Legislator Case Law & Legislation
c27deefe-128f-4e48-9f70-d99c7e2d9870 AI generated

c27deefe-128f-4e48-9f70-d99c7e2d9870 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number c27deefe-128f-4e48-9f70-d99c7e2d9870
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėjos reikalavimai ir jos argumentai PareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

Legislator headnote

AI generated

c27deefe-128f-4e48-9f70-d99c7e2d9870 · Alytaus apylinkės teismas: Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad duomenų, kad jog pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ palieka spręsti teismui. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 34-36). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-2245-1060/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00164-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1;3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.2; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)              ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 21 d.Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. P., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėjos reikalavimai ir jos argumentai PareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

B. po sutuoktinės K. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti (b. l. 1-2).PareiÅ¡kime nurodoma, jog pareiÅ¡kėjos tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini), motina K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Liko A. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas A. B. gyvenant su sutuoktine K. B.. Po A. B. mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Po K. B. mirties dėl turto paveldėjimo tėvas A.

B. nesikreipė, tačiau po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. A. B. po sutuoktinės mirtie liko gyventi tame pačiame bute, jam liko visi baldai, kuriuos įsigijo gyvendami kartu su sutuoktine, namų apyvokos reikmenys ir kiti sutuoktinei priklausantys daiktai. Nurodo, kad mirus K. B., tėvas vienas organizavo laidotuves, kapavietės sutvarkymÄ , palikimÄ pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯sigyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ nurodytais motyvais pilnai palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad po motinos K. B. mirties tėvas A. B. palikimo nepriėmė dėl teisinio neiÅ¡prusimo. Butas buvo registruotas tėvo vardu, todėl manė, kad po sutuoktinės mirties nereikia priimti palikimo. Tėvai butÄ Ä¯gijo gyvendami santuokoje, A. B. po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, jame gyveno pusantrų metų, tik pablogėjus sveikatai pasiėmė pas save. Tėvų butu rÅ«pinosi tėvas, jo vardu buvo visos sutartys, o ji tėvui padėjo rÅ«pintis turtu.PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Rasa Malinauskienė prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas A.

B. po sutuoktinės K. B. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. II. Suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimai ir argumentai Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta (b.l. 40). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieÅ¡taraus, jeigu pareiÅ¡kėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiÅ¡kimÄ (b.l. 28-29).Suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta (b.l. 42).

Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nėra gavę praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos K. B. palikimo priėmimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. B. paveldimo turto priėmimÄ valdyti (b. l. 23-24).Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta (b.l. 43).

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad duomenų, kad jog pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ palieka spręsti teismui. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 34-36). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas).

CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu bÅ«du, pvz., kreipiantis į teismÄ (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v.

UAB „Arginta“, A. M. , bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-324/2008; kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra A. B. ir K. B. dukra (b. l. 10, 11). K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

A. B. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas pirkimo pardavimo sutartis pagal LR 1991.05-28 įstatymÄ Nr. I-1374, 1992.09.29, Nr. 2-2629 (b.l. 14). Minėtas butas įgytas A. B. esant santuokoje su K. B. (b.l.

8) ir buvo sutuoktinių A. B. ir K. B. bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). K. B. mirė 2015 m. gegužės 1 d. (b. l. 7). Po jos mirties A. B. į sutuoktinei priklausančiÄ dalį nepretendavo, po K. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12). Pagal CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams.

A. B. palikimÄ priėmė dukra D. P., po K. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taigi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų palikimas atsirado po K. B. mirties, t. y. po 2015 m. gegužės 1 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis, bei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas.

Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri jį), kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ . PareiÅ¡kėja D. P. nurodo, jog tėvas A. B. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame bute, kuriame kartu iki mirties gyveno kartu su sutuoktine, rÅ«pinosi ir naudojosi visu likusiu turtu, jo iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra, turtÄ laikė savo turtu, t. y. jis priėmė mirusiosios palikimÄ iÅ¡ kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti.

Byloje surinkti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai atitinka pareiÅ¡kėjos, iÅ¡dėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.Taigi, nors A. B. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumÄ (pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių, dukra nepageidauja priimti motinos palikimo) laikytina, kad A. B. po sutuoktinės K. B. mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .Liudytojos A.

A. ir L. R., kurios pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ pažįsta nuo pareiÅ¡kėjos vaikystės, yra kaimynės, teismo posėdžio metu parodė, jog žino, kad A. B. po sutuoktinės mirties rÅ«pinosi visu likusiu turtu. PareiÅ¡kėjos tėvas po sutuoktinės mirties bute liko gyventi, rÅ«pinosi visu butu, jį prižiÅ«rėjo, turtÄ laikė savu. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytas aplinkybes. Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,00 Eur (keturis eurus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , esančiÄ pasirinktame banke, nurodant įmokos kodÄ 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus.

Teisėja                                                                              Agnė Vyliaudaitė