2019-09-05 Nr. AB-16833-3-63-3-01664-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1566-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01664-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. J. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (1.32) GK1-3 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar.5-1064 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nutarus Žemės sklypą padalyti į atskirus sklypus, pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyrių dėl formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimo. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2017 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 12VĮ-62-(14.12.2.) nusprendė pradėti rengti Projektą ir 2017 m. sausio 31 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-560-(14.12.36) (toliau – ir Projekto rengimo reikalavimai). Administracijos direktorius 2017 m. vasario 6 d. išdavė reikalavimus Projektui Nr. (12.13)Ar.5-130 (toliau – ir Reikalavimai Projektui). Projektu Žemės sklypas, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdo, dalijamas į žemės sklypus, kuriems užstatymo reglamentai nenustatomi, inžineriniai tinklai neprojektuojami. Į pertvarkomą teritoriją patenkama iš magistralinio kelio Klaipėda – Liepoja per D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekimas į kiekvieną naujai formuojamą žemės sklypą numatomas juose suprojektuojant ir siūlant nustatyti tarnaujančius kelio servitutus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad parengtas Projektas buvo du kartus derintas su atitinkamomis institucijomis ir visos institucijos, išskyrus atsakovą, sutiko derinti Projektą. Atsakovas 2017 m. liepos 4 d. rašte Nr. (12.13)Ar.5-869 atsisakymo derinti Projektą pagrindu nurodė tai, kad būtina patikslinti informaciją apie siūlomus susisiekimo komunikacijų sprendinius, kadangi nėra pateikta informacija apie servitutinio kelio pasirinkimo motyvus. Pareiškėjas paaiškino, kad pakartotinai teikiant Projektą derinti, jo sprendiniai nebuvo keičiami, tačiau buvo pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame pateikti motyvai, kodėl nėra galimybės planuojamoje teritorijoje įrengti gatvę ar pakeisti žemės naudojimo būdą į „susisiekimo komunikacijos ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos“, pabrėžta, jog planuojamos teritorijos viduje judėti racionaliausia būtų nustatomais servitutais, kadangi jie leidžiami pagal Administracijos direktoriaus išduotus Reikalavimus Projektui. Atsakovas neatsižvelgė į nurodytus pareiškėjo motyvus ir 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pakartotinai atsisakė derinti Projektą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas buvo apskųstas Komisijai, kuri Sprendimu atsisakė tenkinti skundą ir paliko galioti 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad dėl Komisijos Sprendimo neturi galimybės pasisakyti, nes jis nemotyvuotas, todėl jam nežinomi nei faktiniai, nei teisiniai tokio sprendimo priėmimo pagrindai. Atsakovo sprendimuose, kuriais atsisakyta suderinti Projektą, prašoma pagrįsti parinkto servitutinio kelio ir infrastruktūros koridoriaus tinkamumą numatomai veiklai vystyti, nurodant, jog reikalinga nustatyti projektuojamo privažiavimo kelio pogrupį (kelias ar gatvė), todėl ginčas kilo teritorijų planavimo metu dėl susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros parinkimo planuojamoje teritorijoje. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas siekia, kad planuojamoje teritorijoje būtų įrengtas ne servitutinis kelias, bet D kategorijos gatvė su raudonosiomis linijomis, skirta nuo bendrojo naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvės privažiuoti prie suplanuotų sklypų.

5. Pareiškėjo vertinimu, visi Projekto sprendiniai yra teisėti, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti Projektą. Iš atsakovo nurodytų neaiškių nederinimo pagrindų neįmanoma suprasti, kodėl privažiavimas prie žemės sklypų nuo bendrojo naudojimo kelio (gatvės) ir inžinerinių tinklų atvedimas iki gyvenamų namų negalimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog Administracijos direktorius išduotuose Reikalavimuose Projektui nurodyta, kad privažiavimą prie planuojamų sklypų galima organizuoti ir servitutų pagalba. Kadangi Administracijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas yra nepagrįstas aiškiais bei konkrečiais argumentais, teisės normomis, todėl yra pagrindas jį pripažinti neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų.

6. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad NŽT išduotų Projekto rengimo reikalavimų 5.6 ir 5.7 punktai nustatė, jog turi būti parengta racionali susisiekimo sistema, nurodant pravažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius; turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti keliu, besijungiančiu su valstybinės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Atsakovas 2017 m. vasario 6 d. išdavė analogiškus reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-130 ir papildomai nurodė pateikti sprendinių, susijusių su susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros išvystymu, įgyvendinimo programą, esant būtinumui rezervuoti teritorijas, jų dalis inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų plėtrai.

8. Atsakovas teigė, kad esminė priežastis, dėl kurios atsisakyta suderinti Projektą, yra tai, jog pareiškėjas neįvykdė anksčiau nurodytų NŽT Klaipėdos rajono skyriaus ir Administracijos išduotų reikalavimų bei pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktą, kuris nustato, jog projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad vykdant Reikalavimus Projektui būtina nustatyti projektuojamo privažiavimo pogrupį (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“)) ir kategoriją (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“)) įvertinus eismo sąlygas ir padidėsiantį eismo intensyvumą, nustatyti kelio juostą ar gatvės raudonąsias linijas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo K. S. J. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjui pateikė Projekto rengimo reikalavimus, kuriais, be kita ko, pareiškėjas įpareigotas parengti racionalią susisiekimo sistemą, nurodant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius (5.6 p.) ir numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlyti servitutus (5.7 p.). Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2017 m. vasario 6 d. pareiškėjui išdavė Reikalavimus Projektui, kurių 6 punkte nurodė, jog pareiškėjas įpareigojamas parengti racionalią susisiekimo sistemą, nurodant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius, numatyti galimybę į kiekvieną sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlyti servitutus, pateikti sprendinių, susijusių su susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros išvystymu, įgyvendinimo programą, esant būtinumui, rezervuoti teritorijas, jų dalis inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų plėtrai.

11. Teismas, išanalizavęs Projekto aiškinamąjį raštą, nustatė, kad Projektu Žemės sklypas, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdo, dalijamas į žemės sklypus, kuriems užstatymo reglamentai nenustatomi. Projektu inžineriniai tinklai neprojektuojami (3.1 p.), tačiau naujai formuojamuose žemės sklypuose rezervuojamos teritorijos tinklams tiesti ateityje, suprojektuojant ir siūlant nustatyti juose servitutus su teise tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas; servitutai nustatomi ne viešojo administravimo aktu, o notarinio sandorio metu (3.3 p.). Aiškinamojo rašto 3.4 punkte nurodyta, kad į pertvarkomą teritoriją patenkama iš magistralinio kelio Klaipėda – Liepoja, Nr. A13/E272 per D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios juostos plotis – apie 4 m. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekimas į kiekvieną naujai formuojamą žemės sklypą numatomas juose suprojektuojant ir siūlant tarnaujančius kelio servitutus. Teismas, vadovaudamasis Projekto aiškinamojo rašto 3.7 punktu, nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype ketinama suformuoti 15 atskirų žemės sklypų, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Visuose žemės sklypuose siūloma nustatyti tarnaujančius ir viešpataujančius kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius, bei tarnaujančius ir viešpataujančius servitutus, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (12.13)Ar.5-869 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ informavo pareiškėją, kad nuspręsta Projekto nederinti, nurodydamas šias atsisakymo suderinti Projektą priežastis: 1) vadovaujantis Reikalavimus Projektui 6 punktu būtina nustatyti projektuojamo privažiavimo kelio pogrupį (kelias ar kelias (gatvė) –STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) ir kategoriją (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“), įvertinus eismo sąlygas ir padidėsiantį eismo intensyvumą; nustatyti kelio juostą ar gatvės raudonąsias linijas; pagrįsti parinkto infrastruktūros koridoriaus tinkamumą numatomai veiklai vystyti; 2) Projekte neišskirtas infrastruktūros sklypas ir tinkamas Žemės sklypo naudojimo būdas, skirtas susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros statinių statybai. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad susisiekimo komunikacijų statyba yra galima tik tuose žemės sklypuose, kurių paskirtis ir naudojimo būdas tai leidžia, ir pažymėjo, kad keliui skirtas sklypas turėtų būti kitos paskirties žemė, o jo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pakartotinai pateikdamas Projektą derinti, pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame išdėstyti motyvai, kodėl nėra galimybės planuojamoje teritorijoje įrengti gatvės, paaiškinta, kodėl teritorijos viduje judėti racionaliausia būtų nustatomais servitutais. Atsakovas, pakartotinai įvertinęs Projekto sprendinius, 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nutarė vadovaudamasis Taisyklių 63 punktu pakartotinai nederinti Projekto, nurodydamas analogiškas kaip ir 2017 m. liepos 4 d. sprendime Nr. (12.13)Ar.5-869 paminėtas nederinimo priežastis. Komisija Sprendimu iš esmės sutiko su atsakovo nurodytomis atsisakymo derinti Projektą priežastimis ir konstatavo, kad skundžiamas atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad viena iš priežasčių, kodėl atsakovas nesutiko derinti Projekto, yra tai, jog planuojamoje teritorijoje nėra išskirtas infrastruktūros sklypas bei nurodytas tinkamas Žemės sklypo naudojimo būdas, skirtas susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros statybai, todėl Projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 daliai. Teismas nustatė, kad planuojamoje teritorijoje numatoma uždara susiekimo sistema, iš jos patekti į kitas teritorijas nebus galimybės, kadangi formuojamo žemės sklypo Nr. 8 didžiąją dalį sudaro miškas, per kurį nėra numatomas susisiekimas su gretimais žemės sklypais.

15. Teismas, įvertinęs Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-48 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, darė išvadą, kad kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, negali būti vykdoma susisiekimo komunikacijų ar kitų inžinerinės infrastruktūros statinių statyba. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Komisijos Sprendime ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendime pagrįstai nurodyta, jog Projektas prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, kadangi įrengus susisiekimo komunikacijas formuojamuose žemės sklypuose, jie būtų naudojami pažeidžiant jų naudojimo būdą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė informaciją apie kiekvienam žemės sklypui tenkančio kelio servituto plotą, nurodė, kurioje sklypo vietoje planuojama nustatyti kelio servitutą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie ketinamos įrengti susisiekimo infrastruktūros (privažiavimo kelio) parametrus, užtikrinančius privažiavimą prie kiekvieno žemės sklypo. Įvertinęs tai, kad Projektu ketinamo padalyti Žemės sklypo vieta yra kaimo vietovėje ir planuojamoje teritorijoje ketinama įrengti gyvenamąją teritoriją, teismas darė išvadą, kad susisiekimui organizuoti gyvenamosios paskirties teritorijoje turi būti formuojamas kelias, priskirtinas gatvių pogrupiui. Teismo vertinimu, Projekto sprendiniais suplanuotoje teritorijoje ketinamas rengti kelias priskirtinas vietinės reikšmės kelių kategorijai, vidaus kelių pogrupiui.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Projekte nėra jokių duomenų apie ketinamo įrengti kelio kategoriją, techninius parametrus, sprendė, jog Komisija Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad nėra suplanuota racionali susisiekimo sistema, todėl atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendime nurodyta Projekto nederinimo pastaba – Projekte nenurodyta privažiavimo kelio kategorija ir pogrupis, yra pagrįsta. Išanalizavęs atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo turinį, teismas pripažino, kad minėtas sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

III. 18. Pareiškėjas K. S. J. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą ir Administracijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismo sprendimo motyvas, kad kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, negali būti vykdoma susisiekimo komunikacijų ar kitų inžinerinės infrastruktūros statinių statyba, yra nesuprantamas, nes tokiu atveju gyvenamosios paskirties sklype galėtų būti statomas tik gyvenamas namas su priklausiniais be jokių inžinerinių tinklų ir be privažiavimo ar be priėjimo prie pastato komunikacijų, bet, tokiu atveju, gyvenamo namo nebūtų galima naudoti: į jį nebūtų galima patekti, jame nebūtų elektros, vandens, nuotekų šalinimo įrenginių, ryšio ir pan. Pareiškėjo vertinimu, jei būtų suformuotas žemės sklypas, kurio paskirtis kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, iš šio sklypo vis tiek tektų tiesti inžinerinius tinklus, rengti priėjimo ir privažiavimo prie gyvenamo namo komunikacijas per gyvenamosios paskirties žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistų iki šios dienos nusistovėjusią praktiką, kai gyvenamosios paskirties sklype buvo statomi inžinerinės infrastruktūros statiniai, šiuo metu egzistuoja daugybė atvejų, kai gyvenamosios paskirties sklypuose yra nustatyti kelio servitutai ir įrengti privažiavimo keliai į sklypus, į kuriuos galima patekti tik per kitą gyvenamosios paskirties sklypą.

19.2. Teismo sprendimas nėra pakankamai aiškus ir motyvuotas, jame yra daug prieštaravimų, dėl kurių ateityje gali kilti neišsprendžiamų problemų ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims dėl negalimumo statyti ir naudoti pastatų. Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl žemės naudojimo paskirties ir būdų. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, jog nėra jokios teisės normos, kuri draustų, kad statinio paskirtis ir žemės naudojimo paskirtis ar būdas skirtųsi. Teismas vadovavosi vien tik atsakovo argumentais, kad susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai gali būti statomi tik kitos pagrindinės žemės paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypuose.

19.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį. Žemės įstatyme nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, jog jei tam tikra žemės dalis teritorijų planavimo dokumentuose numatoma naudoti pastatų statybai, tai žemės naudojimo būdas (kryptis) numatomas pagal pagrindinių pastatų paskirtį, o tai reiškia, kad antraeiliai (pagalbiniai) statiniai, tarp jų inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, gali būti statomi tokiame žemės sklype, nors jo naudojimo būdas yra ne susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nereiškia, kad mažoji dalis pastatų žemės sklype negali būti kitos paskirties nei žemės sklypo naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas.

19.4. Teismo motyvas dėl Projekte nepateiktų duomenų apie ketinamos įrengti susisiekimo infrastruktūros (privažiavimo kelio) parametrus tam, kad būtų užtikrintas privažiavimas prie kiekvieno žemės sklypo, nesuprantamas, nes dėl to ginčo nėra. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai įvertino Projekto sprendinius ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nenustatė, ar Projekto sprendiniai užkerta kelią būsimiems žemės sklypų savininkams patekti į naujai formuojamus žemės sklypus. Projekte yra nurodyti ne tik kelio servitutų išmatavimai ir vieta, bet aiškinamajame rašte yra aprašytas jų turinys, t. y. kaip jais bus naudojamasi. Projektą suderino NŽT ir kitos institucijos.

19.5. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad servitutais formuojamas privažiavimo kelias prie projektuojamų sklypų su tinklams tiesti rezervuojama žemės juosta iš esmės atitinka D2 kategorijos gatvei keliamus reikalavimus, nes jo plotis taip pat suprojektuotas 12 m, todėl teismas privalėjo byloje tai paneigti arba patvirtinti, t. y. išsiaiškinti ketinamos įrengti susisiekimo infrastruktūros parametrus. Teismas privalėjo savo sprendimą pagrįsti tik tais įrodymais, o ne spėjimais.

19.6. Teismo sprendime nurodyti argumentai nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas nurodė, jog susisiekimui organizuoti gyvenamosios paskirties teritorijoje turi būti formuojamas kelias, priskirtinas gatvių pogrupiui, tačiau taip pat nurodė, kad jis turėtų būti priskirtinas vietinės reikšmės kelių kategorijai, vidaus kelių pogrupiui. Teismas sutapatino gatvės ir kelio sąvokas. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ skirtingai klasifikuoja gatves (VII skyrius) ir vietinės reikšmės kelius (IV skyrius), jiems keliami skirtingi projektavimo reikalavimai.

19.7. Projektuojant žemės sklypus ir patekimą į juos buvo įvertintos šios aplinkybės:1) gyventi skirti žemės sklypai projektuojami ne miesto, o kaimo teritorijoje, kuri yra kaip buferinė zona Pajūrio regioninio parko apsaugai nuo intensyvaus eismo ir taršos;

2) planuojami žemės sklypai yra visiškai uždara teritorija, nes jos gale yra saugomas miškas ir juo joks eismas (susisiekimas) neįmanomas;

3) planuojama teritorija yra visiškai privati teritorija, priklausanti fiziniam asmeniui;

4) patekimui į projektuojamus žemės sklypus pakanka vidaus kelio (vietinės reikšmės kelio), iš kurio patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. į viešąjį kelią, o vidaus kelias yra skirtas privačiam naudojimui, be to, projektuojamas valstybės saugomoje teritorijoje (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas);

5) vidaus kelias buvo labiausiai priimtinas Pajūrio regioninio parko direkcijai, atsakingai už šią saugomą teritoriją, kuri suderino Projekto sprendinius;

6) vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai (Kelių įstatymo 5 str. 4 d.), o gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 5 str. 7 d.). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija griežtai atsisakė planuojamoje teritorijoje organizuoti gatvės projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus bei vykdyti užsakovo funkcijas, o to privatūs asmenys patys neturi teisės daryti;

7) teisę naudotis keliais, nuosavybės teise priklausančiais juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) (Kelių įstatymo 17 str. 2 d.);

8) Projekte buvo pasirinkti kelio ir tinklų servitutai, planuojamoje teritorijoje naujai formuojamuose žemės sklypuose yra projektuojamas iki 8 m pločio vidaus kelias, kuris bus naudojamas CK nustatyta tvarka nustatant kelio servitutus kiekviename žemės sklype ir leidžiant būsimiems žemės sklypų savininkams vidaus keliu patekti į savo sklypus. Papildomai šalia vidaus kelio buvo rezervuota 4 m pločio teritorija inžineriniams tinklams tiesti. Tokiu būdu, Projekte suplanuotas 12 m pločio susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų koridorius, kurio visiškai pakanka 15 žemės sklypų aptarnauti.

19.8. Teismo išvada, kad atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra nemotyvuota. Pareiškėjas nesupranta, kodėl teismas padarė tokią išvadą, kodėl iš jo buvo atimta galimybė ginti savo teises, nes teismas šiuo klausimu neišsakė savo pozicijos. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendime nenurodė, ar Projektas neatitinka išduotų projektavimo reikalavimų, kaip Projekto sprendiniais yra pažeidžiamos teisės normos, be to, visiškai neaišku, kodėl iki šiol susisiekimo komunikacijos buvo projektuojamos ir statomos įvairiuose žemės naudojimo būdo žemės sklypuose, o šiuo konkrečiu atveju to daryti nebegalima, nors teisinis reguliavimas nepasikeitė. Nei atsakovas, nei teismas nemotyvavo, kodėl įvykdžius reikalavimus, išduotus Projektui rengti, t. y. pasirinkus reikalavimuose nurodytą susisiekimo sprendinį formuoti kelio servitutus, buvo atsisakyta suderinti Projektą. Nei atsakovas, nei teismas nemotyvavo, kodėl žinant, kad bus reikalinga formuoti atskirą žemės sklypą susisiekimo komunikacijoms, keičiant žemės naudojimo būdą, buvo leista rengti Projektą, kurio tikslas – nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdo, padalyti Žemės sklypą. Jei Projekte su nurodytu tikslu būtų rengiamas sprendinys keisti žemės naudojimo būdą, tai toks Projektas negalėtų būti derinamas, nes prieštarautų planavimo tikslams.

19.9. Teismas peržengė ginčo ribas, nes atsakovas atsisakė derinti Projektą tik todėl, kad, jo manymu, susisiekimo komunikacijos turi būti statomos kitos pagrindinės paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypuose, o teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjo suplanuota susisiekimo sistema nėra racionali, ir ją kritikavo dėl servitutų bei parametrų, nors pats atsakovas sutinka, kad privažiavimo prie žemės sklypų klausimas gali būti sprendžiamas nustatant servitutus. Teismas sprendime pateikė daugybę teisės normų ir motyvų, kurių nebuvo nurodyta atsakovo priimtame individualiame administraciniame akte, bet tai nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas individualus administracinis aktas buvo motyvuotas. Nagrinėjamu atveju buvo netinkamai taikomas ir aiškinamas Aprašo 22 punktas.

19.10. Tiek atsakovas, tiek teismas nenustatė, kad Projekto sprendiniai prieštarauja išduotiems Reikalavimams Projektui. Atsakovo atstovas nurodė, kad Reikalavimai Projektui parengti vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, pagal kurį leidžiama pasirinkti, ar į kiekvieną žemės sklypą numatyti galimybę įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, ar siūlyti servitutus. Projekto sprendiniai visiškai atitinka nustatytą teisinį reguliavimą. Remdamasis Taisyklių 46 punktu, pareiškėjas daro išvadą, kad susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams tiesti bei aptarnauti gali būti formuojamas, o gali ir nebūti formuojamas atskiras žemės sklypas, t. y. žemės savininkui pačiam leidžiama apsispręsti, ar tokį atskirą sklypą formuoti, ar ne.

19.11. Teismas privalėjo vadovautis ne tik teisingumo ir protingumo kriterijais, bet ir Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu. Byla buvo išspręsta neteisingai dėl proceso teisės normų pažeidimo, nes teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, taip pat dėl materialiosios teisės normų pažeidimo, nes pirmos instancijos teismas netinkamai jas pritaikė ir aiškino.

20. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų motyvų, kurių nebuvo nurodęs skunde ir kurių pagrindu turėtų būti panaikintas Komisijos Sprendimas ir priimtas naujas sprendimas. Atsakovas nurodo, kad motyvai, dėl kurių jis nesutinka su skundu, buvo išdėstyti atsiliepime į skundą, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą jų nekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo K. S. J. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar.5-1064 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (1.32) GK1-3, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kuris nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, siekdamas inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2017 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 12VĮ-62-(14.12.2.) nusprendė pradėti rengti Projektą, kurio tikslas – padalyti kitos paskirties Žemės sklypą į atskirus žemės sklypus. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjui pateikė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-560-(14.12.36.), kuriuose buvo nurodyta parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardijant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius (5.6 p.) ir numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomus servitutus (5.7 p.). Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2017 m. vasario 6 d. pareiškėjui išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-130, kurių 6 punkte nurodyta, jog pareiškėjas įpareigojamas parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardijant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius, numatyti galimybę į kiekvieną sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomus servitutus, pateikti sprendinių, susijusių su susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros išvystymu, įgyvendinimo programą. Esant būtinumui, rezervuoti teritorijas, jų dalis inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų plėtrai.

24. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsisakė derinti pareiškėjo parengtą Projektą dėl to, kad pareiškėjas, Projekte numatydamas privažiavimus į formuojamus sklypus nustatyti servitutais, neįvykdė Reikalavimų Projektui bei pažeidė Taisyklių 2 punktą, kuris nustato, jog projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Atsakovas, atsisakydamas derinti Projektą, iš esmės nurodė, kad teritorijos viduje planuojama susisiekimo sistema prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir pateiktų Reikalavimų Projektui 6 punktui, nes pareiškėjas buvo įpareigotas parengti susisiekimo sistemą, įvardijant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius, numatyti galimybę į kiekvieną sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais. Atsakovas taip pat nurodė, kad Projektas prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 daliai.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Projektu žemės sklypas, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdo, dalijamas į žemės sklypus, kuriems užstatymo reglamentai nenustatomi, neprojektuojami inžineriniai tinklai, o naujai formuojamuose žemės sklypuose rezervuojamos teritorijos galimam tinklų tiesimui ateityje, suprojektuojant ir siūlant nustatyti juose servitutus su teise tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas S1-2, S2-2, S3-2, S4-2, S5-2, S6-2, S7-2, S9-2, S10-2, S11-2, S12-2, S13-2, S14-2 ir S15-5, servitutai nustatomi ne viešojo administravimo aktu, o notarinio sandorio metu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekimas į kiekvieną naujai formuojamą žemės sklypą numatomas juose suprojektuojant ir siūlant tarnaujančius kelio servitutus S1-1, S2-1, S3-1, S4-1, S5-1, S6-1, S7-1, S9-1, S10-1, S11-1, S12-1, S13-1, S14-1 ir S15-1, Žemės sklype ketinama suformuoti atskirus žemės sklypus, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, visuose žemės sklypuose siūloma nustatyti tarnaujančius ir viešpataujančius kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius bei tarnaujančius ir viešpataujančius servitutus suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas; kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, negali būti vykdoma susisiekimo komunikacijų ar kitų inžinerinės infrastruktūros statinių statyba, padarė išvadą, kad Projektas prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, kadangi įrengus susisiekimo komunikacijas žemės sklypuose, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, jie būtų naudojami pažeidžiant jų naudojimo būdą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, dėl kurių jo skundas turėtų būti tenkintas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas dėl jo nurodytų aplinkybių (skundo pagrindas), akcentuoja, kad Projekte yra nurodyti kelio servitutų išmatavimai ir vieta, o aiškinamajame rašte yra aprašytas jų turinys, t. y. kaip bus jais naudojamasi; pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad servitutais formuojamas privažiavimo kelias prie projektuojamų sklypų su tinklams tiesti rezervuojama žemės juosta iš esmės atitinka D2 kategorijos gatvei keliamus reikalavimus; be to, patekimui į projektuojamus sklypus visiškai pakanka vidaus kelio (vietinės reikšmės kelio), iš kurio patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę, o vidaus kelias yra skirtas asmenų privačiam naudojimui, o toks kelias buvo labiausiai priimtinas Pajūrio regioninio parko direkcijai (sklypas projektuojamas valstybės saugomoje teritorijoje).

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Taisyklių 42 punktą formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Sklypas turi būti taip suplanuotas, kad būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, būtent turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinųjų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 4 d. 2 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1265-602/2018).

28. Nagrinėjamu atveju Projektu pareiškėjas padalijo jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą į 15 atskirų žemės sklypų, nenumatydamas galimybės į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Visiems suformuotiems sklypams palikta ta pati žemės naudojimo paskirtis (kita) ir tas pats naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos).

29. Atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendime buvo nurodyta, kad pagal Aprašo 22 punktą susisiekimo komunikacijos statomos kitos pagrindinės žemės paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypuose, o 2017 m. liepos 4 d. sprendime dėl Projekto nederinimo vadovaujantis minėtu Aprašu buvo nurodyta, kad keliui skirtas sklypas turėtų būti – kitos paskirties žemė, o naudojimo būdas – „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo Projektą suprojektuoti žemės sklypai, kurie yra skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais (Aprašo 16 p.), prie kiekvieno atskiro žemės sklypo nėra suprojektuotas įvažiavimo į kiekvieną sklypą kelias (gatvė). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Projekte nurodė kelią, kuriuo bus įvažiuojama į sklypus (servitutinis kelias), pareiškėjas teigia, kad šis kelias iš esmės atitinka D2 gatvės reikalavimus, tačiau iš Projekto ir jo aiškinamojo rašto matyti, jog žemės sklypų naudojimo būdas nėra keičiamas, pagal Projektą kelias į sklypus būtų įrenginėjamas sklypuose, kurie yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo sprendimo argumentaciją šiuo aspektu teisinga.

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai teisingais pripažino ir atsakovo argumentus, kad Projekte nenurodyta privažiavimo kelio kategorija ir pogrupis. Atsakovo 2017 m. liepos 4 d. sprendime dėl Projekto nederinimo buvo nurodyta, kad pagal Reikalavimų Projektui 6 punktą būtina nustatyti projektuojamo privažiavimo kelio pogrupį (kelias ar kelias (gatvė) – STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) ir kategoriją (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“) įvertinus eismo sąlygas ir padidėsiantį eismo intensyvumą; nustatyti kelio juostą ar gatvės raudonąsias linijas.

31. Įvertinus Projekto aiškinamajame rašte pateiktus ketinamų nustatyti kelio servitutų rodiklius, nustatyta, kad pateikta informacija apie kiekvienam žemės sklypui tenkančio kelio servituto plotą, koordinačių pagalba nurodoma, kurioje sklypo vietoje planuojama nustatyti kelio servitutą, tačiau nėra pateikiama jokių duomenų apie ketinamos įrengti susisiekimo infrastruktūros (privažiavimo kelio) parametrus, kad būtų užtikrintas realus ir aiškus privažiavimas prie kiekvieno žemės sklypo.

32. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Komisijos Sprendime nurodytais argumentais bei tuo, kad Reikalavimų Projektui 6 punkte buvo nurodyta, jog pareiškėjas turi parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardydamas privažiavimo kelių kategorijas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis gatvių ir vietinės reikšmės kelių įrengimus (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 8 ir 21 p.), nustatęs, kad Projekte nėra jokių duomenų apie ketinamo įrengti kelio kategoriją, techninius parametrus, padarė pagrįstą išvadą, jog Projekte nėra suplanuota racionali susisiekimo sistema.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad pareiškėjas turėjo teisę planuoti servitutinį kelią, kuriuo ir būtų užtikrintas įvažiavimas į kiekvieną naujai suformuotą žemės sklypą, daro išvadą, kad atsižvelgiant į pareiškėjo Projekte nurodytus naujai suprojektuotus žemės sklypus, į kuriuos turi būti užtikrintas realus ir aiškus įvažiavimas, turi būti parengta racionali susisiekimo sistema, į atsakovo išduotų Reikalavimų Projektui 6 punkte suformuluotus nurodymus, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu pagrįstais. Tai, kad Projektas buvo suderintas su kitomis institucijomis, šiuo nagrinėjamu atveju nekeičia reikalo esmės, nes šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Administracijos sprendimo nederinti Projekto.

34. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis kelio servituto nustatymą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nagrinėjama byla dėl servitutų konkrečiuose sklypuose nustatymo.

35. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo turinį, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes nagrinėjamu atveju nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti šį atsakovą sprendimą dėl to, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

37. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

39. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo žinomi ir suprantami atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo argumentai, dėl šių argumentų pareiškėjas padavė skundą, kuris buvo išnagrinėtas šioje byloje.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, susijusius su netinkamai išnagrinėtais pareiškėjo argumentais, nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą bei Komisijos Sprendimą, taip pat ir įrodymus, t. y. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti ir vertinti ne tik pareiškėjo skundo argumentus, bet ir atsakovo atsikirtimus į skundą, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, neperžengdamas pareiškėjo skundo ribų. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

41. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė