c27cebef-da02-4de2-a857-a80c43bcba9e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-397-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02325-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.1.14.8.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Z. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5734-275/2017 pagal ieškovo Z.

V. ieÅ¡kinį atsakovėms Rusijos Federacijai ir Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,                          n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas Z. V. pateikė teismui ieÅ¡kinį (1 t. b. l. 1–32), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Rusijos Federacijos 5 500 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovui priteisti 3 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ Rusijos Federacijai ir Lietuvos Respublikai atsisakyta priimti kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui (3 t., b. l. 122–123).IeÅ¡kovas Z.

V. 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties (3 t., b. l. 128). Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi (3 t., b. l. 131–134) ieÅ¡kovo Z. V. atskirÄ jį skundÄ patenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikino. IeÅ¡kinio dalį dėl reikalavimų, pareikÅ¡tų Lietuvos Respublikai, iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui.

IeÅ¡kinio reikalavimo daliai, pareikÅ¡tai atsakovei Rusijos Federacijai, nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai. Teismas nutartyje pažymėjo, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus Rusijos Federacijai, todėl pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kovui kyla pareiga pateikti procesinių dokumentų vertimus į rusų kalbÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡versti procesinius dokumentus teismo lėšomis ir Å¡ių iÅ¡laidų mokėjimÄ ieÅ¡kovui atidėti iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodydamas, kad įstatymas nenumato tokios alternatyvos ar teismo teisės daryti tai valstybės lėšomis.

Taip pat teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dviem atsakovams, kurių vieno žala padaryta nusikalstamais veiksmais, o kito – Lietuvos Respublikos netinkamai tiriant pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ pirmojo atsakovo veiksmus, ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami skirtingomis aplinkybėmis, skirtingais įrodymais, t.y. skiriasi pareikÅ¡tų reikalavimų tiek pagrindas, tiek dalykas, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo reikalavimai vertintini kaip du savarankiÅ¡ki ieÅ¡kinio reikalavimai, kurie, remiantis proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principais turi bÅ«ti nagrinėjami atskirai (CPK 136 straipsnis).

Taip pat pirmosios instancijos teismas, iÅ¡skirdamas ieÅ¡kinio dalį Lietuvos Respublikai į atskirÄ bylÄ , atsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, praÅ¡o priteisti tik neturtinę žalÄ , o neturtinės žalos dydis neturi įtakos rÅ«Å¡iniam bylos teismingumui.IeÅ¡kovas Z. V. 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 140–172), kuriame prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Rusijos Federacijos 5 500 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 45 000 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi (b. l. 184–185) ieÅ¡kovo Z. V. 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti.Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl pareikÅ¡tų reikalavimų Rusijos Federacijos Respublikai, nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dalai, pareikÅ¡tai Rusijos Federacijai, buvo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, ieÅ¡kovas Å¡ių trÅ«kumų nepaÅ¡alino ir dėl pastarosios nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl, ieÅ¡kovo vertinimu, nepagrįstai nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad kol nėra išspręstas ieškinio atsakovei Rusijos Federacijai priėmimo klausimas, nagrinėti analogiško ieškinio priėmimo klausimo nėra pagrindo.Teisme jau yra nagrinėjamas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. teismo žinioje yra ginčas su analogišku ieškiniu atsakovei Rusijos Federacijai, todėl ieškovo patikslintas ieškinys negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad patikslintas ieÅ¡kinys atitinka pirminį ieÅ¡kinį, kuriam teismas nustatė eilę trÅ«kumų, todėl vertino, jog yra pagrindas atsisakyti priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį.Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl pareikÅ¡tų reikalavimų Lietuvos Respublikai, nurodė, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu anksčiau pateiktÄ ieÅ¡kinį papildė vienu reikalavimu – papildomai reiÅ¡kia 45 000 Eur turtinį reikalavimÄ Lietuvos Respublikai.

IeÅ¡kovui papildžius ieÅ¡kinį turtiniu reikalavimu, jis tampa teismingas Vilniaus apygardos teismui, tačiau kol byloje nėra priimtas ieÅ¡kinys, teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimÄ , ar ieÅ¡kovas tinkamai pasinaudojo pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad anksčiau pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalį, iÅ¡skyrus jį į atskirÄ bylÄ kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui, reiÅ¡kia, kad byloje gali bÅ«ti ir nepriimtas ieÅ¡kinys tuo atveju, jei ieÅ¡kovo atskirasis skundas bÅ«tų atmestas.

Nutartį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, palikus nepakeistÄ , nebÅ«tų byloje nagrinėjamo objekto, t. y. ieÅ¡kinio, kurį praÅ¡oma tikslinti ir daryti iÅ¡vadas, ar ieÅ¡kovas tikslina ieÅ¡kinį, ar reiÅ¡kia papildomÄ naujÄ reikalavimÄ , ar Å¡io reikalavimo dalykas ir pagrindas nėra skirtingas nuo jau pareikÅ¡to reikalavimo. Taip pat teismas nurodė, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovas reiÅ¡kia naujÄ turtinį reikalavimÄ kitu pagrindu, nei yra pareikÅ¡tas neturtinis reikalavimas byloje, toks reikalavimas gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir kitoje byloje.

Atsisakymas priimti ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuris nėra tapatus su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nėra kliÅ«tis ieÅ¡kovui reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį kitoje byloje. Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti jam iÅ¡ Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teismas pažymėjo tÄ aspektÄ , kad yra priimta teismo nutartis atsisakyti priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui, kol nėra iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo atskirasis skundas dėl nutarties, kurioje buvo nagrinėtas Å¡io reikalavimo priėmimo klausimas, nėra pagrindo pakartotinai svarstyti Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo priėmimo klausimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas kartu su reikalavimu, kurio priėmimo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teisme, teikia dar vienÄ papildomÄ reikalavimÄ , nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys nėra analogiÅ¡kas jau pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kinio, kuris tikslinamas, priėmimo klausimÄ jau iÅ¡sprendus ir atsisakius jį priimti, negali bÅ«ti pakartotinai nagrinėjamas analogiÅ¡ko ieÅ¡kinio priėmimo klausimas.     Atskirųjų skundų argumentai IeÅ¡kovas Z. V. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (3 t., b. l. 176–178).Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nutartyje nenurodė, kodėl ieÅ¡kinio pagrindai, pareikÅ¡ti skirtingų atsakovių atžvilgiu yra skirtingi.

Skirtingi subjektai nereiÅ¡kia automatinio skirtingų ieÅ¡kinio pagrindų taikymo. PareikÅ¡tu ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma teismo iÅ¡tirti dviejų atsakovių bendrininkavimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo Å¡ių bylų iÅ¡skirti į dvi atskiras bylas.Patikslinus ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nepasisakė dėl ieÅ¡kovo argumentų, kad ieÅ¡kinys neverstinas i lietuvių kalbÄ , kadangi ieÅ¡kinio priedai patvirtina, kad atsakovės Rusijos Federacijos atstovas Lietuvoje – Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje – supranta lietuvių kalbÄ ir susiraÅ¡inėja su ieÅ¡kovu bei atsako ieÅ¡kovui į jo raÅ¡tus lietuvių klaba.Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo argumento, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais ieÅ¡kovas yra atleistas ne tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ir nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo reikalavimo per 14 dienų iÅ¡versti ieÅ¡kinio ir jų priedų kopijas į lietuvių kalbÄ yra neįmanoma įgyvendinti.

Joks vertimų biuras neiÅ¡vers per 14 dienų tokio kiekio procesinių dokumentų. Ä®pareigodamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡versti procesinius dokumentus į rusų kalbÄ , pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovo sunkios finansinės padėties. IeÅ¡kovas Z. V. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad šį atskirÄ jį skundÄ iÅ¡siuntus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, ieÅ¡kovas praÅ¡o jo atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties nagrinėti vienoje byloje (3 t., b. l. 190–194).

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 26 d. pirmininkės nutartimi ieškovo atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties paskirti nagrinėti vienoje civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018 (3 t., b. l. 197–198).Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ši nutartis grindžiama neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡ia nutartimi vadovautis ir jos pagrindu vertinti, kad ieÅ¡kinys jau yra iÅ¡spręstas. Taip pat teismas neturėjo teisės skundžiamÄ nutartį grįsti argumentais, kad civilinė byla iÅ¡skirta į dvi dalis – viena ieÅ¡kinio reikalavimų dalis atsakovei Rusijos Federacijai, kita ieÅ¡kinio reikalavimų dalis – Lietuvos Respublikai. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis apskųsta apeliacine tvarka, atskirasis skundas dėl Å¡ios nutarties priimtas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.Pirmosios instancijos teismas ignoravo, kad ieÅ¡kovo 2017 m. gruodžio 14 d. patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį dėl pirminio ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo ir skundžiama nutartimi ginÄÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo dirbtinai iÅ¡skyrė į dvi dalis.

Nors vykdant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, dalis Å¡ių trÅ«kumų buvo paÅ¡alinta patikslintu ieÅ¡kiniu, o dėl dalies ieÅ¡kinio trÅ«kumų pateiktas atskirasis skundas.Skundžiama nutartis pažeidžia CPK 141 straipsnio ieÅ¡kovui suteiktÄ teisę tikslinti, papildyti, keisti ieÅ¡kinio reikalavimus ir pagrindus iki tol, kol nepriimta nutartis dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iÅ¡ esmės. Skundžiama nutartimi teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo 2017 m. gruodžio 14 d.

Z. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį laikyti kito ieÅ¡kinio pateikimu teismui.Skundžiama nutartimi pats pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad Å¡iuo metu teisme nėra iÅ¡keltos bylos dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių Å¡alių. Skundžiama nutartis pažeidžia CPK 7 straipsnyje nurodytÄ proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ , nes dirbtinis pirminio ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo ginčas skundžiama nutartimi dirbtinai padalintas į dvi dalis, o tokie teismo veiksmai pažeidžia ir CPK 13 straipsnyje nustatytÄ dispozityvumo principÄ , nes neteisėtai suvaržo ieÅ¡kovo procesines teises pasinaudoti šioje bylos stadijoje CPK 141 straipsnio ir 42 straipsnio 1 dalyje ieÅ¡kovui suteiktomis procesinėmis teisėmis.Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieÅ¡kovo 2017 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kinio reikalavimų daliai atsakovei Rusijos Federacijai, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, kurių ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino ir pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl, jo nuomone, nepagrįstai nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų.

Dalis ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinta patikslintu ieÅ¡kiniu.Teismas nurodė, kad patikslinto ieÅ¡kinio dalis dėl reikalavimų Rusijos Federacijai iÅ¡ esmės atitinka pirminiam ieÅ¡kiniui, kuriam teismas nustatė eilę trÅ«kumų, todėl yra pagrindas patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakyti priimti. Pažymėtina, kad Å¡iais argumentais teismas pats sau prieÅ¡tarauja, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi trÅ«kumai ieÅ¡kinio daliai dėl pareikÅ¡tų reikalavimų Rusijos Federacijai buvo nustatyti tik todėl, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimai skirtingiems atsakovams neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡skirti į dvi atskiras bylas.

Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo dalies, kurioje reiškiami neturtinei reikalavimai Lietuvos Respublikai. Šiuo metu nėra nagrinėjama kitos bylos teisme dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tų pačių šalių. CPK 141 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies nuostatos šioje bylos stadijoje suteikia teisę ieškovui tikslinti ieškinį bei papildyti jį turtiniu reikalavimu, kurie kildinami iš tų pačių faktinių aplinkybių.             Teisėjak o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstųjų teismo nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliantas kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria ieÅ¡kovui nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria ieÅ¡kovo 2017 m. gruodžio 14 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakyta priimti. Susipažinus su skundžiamų nutarčių turiniu matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties rezultatÄ pirmosios instancijos teisme nulėmė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiausia aptaria Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties teisėtumÄ .       Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties teisėtumoApeliantas atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties iÅ¡ esmės nutarties nepagrįstumÄ grindžia dviem pagrindiniais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovėms Rusijos Federacijai ir Lietuvos Respublikai, išskyrė į dvi atskiras bylas;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti ieÅ¡kinio ir jo priedų vertimus atsakovei Rusijos Federacijai rusų kalba. Dėl pateikiamų procesinių dokumentų kalbosTeisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Konstitucijos 28 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepiktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieÅ¡kovui nustatytas įpareigojimas pateikti procesinių dokumentų vertimus į atsakovei Rusijos Federacijai suprantamÄ kalbÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ yra susiraÅ¡inėjęs su Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje lietuvių kalba, todėl Å¡i atsakovė yra kompetentinga vesti bylÄ lietuvių kalba.CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti.CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis.

Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ . Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡versti į užsienio kalbÄ , dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ .

Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016). VienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apeliantas reiÅ¡kia Rusijos Federacijai, nurodydamas, kad Rusijos Federacijai atstovauja Rusijos Federacijos ambasada, su kuria apeliantas susiraÅ¡inėja lietuvių kalba, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantÄ pateikti procesinių dokumentų vertimus Å¡iai atsakovei rusų kalba.Nagrinėjamu atveju pažymėtinas tas aspektas, kad Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra 1992 m. liepos 21 d. sudariusios sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“, pagal kurios 9 straipsnio 1 dalį susitariančiosios Å¡alies įstaiga, kuriai pateikiamas praÅ¡ymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai suraÅ¡yti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas.

Tais atvejais, kai dokumentai suraÅ¡yti ne susitariančiosios Å¡alies, kuriai pateikiamas praÅ¡ymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tik jei jis sutinka juos priimti. Apie procesinių dokumentų įteikimÄ proceso Å¡aliai, analogiÅ¡komis faktinėmis aplinkybėmis byloje, jau buvo pasiskęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1358/2011, o tai jau laikytina teismų praktika. Taigi labiausiai tikėtina, kad atsakovė Rusijos Federacija nesupras lietuvių kalba suraÅ¡ytų procesinių dokumentų (ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio ir jo priedų) bei atsisakys juos priimti.

Tokiu atveju, nepažeidžiant CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų, procesiniai dokumentai, adresuoti atsakovei Rusijos Federacijai, turi bÅ«ti iÅ¡versti į rusų kalbÄ iÅ¡ karto, pateikiant ieÅ¡kovui ieÅ¡kinį.Dėl apelianto nurodytų atskirojo skundo argumentų, kad Rusijos FederacijÄ atstovauja Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje pažymėtina, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Rusijos Federacijai Å¡ioje inicijuojamoje byloje atstovautų Rusijos Federacijos ambasada.

Apelianto ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje susiraÅ¡inėjimas lietuvių kalba nepatvirtina tarp Rusijos Federacijos ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje susiklosčiusių atstovavimo santykių. IÅ¡ esmės Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje paskirtis – tarptautinių santykių tarp dviejų valstybių užmezgimas ir palaikymas (1961 m. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 3 straipsnio 1 dalis).Vadinasi, apeliantas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Rusijos Federacijai, turi pareigÄ pateikti procesinius dokumentus, skirtus atsakovei, rusų kalba pagal CPK 113 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sudarytos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį bei jo sveikatos bÅ«klę, į tai, kad apeliantas dėl sunkios turtinės padėties ir blogos sveikatos bÅ«klės negali Å¡iuo metu iÅ¡versti procesinių dokumentų į rusų kalbÄ ir pateikti jų teismui, tačiau Å¡ie apelianto atskirojo skundo argumentai taip pat nesuteikia pagrindo apeliantui nesilaikyti CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Kita vertus, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto ir 6 punkto pagrindais, tačiau dėl šių apelianto atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio nuostatos numato atvejus, kai asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau procesinių dokumentų vertimo išlaidos yra išimtinai susijusios su ieškovo pareiga pateikti tinkamus procesinius dokumentus teismui dar ieškinio priėmimo stadijoje.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CPK normos nenumato galimybės asmeniui, kuris kreipiasi į teismÄ , atidėti procesinių dokumentų vertimo iÅ¡laidų iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo, o procesinius dokumentus iÅ¡versti valstybės lėšomis. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad pats ieÅ¡kovas inicijavo bylÄ teisme, pateikdamas ieÅ¡kinį savo pažeistoms teisėms ginti, todėl prisiėmė ir pareigas, atsirandančias su ieÅ¡kinio pateikimu, įskaitant pareigÄ pateikti teismui ieÅ¡kinį, atitinkantį CPK turinio ir formos reikalavimus.

Apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad joks vertimų biuras per 14 dienų neiÅ¡verstų tokio kiekio procesinių dokumentų taip pat savaime nevertintinas, kaip kliÅ«tis apeliantui pateikti tinkamus procesinius dokumentus teismui. Dėl Å¡ių apelianto nurodytų atskirojo skundo argumentų pažymėtinas ir tas aspektas, kad esant aplinkybei, jog per teismo nustatytÄ terminÄ nespėja, paÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, turėjo teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti pratęsti, tačiau Å¡ia procesine teise apeliantas taip pat nepasinaudojo (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių bylų iÅ¡skyrimo pagrįstumoVilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, pareikÅ¡tÄ Lietuvos Respublikai, iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ ir atsisakė priimti, kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė, kodėl ieÅ¡kinio pagrindai, pareikÅ¡ti skirtingų atsakovių atžvilgiu, yra skirtingi. Skirtingi subjektai savaime nereiÅ¡kia skirtingų ieÅ¡kinio pagrindų taikymo.

PareikÅ¡tu ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma teismo iÅ¡tirti galimÄ dviejų atsakovių bendrininkavimÄ apeliantų atžvilgiu, todėl nėra pagrindo Å¡ių bylų iÅ¡skirti į dvi atskiras bylas.CPK 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę iÅ¡skirti vienÄ ar kelis iÅ¡ jų į atskirÄ bylÄ , jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dvejoms atsakovėms, kurios vienos žala padaryta nusikalstamais veiksmais, o kitos atsakovės (Lietuvos Respublikos) žala padaryta netinkamai tiriant pagal apelianto pareiÅ¡kimÄ pirmosios atsakovės veiksmus (1 t., b. l. 1–32).

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovams skiriasi tiek pagrindas, tiek dalykas, todėl jie vertintini kaip du savarankiški ieškinio reikalavimai, kurie, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, operatyvumo principais turi būti nagrinėjami atskirai. Procesas bylose, kurios šalys yra Lietuvos teritorijoje, vyksta žymiai greičiau, palyginus su procesu, kuriame yra šalys gyvenančios ar turinčios nuolatines buveines kitos valstybės teritorijoje, dėl šalių ir teismo procesinių dokumentų įteikimo. Nagrinėjamu atveju aktualu dar ir tai, kad pats apeliantas atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties buvo nurodęs aplinkybę, kad ieškinys Rusijos Federacijai turi būti išimtinai nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 5 punktas) (3 t., b. l. 128).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad sutikdamas su tokiais atskirojo skundo argumentais ir pripažinęs, kad ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikai yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad tikslingiau apelianto reikalavimus, pareikÅ¡tus Rusijos Federacijai ir Lietuvos Respublikai, nagrinėti skyrium.Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties pagrįstumo Apeliantas atskiruoju skundu kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta ieÅ¡kovo 2017 m. gruodžio 14 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį priimti.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad iÅ¡ dalies 2017 m. gruodžio 14 d. pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieÅ¡kinio trÅ«kumus paÅ¡alino, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį nepagrįstai. Visų pirma, sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo klausimÄ , atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Å¡alių ginčai teismuose nagrinėjami, laikantis procesinių veiksmų eiliÅ¡kumo ir tvarkos.

 Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms Rusijos Federacijai ir Lietuvos Respublikai 2017 m. lapkričio 2 d. (1 t., b. l. 1–32). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi apeliantui nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (3 t., b. l. 131–134). 2017 m. gruodžio 14 d. apeliantas pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties (3 t., 176–178) ir patikslintÄ ieÅ¡kinį (b. l. 140–173).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas atskiruoju skundu skundė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje konstatavo, kad neišsprendus apelianto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmiausia civilinio proceso eiliÅ¡kumo aspektu turi bÅ«ti įvertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė apeliantui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o tik paskui svarstytinas patikslinto ieÅ¡kinio, kuriame, kuriuo beje ieÅ¡kovas ne Å¡alina ieÅ¡kinio trÅ«kumus, o pateikia patikslintÄ ieÅ¡kinį su papildomais reikalavimais pritaikydamas jo teismingumÄ dalyje dėl reikalavimo Lietuvos Respublikai, kai tuo tarpu Å¡iam ieÅ¡kinio daliai dėl Å¡io reikalavimo skundžiama teismo nutartimi nebuvo nustatyti trÅ«kumo, o Å¡is reikalavimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad patikslintas ieÅ¡kinys kitoje dalyje - dėl žalos priteisimo iÅ¡ Rusijos Federacijos iÅ¡ esmės atitinka pirminiam ieÅ¡kiniui, kuriam teismas nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus, o apeliantas Å¡ių trÅ«kumų nepaÅ¡alino.

Å iuo aspektu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tik iÅ¡sprendus apelianto reikalavimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria apelianto ieÅ¡kinio dalį, reiÅ¡kiamÄ Lietuvos Respublikai, atsisakyta priimti, kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui, bÅ«tų galimybė teismui įvertinti, ar patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas tikslina pradinį ieÅ¡kinį ar papildo ieÅ¡kinio reikalavimus. Å iuo aspektu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties ir pripažinus apelianto atskirÄ jį skundÄ pagrįstu, apeliantui neatsirastų ir pareiga minėtoje nutartyje paÅ¡alinti nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį nekliudo asmeniui vėl kreiptis į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, jeigu yra paÅ¡alintos arba iÅ¡nyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).Ä® esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, kiti nėra esminiai ir reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, bÅ«tų netinkamai taikęs ieÅ¡kinio priėmimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl to apskųstos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos, o apeliantui, siekiant užtikrinti proceso koncentracijÄ ir operatyvumÄ , nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistas.

Nustatyti ieÅ¡kovui Z. V. terminÄ iki 2018 m. balandžio 13 d. (įskaitytinai) ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje, paÅ¡alinti. Teisėja                          Romualda Janovičienė