2020-10-14 Nr. AB-18979-3-61-3-00730-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1049-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00730-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. BRK-297 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 14 076,47 Eur paramos sumos; 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. birželio 29 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM‑KP‑12‑1011152-MP003 (toliau – ir priemonė), dalį dėl 14 076,46 Eur dydžio paramos sumos kompensavimo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2014 m. gruodžio 23 d. ji su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM‑KP‑12‑1‑011152-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria paramos gavėja (pareiškėja) įsipareigojo įgyvendinti projektą „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas L. G. miške (duomenys neskelbtini) kaime“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011152-PR001 (toliau – ir Projektas). Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pareiškėja pateikė Agentūrai 2015 m. birželio 29 d. mokėjimo prašymą (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kuriame nurodė informaciją apie atliktą investicijų pagal Projektą dalį ir pridėjo tai patvirtinančius pirkimo dokumentus. Mokėjimo prašyme buvo nurodytos šios investicijos – rekreacinių pažintinių takų įrengimas (550 kv. m), laužavietės (6 vnt.), medinės skulptūros (13 vnt.). Pareiškėjos užsakymu UAB „Kurorto kadastras“ direktorius T. V. 2015 m. birželio 27 d. atliko Mokėjimo prašyme nurodytų investicijų dalies patikrą vietoje bei padarė geodezines nuotraukas.

2.2. Specialistas A. S., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžinieriniai tinklai, kiti statiniai), pareiškėjos užsakymu, remdamasis jos pateiktomis geodezinėmis nuotraukomis, 2015 m. liepos 8 d. atliko Mokėjimo prašyme nurodytų objektų statinių statybos vidutinių skaičiuojamųjų rinkos kainų nustatymą bei parengė lokalines sąmatas. Skaičiavimai atlikti vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtomis statinių statybos vidutinių skaičiuojamųjų kainų nustatymo bei sąmatų sudarymo rekomendacijomis, įregistruotomis Statybos skaičiuojamųjų kainų rekomendacijų registre. Mokėjimo prašymo patikros vietoje 2015 m. liepos 9 d. metu pareiškėja pateikė Agentūrai visus atliktų investicijų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, įskaitant ir geodezines nuotraukas bei specialisto A. S. parengtas lokalines sąmatas, tačiau Agentūra, tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Lietuvos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.9 ir 5.10 punktais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.

2.3. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 26 d. el. paštu pateikė pareiškėjai nuasmenintą UAB „Civitta“ specialistų parengtą 2015 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 42 (toliau – ir Ataskaita), kuria remdamasi nustatė tinkamų kompensuoti investicijų vertę, tačiau atsisakė pateikti Ataskaitos išvadas pagrindžiančius dokumentus – lokalines sąmatas.

2.4. Agentūra 2015 m. spalio 30 d. sprendime Nr. BRK-9302-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nurodė, kad ji, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą Mokėjimo prašymą, priėmė sprendimą suteikti 25 933,05 Eur paramos sumą vietoje prašytos 40 009,52 Eur paramos sumos, t. y. priėmė sprendimą nesuteikti 14 076,47 Eur paramos sumos Mokėjimo prašyme nurodytų investicijų įsigijimo išlaidoms kompensuoti, nes ekspertizės metu nustatyta, jog pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (rekreacinių takų (550 kv. m) ir medinių skulptūrų (13 vnt.)) rinkos vertė yra 27 076,78 Eur, neįskaitant PVM, o pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 42 717,30 Eur be PVM.

2.5. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, apskundė jį Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri panaikino Agentūros 2015 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. BRK-9302-(12.4) dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 14 076,47 Eur ir įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymo dalį dėl 14 076,47 Eur dydžio sumos kompensavimo. Pareiškėjos teigimu, Agentūra, iš naujo išnagrinėjusi jos Mokėjimo prašymą, iš esmės tais pačiais pagrindais ir motyvais, kaip ir buvo nurodyti ankstesniame sprendime, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pripažino netinkamomis kompensuoti 14 076,47 Eur paramos sumą.

2.6. Pareiškėjos teigimu, UAB „Civitta“ specialistai neatliko patikros Projekto vykdymo vietoje arba ją atliko netinkamai (galbūt aplaidžiai), todėl Ataskaitoje padarė neteisingas ir faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Agentūra Sprendime nemotyvavo, kodėl ji išimtinai rėmėsi vien tik Ataskaita, kurios duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, o pareiškėjos pateiktus duomenis (geodezines nuotraukas bei specialisto A. S. parengtas išsamias lokalines sąmatas investicijų vertei pagrįsti) atmetė. Anot pareiškėjos, Ataskaita nepaneigia jos atliktų darbų pirkimo rezultatų, patvirtinančių, jog ji ginčo darbus įsigijo mažiausia pasiūlyta kaina, kaip ir neįrodo (nepatvirtina) kitokio pobūdžio pažeidimų padarymo fakto.

2.7. Be to, Agentūros Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jame išdėstytos teisės normos nėra susietos su faktinėmis aplinkybėmis, todėl Agentūra turėtų iš naujo įvertinti pateikto Mokėjimo prašymo dalį dėl 14 076,47 Eur paramos sumos kompensavimo.

3. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad atsakovas tik deklaratyviai teigė, jog teismo ekspertas dr. D. K., atlikdamas tyrimą, neteisingai pritaikė įkainius pagal UAB „Sistela“ programą, tačiau nepateikė jokių specialiosiomis žiniomis pagrįstų įrodymų, paneigiančių teismo eksperto išvadas dėl pasirinkto metodo ar būdo skaičiuojant pareiškėjos atliktų investicijų išlaidų vertes. Ekspertas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos deklaruota suma pažintinių takų įrengimui (23 892 Eur) atitiko rinkos kainą 2015 m. kovo 15 d. sutarties Nr. VV-03 ir 2015 m. kovo 17 d. sutarties Nr. SV-2 sudarymo dienai. Pareiškėja pareiškė, kad sutinka su Agentūros Sprendime paskaičiuota investicijų į skulptūras verte ir šios Sprendimo dalies nebeginčija.

4. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjai gali būti atlyginta tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Ekspertams išnagrinėjus pirkimo dokumentus bei atlikus patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjos pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų rinkos vertė yra mažesnė nei pareiškėja deklaravo patyrusi išlaidų minėtoms investicijoms.

4.2. Agentūra, vykdydama Komisijos sprendimą, kreipėsi į ekspertus, kad šie nurodytų, kaip buvo apskaičiuoti pareiškėjos Mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų kainų vidurkiai. Ekspertai Agentūrą informavo, jog statybos rangos būdu sukurti investiciniai objektai (rekreaciniai pažintiniai takai (550 kv. m) ir laužavietės (6 vnt.)) buvo vertinami remiantis statybos rangos sutarties sudarymo dienomis galiojusiomis UAB „Sistela“ nustatytomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurios yra atnaujinamos kas pusmetį kovo ir spalio mėnesiais ir sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Ataskaitoje pateiktos ne tik lokalinės sąmatos, tačiau ir nuotraukos su pareiškėjos įrengtų investicijų vaizdais, o tai reiškia, kad UAB „Civitta“ specialistai buvo Projekto įgyvendinimo vietoje. Agentūra neturi jokio pagrindo abejoti kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ekspertų, neturinčių jokio suinteresuotumo, pateiktais objektų rinkos kainos skaičiavimais. UAB „Civitta“ viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas ir turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Pareiškėjai nesuteikta teisė ginčyti Agentūros atliktų viešųjų pirkimų rezultatų, todėl atitinkami pareiškėjos argumentai turėtų būti atmesti.

4.3. Agentūra, priimdama Sprendimą, rėmėsi visais pareiškėjos pateiktais dokumentais, taip pat ir Ataskaita, kurioje nurodyta, jog buvo išnagrinėta ir Patikros vietoje ataskaita. 2015 m. liepos 9 d. patikros vietoje metu pareiškėja pateikė papildomus dokumentus, t. y. A. S. atliktą lokalinę sąmatą ir geodezines nuotraukas. Šie dokumentai taip pat buvo perduoti ekspertams vertinimui. Taip pat, vykdant Komisijos sprendimą, papildomai buvo kreiptasi į UAB „Civitta“, kuri pateikė paaiškinimus dėl ekspertinio konsultavimo metu naudotos metodologijos rinkos kainai nustatyti. Tik įvertinusi visus byloje buvusius dokumentus, Agentūra priėmė Sprendimą, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog jos pateikti dokumentai buvo nevertinti ar atmesti.

4.4. Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jame aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos ir taikomos sankcijos, pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo.

4.5. Agentūra rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ekspertas dr. D. K., nustatydamas rekreacinio tako vertę, neteisingai taikė įkainius pagal UAB „Sistela“ programą – nurodė neteisingą išlaidų „Takų medinių paviršių padengimas „Pinoteks“ kodą ir pritaikė netinkamus įkainius. Eksperto dr. D. K. pritaikytas kodas skirtas tik smulkių stalių gaminių valymui, šlifavimui ir dažymui, o rekreacinis takas nėra nei staliaus darbas, nei susideda iš itin smulkių detalių, kurias nudažyti būtų reikalingas kruopštumas. Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo vadovautis eksperto dr. D. K. ekspertizės aktu. Agentūros užsakymu ekspertinį vertinimą atliko nepriklausomas statybų ekspertas A. V. (A. V.), kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statybos vadovo ir ypatingo statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Agentūros Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 8 525,29 Eur paramos sumos, ir įpareigojo atsakovą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal pareiškėjos 2015 m. birželio 29 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011152-MP0013, dalį dėl rekreacinių pažintinių takų (550 kv. m) įrengimo išlaidų kompensavimo; nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Agentūros Sprendimo dalies, susijusios su investicijų į skulptūras vertės nustatymu.

6. Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo dalis pareiškėjos patirtų išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti, todėl pareiškėjai išmokėta mažesnė nei prašyta paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad ginčijamu sprendimu, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 ir 197.1.8 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D‑163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 21.1, 23.1, 110 ir 111.4 punktais, pareiškėjos deklaracijos 6 punktu, nuspręsta nekompensuoti (neskirti) 15 640,52 Eur išlaidų, t. y. 14 076,47 Eur paramos sumos (15 640,52 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas), ir išmokėti 25 933,05 Eur paramos sumos vietoje prašytos 40 009,52 Eur paramos sumos.

8. Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja atsisakė savo skundo reikalavimo dalies dėl investicijų į medines skulptūras kompensavimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, šią administracinės bylos dalį nutraukė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, įrengė rekreacinius (pažintinius) takus (550 kv. m) (pagal 2015 m. kovo 15 d. sutartį Nr. VV03 ir 2015 m. kovo 17 d. sutartį Nr. SV-2 už 23 892,65 Eur), laužavietes (6 vnt.) (pagal 2015 m. kovo 17 d. sutartį Nr. SV-2 už 1 737,72 Eur), medines skulptūras (10 vnt.) ir medines skulptūras (dekoratyvines) (3 vnt.) (pagal 2015 m. balandžio 17 d. sutartį Nr. EL-1 už 18 825,30 Eur). Pareiškėja Mokėjimo prašyme prašė išmokėti 40 011,01 Eur paramos (vėliau prašyta suma pakeista į 40 009,52 Eur).

10. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos Mokėjimo prašyme Agentūrai teiktų finansuoti sumų dydžio nustatymo – pareiškėja Mokėjimo prašyme Agentūros prašė kompensuoti 40 009,52 Eur, tačiau Agentūra, nustačiusi, kad prašoma suma yra per didelė, pritaikė paramos sumažinimo sankciją ir konstatavo, jog tinkama kompensuoti suma yra 25 933,05 Eur. Agentūra, priimdama Sprendimą, rėmėsi UAB „Civitta“ parengta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 42.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutiko su atsakovo samdytos UAB „Civitta“ ekspertų pateiktomis išvadomis, todėl pareiškėjos prašymu byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą. Teismo ekspertas dr. D. K. ekspertizės akte padarė išvadą, kad pareiškėjos pagal Mokėjimo prašymą rekreacinių takų (550 kv. m) įrengimo išlaidų vertė buvo 1 024,35 Eur mažesnė už rinkos kainą.

12. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas dr. D. K. teismui paaiškino, kad pritaikė kodą Nr. N15-164-6, nes Projektas buvo vykdomas sudėtingesnėmis sąlygomis. Be to, įkainis susideda ir iš darbo užmokesčio, mechanizmų bei medžiagų, kas Ataskaitoje nebuvo įvertinta, taip pat Atskaitoje nebuvo įvertintas visas darbų plotas, nes iš tiesų lentos buvo dažytos iš abiejų pusių, o ne iš vienos. Ekspertas padarė išvadą, jog atsakovo pateiktoje Ataskaitoje nurodyta mažiau atliktų darbų nei faktiškai buvo atlikta, todėl Ataskaitoje nurodytos patirtos investicijų įsigijimo išlaidos yra nepagrįstos.

13. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, eksperto dr. D. K. paaiškinimus, atsakovo rašytinius paaiškinimus dėl teismo ekspertizės, UAB „Civitta“ Ataskaitą, konstatavo, kad ekspertas. Dr. D. K., atlikdamas ekspertizę ir pritaikydamas rekreacinių takų dažymui kodą Nr. N15-164-6, buvo netikslus. Ekspertas nurodė, jog tokį kodą parinko atsižvelgęs į kitus, su darbu susijusius veiksnius, t. y. užmokestį, mechanizmus ir medžiagas.

14. Tačiau teismas kaip netikslią įvertino ir UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitą, nes joje nėra detalizuotas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, nevertintos išlaidos perkant nedidelį kiekį medžiagų, darbuotojų, darbdavio mokami mokesčiai, nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš abiejų pusių ir kt.

15. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018, kurioje panašioje situacijoje buvo padaryta išvada, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes, turėtų būti vertinamos ne kaip eksperto išvados, bet kaip rašytiniai įrodymai, todėl vien tai, kad šiose ekspertinio konsultavimo ataskaitose yra nurodytos kitokios pareiškėjos investicijų sumos, viršijančios rinkos kainą, negu sumos, nurodytos teismo paskirtos ekspertizės akte, nesudaro pagrindo paneigti eksperto išvadą.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovas, remdamasis į UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis, ginčijamu sprendimu nepagrįstai pripažino dalį pareiškėjos prašomų kompensuoti išlaidų netinkamomis finansuoti. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Agentūros sprendimo dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 8 525,29 Eur paramos sumos (už rekreacinių takų įrengimą). Teismas nurodė, kad negali perimti viešojo administravimo subjekto, t. y. Agentūros, įgaliojimų ir pats perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinos paramos sumą, todėl įpareigojo atsakovą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal jos 2015 m. birželio 29 d. mokėjimo prašymą, vadovaujantis teismo sprendime pateiktu išaiškinimu.

III. 17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl rekreacinio tako rinkos kainos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepateiktas eksperto dr. D. K. ekspertizės akto išvadų teisinis vertinimas. Teismas eksperto išvadą pripažino netinkama, tačiau nedetalizavo, ar ji netinkama visa apimti, ar tik dėl netinkamo darbų kodo panaudojimo. Tuo atveju, jei teismas laikė, kad atsakovas kainas apskaičiavo remdamasis mažesniais darbų kiekiais, turėjo aiškiai nurodyti, kokie darbų kiekiai buvo iš tikrųjų. Taip pat teismas neįvertino esminės aplinkybės, t. y. kad ekspertas dr. D. K. ekspertizę atliko beveik po 3 metų, t. y. nebeaktualiu metu, galbūt pasikeitus situacijai (LVAT 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5542-525/2018), o tai sudarė pagrindą remtis būtent Ataskaita.

17.2. Nors teismas sprendime nurodė, kad Ataskaitoje nenumatyta, jog lentos buvo nudažytos iš abiejų pusių, tačiau nei ekspertas dr. D. K., nei atsakovo pasitelkti nepriklausomi ekspertai tokios informacijos lokalinėse sąmatose nenurodė ir negalėjo nurodyti dėl UAB „Sistela“ programos ypatumų. Iš tiesų tiek atsakovo pasitelktų nepriklausomų ekspertų (A. V.) lokalinėse sąmatose, tiek eksperto dr. D. K. lokalinėse sąmatose įvertinta, kad lentos buvo nudažytos iš dviejų pusių, kiekio skirtumas yra nežymus (eksperto dr. D. K. ataskaitoje – 1 430 kv. m, atsakovo pasitelktų ekspertų Ataskaitoje – 1 400 kv. m), kas sudaro vos 2,1 proc., todėl nėra ir negali būti laikomas esminiu nustatant, kad atsakovas skaičiavo mažesnius panaudotų medžiagų kiekius. Be to, daugeliu atveju atsakovas skaičiavo net didesnius medžiagų/darbų kiekius nei ekspertas dr. D. K..

17.3. Eksperto dr. D. K. sąmatoje nurodyta, kad takų mediena buvo 2 kartus antiseptuota, nuvalyta, nušlifuota ir du kartus nudažyta. Tačiau iš tiesų takų mediena neobliuota ir nešlifuota, padengta nekokybiškai ir ne daugiau nei du kartus. Tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, tačiau teismas jų nevertino.

17.4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas nurodė mažesnius darbų kiekius ir neįskaičiavo visų išlaidų (mokesčių, papildomų darbų ir kt.). Šiai aplinkybei paneigti užtenka palyginti kiekvieno darbo kodo įkainį, kurį taikė atsakovas, ir įkainį, kurį taikė ekspertas dr. D. K., kad būtų aišku, jog atsakovas į kainą įtraukė visus privalomus mokesčius. Atsakovas teismui ne kartą pabrėžė, kad jo lokalinėje sąmatoje pateikta suma yra su visais įskaičiuotais mokesčiais, nes tai lemia UAB „Sistela“ programos specifika.

17.5. Teismo posėdžio metu ekspertas dr. D. K. pripažino, jog taikė netinkamą įkainį, nes norėjo pakelti darbų kainą, nes investicijos buvo įrengiamos ne mieste.

18. Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

18.1. Nepaisant to, kad teismo ekspertizė buvo atlikta praėjus beveik 3 metams po Agentūros Sprendimo priėmimo, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog ekspertas dr. D. K. tyrime naudojo neteisingus duomenis bei pateikė nepagrįstas išvadas dėl atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekio investicijoms įrengti.

18.2. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad Agentūros pasitelktų nepriklausomų ekspertų (A. V.) lokalinėse sąmatose yra įvertinta tai, jog lentos buvo dažytos, t. y. padengtos „Pinoteks“ du kartus iš dviejų pusių, neatitinka ne tik eksperto dr. D. K. nustatytų aplinkybių bei pateiktų skaičiavimų, bet prieštarauja ir atsakovo pasitelktų ekspertų nurodytoms aplinkybėms bei pateiktiems skaičiavimams. Agentūros pasitelktų ekspertų (A. V.) sudarytoje lokalinėje sąmatoje yra įvertintas arba lentų dažymas vieną kartą iš dviejų pusių, arba lentų dažymas du kartus iš vienos pusės.

18.3. Teismo ekspertizės akte pagrįstai konstatuota, kad atsakovo Ataskaitos lokalinės sąmatos nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės įvertinti, kokio dydžio tiesioginės ir netiesioginės išlaidos numatytos skaičiavimuose. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo galimybę pateikti jo pasitelktų ekspertų parengtą lokalinę sąmatą, kuri teikiama kartu su apeliaciniu skundu. Tokiu atveju ekspertas dr. D. K. būtų turėjęs galimybę ją įvertinti ir dėl jos pasisakyti teismo ekspertizės akte. Kita vertus, atsakovo su apeliaciniu skundu teikiama lokalinė sąmata dar kartą patvirtina, kad dalis atsakovo Ataskaitoje nurodytų darbų kiekių neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio, todėl atsakovo Ataskaitoje nurodytos patirtos investicijų įsigijimo išlaidos yra nepagrįstos.

18.4. Esminis darbų kainos skirtumas tarp eksperto dr. D. K. ir Agentūros pasitelkto nepriklausomo eksperto A. V. Ataskaitos susidarė ne vien tik dėl dr. D. K. netikslumo nustatant kodą Nr. N15-164-6 rekreacinių takų dažymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. BRK-297 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies, kuria pareiškėjai nesuteikta 8 525,29 Eur paramos suma rekreacinių pažintinių takų (550 kv. m) įrengimo išlaidoms kompensuoti.

20. Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 5.10 punktu, kuris nustato, jog Agentūra, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

21. Pagal Administravimo taisyklių 3.29 punktą tinkamos finansuoti išlaidos – tai įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms).

22. Pagal šalių sudarytos 2014 m. gruodžio 23 d. paramos sutarties pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM‑KP-12-1-011152-PR001 4 punktą, išmokant paramos lėšas paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra: tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principus (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje gauti ES fondų finansinę paramą bei miškotvarkos projekte (4.3 p.); patirtos ne anksčiau nei prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo Agentūrai dienos ir projekto įgyvendinimo metu, <...> ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu (4.4 p.); pagrįstos, identifikuojamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais (4.6 p.). Šios Paramos sutarties nuostatos suponuoja, kad investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais.

23. LVAT yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017). Taigi Agentūra, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, ir ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone Agentūrai sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima Agentūra (Administravimo taisyklių 5.10 p.). Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

24. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

25. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pagal LVAT formuojamą praktiką, eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada (žr., pvz., LVAT 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009). ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Tačiau eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1462‑442/2018).

26. Ginčijamame sprendime Agentūra Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka įvertino pareiškėjos mokėjimo prašymą ir, be kita ko, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais, išvadas padarė remdamasi UAB „Civitta“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. parengta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 42, kurios metu buvo išnagrinėti pareiškėjos pateikti pirkimo ir kiti dokumentai. Pareiškėjos prašymu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti, ar, be kita ko, pareiškėjos mokėjimo prašyme nurodytų rekreacinių pažintinių takų (550 kv. m) įrengimo išlaidų vertė atitiko rinkos kainą paramos sutarties sudarymo dieną (pateikiant detalius skaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus). Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą teismui pateikė teismo ekspertas dr. D. K.. Teismo ekspertas atliko objekto apžiūrą, paskaičiavo atliktų darbų vidutinę rinkos kainą ir nustatė, jog pareiškėjos mokėjimo prašyme nurodytų rekreacinių pažintinių takų (550 kv. m) įrengimo išlaidų vertė atitiko rinkos kainą.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsakovo pasitelkto specialiųjų žinių turinčio UAB „Civitta“ atstovo Ataskaitą, teismo ekspertizės akto išvadas, teismo eksperto dr. D. K. paaiškinimus, atsakovo rašytinius paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės, konstatavo, kad ekspertas dr. D. K. ekspertizės metu pažintinių rekreacinių takų dažymui parinkdamas kodą Nr. N15-164-6 nesilaikė tikslumo, tačiau UAB „Civitta“ Ataskaita taip pat yra netiksli.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo eksperto dr. D. K. ekspertizės akte kodas Nr. N15-164-6 atliktiems darbams buvo pritaikytas netinkamai, nes šis kodas reglamentuoja smulkių stalių gaminių (grotelių, turėklų ir pan.) paviršių padengimą „Pinoteks“, nors rekreacinių pažintinių takų padengimui toks kruopštumas nereikalingas, be to, pats pažintinis takas įrengtas nekokybiškai, lentos skirtingo ilgio, neobliuotos, ekspertizės akte netiksliai nustatyti darbų kiekiai.

29. Teismo ekspertas dr. D. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kodą Nr. N15-164-6 taikė atsižvelgęs į tai, jog projektas buvo vykdomas sudėtingesnėmis sąlygomis, be to, įkainis susideda iš darbo užmokesčio, mechanizmų ir medžiagų, kas Agentūros ekspertų Ataskaitoje nebuvo įvertinta, kaip ir aplinkybė, jog lentos buvo dažytos iš abiejų pusių, o ne iš vienos. Ekspertas padarė išvadą, kad dalis atsakovo pateiktoje Ataskaitoje nurodytų darbų kiekių neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio, todėl šioje Ataskaitoje nurodytos patirtos investicijų įsigijimo išlaidos yra nepagrįstos.

30. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo ekspertas dr. D. K. ekspertizės akte rekreacinių takų dažymui pritaikydamas kodą Nr. N15-164-6 nesilaikė tikslumo. Pats ekspertas patvirtino, jog kodą parinko atsižvelgęs į kitus, su darbu susijusius veiksnius, t. y. užmokestį, mechanizmus ir medžiagas. Pirmosios instancijos teismas kaip netikslią įvertino ir UAB „Civitta“ Ataskaitą, nes joje nėra detalizuotas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, nevertintos išlaidos perkant nedidelį kiekį medžiagų, darbuotojų, darbdavio mokami mokesčiai, Ataskaitoje nenumatyta, kad lentos yra dažytos iš visų pusių ir kt.

31. Teismas konstatavo, jog Agentūra, atsižvelgdama į UAB „Civitta“ atliktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadas, ginčijamu sprendimu nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų netinkamomis finansuoti išlaidomis. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Agentūros 2016 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nuspręsta nekompensuoti 8 525,29 Eur paramos sumos (už rekreacinių pažintinių takų įrengimą), ir įpareigojo atsakovą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal jos 2015 m. birželio 29 d. mokėjimo prašymą, vadovaujantis teismo sprendime pateiktu išaiškinimu.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta ginčijama atsakovo sprendimo dalis, ir šią bylos dalį perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p., 146 str. 1 d.).

33. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialiųjų žinių reikalaujančių įrodymų byloje vertinimui taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir bet kurių kitų byloje surinktų įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl to, kuriais specialiųjų žinių reikalaujančiuose įrodymuose pateiktais duomenimis yra pagrindas remtis, kad teisme nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas iš esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus reikalavimus, keliamus teismo sprendimo motyvavimui. Tikrinamame teismo sprendime padarytomis išvadomis buvo konstatuoti prieštaravimai tarp įrodymų, tačiau argumentų, kuriais būtų grindžiama teismo išvada, kokios aplinkybės yra vertintinos, kaip įrodytos ir kuriomis remiamasi pripažįstant jas reikšmingomis sprendžiant dėl patirtų išlaidų kompensavimo, teismo sprendime nepateikiama. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialiųjų žinių reikalaujančiuose įrodymuose pateikiamų duomenų, teismas turėjo imtis procesinių priemonių ir teisme apklausti UAB „Civitta“ atstovą (-us), teikusį (-ius) ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadas, ir tik tuomet padaryti išvadas, kokios aplinkybės yra įrodytos bei kokios iš jų vertintinos kaip neįrodytos.

35. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės neišspręsta byloje kilusio ginčo dalis, susijusi su panaikinta ginčijama atsakovo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai nesuteikta 8 525,29 Eur paramos suma rekreacinių pažintinių takų (550 kv. m) įrengimo išlaidoms padengti, ir atsakovas įpareigotas iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal jos 2015 m. birželio 29 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011152-MP0013, dalį dėl rekreacinių pažintinių takų (550 kv. m) įrengimo išlaidų kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi tirti ir vertinti visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, inter alia (be kita ko) imtis procesinių priemonių, kad būtų apklaustas (-i) UAB „Civitta“ atstovas (-ai), bei padaryti išvadas dėl jų, tuo pačiu pasisakydamas dėl aplinkybių įrodytinumo tais atvejais, kai specialiųjų žinių reikalaujančiuose įrodymuose pateikiami prieštaringi duomenys. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos LVAT laikėsi 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-936-415/2020, spręsdamas bylos faktinėmis aplinkybėmis panašų ginčą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. BRK-297 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis, kuria L. G. pritaikyta sankcija nekompensuoti 8 525,29 Eur paramos sumos ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota iš naujo apskaičiuoti L. G. skiriamos paramos sumą pagal L. G. 2015 m. birželio 29 d. pateikto mokėjimo prašymo, registracijos Nr. 2IM‑KP-12-1-011152-MP0013, dalį dėl rekreacinių pažintinių takų (550 kv. m) įrengimo išlaidų kompensavimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė