslo naikinti atsakovo ženklo registracijÄ absoliučiais negaliojimo pagrindais.

Tokio reikalavimo apeliantas nereiÅ¡kė pirmos instancijos teisme. Tačiau apeliantas siejo minėtÄ argumentÄ su teismo pareiga atsižvelgti į visas ženklÄ sudarančių elementų skiriamÄ sias galias, kurių vertinimo skalė yra taip vadinamieji absoliutÅ«s reikalavimai keliami ženklams bei jų elementams (PŽĮ 6 str.).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Julius SaemanLtd. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad apelianto ir atsakovo lyginami ženklai pasižymi dideliu vizualiu ir semantiniu panaÅ¡umu bei žymi tapačios grupės prekes, taip pat kad atsakovo ankstesnis prekių ženklas turi įgijęs ryÅ¡kų skiriamÄ jį požymį, todėl gali klaidinti visuomenę.

Teismas objektyviai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus bei nustatė, kad apelianto prekių ženklo „Aire Limpio“ (fig.) registracija klaidinančiai panaÅ¡i į atsakovo prekių ženklus ir dėl to klaidintų visuomenę bei atitinkamai pažeistų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , ko pasėkoje Å¡io prekių ženklo registracija negali bÅ«ti iÅ¡plėsta į LietuvÄ . Teismas objektyviai iÅ¡nagrinėjo ženklų ir jų atskirų elementų skiriamuosius ir dominuojančius ženklų elementus, tinkamai įvertino ženklų bendrÄ sudaromÄ Ä¯spÅ«dį ir tuomet atliko detaliÄ Å¾enklų panaÅ¡umo analizę vizualiniu aspektu, o apeliantas nepagrįstai ir neteisingai iÅ¡skiria lyginamų prekių ženklų dominuojančius elementus bei neteisingai vertina ir analizuoja prekių ženklus vizualiai.

AtsiliepimÄ atsakovas grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1.Apeliantas nepagrįstai vertina žodinį elementÄ â€žAire Limpio“ kaip dominuojantį ir turintį skiriamÄ jį elementÄ .Apelianto cituojama nuostata iÅ¡ Pirmosios Instancijos Teismo (toliau – PIT) 2005 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T-6312/03 (SELENIUM)nėra iÅ¡imtinai absoliuti taisyklė, kadangi dominuojantys prekių ženklų elementai priklauso nuo konkrečios ženklo kompozicijos, atskirų elementų stiprumo, bendro ženklo sudaromo įspÅ«džio vartotojams, jo skiriamojo požymio, kÄ patvirtina ir labai įvairi PIT bei Europos teisingumo teismo (toliau – ETT) praktika.Tai, jog grafinis (vaizdinis elementas), o Å¡iuo atveju konkrečiai – eglutės siluetas, lyginamuosiuose ženkluose yra dominuojantis, aiÅ¡kiai patvirtino ir PIT 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Nr. T-168/04, o vėliau ir ETT, iÅ¡nagrinėjęs aukščiau paminėtÄ bylÄ apeliacine tvarka, 2008 m. liepos 17 d. sprendime byloje Nr. C-488/06P, todėl, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, aplinkybė kuris lyginamų prekių ženklų elementas yra dominuojantis Å¡ioje byloje, laikytina jau įrodyta ankstesniais PIT bei ETT teismo sprendimas, todėl Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti pakartotinai įrodinėjama.

Apelianto pateikta medžiaga bei argumentai neįrodo, kad žodiniai lyginamų prekių ženklų elementai pasižymi stipriu skiriamuoju požymiu, todėl teismas teisingai ir tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino žodinių elementų reikÅ¡mę ženklų kompozicijoje. Pateikti faktai ir įrodymai įrodo, kad dominuojantys elementai tiek apelianto, tiek atsakovo prekių ženklų kompozicijoje yra bÅ«tent eglutės vaizdas/siluetas, kuris formuoja lyginamų prekių ženklų panašų bendrÄ suvokimo įspÅ«dį.2.Lyginami ženklai yra panaÅ¡Å«s pagal visus tris ženklų vertinimo kriterijus bei panaÅ¡Å«s ir pagal pirmÄ jį įspÅ«dį, kas taip pat turi bÅ«ti įvertinta nustatant ženklų panaÅ¡umÄ pagal Metodinių nurodymų 2.5 a) punktÄ .

Nors Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panaÅ¡umo, tačiau nenurodyta, kuris iÅ¡ nurodytųjų kriterijų yra reikÅ¡mingiausias ir labiausiai darantis įtakÄ lyginamųjų ženklų panaÅ¡umui ar skirtingumui. Todėl nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo klausimÄ turi bÅ«ti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis.

Tuo tarpu apelianto ženklų analizė apsiriboja tik žodinio elemento vertinimu, tokiu bÅ«du formuojant klaidingas iÅ¡vadas apie lyginamus ženklus.3.Esant dideliam apelianto prekių ženklų panaÅ¡umui į atsakovo prekių ženklus, atsakovo ženklams turint stiprų skiriamÄ jį požymį ir esant prekių, kurioms ženklai yra registruoti, tapatumui, taip pat atsižvelgiant į pateikus faktus ir įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog apelianto prekių ženklo tarptautinė registracija „Aire Limpio“ (fig.) pažeistų ankstesnes atsakovo teises ir klaidintų visuomenę bei atitinkami pažeistų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .TÄ aplinkybę patvirtina ir minėtas PIT 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Nr.T-168/04 bei ETT 2008 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Nr.C-488/06.Trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundÄ nepateikė.

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo L&D S.A. prekės ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai Nr. 687463 apsaugos Lietuvoje suteikimo. Protestuojamas ir atsakovo ženklai yra registruoti tos pačios 5 klasės prekėms „oro gaivikliai“. Atsakovas pateikė Valstybiniam patentų biurui protestÄ , praÅ¡ydamas atsisakyti suteikti apsaugÄ Lietuvoje ieÅ¡kovo prekių ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai.

Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2009 m. spalio 13 d. Nr. 2Ap-119 protestÄ patenkino ir atsisakė suteikti apsaugÄ Lietuvoje ženklo „Aire Limpio“ tarptautinei registracijai.Pagal PŽĮ 2 straipsnio 1 punktÄ , kuris apibrėžia prekių ženklų sÄ vokÄ , prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiÅ¡kai. Tam, kad bÅ«tų įregistruotas ir saugomas, prekių ženklas turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus (PŽĮ 6, 7 str.).

Per prekių ženklams keliamus reikalavimus užtikrinama galimybė atskirti vieno subjekto gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003, kt.).        PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyti ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai.

Ginčo atveju Valstybinio patentų biuro sprendimu ieÅ¡kovo prekių ženklui „Aire Limpio“ buvo atsisakyta suteikti apsaugÄ Lietuvoje vadovaujantis minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad registracija pripažįstama negaliojančia, jei ženklas yra tapatus įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė minėtÄ sÄ lygÄ , tačiau apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka.           Dėl prekių ženklų tapatumo ir klaidinamo panaÅ¡umo.         Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jo prekės ženklas „Aire Limpio“ yra vizualiai panaÅ¡us į atsakovo ženklus „WUNDER-BAUM“ dėl žodinių elementų, kurie, anot apelianto, yra dominuojantys, skiriamųjų požymių. Apeliantas teigia, teismas nepagrįstai netyrė žodinių elementų, neįvertino jų svarbos tiek vizualiniam, tiek ir bendrajam ženklų suvokimo įspÅ«džiui.

Su nurodytu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.Byloje nustatyta, kad atsakovo prekės ženklas yra žodinis – vaizdinis, kurį sudaro eglutės pavidalo siluetas ant stačiakampio pagrindo ir žodinis užraÅ¡as vokiečių kalba „WUNDER– BAUM“. Protestuojamame ženkle įkomponuotas užraÅ¡as yra ispanų kalba „Aire Limpio“. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vertinant tapatumÄ vizualiai nagrinėjamu atveju svarbÅ«s tik grafiniai ženklų elementai, o žodiniai elementai savaime vizualiniam panaÅ¡umui reikÅ¡mingos įtakos neturi, kadangi vizualiai abu ženklai neabejotinai matomi pirmiausiai kaip eglutės. Teisėjų kolegija vertina, kad nurodytų prekių ženklų kompozicijoje dominuojantys elementai yra eglutės pieÅ¡inys, kuris ir formuoja lyginamų prekių ženklų bendrÄ suvokimo įspÅ«dį.

Bylos duomenys patvirtina, kad eglutės siluetai yra registruoti ir plačiai naudojami visame pasaulyje, Å¡ie prekių ženklai yra naudojami įvairiomis formomis, spalvomis ir elementais (t. 2, b.l. 1 – 25, 78 - 158). Faktinę aplinkybę, kad Lietuvos vartotojai Å¡iuos prekių ženklus – eglutės silueto vaizdÄ sieja bÅ«tent su atsakovui priklausančiais žodiniais elementais – Wunder-Baum,MagicTree, LittleTrees, patvirtina į bylÄ pateiktos 2010 m. birželio Lietuvojs gyventojų apklausos rezultatai.

Pagal Å¡ios apklausos duomenis, ketvirtadalis, t.y. 26 procentų gyventojų, prekių ženklÄ , kuriame pavaizduotas eglutės silueto vaizdas, jį sieja su atsakovui priklausančiu „Wunder-Baum“ žodiniu elementu. Atsakovo vaizdinį prekių ženklÄ , net ir be jokių papildomų žodinių elementų, žino ir skiria net 59 procentai apklaustųjų.Todėl bÅ«tent vaizdinis, grafinis atsakovo ženklo - eglutės elementas pasižymi iÅ¡skirtinumu ir turi didesnį poveikį vartotojui nei žodinis elementas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors ieÅ¡kovo ženklas skiriasi sužmogintu, turinčiu iÅ¡raiÅ¡kingÄ veidÄ , batus ir kitokiu negu atsakovo ženklo medelio kontÅ«ras grafiniu eglutės vaizdavimu, vizualiai abu ženklai neabejotinai matomi pirmiausiai kaip eglutės – labiau arba mažiau natÅ«ralistiÅ¡kai pavaizduotos. Teisėjų kolegija, sutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, taip pat pažymi, kad Teisingumo Teismo praktikoje nėra nurodoma, kad Å¡io sudėtinio prekių ženklo žodinis elementas sistemingai turėtų bÅ«ti laikomas dominuojančiu bendrame Å¡io prekių ženklo kuriamame įspÅ«dyje (Teisingumo teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. C-488/06P L&D S.A. v. s. Vidaus rinkos derinimo tarnyba ir Julius Samann).

          Atsižvelgiant į aukščiau pasakytÄ , apelianto pateikti argumentai neįrodo, kad žodiniai tiriamų prekių ženklų elementai pasižymi stipriu skiriamuoju požymiu. Pripažįstant dominuojančiu elementu eglutės vaizdÄ (siluetÄ ), teisėjų kolegija vertina, kad žodžių iÅ¡sidėstymas ir Å¡ifras Å¡iuo atveju nebetenka prasmės.          Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, susijusiomis su semantiniu (prasminiu) bei fonetiniu lyginamų prekių ženklų suvokimu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van deHurk v. Netherlandsjudgementof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės.          Dalies visuomenės suklaidinimo tikimybė turi būti nustatoma globaliai (bendrai) įvertinant visas aplinkybes, reikšmingas konkrečiu atveju (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 22 punktas, Europos Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-425/98, 40 punktas).

Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, atsižvelgiant pirmiausia į ženklų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-342/97,25 punktas). Taigi tarptautinė teisminė praktika patvirtina, kad visuomenės suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija.

Nagrinėjamu atveju galimybę suklaidinti visuomenę lemia aukščiau konstatuotas akivaizdus ženklų panašumas bei prekių, kurioms šie ženklai registruoti, tapatumas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visuomenės galimybę suklysti patvirtina byloje pateiktos apklausos rezultatai, pagal kuriuos 42 procentai apklaustųjų mano, kad apelianto prekių ženklu „Aire Limpo“ (fig. (WO Reg. Nr. 687463) ir atsakovo vaizdiniu prekių ženklu (fig.) (CTM Reg. Nr. 0009199) žymimas prekes gamina ta pati arba susijusios įmonės. Teisėjų kolegija vertina, kad tai ženkli dalis vartotojų, kurie būtų suklaidinti dėl tiriamais ženklais žymimų prekių kilmės ir tokiu būdu būtų pažeisti atsakovo interesai.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo prekių ženklas „Aire Limpio“ taip pat sėkmingai ir seniai naudojamas Lietuvoje, kad panaÅ¡ios ar net tokios pačios formos gaiviklių galima rasti daugelyje Lietuvos prekybos centrų bei internetinėje prekyboje. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nepatvirtina faktoriaus, kad dėl tokio koegzistavimo vartotojai nėra ir nebuvo klaidinami. PrieÅ¡ingai, esant tiriamų prekių ženklų panaÅ¡umams, toks koegzistavimas kaip tik negali bÅ«ti toleruotinas, kadangi tai kliudo vartotojui ar galutiniam prekių naudotojui atskirti Å¡iÄ prekę nuo kitos kilmės prekių.

         Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad lyginami ženklai turi bendrų elementų, klaidinančių vartotojÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sÄ lygų, bÅ«tinų pripažinti atsakovo prekių ženklÄ negaliojančia, t.y. esant prekių ženklų panaÅ¡umui bei egzistuojant galimybei suklaidinti visuomenę, Å¡ių duomenų byloje nustatyta pakankamai. Esant visų Å¡ių sÄ lygų visumai, ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.          Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas ginčo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog lyginamieji ženklai yra klaidinančiai panaÅ¡Å«s. Todėl teismas, netenkindamas ieÅ¡kinio, priėmė teisingÄ sprendimÄ ir jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl Å¡is klausimas nespręstinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Marytė Mitkuvienė                                                                                            Dalia Vasarienė                                                                                            Vigintas ViÅ¡inskis