c27834fb-f050-46dd-95be-e9673f445a5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-973-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03488-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. (V. M.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ukrainos pilietis V. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 55–59) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ Â Nr. (15/5-9)4U-577 „Dėl draudimo Ukrainos piliečiui V.

M. atvykti į Lietuvos RespublikÄ â€œ.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad su Lietuva turi glaudžius ir ilgalaikius socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje gyvena jau apie 20 metų su savo Å¡eima, t. y. žmona bei vaikais, nors vienas jų nėra pareiÅ¡kėjo biologinis vaikas. PareiÅ¡kėjas augina žmonos sÅ«nų iÅ¡ pirmos santuokos, kuris pareiÅ¡kėjui yra kaip savo sÅ«nus, be to, pareiÅ¡kėjas taip pat turi dukrÄ . PaaiÅ¡kino, kad su žmona susituokė (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, o (duomenys neskelbtini) santuoka buvo apskaityta Kauno civilinės metrikacijos skyriuje.

PareiÅ¡kėjas Lietuvoje turi giminių ir artimų draugų, kurių per tokį ilgÄ gyvenimo Lietuvoje laikotarpį netrÅ«ksta, todėl jo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika yra ilgalaikiai, pastovÅ«s ir stabilÅ«s.Anot pareiÅ¡kėjo, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, gyvendamas Lietuvoje jis visuomet dirbo. Be to, jis yra iÅ¡laikęs lietuvių kalbos egzaminÄ , baigęs Å¡aunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo kursus, taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad pareiÅ¡kėjas neturi ekonominių ryÅ¡ių.

Pastovius ir glaudžius ekonominius bei socialinius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, pareiÅ¡kėjo nuomone, patvirtina ir tai, jog jis faktiÅ¡kai jau 20 metų gyvendamas Lietuvoje, visÄ tÄ laikÄ Äia tikrino savo sveikatÄ , lankėsi pas gydytojus. Taip pat pareiÅ¡kėjas turi turto – yra įsigijęs automobilį, turi banko kortelę bei yra atidaręs banko sÄ skaitÄ , kurioje kaupia ir laiko visas savo lėšas. Atkreipė dėmesį, jog dar 1990 m. mokėsi ir baigė ,,B“ kategorijos vairavimo kursus Lietuvoje bei gavo vairuotojo teises.

Be to, pareiÅ¡kėjas nuolat gyvendamas Lietuvoje, visÄ laikÄ investavo lėšas į savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , gerino gyvenimo sÄ lygas, pirko iÅ¡simokėtinai įvairiÄ Ä¯rangÄ bei įrengimus. Pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad jis yra visiÅ¡kai integravęsis į Lietuvos visuomenę, kultÅ«rÄ ir tradicijas bei turi pastovius ir stiprius ryÅ¡ius su Lietuva. PareiÅ¡kėjas taip pat pabrėžė, jog Ukrainoje jis neturi nei tėvų, kurie yra mirę, nei kitų giminių.

PareiÅ¡kėjui yra likęs tik iÅ¡ tėvų pavedėtas namas, todėl jam negyvenant Ukrainoje pastaruosius 20 metų, ryÅ¡ys su Å¡ia valstybe yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Pažymėjo, kad uždraudus atvykti į LietuvÄ , jis atsidurtų beviltiÅ¡koje padėtyje, kadangi žmona nenori emigruoti į UkrainÄ ir palikti vaikus, todėl pareiÅ¡kėjas tokiu atveju bÅ«tų visiÅ¡kai atskirtas nuo savo Å¡eimos, kurios dėl draudimo net negalėtų aplankyti. PareiÅ¡kėjo manymu, atsakovas paskubėjo priimti skundžiamÄ sprendimÄ , nes dar nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisėtumo.

PastarÄ jį atsakovo sprendimÄ pareiÅ¡kėjas yra apskundęs teismui, todėl tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjo skundas bus patenkintas ir leidimas gyventi jam nebus panaikintas, sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ neturės jokio pagrindo.PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPÄ®) 133 str. 1 d. matyti, kad joje nėra įtvirtintas besÄ lyginis draudimas atvykti į Lietuvos RespublikÄ , tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi.

Tokiu atveju sprendimÄ dėl uždraudimo pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ iki tam tikro laiko, Departamentas, pasinaudodamas jam suteikta plačia diskrecijos teise, turėtų priimti prieÅ¡ tai įvertinęs aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje visumÄ , kartu įvertinus, ar uždraudimas užsieniečiui iki tam tikro laiko atvykti į LietuvÄ yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas Lietuvoje turi Å¡eimÄ , namus, giminių, draugų t. y.

Lietuvoje jis turi glaudžius ir tvirtus Å¡eimyninius ryÅ¡ius, kas sudaro savarankiÅ¡kas prielaidas jam įgyti teisę gyventi Lietuvoje, o nesant tokiai teisei, bent jau turėti teisę lankyti savo Å¡eimÄ , gimines ir draugus. Taip pat pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės nei visuomeniniams santykiams, nei valstybės ekonomikai ar nusistovėjusioms Å¡alyje elgesio taisyklėms. Jis už savo padarytas nusikalstamas veikas bausmę jau yra atlikęs, už padarytus administracinius teisės pažeidimus yra nubaustas ir visas jam paskirtas baudas sumokėjęs, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai.

Taigi įvertinus pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės pobÅ«dį ir jo veiklÄ vieÅ¡osios tvarkos atžvilgiu, negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę visuomenės interesams. Dėl to esant glaudiems pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iams su Lietuvos Respublikoje gyvenančia Å¡eima, draudimas pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ bÅ«tų neproporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ , lyginant su nesuteikimu teisės pareiÅ¡kėjui lankyti Lietuvoje gyvenančiÄ Å¡eimÄ .Atsakovas atsiliepime (b. l. 64–68) prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas nurodė, kad priimant ginčijamÄ sprendimÄ buvo įvertinta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, taip pat Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Voluinės srities nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Informacinio užtikrinimo valdybos iÅ¡duotoje pažymoje nurodyta informacija, kad pareiÅ¡kėjas Kijevo miesto Obolonskio rajono teismo buvo nuteistas už įvykdytÄ nusikaltimÄ pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. (neteisėtas laisvės atėmimas arba žmogaus pagrobimas – neteisėtai atėmė laisvę ar pagrobė mažametį vaikÄ arba du ar daugiau asmenų, arba minėtÄ nusikaltimÄ Ä¯vykdė iÅ¡ anksto susitariusių asmenų grupė, arba nusikaltimas įvykdytas gyvybei ar sveikatai pavojingu bÅ«du, arba sukeliant žmogui fizines kančias, arba panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , arba nusikaltimas vykdytas ilgÄ laikÄ ) ir 187 str. 2 d. (plėšimas – plėšimas įvykdytas iÅ¡ anksto susitariusios grupės asmenų arba asmens, anksčiau teisto už plėšimÄ ar banditizmÄ ) ir jam paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvė atėmimo bausmė, kopija.

Minėtoje pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad 2016 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kėjas buvo paleistas, atlikęs bausmę. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas 2009 m. Lietuvoje buvo nuteistas už neteisėtÄ ginklo įsigijimÄ (į laisvę paleistas 2010 m. liepos 7 d.), o jau 2011 metais jis iÅ¡vyko į UkrainÄ , kur buvo nuteistas už minėtus nusikaltimus pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. Migracijos departamento vertinimu, Å¡ios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ bei rodo, kad pareiÅ¡kėjas nėra linkęs laikytis vieÅ¡osios tvarkos, prieÅ¡ingai, darė smurtinius nusikaltimus, keliančius grėsmę kitų žmonių laisvei ir turtui, t. y. jo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, o ginčijamas sprendimas vertintinas kaip bÅ«tina priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Bendrame Europos valstybių nusikalstamumo kontekste plėšimo veika yra vienas iÅ¡ labiausiai paplitusių smurtinių nusikaltimų. Å i veika dažnai naudojama kaip iÅ¡kalbingas nusikalstamumo rodiklių kriterijus, nes ja yra kėsinamasi į dvi svarbiausias baudžiamosios teisės saugomas gėrių grupes: žmogaus sveikatÄ bei laisvę ir nuosavybę, o Å¡ios vertybės, bÅ«damos fundamentaliomis, yra saugomos visų valstybių. Migracijos departamentas pabrėžė, jog ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiÅ¡kėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo Å¡eiminę padėtį, darbÄ , gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė gali bÅ«ti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o draudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas pirmÄ leidimÄ laikinai gyventi gavo tik 2000 m. sausio 7 d. (duomenų, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau gyveno Lietuvos Respublikoje bei kokį turėjo statusÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė ir su skundu teismui) ir Lietuvos Respublikoje gyveno iki 2011 m., kai iÅ¡vyko į UkrainÄ ir buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos padarymÄ , o į Lietuvos RespublikÄ grįžo tik 2016 m. sausį. Taigi, pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ negyveno Lietuvos Respublikoje, jo turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas, nustačius, kad jis ilgiau kaip 12 mėnesių iÅ¡ eilės negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

SantuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) sudarė ne Lietuvos Respublikoje, bet Ukrainoje, taigi, pareiÅ¡kėjas su savo sutuoktine gali susijungti kitoje valstybėje (Ukrainoje), o skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė nenori gyventi Ukrainoje, nepatvirtina ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo dukra ir jo sutuoktinės sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos jau yra pilnamečiai, taigi, ginčijamas sprendimas neužkerta kelio jiems atvykti į UkrainÄ arba kitÄ valstybę, kurioje pareiÅ¡kėjas įgytų teisę gyventi, arba kitais bÅ«dais bendrauti su pareiÅ¡kėju.

Atsakovo nuomone, kitos skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika nevertintinos kaip tokios svarbios, kad nusvertų visuomenės ir valstybės interesus, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik nekeliantys grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai užsieniečiai.Migracijos departamento teigimu, ginčijamÄ sprendimÄ jis priėmė įvertinęs ir pasvėręs pareiÅ¡kėjo poreikį atvykti į Lietuvos RespublikÄ , pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir kitus teisinius gėrius – valstybės ir visuomenės interesus ir saugumÄ , galimÄ grėsmę Å¡iems interesams.

Migracijos departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas kaip ribojanti priemonė yra pateisinama, kadangi jos taikymas bÅ«tinas siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, o ginčijamu sprendimu nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. PareiÅ¡kėjui taikomos priemonės vertintinos kaip proporcingos ir bÅ«tinos siekiamam tikslui – užkirsti keliÄ atvykti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir Å engeno erdvę užsieniečiams, kurių buvimas nepageidaujamas ir vertinamas kaip keliantis grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas dėl ginčijamo sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimÄ neproporcingu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagristÄ , remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. (15/5-9)4U-577 „Dėl draudimo Ukrainos piliečiui V.

M. atvykti į Lietuvos RespublikÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad nuo 2000 m. iki 2009 m. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2009 m. liepos 16 d. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos SÄ jungoje, kuris galiojo iki 2014 m. liepos 16 d. (b. l. 79–82).PareiÅ¡kėjas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė 2016 m. birželio 10 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiÅ¡kėjo sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė (b. l. 91–100).

Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir su juo pateiktus dokumentus, 2016 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (15/4-7) 3I-956/00175, vadovaudamasis UTPÄ® 35 str. 1 d. 1 p. (iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai), atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir, vadovaudamasis UTPÄ® 19 str. 1 p. (nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų) panaikino daugkartinę nacionalinę vizÄ (b. l. 148).2016 m. rugpjūčio 8 d.

Migracijos departamentas priėmė Å¡ioje byloje skundžiamÄ sprendimÄ Nr. (15/5-9)4U-577, kuriuo uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ iki 2019 m. vasario 8 m. (2,5 metų), nes pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei ir nusprendė įvesti į antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi iki 2019 m. vasario 8 d. (b. l. 156–158).Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas UTPÄ® 133 str. 3, 4 ir 5 d., reglamentuojančiomis, kad užsieniečiui gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o skelbia ir centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. SprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.Pagal UTPÄ® 4 str. 2 d. užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetencijÄ Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.Pažymėtina, kad 2016 m. liepos 28 d.

Policijos departamento raÅ¡te Nr. 5-S-6119 teigiama, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, todėl bÅ«tų tikslinga uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui (b. l. 115). VSD 2016 m. liepos 1 d. raÅ¡te Nr. 18-4899 nurodė, kad, nors nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kėjas gali grėsti valstybės saugumu, tačiau pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai (b. l. 133).Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento 2016 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. (15/4-7)3I-956/00175, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza taip pat buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, nes yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas (b. l. 148–151).

Pažymėtina, kad Å¡io Migracijos departamento sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusius Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8706-189/2016.Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, ir iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos apraÅ¡o 12 p. užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ (12.1 p.) arba jis buvo nuteistas už nusikaltimÄ , už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme (12.2 p.).PareiÅ¡kėjo padarytų nusikalstamų veikų faktÄ patvirtina ir Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Voluinės srities nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Informacinio užtikrinimo valdybos iÅ¡duota pažyma, kurioje nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas Kijevo miesto Obolonskio rajono teismo buvo nuteistas už įvykdytÄ nusikaltimÄ pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. (neteisėtas laisvės atėmimas arba žmogaus pagrobimas – neteisėtai atėmė laisvę ar pagrobė mažametį vaikÄ arba du ar daugiau asmenų, arba minėtÄ nusikaltimÄ Ä¯vykdė iÅ¡ anksto susitariusių asmenų grupė, arba nusikaltimas įvykdytas gyvybei ar sveikatai pavojingu bÅ«du, arba sukeliant žmogui fizines kančias, arba panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , arba nusikaltimas vykdytas ilgÄ laikÄ ) ir 187 str. 2 d. (plėšimas – plėšimas įvykdytas iÅ¡ anksto susitariusios grupės asmenų arba asmens, anksčiau teisto už plėšimÄ ar banditizmÄ ) ir jam paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvė atėmimo bausmė.

Minėtoje pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad 2016 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kėjas buvo paleistas, atlikęs bausmę (b. l. 120). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo teistas ir Lietuvoje, t. y. pareiÅ¡kėjas 2009 m. Lietuvoje buvo nuteistas už neteisėtÄ ginklo įsigijimÄ (į laisvę paleistas 2010 m. liepos 7 d.) (b. l. 136). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti Policijos departamento iÅ¡vadomis dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės, todėl, vadovaujantis UTPÄ® 133 str. 3 d., Migracijos departamentas turėjo teisę priimti sprendimÄ uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Teismas pažymi, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas Lietuvoje turi Å¡eimÄ , yra pagrindas tik sutrumpinti draudimo atvykti į LietuvÄ laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37 p. priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į:

1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, ir į Å¡ios institucijos ar įstaigos siÅ«lomÄ draudimo atvykti laikotarpį;

2) užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Tvarkos 38 p. Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, nustatomi Å¡ie draudimo atvykti laikotarpiai: 1) 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai; 2) 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ; 3) 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Vadovaujantis Tvarkos 39 p. Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje. Taigi Å¡eiminių ryÅ¡ių Lietuvoje turėjimas nėra pagrindas apskritai netaikyti draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jei asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo padarytas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu, toks draudimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas siekiamam tikslui.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių 111 p. nustatyta, kad duomenys iÅ¡ nacionalinio sÄ raÅ¡o teikiami Centrinei Å engeno informacinei sistemai (toliau – C.

SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į nacionalinį sÄ raÅ¡Ä , atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas nusprendė perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti į antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ Ä¯vesti remdamasis SIS II reglamento 24 str. 1 d. ir 2 d. pirmÄ ja pastraipa.

SIS II reglamento 24 str. 1 d. nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 2 d. pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad perspėjimas įvedamas, kai 1 d. nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad perspėjimo į antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ Ä¯vedimas dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi iki 2019 m. vasario 8 d. taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. M. (V. M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai              Jolita Rasiukevičienė Margarita Stambrauskaitė Milda Vainienė