2019-09-30 Nr. DBT-125-3-61-3-02768-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-59/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02768-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų V. B. ir Z. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-170516-00955.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjai ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 16 d. išduotą statybos leidimą Nr.LSNS-01-170516-00955. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį, nurodydamas, jog byla teisminga administraciniam teismui.

Teismas pažymi, kad su pareiškėjų sklypu besiribojančiame žemės sklype Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) yra užfiksavusi savavališkos statybos faktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1936-866/2013, be kita ko, buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-121127-00313, o tuometinis sklypo savininkas ir statytojas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius (išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis; nugriauti 3 m. ilgio ir 12 m pločio garažą, atramines sienutes bei sutvarkyti statybvietes).

VTPSI 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr.(23.24E)4D-1072 konstatavo, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. VTPSI 2019 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, jog yra vykdomi statybos griovimo – pertvarkymo darbai taip, kad atitiktų vienbučio gyvenamojo namo statybos projekto Nr.16-GN-01-TDP (parengimo metai 2016) sprendinius ir 2017 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170516-00955. Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su 2017 m. gegužės 16 d. išduotu statybos leidimu argumentuodami, jog jis buvo išduotas nepašalinus savavališkos statybos padarinių, kaip įpareigota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kas pažeidžia Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą, taip pat pareiškėjų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, teises.

Taigi iš pareiškėjų pateikto skundo turinio bei prie skundo pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjų prašomo naikinti statybos leidimo vietoje statybos darbai yra vykdomi. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl savavališkų statybų konstatavimo ir padarinių šalinimo, kuomet statyba jau yra pradėta (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o toks savavališkų statybos padarinių šalinimas yra betarpiškai susijęs su nuosavybės teisėmis ir jų ribojimu.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-170516-00955.

Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 33 straipsnyje yra įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, numatyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016 ir kt.). Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Specialioji teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų yra žinoma, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas vietoje, kurioje yra konstatuota savavališka statyba. Pareiškėjai, ginčydami statybos leidimą, nurodo, kad jis buvo išduotas nepašalinus savavališkos statybos padarinių, o iš VTPSI 2019 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, jog patikrinimo metu buvo vykdomi statybos griovimo – pertvarkymo darbai taip, kad statyba atitiktų inter alia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170516-00955. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamas ginčas yra susijęs su statinių savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Todėl šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų V. B. ir Z. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys