2017-03-01 Nr. AB-4712-3-61-3-01273-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-158-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01273-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa, atsakovas) 2015 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 1P-13 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa atsiliepime (I t., b. l. 123–129) prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (I t., b. l. 145–152) pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 6 d. nutartimi (I t., b. l. 177–195) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 13 d. gautas atsakovo Valstybinės ligonių kasos prašymas (II t., b. l. 1–2) priteisti iš pareiškėjo A. B. atsakovo turėtas 778,64 Eur dydžio išlaidas, susijusias su šios administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nurodė, kad šioje administracinėje byloje jo interesus atstovavo advokatas A. G.. Suteiktas paslaugas sudaro: susipažinimas su pareiškėjo skundu, jo priedais; susipažinimas su kita, su kilusiu ginču susijusia, medžiaga bei dokumentais; teisinis kilusios ginčo situacijos įvertinimas; ginčui aktualios teismų praktikos paieška ir analizė; atsiliepimo į pareiškėjo skundą paruošimas, pateikimas teismui; pasirengimas ginčo nagrinėjimui teisme; atstovavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; konsultacijos su ginču susijusiais teisės klausimais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi (II t., b. l. 22–24) atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkino visiškai ir priteisė atsakovui iš pareiškėjo A. B. 778,64 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas nustatė, kad nagrinėjant šią administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme atsakovą Valstybinę ligonių kasą atstovavo advokatas A. G., kurio įgaliojimus patvirtina 2015 m. kovo 13 d. išrašas iš 2015 m. kovo 10 d. sutarties dėl teisinių paslaugų. Atsakovas patirtoms teismo išlaidoms pagrįsti pateikė 2015 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AGA Nr. 438/2016 778,64 Eur (su PVM) sumai. Atsakovo atstovo asmeninės sąskaitos Danske Banko Lietuvos filiale 2016 m. spalio 13 d. operacijos įrašas patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa advokatui A. G. sumokėjo 778,64 Eur, taigi, atsakovas atstovui už suteiktas teisines paslaugas realiai sumokėjo.

Spręsdamas teismo išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija; toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.). Šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad šių Rekomendacijų nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo.

Kadangi šiuo atveju atsakovui suteiktos atstovavimo paslaugos buvo teikiamos tiek iki 2015 m. kovo 19 d., tiek ir po, teismas nutarė suteiktas paslaugas atitinkamai sugrupuoti ir vertinti pagal jų suteikimo laiką: susipažinimą su A. B. skundu, jo priedais, susipažinimą su kita, su kilusiu ginču susijusia, medžiaga bei dokumentais, teisinį kilusios ginčo situacijos įvertinimą, ginčui aktualios teismų praktikos paiešką ir analizę, atsiliepimo į A. B. skundą paruošimą ir pateikimą teismui teismas laikė teisinėmis paslaugomis, suteiktomis iki 2015 m. kovo 19 d., nes atsiliepimas į skundą pateiktas 2015 m. kovo 13 d., ir išlaidų už šias paslaugas dydį vertino pagal Rekomendacijas, galiojusias iki 2015 m. kovo 19 d.; savo ruožtu pasirengimą ginčo nagrinėjimui teisme, atstovavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konsultacijas su ginču susijusiais teisės klausimais teismas laikė paslaugomis, susijusiomis su ginčo išnagrinėjimu teismo posėdyje, kuris vyko 2015 m. rugpjūčio 18 d., todėl išlaidų už pastarąsias paslaugas dydį vertino pagal Rekomendacijas, galiojančias nuo 2015 m. kovo 19 d.

Atsakovui suteiktas atstovo teisines paslaugas, kurias sudaro susipažinimas su A. B. skundu, jo priedais, susipažinimas su kita, su kilusiu ginču susijusia, medžiaga bei dokumentais, teisinis kilusios ginčo situacijos įvertinimas, ginčui aktualios teismų praktikos paieška ir analizė, atsiliepimo į A. B. skundą paruošimas, pateikimas teismui, teismas laikė atsiliepimo į skundą teisinėmis paslaugomis Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2 punkto prasme. Šiame punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 3 minimalios mėnesinės algos. Pagal Rekomendacijas, galiojusias iki 2015 m. kovo 19 d., skaičiuojant maksimalius nustatytus dydžius, MMA dydis skaičiuojamas pagal faktinę veiksmo atlikimo dieną. Todėl šiuo atveju teismas maksimalius priteistinus dydžius skaičiavo pagal MMA dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad minimali mėnesinė alga – 300 Eurų. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad už atsiliepimą į skundą atsakovui maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų, galiojusių iki 2015 m. kovo 19 d., 8.2 punktą gali būti 900 Eur.

Atsakovui suteiktų jo atstovo kitų teisinių paslaugų, kurias sudaro pasirengimas ginčo nagrinėjimui teisme, atstovavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konsultacijos su ginču susijusiais teisės klausimais, maksimalūs priteistini dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų, galiojančių nuo 2015 m. kovo 19 d., 8.19 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra 0,1 praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgęs į tai, kad šios paslaugos suteiktos 2015 m. rugpjūčio 18 d., teismo posėdis prasidėjo 09.14 val., o baigėsi 10.17 val., Rekomendacijų (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) 9 punkte nustatyta tvarka suapvalinęs teisinių paslaugų teikimo laiką, teismas laikė, kad suteikta 1 valanda teisinių paslaugų. Kadangi minėtos teisinės paslaugos buvo suteiktos 2015 m. III ketvirtyje, maksimaliam priteistinam išlaidų dydžiui apskaičiuoti teismas atsižvelgė į 2015 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kuris sudarė 699,8 Eurų, todėl priėjo išvadą, kad už Rekomendacijų (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) 8.19 punkte suteiktas paslaugas maksimali priteistina suma atsakovui gali būti 69,98 Eur.

Atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, kad maksimali atsakovui priteistina suma už visas suteiktas teisines paslaugas gali būti 969,98 (900 Eur + 69,98 Eur), teismas pripažino, kad atsakovo prašoma suma – 778,64 Eur – sudaro 80,29 proc. maksimalaus priteistino dydžio. Pažymėdamas, kad išnagrinėta byla nėra sudėtinga, tačiau buvo reikalingas teismų praktikos žinojimas, teismas atsakovo prašomą atlyginti teismo išlaidų sumą (778,64 Eur) vertino kaip pagrįstą, todėl nutarė šią sumą priteisti atsakovui iš pareiškėjo A. B..

III. Pareiškėjas A. B. padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 27–30), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Pareiškėjas su skundžiama teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad ši nutartis priimta neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, bylinėjimosi išlaidų būtinumo, priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomų bendrųjų teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Visų pirma, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo Valstybinės ligonių kasos, kaip valstybės institucijos, patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nebuvo reikalingos, nes atsakovo interesai galėjo būti ginami ir pasitelkus pačios Valstybinės ligonių kasos vidinius administravimo pajėgumus, t. y. Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus darbuotojus. Išnagrinėtoje byloje nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, pats teismas pripažino, kad „išnagrinėta byla nėra sudėtinga“. Valstybinė ligonių kasa, pirkdama advokato A. G. teisines paslaugas tokioms užduotims, kurias pagal pareigybių aprašymus privalėjo atlikti Valstybinės ligonių kasos darbuotojai, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Pasak pareiškėjo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi patenkinus atsakovo Valstybinės ligonių kasos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo ir priteistus iš pareiškėjo 778,64 Eur išlaidas, kurias viešojo administravimo institucija sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas, toks vienašalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tampa ne teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o teisę į teisminę gynybą ribojančia priemone bei pretekstu, esant būtinybei, ateityje susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad bylos nagrinėjimui aktualios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumatė jokių ribojimų proceso dalyviams pasitelkti į pagalbą advokatą atstovavimui byloje ir su jos nagrinėjimu susijusiems teisės klausimams spręsti. Nepriklausomai nuo to, ar proceso dalyvis yra valstybės ar savivaldybės institucija, ar privatus juridinis asmuo, kiekvienas jų turi vienodas teises turėti advokatą ir bylą vesti per advokatą. Atitinkamai įstatymas nediferencijuoja proceso dalyvio išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, pagal tai, kas yra proceso dalyvis ir ar tokios paslaugos jam yra reikalingos ar ne. Teisė bylą vesti per advokatą ir šios teisės įgyvendinimas patys savaime nėra ir negali būti pagrindu riboti teisę į patirtų išlaidų atlyginimą vien dėl to, kad tokia teise pasinaudojo valstybės institucija. Ginčo atveju atsakovas pasirinko bylą vesti per advokatą. Tokią procesinę teisę atsakovas turėjo pagal įstatymą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas patyrė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, o įstatymas numato tokių išlaidų atlyginimo mechanizmą, todėl pareiškėjui pralaimėjus ginčą pirmosios instancijos teisme, jam kyla pareiga tokias išlaidas atlyginti. Taip pat atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad byla nebuvo sudėtinga, dėl to neva atsakovui nebuvo būtinybės naudotis advokato paslaugomis. Atsakovas pabrėžia, kad siekiant tinkamai ir visapusiškai apginti Valstybinės ligonių kasos priimtą sprendimą buvo būtina ne tik faktinės situacijos analizė, bet ir tinkamas jos teisinis įvertinimas, ypatingai atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką ginčo klausimais. Kita vertus, ne tik paties ginčo esmė gali lemti bylos sudėtingumą – procesinis atstovavimas taip pat gali būti ta ginčo dalimi, kuri gali reikalauti specialių žinių, kurių proceso dalyvis neturi, sudėtingo pasiruošimo procesui ir darbo jame. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė iš pareiškėjo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, išlaidas priteisė laikydamasis teisės aktais patvirtintų rekomenduojamų dydžių, todėl nepriteisti atsakovo patirtų išlaidų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šia nutartimi teismas visiškai patenkino atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovui iš pareiškėjo A. B. 778,64 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos Nr. XII-2399, įsigaliojusios 2016 m. liepos 1 d., 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisėtai ir pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., normas, kadangi pareiškėjo skundas buvo paduotas šiam teismui 2015 m. vasario 20 d., t. y. dar iki 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos Nr. XII-2399 įsigaliojimo (2016 m. liepos 1 d.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde neginčija teismo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo ir teismo priteistos atsakovui konkrečios išlaidų sumos dydžio, tačiau mano, jog viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju Valstybinei ligonių kasai) jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti apskritai neturi būti atlyginamos, nes atsakovo interesai galėjo būti ginami ir pasitelkus pačios Valstybinės ligonių kasos vidinius administravimo pajėgumus (Teisės skyriaus darbuotojus), be to, išnagrinėta byla nebuvo sudėtinga. Atsakovas atsiliepimu su pareiškėjo pozicija nesutinka ir pažymi, kad įstatymas jokių ribojimų pasitelkti į pagalbą advokatą atstovavimui byloje, taip pat reikalauti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo proceso dalyviams, nepaisant to, ar tai yra valstybės (savivaldybės) institucija, ar privatus juridinis asmuo, nenumato, todėl pareiškėjui pralaimėjus ginčą pirmosios instancijos teisme, jam kyla pareiga atlyginti atsakovui patirtas atstovavimo išlaidas.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis bendruoju Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Kartu pažymėtina ir tai, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė (kaip yra nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje), jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pati savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas tenkinti proceso šalies pateiktą prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo visiškai. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas konkretų priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (t. y. į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes).

Teisėjų kolegija vertina, kad išnagrinėta administracinė byla laikytina vidutiniškai sudėtinga, atstovavimui joje pasiruošti buvo reikalingos specialiosios teisinės žinios, aktualios teismų praktikos žinojimas. Kita vertus, tokio pobūdžio administracinės bylos ne kartą spręstos tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais, todėl atstovaujant proceso šalį nagrinėjant teisme analogiško pobūdžio tarnybinį ginčą advokato pagalbos poreikis nėra itin didelis. Visgi, tai savaime nereiškia raginimo atsisakyti išorinių teisininkų pagalbos, kaip teigia pareiškėjas, kadangi teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Pažymėtina, kad viešieji juridiniai asmenys lygiomis teisėmis su kitais proceso dalyviais turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau minėta, teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Taigi, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgtina į pirmiau nurodytas aplinkybes, kad apskirtai išnagrinėta byla buvo vidutiniškai sudėtinga, reikalaujanti specialiųjų teisinių žinių ir aktualios teismų praktikos žinojimo, kita vertus, nagrinėjant teisme tokio pobūdžio ginčą iš išorės pasitelkto teisininko pagalbos poreikis nebuvo didelis, ypač atsižvelgiant į tai, jog pačioje Valstybinėje ligonių kasoje dirba specialistai, turintys teisinį išsilavinimą ir atitinkamų teisinių žinių. Įvertinusi minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti mažinamas. Atsižvelgus į tai, kad dėl paties išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo pareiškėjas prieštaravimų atskirajame skunde nereiškė, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovo prašoma atlyginti išlaidų suma neviršija teisės aktų nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus atstovavimo išlaidų dydžio, teisėjų kolegija nutarė šiuo atveju vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei sumažinti prašomą atlyginti išlaidų sumą iki 400,00 Eur.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį bei priteisiant atsakovui iš pareiškėjo A. B. 400,00 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį iš dalies. Priteisti atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš pareiškėjo A. B. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas