2021-03-17 Nr. AB-5556-3-61-3-02726-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-525-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02726-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Klaipėdos sveikatos priežiūros centras) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. T4-129-(1.34) (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą pateikti pakartotinį siuntimą pareiškėjai dėl darbingumo lygio nustatymo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu konstatuota, jog gydytoja J. K. pareiškėjai dėl jos išreikšto nepasitenkinimo gydytojos gydymo taktika, tik rekomendavo kreiptis į kitą šeimos gydytoją, bet neatsisakė teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Šis faktas, pareiškėjos vertinimu, yra neteisingas, nes minėta gydytoja pareiškėjos net neįsileido į savo darbo kabinetą, o atėjus pareiškėjos eilei, pareiškė, jog ji pareiškėjos nepriims. Pareiškėjos vertinimu, atsakovui buvo pateikti melagingi duomenys apie ją. Pareiškėja taip pat nesutiko su išvada, jog laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. pareiškėjai VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė nepažeidžiant teisės aktų. Skunde pažymėjo, jog gydytojos G. D. išrašomuose siuntimuose (pas kitus gydytojus) nebuvo nurodyti kodai arba tikslūs asmens sveikatos sutrikimai. Gydytojai, nesuprasdami ko iš jų tikisi šeimos gydytoja (ką reikia gydyti), prašydavo patikslinti siuntimą. Pareiškėjos vertinimu, minėta gydytoja net išeidavo atostogų, kad nereikėtų pildyti jos medicininių dokumentų. Pareiškėja nurodė, jog pablogėjo jos sveikata. Dėl šių gydytojų pareiškėja kreipėsi į vyr. gydytoją ir prašė jos pagalbos, tačiau ši pareiškėjai parekomendavo susirasti kitą šeimos gydytoją, kitose sveikatos priežiūros įstaigose.

3. Pareiškėjos vertinimu, kadangi gydytoja J. K. atsisakė teikti pagalbą, dėl to ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjos vertinimu, minėta gydytoja ir vyr. gydytoja yra nekompetentingos. Be to, atsakovas nesigilino į pareiškėjos situaciją, formaliai vadovavosi pateiktais dokumentais. Pareiškėja akcentavo, jog medicininiuose dokumentuose, pateiktuose atsakovui, yra pateikti melagingi duomenys.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2019 m. vasario 20 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame nurodė, jog ji VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre (toliau – ir Įstaiga) 2019 m. vasario 19 d. nebuvo priimta pas šeimos gydytoją J. K., nors tuo metu (duomenys neskelbtini), o kita šeimos gydytoja G. D. netinkamai išrašė jai siuntimą į Neįgalumo ir nedarbingumo komisiją, dėl ko pareiškėjai nebuvo nustatytas neįgalumas, nurodė, jog dokumentai nebuvo sutvarkyti nuo 2018 m. balandžio mėn. iki skundo Tarnybai surašymo dienos, t. y. 2019 m. vasario 20 d. Taip pat pareiškėja teigė, jog ji nepagrįstai buvo perrašyta pas kitą šeimos gydytoją. Atsakovas nurodė, kad tais atvejais, kai pacientas nevykdo gydytojų nurodymų, nesutinka su paskirtu gydymu ir kitais būdais reiškia nepasitikėjimą jo kompetencija, gydytojas turi teisę ir net pareigą rekomenduoti kreiptis į kitą tos pačios kvalifikacijos specialistą, kuriuo pacientas galėtų pasitikėti ir vykdyti jo nurodymus, kadangi tai turi tiesioginę įtaką paciento sveikatai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo akivaizdžiai nepatenkinta šeimos gydytojos J. K. gydymo taktika: nesutiko su gydytojos išvadomis, vengė gydytojos rekomendacijų, ištyrimo. Todėl šeimos gydytoja turėjo pagrįstą teisę rekomenduoti pareiškėjai pakeisti šeimos gydytoją. Įstaiga galėjo suteikti kito šeimos gydytojo paslaugas nesukeliant pareiškėjai papildomų nepatogumų. Be to, tai nebuvo pirma pareiškėjos šeimos gydytoja Įstaigoje – pareiškėja neginčijo, kad ir su kita šeimos gydytoja G. D. buvo kilęs konfliktas. Atsakovo nuomone, pareiškėjos pirminiame skunde Tarnybai išdėstytos aplinkybės bei Įstaigos pateikti paaiškinimai sutampa ir liudija tokias aplinkybes: tarp pacientės ir jos šeimos gydytojos buvo kilęs konfliktas, pacientei buvo rekomenduota pasirinkti kitą šeimos gydytoją. Pacientę priimti sutiko šeimos gydytoja V. V.. Atsakovas pažymėjo, jog šios gydytojos veiksmų pareiškėja neskundė. Be to, Įstaiga Tarnybai pateikė pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. pasirašytą prašymą gydytis pas kitą pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytoją. Prašymo gydytis pas kitą gydytoją autentiškumo pareiškėja neginčijo. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog tą pačią dieną ji buvo priimta savo naujosios šeimos gydytojos.

6. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog skunde pareiškėja nurodė, jog ji kreipėsi į Įstaigos vyr. gydytoją ir prašė jos pagalbos, tačiau pastaroji liepė susirasti kitą šeimos gydytoją kitose sveikatos priežiūros įstaigose ir išsiregistruoti iš Įstaigos. Pareiškėja įspėjo, jog kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau vyr. gydytoja atsakė, kad pareiškėja gali rašyti skundus kam nori, kad ji nieko nebijo. Atsakovas pažymėjo, jog skunde Tarnybai pareiškėja šių aplinkybių nenurodė – ji teigė, kad be pareiškėjos žinios buvo perrašyta pas kitą šeimos gydytoją.

7. Dėl gydytojos G. D. veiksmų pareiškėja skunde teigė, jog gydytojos siuntimai buvo netikslūs, kiti gydytojai nesuprasdavo, ko iš jo tikisi šeimos gydytoja. Atsakovo teigimu, šių aplinkybių pareiškėja nebuvo nurodžiusi skunde Tarnybai. Pažymėjo, jog asmuo, kreipdamasis į Tarnybą, privalo išsamiai aprašyti ginčijamą situaciją. Pareiškėjos skunde Tarnybai gydytoja G. D. buvo paminėta tik netinkamai užpildyto siuntimo darbingumui nustatyti kontekste. Tarnyba patikrino šią aplinkybę ir nustatė, jog siuntimas darbingumo lygiui nustatyti buvo užpildytas tinkamai, pareiškėjai buvo nustatytas naujas darbingumo lygis. Kitų gydytojos siuntimų tinkamumo Tarnyba neturėjo pagrindo nagrinėti (ir skunde teismui pareiškėja konkrečiai nenurodė, kurie siuntimai buvo išduoti netinkamai).

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą (toliau – ir NDNT) buvo siųstą ne kartą. 2017 m. liepos 12 d. pareiškėjai buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas. Pareiškėja į NDNT buvo siųsta ir vėliau (2018 m. kovo 12 d.). Skunde Tarnybai pareiškėja buvo nurodžiusi, kad dokumentai į NDNT nebuvo paruošti nuo 2018 m. balandžio mėn., tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. kovo 12 d. buvo ištirta NDNT ir jai buvo nustatytas naujas darbingumo lygis, Tarnyba turėjo teisę konstatuoti, kad pareiškėjos ginčijama aplinkybė, jog jai nebuvo tinkamai paruošti dokumentai į NDNT, yra nepagrįsta, o Įstaiga paslaugas suteikė tinkamai. Jeigu pareiškėja manė, jog jai buvo netinkamai nustatytas darbingumo lygis, ji turėjo kreiptis į savo NDNT teritorinį skyrių. NDNT išvados apskundimo tvarka pareiškėjai buvo nurodyta NDNT Klaipėdos teritorinio skyriaus 2017 m. liepos 12 d. rašte. Be to, po 2018 m. kovo 12 d. NDNT išvados registruota keletas pareiškėjos apsilankymų Įstaigoje. Tarnyba vertino, kad sprendžiant pagal pareiškėjos NDNT 2018 m. kovo 12 d. išvados išsakytus nusiskundimus padaryta išvada, kad nebuvo duomenų, jog pareiškėjos sveikatos būklė pasikeitė (pablogėjo), atsirado naujų susirgimų, dėl kurių būtų pagrindas pacientę siųsti pakartotiniam įvertinimui į NDNT.

9. Dėl pareiškėjos prašymo išduoti siuntimą į NDNT pareiškėjai buvo paaiškinta, jog Tarnyba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų, bei vykdo pacientų teisių priežiūrą ir atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus, kurių metu nustatoma pacientui teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tarnyba neišduoda siuntimų į NDNT. Būklei blogėjant, pareiškėjai buvo rekomenduota kreiptis į savo šeimos gydytoją.

10. Atsakovo teigimu, Tarnybos patikrinimo dėl pacientui teiktų paslaugų kokybės išvados daromos vadovaujantis oficialiais paciento medicininiais dokumentais, kaip tiksliausiai ir objektyviausiai praeities įvykį užfiksavusiais informacijos šaltiniais. Įvairių asmenų paaiškinimai bei kt. duomenys vertinami kaip papildomi duomenys. Dėl A. Z. parodymų, Tarnyba atkreipė dėmesį, jog jis yra pareiškėjos įgaliotas atstovas, turintis teisę veikti pareiškėjos vardu ir atstovauti jos interesams.

11. Atsakovo vertinimu, Tarnybos ataskaita ir jos pagrindu priimtas Įsakymas buvo priimti tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus pareiškėjos klinikinį atvejį, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjos L. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą

13. Teismas šioje administracinėje byloje, inter alia (be kita ko), nustatė, kad pareiškėja 2019 m. vasario 20 d. pateikė skundą Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriame nurodė, jog 2019 m. vasario 19 d. gydytoja J. K. atsisakė gydyti pareiškėją, nors ši tuo metu (duomenys neskelbtini). Skunde paaiškino, jog prieš metus nukentėjo taip pat nuo gydytojos G. D. veiksmų, pareiškėjai teko kreiptis į L. V., kuri neigiamai atsiliepė apie pareiškėją ir nurodė, jog ši yra sveika ir neserga. Skunde taip pat nurodė, jog gydytoja G. D. netinkamai išrašė siuntimą nedarbingumo lygio nustatymui, dėl ko jai nebuvo nustatytas neįgalumas, nurodė, jog dokumentai nebuvo sutvarkyti nuo 2018 m. balandžio mėn. iki skundo surašymo dienos, t. y. 2019 m. vasario 20 d. Pareiškėja taip pat skunde nurodė, jog ji nepagrįstai buvo perrašyta pas kitą šeimos gydytoją. Minėtą skundą pareiškėja papildė 2019 m. kovo 1 d. ir kovo 5 d.

14. Taip pat teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 19 d. Tarnyba priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-59/2019 ataskaitą Nr. D17-101-(1.27) (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitoje nurodyta, jog patikrinimo objektas: 1) pareiškėjos teigimu, 2018 m. balandžio mėn. be jos sutikimo Įstaigos vyriausioji gydytoja L. V. ją iš šeimos gydytojos J. K., jai atsisakius teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prirašė prie šeimos gydytojos V. V., šeimos gydytoja J. K. neparuošė medicinos dokumentų dėl jai neįgalumo grupės nustatymo, laukusi 40 dienų konsultacijos, 2019 m. vasario 19 d. J. K. nebuvo priimta, visi gydytojai nusistatę prieš ją; 2) pareiškėja nori, kad jai būtų išduotas siutimas į NDNT, ištirtas J. K. atsisakymo gydyti faktas, taip pat panaikintas gydytojos licencijos galiojimas, paskirtos drausminės nuobaudos Įstaigai ir jos gydytojams. Ataskaitoje pažymima, jog atlikus patikrinimą pagal pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. skundą Įstaigoje pažeidimų nenustatyta, Įstaiga pareiškėjai atsakė 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. Š-1/66 „Dėl Jūsų skundo“, pažymint, kad po gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijų, Įstaigos gydytojų konsiliumo, dalyvaujant Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjui bei gydytojų konsultacinės komisijos nariams pareiškėja buvo nukreipta į NDNT, kuri ją pripažino darbinga. Pakartotiniam darbingumo lygio nustatymui asmuo nukreipiamas atsiradus naujiems susirgimams (pakitus sveikatos būklė). Kadangi apie pareiškėjos sveikatos pakitimus asmens sveikatos istorijoje duomenų nebuvo, nebuvo ir pagrindo pakartotinai nukreipti pareiškėją į NDNT. Pareiškėjai išreiškus didelį nepasitenkinimą gydytojos J. K. darbu ir elgesiu, gydytoja atsisakė priimti pacientę, todėl ši buvo nukreipta gydytis pas šeimos gydytoją V. V. – vienintelę Įstaigos gydytoją, sutikusią priimti pacientę. Todėl dėl tolimesnių sveikatos problemų reikia registruotis pas šią gydytoją. Pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles, norint patekti pas gydytoją, būtina išankstinė registracija.

15. Teismas dėl šeimos gydytojos J. K. atsisakymo gydyti pareiškėją ir jos nepriėmimo pas šeimos gydytoją 2018 m. vasario 19 d., nustatė, kad gydytoja J. K. pareiškėjai įrašu sveikatos istorijoje tik rekomendavo gydytis pas kitą šeimos gydytoją. Minėtos gydytojos rašytinio atsisakymo gydyti pareiškėją sveikatos istorijoje nėra, todėl Tarnyba pateikti minėto dokumento pareiškėjai negalėjo. Tarnybai pateiktose pareiškėjos išankstinės rezervacijos pas gydytojus išklotinėse nebuvo informacijos, kad pareiškėja buvo iš anksto užsiregistravusi pas kurį nors šeimos gydytoją 2019 m. vasario 19 d. Pareiškėjai šeimos gydytojo paslaugos 2019 m. vasario 19 d. buvo suteiktos.

16. Teismas dėl pareiškėjos neteisėto prirašymo pas šeimos gydytoją V. V., pažymėjo, kad Įstaiga Tarnybai pateikė pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. pasirašytą prašymą gydytis pas kitą pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytoją – V. V..

17. Teismas dėl Įstaigos vadovybės medicinos personalo nuteikimo prieš pareiškėją, dėl medicinos personalo patyčių pacientės atžvilgiu, nurodė, kad Ataskaitoje paaiškinama, jog dėl neetiško sveikatos priežiūros specialistų elgesio galima kreiptis į Lietuvos bioetikos komitetą.

18. Teismas dėl prašymo konstatuoti, kad pareiškėja ne tik nebuvo siunčiama į NDNT neįgalumui nustatyti, bet ir nebuvo paskirtas gydymas, kuris būtų padėjęs išvengti neįgalumo, nurodė, kad patikrinimo metu Tarnyba nustatė, jog pareiškėjai Įstaiga 2018 m. vasario 27 d. išdavė siuntimą Nr. N-77 darbingumo lygiui nustatyti į NDNT. 2018 m. balandžio 23 d. pareiškėjai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pratęstas iki 2018 m. gegužės 3 d., pareiškėjai neatvykus į priėmimą pas gydytoją, nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas. 2018 m. birželio 19 d. paskirtos (duomenys neskelbtini) konsultacijos. 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjai buvo paskirtas atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimas, paskirtas medikamentinis gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 4 d. Sveikatos būklei pagerėjus nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas. Sveikatos istorijoje daugiau įrašų, kad pareiškėja lankėsi Įstaigoje, nėra, todėl nėra ir duomenų, kad pareiškėjos sveikatos būklė pasikeitė (pablogėjo), atsirado naujų susirgimų, taigi nebuvo pagrindo pareiškėjos siųsti į NDNT.

19. Dėl prašymo Tarnybai išduoti pareiškėjai siuntimą į NDNT, teismas nustatė, kad Tarnyba paaiškino, jog ji pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų bei vykdo pacientų teisių priežiūrą ir atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus, kurių metu nustatoma pacientui teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, todėl Tarnyba neišduoda siuntimų į NDNT, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į savo šeimos gydytoją.

20. Teismas dėl Įstaigos gydytojų pareiškėjai padarytos žalos nustatymo bei patirtos turtinės ir neturtinės žalos, nustatė, kad Tarnyba Ataskaitoje paaiškino, jog ji nagrinėja pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, o atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą. Pacientai, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl dėl žalos atlyginimo pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į minėtą instituciją.

21. Dėl drausminių nuobaudų skyrimo Įstaigos vadovybei ir gydytojams, teismas nurodė, kad Tarnyba, nustačiusi pažeidimus, turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; turėti kitas Sveikatos priežiūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Ataskaitoje konstatuota, jog šiuo atveju pažeidimų nenustatyta, todėl licencijas stabdyti ir nuobaudas skirti nėra teisinio pagrindo. Ataskaitoje taip pat konstatuota, kad Įstaigos gydytoja J. K. pareiškėjai parengė ir išdavė 2018 m. vasario 27 d. siuntimą į NDNT Nr. N-77 dėl darbingumo lygio nustatymo. 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Gydytoja J. K. pareiškėjai dėl jos išreikšto nepasitenkinimo gydytojos gydymo taktika, pareiškėjai tik rekomendavo kreiptis į kitą šeimos gydytoją, bet neatsisakė teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjai 2019 m. vasario 19 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikė šeimos gydytoja V. V., pas kurią pacientė 2019 m. vasario 19 d. prisirašė. Tarnyba konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjai Įstaigoje darbingumo lygiui nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. 2019 m. birželio 19 d. buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjai Įstaigoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

22. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdyje pabrėžė, kad ji nesutinka su Įsakyme nurodytomis aplinkybėmis, nurodė, kad jos neatitinka tikrovės, todėl, esą, skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, ir nepagrįstas.

23. Teismas įvertino, kad Įsakymo sudėtine dalimi yra Ataskaita, kurioje detaliai atsakyta į pareiškėjos skunde ir jo papildymuose išdėstytus klausimus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad aplinkybės, nustatytos Ataskaitoje, yra neatitinkančios tikrovės. Teismas akcentavo, jog Tarnybos patikrinimo dėl pacientui teiktų paslaugų kokybės išvados daromos vadovaujantis oficialiais paciento medicininiais dokumentais, kaip tiksliausiai ir objektyviausiai praeities įvykį užfiksavusiais informacijos šaltiniais: tai šioje byloje ir buvo padaryta. Įvairių asmenų paaiškinimai bei kt. duomenys vertinami kaip papildomi duomenys. Teismas sudarė galimybę pasisakyti liudytojui J. Š., tačiau liudytojo J. Š. paaiškinimai teismui nesukėlė jokių abejonių Ataskaitoje nurodytų aplinkybių tikrumu. Be to, liudytojas tiesiogiai aplinkybių nematė, tik nurodė, kad pareiškėjai labai skauda, kad ji blogai jaučiasi. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (ji nurodoma ir pareiškėjos skunde), kuri taikytina žalos atlyginimo bylose, kai pacientas reikalauja žalos atlyginimo iš jam medicinos paslaugas teikusių gydytojų. Teismo vertinimu, minėtoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje administracinėje byloje negali būti taikoma, nes ji neturi teisinės reikšmės šioje byloje.

24. Šiame kontekste teismas paminėjo, kad pareiškėjos netenkino ją gydžiusios šeimos gydytojos, jų kompetencija (teismo posėdyje pareiškėjos atstovas tai pavadino ne konfliktais, o medicinos paslaugų kokybės netenkinimu), kad ji pati pasirašė prašymą gydytis pas kitą pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytoją – V. V., kad 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2018 m. birželio 5 d. sprendime Nr. SS-1129 minėtas darbingumas buvo patvirtintas. Taigi, teismas, išanalizavęs pateiktų aplinkybių visetą, išklausęs proceso šalis, padarė išvadą, kad pareiškėja, jos atstovas skirtingai vertina tas pačias faktines aplinkybes, jas kitaip interpretuoja, tačiau teigti, kad Tarnyba nenustatė aplinkybių, jas kaip nors iškraipė, nebuvo jokio pagrindo.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nekilo abejonių Ataskaitoje nurodomų aplinkybių tikrumu, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo naikinti Ataskaita besiremiantį Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. T4-129-(1.34).

26. Kitas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pakartotinį siuntimą pareiškėjai dėl darbingumo lygio nustatymo taip pat teismo negalėjo būti tenkinamas. Tarnyba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų bei vykdo pacientų teisių priežiūrą ir atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus, kurių metu nustatoma pacientui teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Teismas sprendė, kad Tarnyba neišduoda siuntimų į NDNT.

III. 27. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, panaikinti Tarnybos 2019 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. T4-129-(1.34) ir įpareigoti atsakovą pateikti pakartotinį siuntimą pareiškėjai dėl darbingumo lygio nustatymo. Taip pat pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pakartoja skunde nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus. Taip pat, pareiškėja cituoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 6 dalį ir teigia, kad buvo pažeistos jos teisės į normalų gydymą ir priežiūrą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog Tarnybai yra pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Šiuo atveju, atsakovas kontroliuoja ne asmens priežiūros paslaugų kokybę, o statistinių duomenų kontrolę pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja tvirtina, kad atsakovas klaidino teismą remdamasis statistiniais duomenimis, o suklaidintas teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes pareiškėjos atžvilgiu, dėl to teismas priėmė klaidingą sprendimą.

29. Pareiškėja nesutinka, kad Įsakymo sudėtine dalimi yra Ataskaita, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad aplinkybės, nustatytos Ataskaitoje, yra neatitinkančios tikrovės. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime formaliai vertino visumą atsakovo Ataskaitoje pateiktų išvadų, nebuvo vertinta detaliai nei viena pareiškėjos galima ligos diagnozė arba pakartotinio siuntimo pas tuos pačius gydytojus priežastis. Teisės normų aktų pažeidimas pasireiškė būtent tuo, kad nebuvo analizuojama pažeidimų visuma. Be to, pirmosios instancijos teismas detalizavo tik statistinius duomenis, bet ne gydytojų J. K., G. D., vyr. gydytojos pažeidimų faktus.

30. Pareiškėjos teigimu, teismas neteisingai įvertino liudytojo J. Š. liudijimą apie gydytojos J. K. neteisėtus veiksmus. Buvo liudijama apie tai, jog gydytoja atsisakė teikti pareiškėjai asmens priežiūros sveikatos paslaugas ir neįleido į darbo kabinetą, o kitais liudijimais J. Š. liudijo sveikatos būseną iš pareiškėjos pasisakymų.

31. Pareiškėjos nuomone, jos atstovas A. Z. teisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinė atsakomybė gali būti, bet kokia kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atitikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Pareiškėja teigia, jog gydytojos G. D. nekompetencija, pareiškėjai išrašyti siuntimai be ligos kodų, gydytojos J. K. įžūlus atsisakymas teikti pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vyr. gydytojos L. V. nurodymas pareiškėjai susirasti kitą gydymo įstaigą, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

32. Pareiškėja pabrėžia, kad taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką konstatuodamas, kad tokia praktika taikytina žalos atlyginimo bylose, kadangi pateiktose praktikose apie žalos atlyginimą nėra pateikta nei vieno žodžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama apie gydytojo atsakomybę pacientui kaip atsakomybės rūšį bei padarytą sveikatai žalą. Taip pat pareiškėja akcentuoja, jog atsakovas klaidino teismą statistiniais duomenimis Ataskaitoje, kurioje nebuvo konkretizuotas atskiras vizitas pas gydytoją bei nustatyta ligos priežastis ar tikra diagnozė.

33. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

34. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos vertinimu, jog Tarnyba suklaidino pirmosios instancijos teismą statistiniais duomenimis, o suklaidintas teismas neįvertino kiekvienos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju jokie statistiniai duomenys pateikti nebuvo: Ataskaitoje įvertintos konkrečios pareiškėjos skunde paminėtos aplinkybės, atsiliepime bei posėdžio metu Tarnybos pozicija nesikeitė, pareiškėjai ir jos atstovui buvo išsamiai paaiškintos atitinkamos išvados. Tarnyba taip pat pateikė teismui visą bylos nagrinėjimo Tarnyboje medžiagą, kurios autentiškumo pareiškėja neginčija, todėl teismas turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus ir priimti objektyvų sprendimą.

35. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja į teismo posėdį kvietė liudyti J. Š., tačiau jo liudijimo metu paaiškėjo, jog jis tiesiogiai aplinkybių nematė ir iš esmės rėmėsi tik pačios pareiškėjos ir jos atstovo A. Z. įvykių pasakojimais. Todėl, atsakovo nuomone, toks liudijimas negalėjo sukelti pagrįstų abejonių Tarnybos Ataskaita, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas savo sprendime.

36. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos atstovo cituojama teismų praktika, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taikytina žalos sveikatai atlyginimo bylose, kai būtina įvertinti, ar atitinkami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar konkretaus asmens sveikatos priežiūros specialisto veiksmai ar neveikimas turėjo ar galėjo turėti įtakos konkrečioms atsiradusioms pasekmėms. Teisės aktai, reglamentuojantys Tarnybos kompetenciją, nesuteikia jai įgaliojimų ir nepriskiria funkcijų, susijusių su priežastinio ryšio nustatymo klausimų nagrinėjimu. Taigi, Tarnyba nenustatinėja priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ar neveikimo, galėjusių sukelti ar sukėlusių neigiamas pasekmes asmens sveikatai, ir konkrečių sukeltų pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, jog teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., 1991 m. spalio 29 d. sprendimą byloje Helmers prieš Švediją (pareiškimo Nr. 11826/85), 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Lundevall prieš Švediją (pareiškimo Nr. 38629/97).

38. Šiuo atveju pareiškėja nepateikia jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, ginčui teisingai išspręsti yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodo jokių kliūčių, dėl kurių ji ar kiti bylos proceso dalyviai savo paaiškinimų negalėtų pateikti teismui raštu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai sudaryta galimybė savo paaiškinimus teismo posėdyje pateikti žodžiu ir ji šia teise pasinaudojo (teismo posėdyje dalyvavo ir pareiškėja, ir jos atstovas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad, administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjos teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. T4-129-(1.34), kuriuo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjai VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. vasario 20 d. pateikė skundą Sveikatos apsaugos ministerijai (II t., b. l. 83–85), kurį papildė 2019 m. kovo 1 d. (II t., b. l. 91–92) ir kovo 5 d. (II t., b. l. 88). Tarnyba 2019 m. birželio 19 d. priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-59/2019 ataskaitą Nr. D17-101-(1.27) (I t., b. l. 34–39). Ataskaitoje nurodė, jog patikrinimo objektas: 1) pareiškėjos teigimu, 2018 m. balandžio mėn. be jos sutikimo Įstaigos vyriausioji gydytoja L. V. ją iš šeimos gydytojos J. K., jai atsisakius teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prirašė prie šeimos gydytojos V. V., šeimos gydytoja J. K. neparuošė medicinos dokumentų dėl jai neįgalumo grupės nustatymo, laukusi 40 dienų konsultacijos, 2019 m. vasario 19 d. J. K. nebuvo priimta, visi gydytojai nusistatę prieš ją; 2) pareiškėja nori, kad jai būtų išduotas siutimas į NDNT, ištirtas J. K. atsisakymo gydyti faktas, taip pat panaikintas gydytojos licencijos galiojimas, paskirtos drausminės nuobaudos Įstaigai ir jos gydytojams. Ataskaitoje pažymima, jog atlikus pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. skundą Įstaigai pažeidimų nenustatyta, Įstaiga pareiškėjai atsakė 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. Š-1/66 „Dėl Jūsų skundo“, pažymint, kad po gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijų, Įstaigos gydytojų konsiliumo, dalyvaujant Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjui bei gydytojų konsultacinės komisijos nariams pareiškėja buvo nukreipta į NDNT, kuri ją pripažino darbinga. Pakartotiniam darbingumo lygio nustatymui asmuo nukreipiamas atsiradus naujiems susirgimams (pakitus sveikatos būklė). Kadangi apie pareiškėjos sveikatos pakitimus asmens sveikatos istorijoje duomenų nebuvo, nebuvo ir pagrindo pakartotinai nukreipti pareiškėją į NDNT. Pareiškėjai išreiškus didelį nepasitenkinimą gydytojos J. K. darbu ir elgesiu, gydytoja atsisakė priimti pacientę, todėl ši buvo nukreipta gydytis pas šeimos gydytoją V. V. – vienintelę Įstaigos gydytoją, sutikusią priimti pacientę. Todėl dėl tolimesnių sveikatos problemų reikia registruotis pas šią gydytoją. Pagal Įstaigos vidaus tvarkos taisykles, norint patekti pas gydytoją, būtina išankstinė registracija.

42. Ataskaitoje taip pat atsakyta į pareiškėjos skunde keliamus klausimus:

42.1. Dėl šeimos gydytojos J. K. atsisakymo gydyti pareiškėją ir jos nepriėmimo pas šeimos gydytoją 2018 m. vasario 19 d., nurodyta, kad gydytoja J. K. pareiškėjai įrašu sveikatos istorijoje tik rekomendavo gydytis pas kitą šeimos gydytoją. Minėtos gydytojos rašytinio atsisakymo gydyti pareiškėją sveikatos istorijoje nėra, todėl Tarnyba pateikti minėto dokumento pareiškėjai negalėjo. Tarnybai pateiktose pareiškėjos išankstinės rezervacijos pas gydytojus išklotinėse nebuvo informacijos, kad pareiškėja buvo iš anksto užsiregistravusi pas kurį nors šeimos gydytoją 2019 m. vasario 19 d. Pareiškėjai šeimos gydytojo paslaugos 2019 m. vasario 19 d. buvo suteiktos.

42.2. Dėl pareiškėjos neteisėto prirašymo pas šeimos gydytoją V. V. nurodyta, kad Įstaiga Tarnybai pateikė pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. pasirašytą prašymą gydytis pas kitą pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytoją – V. V..

42.3. Dėl Įstaigos vadovybės medicinos personalo nuteikimo prieš pareiškėją, dėl medicinos personalo patyčių pacientės atžvilgiu, Ataskaitoje paaiškinta, jog dėl neetiško sveikatos priežiūros specialistų elgesio galima kreiptis į Lietuvos bioetikos komitetą.

42.4. Dėl prašymo konstatuoti, kad pareiškėja ne tik nebuvo siunčiama į NDNT neįgalumui nustatyti, bet ir nebuvo paskirtas gydymas, kuris būtų padėjęs išvengti neįgalumo nurodyta, kad patikrinimo metu Tarnyba nustatė, jog pareiškėjai Įstaiga 2018 m. vasario 27 d. išdavė siuntimą Nr. N-77 darbingumo lygiui nustatyti į NDNT. 2018 m. balandžio 23 d. pareiškėjai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pratęstas iki 2018 m. gegužės 3 d., pareiškėjai neatvykus į priėmimą pas gydytoją, nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas. 2018 m. birželio 19 d. paskirtos (duomenys neskelbtini) konsultacijos. 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjai buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) tyrimas, paskirtas medikamentinis gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 4 d. Sveikatos būklei pagerėjus nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas. Sveikatos istorijoje daugiau įrašų, kad pareiškėja lankėsi Įstaigoje, nėra, todėl nėra ir duomenų, kad pareiškėjos sveikatos būklė pasikeitė (pablogėjo), atsirado naujų susirgimų, taigi nebuvo pagrindo pareiškėjos siųsti į NDNT.

42.5. Dėl prašymo Tarnybai išduoti pareiškėjai siuntimą į NDNT paaiškinta, kad ji pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų bei vykdo pacientų teisių priežiūrą ir atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus, kurių metu nustatoma pacientui teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tarnyba neišduoda siuntimų į NDNT, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į savo šeimos gydytoją.

42.6. Dėl Įstaigos gydytojų pareiškėjai padarytos žalos nustatymo bei patirtos turtinės ir neturtinės žalos Ataskaitoje paaiškinta, kad Tarnyba nagrinėja pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, o atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą. Pacientai, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl dėl žalos atlyginimo pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į minėtą instituciją.

42.7. Dėl drausminių nuobaudų skyrimo Įstaigos vadovybei ir gydytojams Ataskaitoje nurodyta, kad Tarnyba, nustačiusi pažeidimus, turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; turėti kitas Sveikatos priežiūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Ataskaitoje konstatuota, jog šiuo atveju pažeidimų nenustatyta, todėl licencijas stabdyti ir nuobaudas skirti nėra teisinio pagrindo.

43. Ataskaitoje konstatuota, kad Įstaigos gydytoja J. K. pareiškėjai parengė ir išdavė 2018 m. vasario 27 d. siuntimą į NDNT Nr. N-77 dėl darbingumo lygio nustatymo. 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Gydytoja J. K. pareiškėjai dėl jos išreikšto nepasitenkinimo gydytojos gydymo taktika, tik rekomendavo kreiptis į kitą šeimos gydytoją, bet neatsisakė teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjai 2019 m. vasario 19 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikė šeimos gydytoja V. V., pas kurią pacientė 2019 m. vasario 19 d. prisirašė. Tarnyba konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjai Įstaigoje darbingumo lygiui nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

44. Tarnyba 2019 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą Įsakymą (I t., b. l. 41).

45. Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame teigė, kad nesutinka su Įsakyme nurodytomis aplinkybėmis, nes jos neatitinka tikrovės, todėl skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, ir nepagrįstas.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Įsakymo sudėtine dalimi yra Ataskaita, kurioje detaliai atsakyta į pareiškėjos skunde ir jo papildymuose išdėstytus klausimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad aplinkybės, nustatytos Ataskaitoje, yra neatitinkančios tikrovės. Teismas sudarė galimybę pasisakyti liudytojui J. Š., tačiau liudytojas tiesiogiai aplinkybių nematė, tik nurodė, kad pareiškėjai labai skauda, kad ji blogai jaučiasi. Teismas sprendė, kad pareiškėjos atstovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje administracinėje byloje negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktų aplinkybių visetą, išklausęs proceso šalis, padarė išvadą, kad pareiškėja, jos atstovas, skirtingai vertina tas pačias faktines aplinkybes, jas kitaip interpretuoja, tačiau teismui nekilo abejonių dėl Ataskaitoje nurodytų aplinkybių tikrumo. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pakartotinį siuntimą pareiškėjai dėl darbingumo lygio nustatymo taip pat teismo negalėjo būti tenkinamas, nes Tarnyba neišduoda siuntimų į NDNT.

47. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Tarnybos Ataskaita bei Įsakymas buvo priimti tinkamai neišnagrinėjus skundo aplinkybių.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjos nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjos nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad nėra pagrindo abejoti Ataskaitoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, nurodomų aplinkybių tikrumu, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymą. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pakartoja skundų, teiktų Tarnybai ir teismui, argumentus, tvirtindama, kad teismas juos išnagrinėjo netinkamai. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

49. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktą, Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 31 d.), o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 30 d.).

50. Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017). Dar daugiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1033/2014, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1202-552/2018).

51. Akcentuotina, jog nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (priežiūrą) vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. A-298-602/2019).

52. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su Ataskaitos išvadų vertinimu ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas atsakovo. Vadovaujantis Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 12 punktu, asmuo, teikiantis skundą Tarnybai, be kita ko, turi nurodyti skundo dalyką (esmę) – pažeistas paciento teises ar teisėtus interesus, suteiktas arba nesuteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodant asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir, jei žinoma, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmai skundžiami, taip pat, kuo tikslesnis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpį, kitas aplinkybes. Minėta teisės akto nuostata leidžia apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir nustatyti atliekamo patikrinimo objektą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos skunde Tarnybai nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, jog pareiškėja teigė, jog 2018 m. balandžio mėnesį be jos sutikimo sveikatos centro vyriausioji gydytoja L. V. ją iš šeimos gydytojos J. K., jai atsisakius teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prirašė prie šeimos gydytojos V. V., šeimos gydytoja J. K. neparuošė medicinos dokumentų dėl jai neįgalumo grupės nustatymo, laukusi 40 dienų konsultacijos, 2019 m. vasario 19 d. gydytojos J. K. nebuvo priimta, visi gydytojai nusistatę prieš ją. Pareiškėja norėjo, kad jai būtų išduotas siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją, ištirtas gydytojos J. K. atsisakymo gydyti faktas, taip pat panaikintas gydytojos licencijos galiojimas, paskirtos drausminės nuobaudos sveikatos centro vadovui ir gydytojams. Teisėjų kolegija, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būtent šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir tapo Tarnybos patikrinimo objektu. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Tarnyba priėmė Ataskaitą, kurioje detaliai atsakė į pareiškėjos skunde (jo papildymuose) keliamus klausimus.

53. Teisėjų kolegija, nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad Tarnyba suklaidino pirmosios instancijos teismą statistiniais duomenimis, o suklaidintas teismas neįvertino kiekvienos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, nei Ataskaitoje, nei atsakovo teismui pateiktuose dokumentuose, nėra pateikiami jokie statistiniai duomenys. Ataskaitoje įvertintos tik pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, o atsakovas, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, išsamiai paaiškino atitinkamas Ataskaitoje padarytas išvadas. Be to, teisėjų kolegija, sutinka su atsakovo nuomone, kad Tarnybai pateikus teismui visą bylos nagrinėjimo Tarnyboje medžiagą, kurios autentiškumo pareiškėja neginčijo, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybes tinkamai įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus ir priimti objektyvų sprendimą.

54. Dėl J. Š. liudijimo, teisėjų kolegija nustatė, kad teismo posėdyje, šis liudytojas paaiškino apie pareiškėjos sveikatos būklę, kitas aplinkybes, ir nurodė, jog tiesiogiai aplinkybių nematė ir rėmėsi pareiškėjos įvykių pasakojimu. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog liudytojo J. Š. paaiškinimai teismui nesukėlė jokių abejonių Ataskaitoje nurodytų aplinkybių tikrumu.

55. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2010 vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-77/2010, 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016), kuri taikytina žalos atlyginimo bylose, kai pacientas reikalauja žalos atlyginimo iš jam medicinos paslaugas teikusių gydytojų, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėtoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali būti taikoma, nes ji neturi teisinės reikšmės šioje administracinėje byloje.

56. Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir, papildomai atsakiusi į esminius pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, dėl likusių argumentų, kurie neturi įtakos bylos baigčiai, atskirai nepasisako.

57. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimo bei materialiosios teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan