c278b985-e5dc-4f1b-93cd-0bbfcc406595 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-1732-340/2013Teisminio proceso numeris: 2-55-3-02981-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė,sekretoriaujant M. A.,dalyvaujant ieÅ¡kovui V. R.,ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai A. N. atsakovo atstovams A. G., L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, dėl žalos sveikatai atlyginimo, trečiasis asmuo policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,n u s t a t ė : ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 150 320 Lt žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo; priteisti 105 480 Lt kompensacijÄ dėl sveikatos sužalojimo kaip netekusiam 45 proc. darbingumo dėl tarnybos pareigų vykdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 3 p.IeÅ¡kovas nurodė, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Vilniaus miesto 2-jo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju (laipsnis – inspektorius); 2012-07-23 Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-TE-497 buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktÄ (jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iÅ¡ eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių); nuo 2012-07-24 ieÅ¡kovui neterminuotai priskirta 666,41 Lt pareigÅ«no pensija.

Atleidimo iÅ¡ tarnybos neginčijo, nes dėl ligos net įprastas gyvenimo ritmas susikomplikavo.Nuo 2012-10-10 ieÅ¡kovas pripažintas iÅ¡ dalies darbingu (neteko 45 proc. darbingumo). IeÅ¡kovas mano, kad darbingumo netekimas – tiesioginė pasekmė nugaros traumos, kuriÄ ieÅ¡kovas patyrė 2009-09-23, dalyvaudamas fizinio pasirengimo pratybose. Faktas, kad ieÅ¡kovas patyrė traumÄ , nustatytas nelaimingo atsitikimo tyrimo 2010-03-17 akte Nr.

16. Fizinio pasirengimo pratybose ieÅ¡kovas dalyvavo vykdydamas Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko 2009-09-07 įsakymÄ Nr. 10-V-622 “Dėl Å¡audybos, fizinės prievartos veiksmų ir fizinio parengimo pratybų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, kai VPK Personalo skyriaus Profesinio ugdymo poskyriui buvo pavesta organizuoti pratybas nuo 2009-09-14 iki 2009-12-10 pagal patvirtintÄ tvarkaraÅ¡tį. Pratybos nebuvo tinkamai organizuotos, fizinis krÅ«vis buvo akivaizdžiai per didelis.Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2010-03-17 iÅ¡vadoje Nr. 10-7-IS-27 nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija nustatė, kad sužalojimas įvyko tarnybos metu, įvykis pripažintas draudiminiu, tačiau tarnybinio patikrinimo buvo nuspręsta nepradėti, kas užkirto ieÅ¡kovui keliÄ gauti piniginę kompensacijÄ už sveikatos sutrikdymÄ pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str..

Vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. VI-418 patvirtinto nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ir grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokumo metu tyrimo ir apskaitos apraÅ¡o 34 p. numato, kad atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimÄ pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigÅ«no mirtis, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu. Komisija, nusprendusi nepradėti tarnybinio patikrinimo, virÅ¡ijo savo įgaliojimus.

IeÅ¡kovo skundai administraciniams teismams buvo atmesti, kaip paduoti praleidus apskundimo terminÄ ; tačiau nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netyrė, ar atsisakymas pradėti tarnybinį patikrinimÄ yra teisėtas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kinys darbdaviui pareikÅ¡tas taip pat ir bendrais žalos atlyginimo pagrindais; pratybos buvo organizuotos netinkamai, fizinis krÅ«vis buvo ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai per didelis, pratybų vadovas neturėjo medicininių žinių, t.y. darbdavys pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

IeÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes savo teisių pažeidimo momentu ieÅ¡kovas laiko jo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ - 2012-07-24. Jeigu nebÅ«tų traumos, ieÅ¡kovas tarnautų dar 11 metų ir 10 mėnesių; po atleidimo jo pajamos sumažėjo nuo 1725 Lt iki 666,41 Lt, t.y. ieÅ¡kovas patyrė 150 320 Lt realių nuostolių.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas be pagrindo teigė, kad fizinio pasirengimo treniruotės metu patyrė traumÄ , tačiau pagal tyrimų iÅ¡vados nurodytos lygos – M51.1, G55.1, G54.2; tai patvirtina ir 2009-10-28 – 2009-11-05 anamnezė „susirgo po fizinio krÅ«vio, tarpslankstelinė osteochondrozė, spondilartrozė, stuburo kanalo stenozės požymiai, lateralinė disko protruzija, lateralinė disko iÅ¡varža“.

Visos ligos yra lėtinės, susijusios su gyvenimo bÅ«du ir bendra asmens fizine bÅ«kle, jos nepriskiriamos prie traumų.Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija, nusprendusi nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl ieÅ¡kovo susirgimo, virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir pažymėjo, kad LVAT analogiÅ¡ku klausimu bylose yra pasisakęs; teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Statuto 40 str. 3 d. nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sajÄ jÄ su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai iÅ¡dėstymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad joje nurodyti pavojus ir rizika skirti ne apskritai visai pareigÅ«no tarnybai, o tik konkrečiai pareigų atlikimo situacijai, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta“; taip pat teismas pažymėjo, kad sportavimas ar tam tikrų įgÅ«džių lavinimas nelaikytini tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu Policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t.y. tokie fizinio ar kitokio pasiruoÅ¡imo veiksmai nelaikytini specialių pareigÅ«no funkcijų vykdymu.

Todėl tokių užsiėmimų metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikimai Statuto požiÅ«riu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje.2012-05-08 V. R. buvo įspėtas apie galimÄ atleidimÄ vidaus statuto 53 str. 1 d. 15 p. pagrindu; 2012-05-09 V. R. buvo nukreiptas atlikti specializuotÄ medicininę ekspertizę siekiant nustatyti, ar V. R. tinka tarnybai tais atvejais, kai netinkamumo vidaus tarnybai dėl sveikatos bÅ«klės pagrindÄ sudaro ligos, sveikatos problemos ir jų padariniai, dėl kurių buvo atliktas sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas arba jie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti susirgę profesine liga.

Tačiau V. R. per du mėnesius CMEK nepraėjo, jokių duomenų apie vengimo priežastis nepateikė. Pažymėtina, kad atleidimo fakto ir pagrindo V. R. neužginčijo. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti pagal LR CK 6.283 str.; ieÅ¡kovas net neįvardija, kokias veiksmais ar neveikimu atsakovas galėjo padaryti žalÄ ieÅ¡kovo sveikatai. Tik CMEK gali konstatuoti, kad pareigÅ«nas netinka vidaus tarnybai dėl priežasčių, susijusių su vidaus tarnyba; tačiau tokių duomenų byloje nėra.Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nuo žalos padarymo momento (nuo 2009 -09-23 d.) praėjo daugiau nei tris metai, t.y. pasibaigė ieÅ¡kinio senaties terminas; atsakovas praÅ¡o jį taikyti nagrinėjamoje byloje ir atmesti ieÅ¡kinį.Teismo posėdyje Å¡alių atstovai laikėsi procesinėse dokumentuose iÅ¡dėstytų pozicijų.IeÅ¡kinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2009-09-23 nuo 7.30 iki 9.30 val. dalyvavo fizinio parengimo pratybose, vykdydamas Vilniaus apsk. VPK virÅ¡ininko įsakymÄ , pagal patvirtintÄ grafikÄ . Atlikdamas fizinius pratimus pajuto stiprų skausmÄ ir pasitempė nugarÄ , todėl užsiėmimų nebetęsė. V. R. susižeidė nugarÄ , kai jo porininkas pratybų metu laikė už V. R. kojų, o jis turėjo rankomis eiti į priekį; iÅ¡ karto po to V. R. suskaudo nugarÄ . Po kelių dienų ieÅ¡kovas kreipėsi pas gydytojÄ ; jam buvo nustatytos dvi stuburo iÅ¡varžos; jis gydėsi Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre nuo 2009-10-28 iki 2009-11-05, buvo reabilitacijos centre; po reabilitacijos nedarbingumas buvo tęsiamas. 2012-10-29 buvo pripažinta, kad V.

R. neteko 45 proc. darbingumo (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0711161, b.l. 6). IeÅ¡kovas mano, kad jis neteko darbingumo dėl darbdavio kaltės, praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ â€“pajamų sumažėjimÄ už 11 metų ir 10 mėnesių bei kompensacijÄ pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 3 p. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 105 480 Lt kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo kaip netekusiam 45 proc. darbingumo dėl tarnybos pareigų vykdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 3 p. atmetamas.

Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kompensacija.

Netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo numatyta 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Taigi pareigÅ«no teisė į Vidaus statuto 40 str. 3 d. numatytÄ kompensacijÄ siejama su faktu, kad pareigÅ«nas nukentėjo tarnyboje, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso. 2010-03-17 Nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 10-7-IS-27 buvo nustatyta, kad V.

R. 2009-09-23 susižalojo tarnybos metu, tačiau, atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimÄ . Nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija savo sprendimÄ atsisakyti pradėti tarnybinį patikrinimÄ pagrindė tuo, kad Vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ arba grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡o 34 punktas numato, kad atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimÄ , tarnybinis patikrinimas pradedamas siekiant nustatyti, ar sužalojimas, susižalojimas art sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimų ar pareigÅ«no statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no art kursanto gyvybei ar sveikatai.

Komisija nurodė, kad pareigÅ«no sportavimas fizinio pasiruoÅ¡imo arba policijos pareigÅ«nui bÅ«tinų įgÅ«džių lavinimas nelaikytinas tarnybinių pareigų atlikimu Policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t.y. nelaikytinas tarnybinių pareigų vykdymų. Tokių užsiėmimų metu patirtos traumos laikytinos nelaimingu atsitikimu tarnyboje, o ne sveikatos sutrikdymų Statuto 40 str. 3 d. prasme. (b.l. 17-21). IeÅ¡kovo V. R. skundas dėl termino atnaujinimo ir nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vados dėl atsisakymo pradėti tarnybinį partikinimÄ panaikinimo bei įpareigojimo pripažinti, kad ieÅ¡kovas patyrė traumÄ vykdydamas tarnybos funkcijas padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos gyvybei ir sveikatai sÄ lygomis ir pan., buvo atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-05-03 nutartimi (b.l. 28-29).

V. R. atskirasis skundas dėl Å¡ios nutarties buvo atmestas, nutartis įsiteisėjo (b.l.33-37).Taigi 2010-03-17 nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS-27 liko nepanaikinta ir nepakeista, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas 2009-09-23 nukentėjo vykdydamas tarnybos funkcijas padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos gyvybei ir sveikatai sÄ lygomis bei pripažinti ieÅ¡kovui teisę gauti darbingumo netekimo kompensacijÄ Vidaus statuto 40 str. 3 d. numatytais pagrindais ir tvarka. Esant įsiteisėjusiems administracinių teismų procesiniams sprendimams, nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vados teisetumas ir pagrįstumas nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti kvestionuojamas.V.

R. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo bendrais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.283, 6.286 str.) atmetamas. IeÅ¡kovas kildina atsakovo pareigÄ atlyginti žalÄ iÅ¡ 2009-09-23 tarnybos metu patirto sužalojimo, t.y. ieÅ¡kovo reikalavimas kildinamas iÅ¡ tarnybos santykių, o tai reiÅ¡kia kad civilinio kodekso normos Å¡alių santykiams netaikytinos. IeÅ¡kovo atstovės nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nuo 2012-07-23 d. atleistas iÅ¡ tarnybos ir tapo privačiu asmeniu, Å¡alių teisinių santykių prigimties nepakeičia.Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.) Civilinė atsakomybė yra galima esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 str.).

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas nenurodė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriuos galėjo sukelti neigiamos pasekmės ieÅ¡kovo sveikatai, nemotyvavo, kodėl jis laiko, kad atsakovas pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis apdairiai, taip, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos. Aplinkybė, kad pratyboms vadovavęs pareigÅ«nas ieÅ¡kovo įsitikinimu S. A. neturėjo pakankamos kvalifikacijos vadovauti pratyboms, nes neturėjo medicininių žinių, atsakovo kaltės neįrodo.

Kaip paaiškino atsakovo atstovas L. P., toks reikalavimas pareigūnui ir nebuvo keliamas. Pats ieškovas nuosekliai aiškino, kad iki traumos jokių nusiskundimų sveikata neturėjo, taigi ieškovo įsitikinimas, jog pratyboms vadovavęs pareigūnas turėtų turėti medicininių žinių nepagrįstas ir atsakovo kaltės ar aplaidumo nepatvirtina.Teismas sutinka su atsakovo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CPK 1.127 str.1 d). Kaip jau buvo paminėta, ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo iÅ¡ 2009-09-23 įvykio, t.y. teisė į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui atsirado nuo 2009-09-24. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas teisme 2012-12-19, t.y. praleidus trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovo reikalavimu ieškinio senaties terminas taikytinas, ieškinys atmetamas. Ieškovo atstovė nepagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo ieškovo atleidimo iš tarnybos momento, nes tarp atleidimo iš tarnybos ir ieškovo sveikatos sutrikdymo nėra jokio priežastinio ryšio.Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje (CPK 83 str. 1 d. 3 p.); procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija 10 Lt ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 str., teismas                          n u s p r e n d ė : V. R. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui atmesti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                     T. Žukauskienė