c278f0a0-4796-4d7e-87a3-1bf2fcdeff7c · TelÅ¡ių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-3025-671/2020 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01320-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 9 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant Ingai JanuÅ¡auskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovų atstovui advokatui Aliui Galminui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

B. ieÅ¡kinį atsakovams M. S., I. S. dėl servituto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ - teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), per atsakovams M. S. ir I. S. priklausančiÄ patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2 (plotas 6,60 m2), esančiÄ komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodė, kad jai 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 63/95 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/6 dalys šiame žemės sklype esančio pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra ant gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio komercinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Jai priklausantis pastatas yra pastatytas 1887 m., atsakovams - 1900 m., pastatai yra sublokuoti ir tarpusavyje susisiekiantys, todėl į jai priklausančias patalpas antrajame aukÅ¡te, galima patekti tik vieninteliu bÅ«du - per atsakovams priklausančiÄ iÅ¡ kiemo pusės esančiame priestate įrengtÄ laiptinės patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, palipant laiptais į viršų. Patekimas į minėtÄ atsakovų laiptinės (eksplikacijoje vadinamÄ koridoriumi) patalpÄ 1-2 yra galimas 3 bÅ«dais: per ieÅ¡kovei priklausančių patalpų pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris; per atsakovų pirmo aukÅ¡to patalpas, pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-4 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės; iÅ¡ kiemo pusės palipant mediniais laiptais tiesiai į atsakovų pusrÅ«sio patalpÄ 1-1 per faktiÅ¡kai esančias duris.

Pats ekonomiÅ¡kiausias bÅ«das patekti jai į savo antrojo aukÅ¡to patalpas yra bÅ«tent pirmasis variantas, t. y. per pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris – praėjimÄ . Susipažinus su atsakovų namo archyviniais planais, matyti, kad numatytas naudojimui ir naudotas patekimas į atsakovų laiptinės (koridoriaus) patalpÄ 1-2 ir tolesnis palipimas laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ buvo per atsakovės pirmo aukÅ¡to patalpas, dabar pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-4 iÅ¡ Respublikos g. pusės. Senesni atsakovų pirmo aukÅ¡to ir pastato planai liudija, kad toks patekimo į laiptinę kelias galėjo bÅ«ti praktiÅ¡kai naudojamas ilgÄ laikÄ ir tai buvo bendrojo naudojimo praėjimas.

Senesniame atsakovų pirmo aukÅ¡to plane vietoje dabar esančių patalpų 1-4 ir 1-5 buvo vientisas koridorius, kuris buvo visiÅ¡kai atskirtas (izoliuotas) nuo likusių pirmo aukÅ¡to patalpų ir turėjo atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Vėliau Å¡is koridorius buvo perskirtas durimis, sukurtos dvi atskiros patalpos 1-4 ir 1-5, dar papildomai įrengtos durys iÅ¡ patalpos 1-4 į pagrindinę patalpÄ 1-6. Tačiau vis tiek patalpos 1-4 ir 1-5 liko pakankamai izoliuotomis nuo likusių patalpų 1 -6 ir 1-3 ir vedė tiesiai link laiptinės (koridoriaus) patalpos 1-2.

Susidariusi faktinė padėtis atsakovų patalpose yra tokia, kad skirtingai, nei atvaizduota jų pačių patalpų pirmo aukÅ¡to plane, pirmame aukÅ¡te faktiÅ¡kai nėra likę sienos, skiriančios koridoriaus patalpas 1-4 ir 1-5 nuo pagrindinių patalpų 1-6 ir 1-3. Kitaip tariant, koridorius, vedantis iÅ¡ Respublikos g. link laiptinės patalpų 1 -2, kažkuriuo metu buvo savavaliÅ¡kai sujungtas su patalpomis 1 -6 ir 1-3, o Å¡i informacija liko neperkelta į kadastro registrÄ . Todėl atsakovų pirmo aukÅ¡to patalpos 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 yra sujungtos į vienÄ patalpÄ , kurioje veikia parduotuvė.

Atskiras (izoliuotas) koridorius iki laiptinės 1-2 nėra iÅ¡likęs. Kitas faktiÅ¡kai buvęs naudotas patekimas į 1-2 patalpÄ yra per kiemo pusę buvusiais laipteliais (iÅ¡ lauko pusės) palipant ir tiesiogiai patenkant per esančias duris (jos užrakintos iÅ¡ vidaus ir užkaltos iÅ¡ iÅ¡orės) į atsakovų pusrÅ«sio patalpÄ 1-1 ir laiptais lipant į ginčo patalpÄ 1-2. IÅ¡ laiptinės (koridoriaus) patalpos 1-2 plano akivaizdžiai matyti, kad laiptinėje yra numatytos dvi laiptų sekcijos: vieni laiptai veda į apačiÄ (atsakovų pusrÅ«sio patalpÄ ), kiti - į viršų (ieÅ¡kovės antro aukÅ¡to patalpas).

Å ie laiptai iÅ¡ patalpos 1-2 į ieÅ¡kovės antro aukÅ¡to patalpas yra atvaizduoti ieÅ¡kovei priklausančių patalpų kadastro plane ir atsakovų patalpų kadastrų plane. Tokie pat duomenys yra ir archyviniuose ieÅ¡kovės patalpų planuose, tai yra vienintelis numatytas/suplanuotas/suprojektuotas/įrengtas/faktiÅ¡kai naudotas patekimas į ieÅ¡kovės antro aukÅ¡to patalpas (kadastro plane indeksai 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1), kas pagal dokumentus apskritai yra suformuota kaip atskiras butas, visada buvo laiptais per atsakovų laiptinės (koridoriaus) patalpÄ 1 -2.

Tik laikui bėgant, skyrėsi patekimo į Å¡iÄ patalpÄ 1-2 keliai, tai yra į jÄ buvo galima patekti per atsakovų patalpas bendro naudojimo koridoriumi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės, iÅ¡ kiemo pusės palipant savadarbiais mediniais laiptais tiesiai į atsakovų pusrÅ«sio patalpÄ 1 -1, iÅ¡ ieÅ¡kovės patalpos (kambario) II-5. Dėl laiptinės (koridoriaus) 1-2 dar pasakytina ir tai, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini), statinių iÅ¡dėstymo plano matyti, kad laiptinės (koridoriaus) patalpa net grafiÅ¡kai yra iÅ¡skirta iÅ¡ pagrindinio pastato patalpų kaip atskira patalpa, o sename patalpų plane laiptinės kontÅ«rai pažymėti plonesnėmis linijomis.

Statinių išdėstymo plane laiptinė apskritai atskirta ir pažymėta atskiru indeksu 1e2ž. Pagal pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų lentelės duomenis ši patalpa, pažymėta indeksu 1e2ž, apskritai yra įvardinta kaip priestatas. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad laiptinė (koridorius) buvo sumanyta, pastatyta ir naudojama kaip atskira patalpa (kaip ir priklauso laiptinei (koridoriui) pagal paskirtį) nuo likusių (duomenys neskelbtini) patalpų. Ši patalpa net oficialiai yra įvardijama koridoriumi (Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje).

Akivaizdu, kad esant tiesioginiam patekimui į (duomenys neskelbtini) patalpas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., nebÅ«tų prasmės vadinti patalpų 1-2, esančių iÅ¡ kiemo pusės, koridoriumi, jeigu Å¡i patalpa nebÅ«tų skirta patekimui į ieÅ¡kovės patalpų (duomenys neskelbtini), antrÄ aukÅ¡tÄ . TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1935 1.3. punktu Å¡alims priklausantiems žemės sklypams buvo nustatytas statinių servitutas, plane pažymėtas indeksu „S1“ - tarnaujantis daiktas, o plane pažymėtas indeksu „S3“- vieÅ¡pataujantis daiktas.

IÅ¡ plano matyti, kad jame „3S“ pažymėtas atsakovams priklausantis žemės sklypas, o „1S“ - ieÅ¡kovei priklausantis sklypas. IeÅ¡kovei priklausančio daikto vieÅ¡pataujantis servitutas įregistruotas vieÅ¡ame registre. Beje, matome, kad į ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ yra įtrauktas ne tik jai priklausantis pastatas, bet Å¡alia esantys su jos pastatu sublokuoti ir žemės servitutais susiję statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (atsakovų pastatas). TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 buvo atmestas ieÅ¡kovės posesorinis ieÅ¡kinys su reikalavimu atsakovams paÅ¡alinti kliÅ«tis ieÅ¡kovei patekti į jai priklausančias antrojo aukÅ¡to patalpas.

Toje byloje teismas aptarė nustatytus servitutus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent patalpa, esanti antrame aukÅ¡te ir ieÅ¡kovės plane pažymėta 1-6, yra vieÅ¡pataujantis daiktas, nes Å¡i patalpa yra ant atsakovams priklausančio namo stogo. Teismas akcentavo, kad vien tik ieÅ¡kovės II aukÅ¡to plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi, nesant nustatytų apribojimų, t. y. servitutų ir pan. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu esantys ir registruoti servitutai nesuteikia papildomų teisių, kurios leistų ieÅ¡kovei patekti į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas.

Tačiau teismas konstatavo, kad aplinkybė, kad ieÅ¡kovė kitaip negali patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukÅ¡te, kaip tik naudodamasi laiptais, patenkant į atsakovams nuosavybes teise priklausančias patalpas, yra pagrindas reikÅ¡ti ne negatorinį ieÅ¡kinį, o kitais bÅ«dais ginti savo teises. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovei priklausanti antrojo aukÅ¡to patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio bÅ«do tik kaip per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ Ä¯ jÄ patekti nėra galimybės, yra prejudiciniai faktai.

IÅ¡ 2005 m. rugsėjo 30 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 1935, kuriuo nustatytas servitutas S3, taip pat registro iÅ¡raÅ¡o apie tai, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas vieÅ¡pataujantis statinių servitutas, matyti, kad servituto S3 plotas yra 0,007 ha (70 m2). IeÅ¡kovės patalpos 1-6 plotas yra 5,55 m2, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, likęs plotas yra skirtas bÅ«tent patekimui į jos patalpÄ 1-6 (o iÅ¡ jos į likusias antro aukÅ¡to patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5), nes kitoks aiÅ¡kinimas, t. y. kad servitutu suteikta teisė pastatyti patalpÄ 1-6 virÅ¡ atsakovų pastato, tačiau nenumatant patekimo į jÄ , neturi protingo pagrindo, juo labiau, kad toks aiÅ¡kinimas neatitiktų ir įstatyme nustatytos servituto esmės - teisės į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Kadangi vieÅ¡pataujančio daikto servitutas įregistruotas nedetalizuojant jo suteikiamų teisių, esant teismo nustatytam prejudiciniam faktui, kad ieÅ¡kovė kitaip negali patekti į savo patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, t. y. jomis tinkamai naudotis, ir dėl to tarp Å¡alių kyla ginčas, tikslinga tai padaryti teismo sprendimu. Aplinkybė, kad administracinio akto, nustačiusio servitutÄ , pagrindu servitutas kažkodėl nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas įregistruojant atsakovams priklausančiam žemės sklypui (pastatui), kaip tarnaujančiam daiktui, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir nekeičia servituto nustatymo fakto, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ registracija atlieka iÅ¡vieÅ¡inimo, o ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , o servitutas nustatomas visada dviem daiktams - tarnaujančiam ir vieÅ¡pataujančiam.

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė pažymėjo, kad nesutinka su 2020 m. vasario 19 d. eksperto A. S. ekspertinio tyrimo akto iÅ¡vadomis. Nurodė, kad jokios teisinės reikÅ¡mės neturi aplinkybės, kaip pastatai buvo naudojami 1900 metais. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo atsakovams 2018 metais įsigijus turtÄ ir užkirtus galimybę ieÅ¡kovei naudotis jų patalpose esančia laiptine, kuria buvo naudojamasi ilgus deÅ¡imtmečius (remiantis liudytojų parodymais ir patalpų planais, įskaitant archyvinius) iki Å¡alims įsigyjant pastatus.

Be to, pirkėjas pirkimo – pardavimo sutartimi negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pardavėjas – ankstesnis savininkas. Tai yra nei vienas ankstesnis atsakovų patalpų savininkas pretenzijų dėl laiptų naudojimo nekėlė, vadinasi, atsakovai negali remtis eksperto ar savo pasvarstymais, kaip galėjo pastatai būti naudojami prieš 100 metų ir vėliau. Atsakovai įsigijo savo patalpas su laiptais, vedančiais į ieškovės antro aukšto patalpas, todėl ginčas dėl tų laiptų kilmės, jų atsiradimo aplinkybių yra nesusijęs su šios bylos ginčo dalyku.

Tiek atsakovų koridoriaus patalpa 1-2, tiek ieÅ¡kovės koridoriaus patalpa 1-6, tiek laiptai tarp Å¡ių patalpų, yra užkadastruotos, atvaizduotos patalpų planuose, įtrauktos į patalpų plotus. Todėl kalbėjimas ir svarstymas apie tai, kas ir kaip buvo iki tol – ne Å¡ios bylos ginčo dalykas. Ginčo dalykas yra ieÅ¡kovės teisių pažeidimas dėl atsakovo veiksmų, Å¡iam vėliau nei ieÅ¡kovė įsigijus turtÄ ir nesÄ Å¾iningai nugriovus laiptus. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ieÅ¡kinyje ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ jai priklausančios patalpos II-5 negali įsirengti laiptų į savo antro aukÅ¡to patalpas, nes perdangų bÅ«klė yra bloga, laiptų įrengimas bÅ«tų neprotinga ir neproporcinga investicija, nes Å¡iuo atveju tiesiog reikėtų perstatyti namÄ . Å ias aplinkybes patvirtina 2020 m. rugsėjo 28 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. EB SDE20-06 dėl galimybės ieÅ¡kovei įsirengti laiptus iÅ¡ patalpos II-5 į antro aukÅ¡to patalpas. Be to, neprotinga ir nepraktiÅ¡ka įrenginėti naujus patekimo į antrÄ aukÅ¡tÄ bÅ«dus, kai yra galimybė patekti į antro aukÅ¡to patalpas per atsakovams priklausantį koridorių 1-2.

Buvusių laiptų iÅ¡ atsakovams priklausančios patalpos 1-2 į ieÅ¡kovei priklausančiÄ patalpÄ 1-6 atkÅ«rimas yra racionaliausias variantas, norint ieÅ¡kovei patekti į savo antro aukÅ¡to patalpas. Tai, jog atsakovai nugriovė laiptus, neužkerta kelio nustatyti servitutÄ . Servituto nustatymui netrukdo ir aplinkybė, kad atsakovams priklausantis medinis priestatas, kuriame yra patalpa 1-2, yra avarinės bÅ«klės. IeÅ¡kovė teismo sprendimu praÅ¡o nustatyti servitutÄ , o kaip bus vykdomas teismo sprendimas yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovai teigia, kad pagal TelÅ¡ių rajono savivaldybės nurodymÄ jie privalo nugriauti medinį priestatÄ , tačiau byloje nustatyta, kad yra parengtas jiems priklausančio pastato rekonstrukcijos projektas, pagal kurį patalpa 1-2 bus remontuojama. Be to, atsakovai negali nugriauti prie jų pastato esančio medinio priestato, nes ant jo stogo yra ieÅ¡kovei priklausantis statinys, kuriame yra patalpa 1-6, pro kuriÄ patenkama į ieÅ¡kovės antro aukÅ¡to patalpas. Atsakovai atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo iÅ¡nagrinėtas TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«muose civilinėje byloje Nr. e2-1057-l 037/2019 ir apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-468-368/2019. Galutiniam teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys teisę kreiptis į teismÄ realizavo, todėl įstatymo leidėjas draudžia tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai.

Atsakovai neginčija, kad ieškovės pastatas pastatytas 1887 m., atsakovų pastatas pastatytas 1990 m., tačiau tai yra visiškai atskiri pastatai (su atskiromis sienomis, be bendrų perdangų), kurie ribojasi tik sienomis, bet niekada nebuvo įregistruoti kaip bendra nuosavybė, nei vienam iš pastatų niekada nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Kažkada, tikriausiai gaisro Telšiuose metu (1908 m. liepos 8-10 d.) arba karo metais (kai šalių pastatuose buvo žydų getas), buvo įrengtas 1 metro pločio praėjimas- koridorius, nes 1900 m. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas kaip daugiabutis.

Pirmame aukÅ¡te buvo vienas butas, antrame - kitas, bÅ«tent patekimui į pastato antro aukÅ¡to butÄ , dar iki karo buvo įrengtas 1 metro pločio praėjimas-koridorius. Po 1993 metų rekonstrukcijos minėtas niekur neįregistruotas ir galimai savavaliÅ¡kai įrengtas praėjimas pastatams privatizavus buvo panaikintas. Beveik neiÅ¡likusiais laiptukais atsakovams priklausančiame pastate naudojosi tik pastato buvę savininkai ir tik patekimui į minėto pastato antrÄ aukÅ¡tÄ . Pažymėtina, kad nei 1993 metais, nei Å¡iuo metu jokių laiptų bei koridorių, kuriais galima bÅ«tų patekti į ieÅ¡kovų pastatÄ , atsakovų pastate nėra.

Atsakovams nuosavybes teise priklausančiam turtui, t. y. žemės sklypui bei komercinės paskirties pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), jokių servitutų, jų pastato naudojimosi tvarkos ar kitų apribojimų įregistruota niekada nebuvo. Parduodant pastatÄ atsakovams jokių daiktinių teisių, kurie gali apsunkinti atsakovų naudojimÄ si pastatu, įregistruota taip pat nėra. Å alių pastatai yra ne tik įregistruoti kaip atskiri pastatai, tačiau jie yra pastatyti taip, kad kiekviena iÅ¡ Å¡alių galėtų naudotis savo pastatų patalpomis netrukdomai, t. y. abi Å¡alys yra įsirengusios į savo pastatus atskirus įėjimus, bei neturi jokių bendrai naudojamų patalpų, nei laiptinių, nei koridorių, nei kitų patalpų.

Tam, kad ieÅ¡kovė patektų į savo antro aukÅ¡to patalpas, jai racionaliau ir logiÅ¡kiau bÅ«tų įrengti laiptus iÅ¡ bet kurios savo pirmojo aukÅ¡to patalpos. Tik toks racionalus ginčo sprendimas leistų Å¡alims vengti papildomų konfliktų ateityje. IeÅ¡kovei priklausantis pastatas buvo pastatytas 1887 metais, atsakovams priklausantis pastatas buvo pastatytas 1900 metais, t. y. po 13 metų, tai kyla klausimas, kokiu bÅ«du 13 metų ieÅ¡kovei priklausančio pastato savininkai-gyventojai patekdavo į savo pastato antrÄ ir trečiÄ aukÅ¡tÄ , jei, kaip teigia ieÅ¡kovė, jokio kito įėjimo, iÅ¡skyrus pro atsakovų nuosavybę, į jos pastato antrÄ jį aukÅ¡tÄ nėra.

IeÅ¡kovė jau bandė įrodyti „neegzistuojančio praėjimo bei laiptų“, skirtų patekimui per atsakovų pastatÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pastatÄ buvimÄ bei trukdymÄ jais naudotis civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 bei civilinėje byloje Nr. e2A-468-368/2019. Visi ieÅ¡kovės reikalavimai buvo atmesti. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytomis „iÅ¡likusiomis laiptų sekcijomis“, kuriomis ji nori patekti į savo patalpas bei kur nori nustatyti servitutÄ , nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai niekada nesinaudojo, Å¡iuo metu jokių laiptų pastate nėra, nes prasidėjo pastato kapitalinė rekonstrukcija.

Civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 nustatyta, kad niekas „praėjimu patalpa, pažymėta indeksu 1-2, daugiau nei 10 metų nesinaudojo ir jų nevaldė, juo labiau jais nesinaudojo ir pati ieÅ¡kovė, nes laiptai praktiÅ¡kai neiÅ¡likę“. IeÅ¡kovės nurodomi teiginiai, kad „senesni atsakovų pirmo aukÅ¡to ir pastato planai liudija, kad ieÅ¡kovės nurodomas patekimo į laiptinę kelias galėjo bÅ«ti naudojamas ilgÄ laikÄ ir buvo bendrojo naudojimo“ nėra pagrįsti nei objektyviais įrodymais, nei liudytojų parodymais.

IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-l057-1037/2019 pirmosios instancijos teismas atkreipė Å¡alių dėmesį, kad durys (kažkada naudotos praėjimui) net iÅ¡ ieÅ¡kovės pastato pusės užkaltos ir uždengtos poliesteriu. Be to, ieÅ¡kovės pastato virÅ¡utiniame aukÅ¡te buvo įrengta anga, nulipimui į ieÅ¡kovės antrÄ aukÅ¡tÄ , tačiau ji taip pat buvo užkalta bei užklijuota poliesteriu. Dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė nepanaudoja jau įrengtos angos ir neįrenginėja laiptų, atsakovams nežinoma.

Nuėmus poliesterį nuo angos viršutiniame aukšte, ieškovė be jokių apribojimų bei didelių investicijų į visas savo patalpas gali patekti tiesiog kopėčių pagalba. Tai būtų pats ekonomiškiausias būdas ieškovei patekti į savo antro aukšto patalpas. Savo reikalavimus ieškovė kildina iš Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1935, kuriuo neva žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 0,007 ha statinio servitutas (viešpataujantis), kuris ieškovei suteikė teisę naudotis atsakovams priklausančia patalpa.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, 2005 metais servitutas buvo nustatytas patekimui į pastato antrÄ aukÅ¡tÄ , plane pažymėtas S3. IÅ¡ 2019 m. sausio 22 d. VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovams nuosavybes teise priklausančiam turtui, t. y. nei žemės sklypui, nei komercinės paskirties pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), jokių servitutų, kuriais gali naudotis ieÅ¡kovė, įregistruota nėra. Tai, kad Å¡alys neturi jokių bendrai naudojamų patalpų, nei laiptinių, nei koridorių, teismo posėdžio metu byloje Nr. e2-1057-1037/2019 patvirtino TelÅ¡ių rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos bei ArchitektÅ«ros skyriaus atstovės, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos TelÅ¡ių skyriaus atstovė bei VÄ® Registrų centro atstovė.

Servitutas, nustatytas administraciniu aktu, bet kuris nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre, remiantis kasacinio teismo jurisprudencija bei LR CK 4.124 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutÄ , nesukelia teisių ir pareigų. IeÅ¡kovės reikalavimas nustatyti servitutÄ bei per atsakovams priklausančio pastato patalpas naudotis Å¡iai dienai nesančiais laipteliais bei neegzistuojančia patalpa tikslu patekti į savo pastatÄ yra neproporcingas ir pažeistų atsakovų, kaip pastato teisėtų savininkų, teises. 2005 m. rugsėjo 30 d.

Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1935 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas statinio servitutas buvo suteiktas ieškovės pastato buvusiam savininkui tikslu sumontuoti statinio dalį (antstatų/priestatų), kuris buvo pastatytas 2007 metais ir yra pakibęs virš tarnaujančiojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutarties 21 p. (Nr. e2A-468-368/2019), pažymėjo, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. nei žemės sklypui, nei komercinės paskirties pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), jokių servitutų, kuriais gali naudotis ieškovė, įregistruota nėra.

O ieÅ¡kovės pateiktame VÄ® Registrų centro 2017 m. gruodžio 7 d. duomenų banko iÅ¡raÅ¡e apie ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 6.1-6.3 punktuose nurodyti daiktinių teisių apribojimai nesusiję su ieÅ¡kovės teises praplečiančiu turiniu, nes minėti servitutai papildomų teisių, kurios leistų ieÅ¡kovei patekti į antrÄ namo aukÅ¡tÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, nesuteikia. Be to, 2017 m. birželio 5 d. TelÅ¡ių rajono administracija iÅ¡davė leidimÄ Nr. LSKR-83-170605-00002 atlikti kapitalinį remontÄ atsakovams nuosavybes teise priklausančiam pastatui, o statinio projekte jokio įėjimo į ieÅ¡kovės patalpas nėra numatyta, iÅ¡ kiemo pusės pagal projektÄ numatyti langai.

Minėtas leidimas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre, 2019 m. rugsėjo mėnesį atsakovų pastate prasidėjo pastato rekonstrukcijos darbai. IeÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti servitutas visiÅ¡kai neatitinka pastato kapitalinio remonto projekto, kuris dar 2008 metais buvo suderintas su TelÅ¡ių miesto architektu bei TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija, be to, toks ieÅ¡kovės pageidavimas sugadintų atsakovų pastato estetinį vaizdÄ , nes tektų atsisakyti pagal kapitalinio remonto projektÄ numatytų panoraminių langų, iÅ¡ kurių atsiveria vaizdas į ežerÄ .

Be to, tai kainuotų neproporcingai brangiai bei neabejotinai sukeltų nepatogumų atsakovams, ženkliai pablogintų jų padėtį, nes prieÅ¡ingai nei yra dabar, atsirastų bendro naudojimo patalpa (laiptinė), sumažėtų pastato naudingas plotas, kas neiÅ¡vengiamai sukeltų ginčų ir konfliktų ateityje. IeÅ¡kovės įsivaizduojamas patekimo bÅ«das į savo pastato antrÄ jį aukÅ¡tÄ per atsakovų pastato patalpas yra neracionalus ir nelogiÅ¡kas, neatitinka Å¡alių interesų gynimo bei derinimo principų, nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, be to, prieÅ¡tarautų jau suderintam bei patvirtintam atsakovų pastato kapitalinio remonto projektui, nes bÅ«tų neproporcingai suvaržytos atsakovų teisės savo nuožiÅ«ra naudotis savo pastatu.

IeÅ¡kovė tiesiog siekia ribojant atsakovų nuosavybės teises bei jų sÄ skaita ne tik įrengti dar vienÄ papildomÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ savo patalpas, bet ir užvaldyti dalį atsakovams priklausančio pastato. IeÅ¡kovė tiesiog piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡dama nepagrįstÄ ieÅ¡kinį su tuo pačiu turiniu ir įrodymais, dėl ko atsakovai turi nuostolių, todėl vadovaujantis LR CPK 95 straipsniu, jai turėtų bÅ«ti paskirta bauda. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė į savo antro aukÅ¡to patalpas gali patekti per angÄ lubose patalpoje II-5 ir jokios bÅ«tinybės riboti atsakovų nuosavybės teisę vien dėl ieÅ¡kovės pageidavimo nėra. Ekspertas A. S. ekspertinio tyrimo aktu nustatė, kad seniau žmonės iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į antro aukÅ¡to patalpas patekdavo vidiniais laiptais, nebuvo statomi iÅ¡oriniai laiptai. Å iuo atveju tikėtina, kad ir ieÅ¡kovei priklausančiose patalpose gyvenę žmonės buvo įsirengę vidinius laiptus, kuriais patekdavo į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Kai atsakovai įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė nesinaudojo jų pastate esančia patalpa 1-2 ir į savo antro aukÅ¡to patalpas patekdavo iÅ¡ patalpos II-5 kopėčių pagalba. Akcentavo, kad Å¡iuo metu atsakovams priklausančioje patalpoje 1-2 nėra jokių laiptų, kuriais ieÅ¡kovė galėtų patekti į savo antro aukÅ¡to patalpas. Medinis priestatas, kuriame yra 1-2 patalpa, yra avarinės bÅ«klės ir turi bÅ«ti nugriautas. Kaip minėta, atsakovai turi statybos leidimÄ jiems priklausančių patalpų rekonstrukcijai.

Liudytojas ekspertas A. S. parodė, kad atliko komercinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), patalpos (1-2) paskirties ir tinkamumo užtikrinant patekimÄ Ä¯ pastato, (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to patalpas ir surašė 2020 m. vasario 19 d. ekspertinio tyrimo aktÄ Nr. 20-02/01. Nurodė, kad Å¡iuo metu atsakovų pastate esanti patalpa 1-2, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė nori patekti į savo antro aukÅ¡to patalpas, yra avarinės bÅ«klės ir nėra tinkama naudoti nei kaip patalpos, nei kaip laiptinė.

Norint Å¡iai nurodytai patalpai nustatyti servitutÄ , bÅ«tinas kapitalinis remontas. Tikėtina, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovę patalpose (duomenys neskelbtini) gyvenę žmonės į antro aukÅ¡to patalpas patekdavo vidiniais laiptais, kuriuos įsirengti turi galimybę ir ieÅ¡kovė. Liudytoja Z. J. paaiÅ¡kino, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2000 m., tačiau ir anksčiau lankydavosi Å¡iame name, nes čia gyveno jos uoÅ¡viai. Kiek pamena, Å¡iuo metu atsakovams priklausančioje patalpoje 1-2 visada buvo laiptai, kuriais galėdavo patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Buvęs patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas L. naudojosi nurodytas laiptais. Jis mirė prieš 15-16 metų ir niekas daugiau toje patalpoje nėra gyvenęs. Tačiau jeigu reikėdavo apžiūrėti antro aukšto patalpas, būdavo lipama laiptais, esančiais patalpoje 1-2. Patalpose (duomenys neskelbtini) nėra buvę vidinių laiptų. Liudytojas S. B. parodė, kad yra ieškovės L. B. tėvas. Perkant patalpas (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavus jų apžiūrėti, buvęs patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas Š.

įleido jį į savo patalpas, kad galėtų apžiÅ«rėti perkamų patalpų antrÄ aukÅ¡tÄ . Kai patalpas (duomenys neskelbtini) įsigijo atsakovai, jų taip pat paprašė, kad per savo patalpas įleistų jį ir architektę apžiÅ«rėti antro aukÅ¡to patalpas. Atsakovas M. S. neprieÅ¡taravo. Prireikus dar kartÄ su architekte apžiÅ«rėti patalpas praėjimas į atsakovo patalpas jau buvo užtvertas ir jis nebegalėjo praeiti. Atsakovas pasakė, kad čia yra jo nuosavybė. Sudarant patalpų pirkimo-pardavimo sutartį notaras jam pasakė, kad yra įregistruotas servitutas, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad laiptinė bus bendro naudojimo ir kad su patalpų (duomenys neskelbtini) savininkais bendrai jÄ suremontuos.

Su atsakovais iki pat Å¡iol neranda sutarimo dėl laiptinės naudojimo. Kai prasidėjo teisminis bylos nagrinėjimas, atsakovai iÅ¡ viso nugriovė laiptus, vedančius iÅ¡ jų patalpos 1-2 į ieÅ¡kovei priklausančiÄ patalpÄ 1-6, pro kuriÄ patenkama į antrÄ aukÅ¡tÄ . Patalpoje II-5 skylė lubose atsirado, nes jÄ iÅ¡griovė buvęs patalpų savininkas S., tačiau darbų nepabaigė. Kai pirko patalpas skylė lubose buvo uždėta poliesteriu. Nesutinka ieÅ¡kovės patalpose įrengti laiptus, nes tai bÅ«tų neproporcinga ir neracionalu.

Be to, pirkdami patalpas su servitutu pagrįstai tikėjosi, kad į savo antro aukšto patalpas pateks pro bendro naudojimo laiptinę. Ieškinys tenkintinas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei L. B. 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 63/95 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/6 dalys šiame žemės sklype esančio pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovams I. S. ir M. S. 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ant gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis komercinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausančių I ir II aukšto patalpų plane laiptai atvaizduoti tik antrame aukšte iš patalpos 1–6, taip pat laiptų fragmentai užfiksuoti atsakovų patalpų plane. Iš 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, taip pat 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžių metu atlikus vietos apžiūras nustatyta, kad iš ieškovės pirmo aukšto patalpų įėjimo į jos antro aukšto patalpas, planuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, nėra.

Taip pat vietos apžiÅ«rų metu nustatyta ir iÅ¡ į bylÄ pateikto Teismo įpareigojimų (nutarties) įvykdymo/neįvykdymo akto matyti, kad iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios pirmo aukÅ¡to patalpos, pažymėtos II-5, durys veda į nedidelio ploto patalpÄ (tambÅ«rÄ ), už kurio yra durys į atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-2 (kuriai norima nustatyti servitutÄ ). Taip pat apžiÅ«ros metu nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausančios patalpos II-5 lubose yra iÅ¡pjauta skylė. ApžiÅ«rėjus atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-2 nustatyta, jog Å¡iuo metu joje yra vieni laiptai į apačiÄ (pusrÅ«sio patalpas), į viršų vedančių laiptų, pažymėtų planuose, nebėra; lubose buvusi anga laiptams yra užkalta medienos drožlių plokÅ¡te, o durys, pro kurias patenkama į nedidelio ploto patalpÄ (tambÅ«rÄ ), už kurio yra durys į ieÅ¡kovei priklausančiÄ patalpÄ II-5, yra užkaltos.

Prie šios bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 atliktos 2019 m. balandžio 1 d. vietos apžiūros metu nustatyta, kad ieškovės antro aukšto patalpų plane atvaizduoti laiptai, esantys prie ieškovei priklausančios patalpos 1–6, veda į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas pažymėtas pirmo aukšto plane 1–2. Taip pat apžiūrėjus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės, nustatyta, kad patekti į ieškovės patalpas iš kiemo pusės galimybės nėra.

ApžiÅ«ros metu nustatyta ir tai, kad ant atsakovams priklausančio pastato virÅ¡aus yra ieÅ¡kovei priklausančių patalpų dalis, kurioje yra patalpa 1-6. TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡davė leidimÄ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinys atsakovams M. ir I. S. tenkintas, ieÅ¡kovei nustatytas neterminuotas servitutas – teisė patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), per atsakovams M.

S. ir I. S. priklausančiÄ patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2 (plotas 6,60 m2), esančiÄ komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B. atsakovams M. ir I. S. priteista lygiomis dalimis 1500 Eur (po 750 Eur) vienkartinė kompensacija už nustatytÄ servitutÄ . Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi TelÅ¡ių apylinkės TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. sausio 28 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Å iaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas konstatuodamas objektyviÄ bÅ«tinybę nustatyti servitutÄ , netinkamai vertino įrodymus, nepasisakė dėl alternatyvios apeliantų siÅ«lomos ieÅ¡kovės patekimo į savo antro aukÅ¡to patalpas galimybės, t. y. ieÅ¡kovė įsirengusi savo pastato patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, laiptus, jais galėtų patekti savo antrojo aukÅ¡to patalpas, kaip ir seniau buvusiais laiptais žmonės lipdavo į antrÄ jį aukÅ¡tÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje yra neįvertintas atsakovų pateiktas 2020 m. vasario 19 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-02/01. NagrinėjamÄ bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui pagal papildomai pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 20-02/01 konstatuota, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), medinio priestato (1-2) fizinis nusidėvėjimas sudaro 300 %, t. y. priestatas yra visiÅ¡kai fiziÅ¡kai nusidėvėjęs; priestato atkÅ«rimo kaÅ¡tai sudaro 15811,04 Eur; priestato (1-2) techninė bÅ«klė turi avarinės grėsmės požymių, nesant ekonominio pagrindimo – rekomenduojamas esamų medinių konstrukcijų griovimas; pastato, (duomenys neskelbtini), medinis priestatas (1-2) negalėjo bÅ«ti įrengtas ir naudotas kaip autentiÅ¡ka laiptinė patekimui į pastato, (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to patalpas.

IÅ¡ 2020 m. balandžio 1 d. Statinio (-ių) techninės priežiÅ«ros patikrinimo akto Nr. ST-211 matyti, kad patikrinus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekamÄ statinio (-ių) techninę priežiÅ«rÄ , nustatyta, kad nurodyto pastato priestatas turi avarinės bÅ«klės požymių ir kelia grėsmę statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai ir gyvybei; aktu reikalaujama, kad bÅ«tų sustabdytas statinio medinio priestato naudojimas, uždrausta bet kokia veikla priestate; medinį priestatÄ nugriauti arba, atlikus priestato ekspertizę, kapitaliÅ¡kai remontuoti, vadovaujantis ekspertizėje pateiktomis iÅ¡vadomis. 2020 m. rugsėjo 28 d.

Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. EB SDE20-06 dėl galimybės ieÅ¡kovei įsirengti laiptus iÅ¡ patalpos II-5 į antro aukÅ¡to patalpas nustatyta, kad apkrovų didinimas arba perskirstymas, ypač jas koncentruojant, neigiamai atsilieps tolimesnei perdangos konstrukcijų elgsenai; siekiant saugaus tolimesnio perdangų konstrukcijų eksploatavimo, bÅ«tina užtikrinti, jog nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos apkrovų pervirÅ¡iui ar kitaip sudarytos sÄ lygos ribiniams konstrukcijos bÅ«viams pasiekti; tolimesniam atraminės konstrukcijos eksploatavimui bÅ«tina numatyti sustiprinimÄ arba naujos įrengimÄ .

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ Ä¯ atsakovams priklausančiÄ patalpÄ . Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo iÅ¡nagrinėtas TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 ir Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-468-368/2019. Atsakovai teigia, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 95 straipsniu, turėtų bÅ«ti paskirta bauda.

Å iuo atveju, akivaizdu, jog ginčas tiek civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019, tiek Å¡ioje civilinėje byloje vyksta tarp tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu (dėl atsakovės negalėjimo patekti į savo patalpų antrÄ aukÅ¡tÄ per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ ), todėl ginčo Å¡alys ir ieÅ¡kinio pagrindas sutampa. Tačiau civilinė byla Nr. e2-1057-1037/2019 buvo nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams dėl valdymo fakto pažeidimo, o Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo.

Teismo vertinimu, valdymo fakto pažeidimo paÅ¡alinimas ir servituto, t. y. iÅ¡vestinės daiktinės teisės, nustatymas yra skirtingi ieÅ¡kinio dalykai. Å iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekia kitokių teisinių pasekmių, nei siekė anksčiau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Nesant ginčo dalyko sutapties, kaip vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų, padaryti iÅ¡vadÄ , kad jau yra iÅ¡nagrinėta byla tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalima, todėl abiejų civilinių bylų tapatumas, nagrinėjamu atveju, negali bÅ«ti konstatuotas.

Dėl Å¡ios priežasties nespręstina ir dėl baudos pagal LR CPK 95 straipsnį ieÅ¡kovei skyrimo. Dėl servituto nustatymo Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (LR CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LR CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, Å¡iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 3K-3-94-248/2016). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. e3K-3-200-916/2018).

Teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Taigi, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 3K-3-94-248/2016). Bylos duomenys patvirtina, jog tarp Å¡alių yra nesutarimas dėl servituto nustatymo, Å¡alių požiÅ«ris į susidariusiÄ situacijÄ skiriasi iÅ¡ esmės, todėl egzistuoja pirmoji iÅ¡ anksčiau paminėtų, bÅ«tinoji servituto nustatymo sÄ lyga (LR CK 4.126 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, ar egzistuoja antroji nurodyta servituto nustatymo sÄ lyga – objektyvus bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. IeÅ¡kovė reikalavimÄ nustatyti servitutÄ grindžia ta aplinkybe, kad į jai nuosavybės teise priklausančias pastato (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to patalpas galima patekti tik vieninteliu bÅ«du - per atsakovams priklausančiÄ iÅ¡ kiemo pusės esančiame priestate įrengtÄ laiptinės patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2, palipant laiptais į viršų, kurie veda į jos patalpÄ 1-6 (koridorius).

Patalpa 1-6 yra unikali tuo, kad ji yra suformuota ant atsakovams priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), stogo iš kiemo pusės. Būtent iš patalpos 1-6 toliau galima patekti į kitas ieškovės antro aukšto patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5. Kitokio būdo patekti į savo antro aukšto patalpas ieškovė nurodė šiuo metu neegzistuojant ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. tiek 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu atlikus vietos apžiūras nustatyta, kad iš ieškovės pirmo aukšto patalpų įėjimo į jos antro aukšto patalpas, planuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, nėra.

IÅ¡ 2005 m. rugsėjo 30 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 1935 bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 6.2 punkto matyti, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas vieÅ¡pataujantis statinių servitutas, servituto S3 plotas yra 0,007 ha. Žemės sklypo plane servituto ženklas 3S pažymėtas ant pastato (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės patalpos 1-6 plotas yra 5,55 m2, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, likęs plotas yra skirtas bÅ«tent patekimui į jos patalpÄ 1-6 (o iÅ¡ jos į likusias antro aukÅ¡to patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5.

Å iaulių apygardos teismo nutarties Nr. e2A-468-368/2019 21 punkte nurodyta, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e apie ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 6.1 – 6.3 punktuose nurodyti servitutai papildomų teisių, kurios leistų ieÅ¡kovei patekti į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, nesuteikia. BÅ«tent dėl Å¡io priežasties ieÅ¡kovė ir siekia nustatyti naujÄ servitutÄ . Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti prejudiciniais faktais civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovei priklausanti antrojo aukÅ¡to patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio bÅ«do tik kaip per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ Ä¯ jÄ patekti nėra galimybės. LR CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-7-277/2014).

Nagrinėjamu atveju tiek Å¡ioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 aplinkybės, jog ieÅ¡kovei priklausanti antrojo aukÅ¡to patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio bÅ«do tik kaip per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ Ä¯ jÄ patekti nėra galimybės buvo įrodinėjimo dalykas, nes ankstesnėje byloje ieÅ¡kovė siekė paÅ¡alinti jos valdymo pažeidimÄ , susijusį su atsakovų veiksmais, neleidžiant jai naudotis bÅ«tent patalpoje 1-2 esančiais laiptais, tam, kad ji patektų į patalpÄ 1-6 ir kitas antro aukÅ¡to patalpas.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 nurodyta, kad patalpa, esanti antrame aukšte ir ieškovės plane pažymėta 1-6 yra viešpataujantis daiktas, nes ši patalpa yra ant atsakovams priklausančio namo stogo. Teismas akcentavo, kad vien tik ieškovės antrojo aukšto plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi, nesant nustatytų apribojimų, t. y. servitutų ir pan.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu esantys ir registruoti servitutai nesuteikia papildomų teisių, kurios leistų ieÅ¡kovei patekti į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tačiau teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovė kitaip negali patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukÅ¡te, kaip tik naudodamasi laiptais, patenkant į atsakovams nuosavybes teise priklausančias patalpas, yra pagrindas reikÅ¡ti ne negatorinį ieÅ¡kinį, o kitais bÅ«dais ginti savo teises.

Ä®vertinus abiejose bylose įrodinėtinas aplinkybes, teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti prejudiciniais faktais byloje Nr. e2-1057-1037/2019 įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovei priklausanti antrojo aukÅ¡to patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio bÅ«do tik kaip per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ Ä¯ jÄ patekti nėra galimybės. Atsakovai teigia, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ ir tokiu bÅ«du apriboti jų kaip savininkų teises ir teisėtus interesus, nes ieÅ¡kovė turi visas galimybes jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, įsirengti vidinius laiptus ir jais patekti į savo antro aukÅ¡to patalpas.

Kaip nurodyta prieÅ¡ tai, Å iaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje, kuria byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat pažymėjo, kad Å¡ioje byloje buvo nepasisakyta dėl atsakovų pasiÅ«lytos alternatyvios ieÅ¡kovės patekimo į savo antro aukÅ¡to patalpas galimybės. Atsakovai savo pozicijÄ dėl vidinių laiptų įrengimo, kaip alternatyvaus ieÅ¡kovės patekimo į savo antro aukÅ¡to patalpas galimybės, iÅ¡ esmės įrodinėja eksperto A.

S. atlikta ekspertize dėl komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), patalpos 1-2 paskirties ir tinkamumo užtikrinant patekimÄ Ä¯ pastato (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to patalpas. Kaip nurodyta ekspertinio tyrimo akte ir kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino ekspertas A. S., vertinant pagal to laikotarpio metus naudotÄ pastatų suplanavimo metodų, konstrukcijų ir panaudotų medžiagų autentiÅ¡kumÄ bei pastatų statybos metus, pastato (duomenys neskelbtini) medinis priestatas negalėjo bÅ«ti įrengtas ir naudotas kaip autentiÅ¡ka laiptinė patekimui į pastato (duomenys neskelbtini) antro aukÅ¡to patalpas.

Ekspertas nurodė, kad tikėtina, jog ieÅ¡kovei priklausančiose patalpose seniau gyvenę žmonės į antrÄ aukÅ¡tÄ patekdavo vidiniais laiptas, nes tuo metu dėl oro sÄ lygų neigiamo poveikio iÅ¡oriniai laiptai nebuvo statomi. Teismo vertimu, Å¡iuo atveju ekspertinio tyrimo akte iÅ¡dėstyti istoriniai faktai apie tam tikro laikotarpio pastatų naudojimÄ neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Nurodytas ekspertinio tyrimo aktas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu faktÄ , kad ieÅ¡kovei priklausančiose patalpose tam tikru laikotarpiu egzistavo vidiniai laiptai, vedantys į antro aukÅ¡to patalpas, ir neabejotinÄ ieÅ¡kovės galimybę Å¡iuo metu savo patalpose įsirengti vidinius laiptus, kad galėtų patekti į antro aukÅ¡to patalpas.

Byloje nepateikta daugiau jokių objektyvių duomenų, kad kada nors iÅ¡ ieÅ¡kovės pirmo aukÅ¡to kurių nors kitų patalpų buvo įrengti laiptai į antrÄ aukÅ¡tÄ . IeÅ¡kovės patalpos II-5 lubose esanti anga taip pat nepatvirtina, kad Å¡ioje vietoje buvo įrengti laiptai. Vietos apžiÅ«rų metu jokių galimai buvusių laiptų požymių nenustatyta, o liudytojas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad anga patalpos II-5 lubose atsirado, kuomet ankstesnis patalpų savininkas antro aukÅ¡to patalpos 1-3 grindyse bandė įrengti angÄ , tačiau pradėjus jÄ formuoti dėl blogos perdangos bÅ«klės to buvo neįmanoma padaryti.

Taip pat atsakovų nurodytas dar vienas alternatyvus patekimo į ieÅ¡kovei priklausančias antro aukÅ¡to patalpas variantas – kopėčių pagalba per ieÅ¡kovės patalpos II-2 lubose esančiÄ angÄ yra neracionalus, nes toks patekimo bÅ«das negali bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio. Kita vertus, teismo vertinimu, atsakovų siÅ«lymas ieÅ¡kovės patalpoje II-5 įsirengti vidinius laiptus ir jais patekti į savo antrame aukÅ¡te esančiÄ patalpÄ 1-3, neužtikrintų vieÅ¡pataujančio daikto galimybės naudoti jį pagal tikslinę paskirtį, nes iÅ¡ ieÅ¡kovės pirmo aukÅ¡to patalpų nėra galimybės padaryti tiesioginio įėjimo į ieÅ¡kovės antro aukÅ¡to koridorių 1-6, todėl, pasinaudojus atsakovų siÅ«lymu, ir įrengus laiptus iÅ¡ patalpos II-5 į 1-3, patalpa (koridorius) 1-6 visiÅ¡kai netektų savo tikslinės paskirties.

Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui. IeÅ¡kovė įrodinėdama, kad į savo antro aukÅ¡to patalpas, ji gali patekti tik pro atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas 1-2, ir kad vidinių laiptų įrengimas Å¡iuo metu bÅ«tų finansiÅ¡kai neracionali ir neproporcinga priemonė, į bylÄ pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d.

Statinio dalinės ekspertizės aktÄ Nr. EB SDE20-06 dėl galimybės ieÅ¡kovei įsirengti laiptus iÅ¡ patalpos II-5 į antro aukÅ¡to patalpas. Nurodytu ekspertizės aktu nustatyta, kad naujų laiptų įrengimas ant esamos pusrÅ«sio perdangos konstrukcijos be papildomų konstrukcijų įrengimo ar esamų stiprinimo neleistinas. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad tolimesniam atraminės konstrukcijos eksploatavimui bÅ«tina numatyti sustiprinimÄ arba naujos įrengimÄ . Teismas mano, kad Å¡iuo atveju ekspertizės aktas neįrodo ieÅ¡kovės negalėjimo įsirengti savo patalpose vidinių laiptų, kuriais patektų į savo antro aukÅ¡to patalpas, tačiau kelia klausimÄ , ar vidinių laiptų įrengimas yra įmanomas normaliomis sÄ naudomis.

Kaip nurodo ieÅ¡kovės atstovas, vadovaujantis nurodytu ekspertizės aktu, tikėtina, kad norint ieÅ¡kovei įsirengti vidinius laiptus reikėtų atlikti viso pastato kapitalinį remontÄ , kas pareikalautų neproporcingai didelių sÄ naudų, be to, tai turėtų įtakos tretiesiems asmenims, t. y. po ieÅ¡kovės pirmo aukÅ¡to patalpomis gyvenantiems asmenims. Remiantis kasacinio teismo praktika, kokios sÄ naudos bÅ«tų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi.

SÄ naudos neprotingomis negali bÅ«ti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikÅ¡tų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, nepagrįstai suvaržant Å¡io nuosavybės teisę, ir neatitiktų LR CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 3K-3-94-248/2016). Pažymėtina ir tai, kad atsakovai taip pat nurodo, kad dėl servituto nustatymo jie patirtų didelius finansinius nuostolius, sumažėtų jų patalpų plotas ir bÅ«tų nepagrįstai apribojama jų nuosavybės teisė.

Å iuo atveju, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra tai, kad nors atsakovams, perkant patalpas (duomenys neskelbtini), Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nebuvo jokių įrašų apie servitutus ar kitokius nuosavybės teisės ribojimus, atvykus apžiÅ«rėti patalpų atsakovai turėjo pareigÄ pasidomėti, kam yra skirti patalpoje 1-2 esantys laiptai. Atsakovai jokių patalpų antrame aukÅ¡te neturi, jų komercinės paskirties pastatas yra vieno aukÅ¡to, o kiti laiptai veda į atsakovų pusrÅ«sio patalpas, todėl logiÅ¡ka, kad atsakovų patalpoje 1-2 buvusių laiptų į viršų paskirtis buvo ieÅ¡kovės patekimui į savo koridoriaus 1-6 patalpÄ .

Be to, kaip nurodė liudytojas S. B., jam papraÅ¡ius, pats atsakovas M. S. įleido jį į jam priklausančiÄ patalpÄ 1-2, kad S. B. galėtų patekti į ieÅ¡kovei priklausančias antro aukÅ¡to patalpas. Remiantis liudytojo S. B. parodymais, darytina iÅ¡vada, kad atsakovams įsigijus patalpas (duomenys neskelbtini), jie matė patalpoje 1-2 esančius laiptus, kurie veda į ieÅ¡kovės patalpÄ 1-6. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas teigti, kad Å¡iuo atveju atsakovai ignoravo akivaizdų faktinį ir vienintelį ieÅ¡kovės patekimo į savo antro aukÅ¡to patalpas per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-2, bÅ«dÄ .

Aplinkybę, kad į ieÅ¡kovei priklausančių patalpų antrÄ aukÅ¡tÄ Ä¯prastai bÅ«davo patenkama per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-2, patvirtina ir liudytos Z. J. parodymai. Liudytojas S. B. taip pat nurodė, kad perkant patalpas iÅ¡ notaro paaiÅ¡kinimų apie servitutÄ ir dokumentų tikėjosi, kad norint patekti į patalpų (duomenys neskelbtini) antrÄ aukÅ¡tÄ , bus naudojamasi atsakovų patalpa 1-2. IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat akivaizdu, jog atsakovų 1-2 patalpos paskirtis yra laiptinė (taip ji vadinama ir eksplikacijoje), net vizualiai iÅ¡ kiemo pusės apžiÅ«rėjus pastatÄ matyti, kad langai Å¡ioje patalpoje yra įmontuoti aukÅ¡tėjančia eiga, atkartojančia laiptų pakopas, vedančias link ieÅ¡kovės patalpos 1-6.

Å ios nurodytos aplinkybės paneigia atsakovų teiginius, jog Å¡iuo metu jokių laiptų bei koridorių, kuriais galima bÅ«tų patekti į ieÅ¡kovų pastatÄ , atsakovų pastate nėra. Nors laiptai, esantys atsakovų patalpoje 1-2 ir vedantys į ieÅ¡kovei priklausančiÄ patalpÄ 1-6, Å¡iuo metu yra nugriuvę ar galimai nugriauti, tai nepaneigia fakto, kad laiptai buvo skirti patekti į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to patalpas. Nors nagrinėjamu atveju ginčas iÅ¡ esmės yra sÄ lygotas patalpų konstrukcijų ypatumų ir tokių aplinkybių neiÅ¡vieÅ¡inimo oficialiuose dokumentuose, Å¡iuo atveju neiÅ¡vengiamas interesų derinimas tokiu bÅ«du, kad ieÅ¡kovė normaliomis sÄ lygomis galėtų realizuoti savo kaip savininkės teisę patekti į antro aukÅ¡to patalpas, o atsakovei dėl to sukelti nepatogumai nebÅ«tų pernelyg dideli.

Servituto bÅ«tinybei konstatuoti svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi ne vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto įsigijimo aplinkybės, bet realiai egzistuojantis poreikis užtikrinti daikto tinkamÄ naudojimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į atsakovų iÅ¡ dalies nerÅ«pestingÄ ir nesÄ Å¾iningÄ elgesį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju servituto nustatymas atsakovams nuosavybės teise priklausančiai patalpai atitiktų ilgametį faktinį naudojimÄ si Å¡ia patalpa, nepareikalautų neprotingų ir nepateisinamų iÅ¡laidų ir bÅ«tų mažiau varžanti priemonė nei visiÅ¡kai naujo patekimo į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias antro aukÅ¡to patalpas įrengimas.

Atsakovai į bylÄ taip pat pateikė duomenis, kad medinis priestatas, kuriame yra patalpa 1-2, yra avarinės bÅ«klės, pagal TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos sprendimÄ privalo bÅ«ti nugriautas, todėl Å¡iai patalpai negali bÅ«ti nustatytas servitutas. IÅ¡ 2020 m. balandžio 1 d. Statinio (-ių) techninės priežiÅ«ros patikrinimo akto Nr. ST-211 matyti, kad patikrinus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekamÄ statinio (-ių) techninę priežiÅ«rÄ , nustatyta, kad nurodyto pastato priestatas turi avarinės bÅ«klės požymių ir kelia grėsmę statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai ir gyvybei; aktu reikalaujama, kad bÅ«tų sustabdytas statinio medinio priestato naudojimas, uždrausta bet kokia veikla priestate; medinį priestatÄ nugriauti arba, atlikus priestato ekspertizę, kapitaliÅ¡kai remontuoti, vadovaujantis ekspertizėje pateiktomis iÅ¡vadomis.

Vadovaujantis nurodytu TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos aktu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai priestatÄ gali nugriauti arba atlikti kapitalinį remontÄ . Byloje nustatyta, kad ant atsakovams priklausančio namo stogo yra ieÅ¡kovei priklausanti patalpa 1-6, iÅ¡ kurios galima patekti į ieÅ¡kovės antro aukÅ¡to patalpas, todėl atsakovų teiginiai, kad jie yra įpareigoti nugriauti medinį priestatÄ , kuriame yra patalpa 1-2, laikytini nepagrįstais. Nugriovus (duomenys neskelbtini) esantį medinį priestatÄ , kartu bÅ«tų nugriauta ir ant atsakovams priklausančio pastato stogo esanti ieÅ¡kovei priklausanti patalpa 1-6, kas pažeistų ieÅ¡kovės, kaip pastato (duomenys neskelbtini), savininkės nuosavybės teises.

Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog patalpa, kurios atžvilgiu praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , yra avarinės bÅ«klės ir jai bÅ«tinas remontas, bei aplinkybė, kad atsakovai turi leidimÄ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, nepaneigia servituto nustatymo galimybės. LR CK 4.114 straipsnyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra bÅ«tina remontuoti ir kitaip tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡kilus poreikiui tvarkyti, remontuoti ar rekonstruoti patalpÄ , kuriai praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , Å¡alys turėtų vadovautis minėta teisės norma. Å alims nepavykus susitarti, jos turi galimybę kreipti į teismÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad patekimas į atsakovų laiptinės (eksplikacijoje vadinamÄ koridoriumi) patalpÄ 1-2 yra galimas 3 bÅ«dais:

1) per ieškovei priklausančių patalpų pirmo aukšto II-5 patalpoje esančias duris;

2) per atsakovų pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-4 iš (duomenys neskelbtini) g. pusės;

3) iÅ¡ kiemo pusės palipant mediniais laiptais tiesiai į atsakovų pusrÅ«sio patalpÄ 1-1 per faktiÅ¡kai esančias duris. IeÅ¡kovės manymu, pats ekonomiÅ¡kiausias bÅ«das patekti jai į savo antrojo aukÅ¡to patalpas yra bÅ«tent pirmasis variantas, t. y. per pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris – praėjimÄ . 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu atlikus vietos apžiÅ«rÄ nustatyta, kad atsakovų pirmo aukÅ¡to patalpos, pažymėtos indeksais 1-5 ir 1-4, Å¡iuo metu yra sujungtos su kitomis atsakovų patalpomis, todėl nurodytas koridorius nebeegzistuoja.

IÅ¡ kiemo pusės esančių laiptų, kuriais patenkama į atsakovų pusrÅ«sio patalpÄ 1-1, o iÅ¡ jos į patalpÄ 1-2, tai pat nebėra, durys į nurodytÄ pusrÅ«sio patalpÄ yra užkaltos. Atlikus vietos apžiÅ«rÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovės patalpoje II-5 deÅ¡inėje pusėje yra durys (kažkada galimai buvusios iÅ¡orinės pastato durys), pro kurias patenkama į jokiuose dokumentuose neužfiksuotÄ tambÅ«rÄ (maždaug 1 m2 ploto), o už Å¡io tambÅ«ro yra durys į atsakovams priklausančiÄ patalpÄ 1-2, kuriai ir praÅ¡oma nustatyti servitutÄ .

BÅ«tent atsakovų patalpoje 1-2 egzistavo ieÅ¡kovės ir atsakovų patalpų planuose pažymėti laiptai į viršų, kurie realiai buvo apžiÅ«rėti ir įvertinti tiek antstolio 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek vietos apžiÅ«ros, atliktos 2019 m. balandžio 1 d. civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019, metu. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad pats ekonomiÅ¡kiausias bÅ«das patekti jai į savo antrojo aukÅ¡to patalpas yra per pirmo aukÅ¡to II-5 patalpoje esančias duris – praėjimÄ , patenkant į atsakovų patalpÄ 1-2.

Esant nustatytiems prejudiciniams faktams, kad ieÅ¡kovei priklausanti antrojo aukÅ¡to patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio bÅ«do tik kaip per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ Ä¯ jÄ patekti nėra galimybės, nenustačius racionalių ir protingomis sÄ naudomis įgyvendinamų alternatyvių ieÅ¡kovės patekimo į jai priklausančias antro aukÅ¡to patalpas bÅ«dų, įvertinus kitas ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti ir nustatyti neterminuotÄ servitutÄ atsakovams priklausančiai patalpai 1-2 (LR CK 4.126 straipsnis).

Dėl servituto atlygintinumo Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Ä®gydama naudos viena civilinių santykių Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami.

Kai viena Å¡alių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo bÅ«ti svarstomas, net ir nesant pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo atlyginti nuostolius LR CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimÄ logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Servitutas gali bÅ«ti neatlygintinis tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindÄ (pvz., atitinkamÄ Å¡alių susitarimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2015).

Nagrinėjamu atveju Å¡alys ginčo neiÅ¡sprendė taikiai, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo nustatyti neatlygintinį servitutÄ . Teismas sprendžia, kad savininkų interesų pusiausvyra bus iÅ¡laikyta, jei ieÅ¡kovei bus nustatytas atlygintinis servitutas. Atsakovai nurodė, kad dėl servituto nustatymo patirtų didelę finansinę žalÄ , tačiau jokių konkrečių įrodymų apie nuostolius nepateikė. LR CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ , taip pat atlyginti dėl servituto nustatymo patirtus nuostolius (LR CK 4.129 straipsnis); Å¡ios dvi teisės yra savarankiÅ¡kos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-242/2014).

Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant LR CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (LR CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-69/2009).

Taigi tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-420/2009). Kaip minėta, atsakovai nepareiÅ¡kė konkretaus reikalavimo dėl nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo. Kita vertus, tai neatima iÅ¡ atsakovų teisės ateityje kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atlyginti nuostolius, kuriuos jie patirs dėl nustatyto servituto.

Pagrindas mokėti nuostolių kompensacijÄ dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-69/2009). Pagal bendrÄ sias taisykles, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-608-701/2015).

Byloje nustatyta, kad Å¡alys nepateikė jokių įrodymų ar duomenų kompensacijos dydžiui už nustatomÄ servitutÄ apskaičiuoti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumÄ , sprendžia, kad patalpos, kuriai nustatomas servitutas, plotas ir vertė yra tie kriterijai, kurie leidžia nustatyti naudojimosi nuosavybės teisėmis apribojimo apimtį ir leidžia teisingai paÅ¡alinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes atsakovams. IÅ¡ 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovai įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), 4.1 punkto matyti, kad atsakovams priklausančių patalpų kaina yra 30000 Eur.

Atsakovų patalpų bendras plotas yra 133,37 m2, patalpos 1-2 plotas 6,60 m2, t. y. sudaro 5 % bendro patalpų ploto, todėl atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5 % nuo atsakovams priklausančių patalpų kainos, t. y. 1500 Eur (30000 Eur x 5 %). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatomas nedidelei atsakovų patalpų daliai, į tai, jog nustatytas servitutas neturės jokios įtakos kitos dalies atsakovams priklausančių patalpų naudojimui, taip pat, kad nustačius servitutÄ , atsakovams bus apribota galimybė įgyvendinti pastato kapitalinę rekonstrukcijÄ pagal suderintÄ projektÄ ir kad atsakovai turi teisę ateityje kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atlyginti nuostolius, kuriuos jie patirs dėl nustatyto servituto, teismas sprendžia, kad toks kompensacijos dydis, atlygina atsakovų patiriamus suvaržymus bei atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Tenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteistinos 3690 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 3615 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ir atlikÄ ekspertizę iÅ¡laidos (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti neterminuotÄ servitutÄ - teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), per atsakovams M.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2 (plotas 6,60 m2), esančiÄ komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. B. atsakovams M. S. ir I. S. lygiomis dalimis 1500 Eur (kiekvienam po 750 Eur) vienkartinę kompensacijÄ už nustatytÄ servitutÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovų M. S. ir I. S. ieÅ¡kovei L. B. lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas 3690 Eur Eur (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėja Audronė Alčauskienė