c264c706-77b2-4cb9-b820-e4a97c69ef3d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1801/2014(Proceso Nr. 2-56-3-00509-2014-7Procesinio sprendimo kategorija:110.;(S)                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2138-555/2014 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ dėl sutarties nutraukimo, perdavimo-priėmimo aktų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais ir lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Europos socialinio fondo agentÅ«rai ir G.

B.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje nagrinėjamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto areÅ¡to – taikymo tikslingumo tiek tuo aspektu, ar ieÅ¡kinio reikalavimai prima facie pagrįsti, tiek tuo, ar egzistuoja grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui dėl didelės ieÅ¡kinio sumos.                           IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: nutraukti Å¡alių 2012 m. balandžio 16 d.

Paslaugų teikimo sutartį Nr. 120416/7F-9 (toliau tekste ir Sutartis); pripažinti darbų perdavimo-priėmimo aktus iÅ¡ dalies negaliojančiais, dėl neatliktų ir netinkamai atliktų darbų, kurių apimtį ir vertę nustatys ekspertizė; pripažinti, kad 2013 m. spalio 25 d. perdavimo-priėmimo aktas nėra galutinis perdavimo-priėmimo aktas, kuris numatytas Sutarties 3.5 punkte; priteisti ieÅ¡kovo patirtas 205 040 Lt iÅ¡laidas, susijusias su nepagrįstu apmokėjimu atsakovui už nevisiÅ¡kai įvykdytus ir netinkamai įvykdytus įsipareigojimus pagal Sutartį; priteisti 104 160,32 Lt delspinigių už netinkamÄ Sutarties įvykdymÄ (įskaitant terminų praleidimÄ ), 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanas (5 674,18 Lt) nuo nepagrįstai gautos sumos už laikotarpį, skaičiuojamÄ nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos bei 5 procentų procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alių 2012 m. balandžio 16 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 120416/7F-9 buvo sudaryta vykdant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vidaus veiklos organizavimo analizės ir valdymo sistemų atnaujinimo bei plėtros paslaugų supaprastintÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . IeÅ¡kinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovo lėšas, esančias banko sÄ skaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant atsakovui atlikti veiksmus, didinančius jo įsiskolinimus tretiesiems asmenims ir galinčius apsunkinti ar padaryti neįmanomu ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos grÄ Å¾inimÄ ir bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies – areÅ¡tavo atsakovo 309 200,32 Lt vertės nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančius pas atsakovÄ ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areÅ¡tuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudė areÅ¡tuotu turtu disponuoti.

Nustačius, kad Å¡io turto nepakanka – areÅ¡tavo atsakovo lėšas, esančias atsakovui priklausančiose sÄ skaitose Lietuvos Respublikos bankuose, suteikiant teisę atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Teismas tokį sprendimÄ motyvavo remdamasis didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija.              Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. pakeitė 2014 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – leido atsakovui atsiskaityti su pasirinktu teisiniu patarėju – advokatų kontoros „Jonaitis ir partneriai“ advokatu K.

J. už suteikiamas teisines paslaugas nevirÅ¡ijant 25 000 Lt sumos, o praÅ¡ymÄ leisti atsiskaityti su Kauno miesto neįgaliųjų sÄ jungos draugijos projekto „Kauno apskrities neįgaliųjų socialinė, profesinė reabilitacija ir integracija į darbo rinkÄ â€œ paslaugų tiekėjais UAB „MÅ«sų odisėja“ ir UAB „Profesionalaus personalo garantas“ atmetė III. Atskirojo skundo argumentai                    Atsakovas atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismo nutartis grindžiama tik vieninteliu argumentu, didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija. Atsakovas teismui su atskiruoju skundu teikia raÅ¡ytinius įrodymus, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui nėra didelė. Per 2014 m. atsakovas uždirbo net 17 760 Lt grynojo pelno, bendrovė turi net 3 684 191 Lt vertės turto, o atsakovo mokėtinos sumosi ir įsipareigojimai sudaro tik 551 176 Lt. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, ar pasidaryti neįmanomas.               2.

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kinys preliminariai nepagrįstas – ieÅ¡kovas pats nežino, kokio dydžio jam padaryta žala, o praÅ¡oma priteisti delspinigių suma sudaro net 50,80 procentų pagrindinės skolos. Todėl Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys preliminariai pagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ .             Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).              Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot.

„prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.             Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, negu bÅ«tina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.             Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ tenka praÅ¡ymÄ dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimÄ , o prieÅ¡inga Å¡alis, siekdama iÅ¡vengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimÄ .             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Paslaugų tiekimo sutarties Nr. 120416/7F-9 nutraukimo, Å¡ios Sutarties pagrindu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais ir atsakovui sumokėtų lėšų susigrÄ Å¾inimo.

Å alių Sutartis pasiraÅ¡yta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vidaus administravimo ir veiklos valdymo gerinimo projektÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovas vykdė supaprastintÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , o pirkimo laimėtoju tapo atsakovas. Ä®gyvendinamas projektas buvo finansuojamas Europos sÄ jungos lėšomis. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas nuo pat Sutarties pasiraÅ¡ymo pradžios Sutartį vykdė nenuosekliai, nesklandžiai, nukrypstant nuo darbų vykdymo grafiko. Darbų terminai buvo pratęsiami, tačiau atsakovas nepateikė savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo užtikrinimo (draudimo poliso).

Darbai buvo atlikti su trūkumais, sistemos trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė šalių Sutartį, dėl ko atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. Ieškovas pateikė skaičiavimus, kodėl prašoma išieškoti suma sudaro būtent 309 200,32 Lt ir prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindė ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus.

IÅ¡ atsakovo atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas ginčija ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , teismas nenagrinėja ginčo esmės. Ä® Å¡iuos atsakovo argumentus bus atsakyta teismui priimant sprendimÄ dėl Å¡ių reikalavimų pagrįstumo. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kinys preliminariai yra nepragrįstas.              Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad ieÅ¡kinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iÅ¡ kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti atliekamas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė.

Su atskiruoju skundu atsakovas teismui pateikė 2014 m. iki aktualaus laikotarpio įmonės balansÄ ir pelno nuostolių ataskaitÄ nurodydamas, kad turimo turto vertė ir pradelstų įsipareigojimų santykis, taip pat 2014 m. uždirbtas 17 760 Lt grynasis pelnas patvirtina atsakovo gerÄ turtinę padėtį ir atitinkamai pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimÄ . Todėl apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar pasunkėjimo rizikÄ .

             Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012 ir kt.). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012).             Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 309 200,32 Lt ieÅ¡kinio suma, atsižvelgiant į atsakovo turimÄ turtÄ yra didelė.

Atsakovo teismui pateiktas 2014 m. balansas liudija, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Materialųjį turtÄ iÅ¡ esmės sudaro 24 828 Lt vertės transporto priemonės ir 3 603 781 Lt vertės trumpalaikis turtas (iÅ¡ jų 1 983 189 Lt vertės atsargos, iÅ¡ankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys), 895 710 Lt pirkėjų įsiskolinimas, kuris neaiÅ¡ku ar skolininkų bus padengtas. Ä®monė per 2014 m. 7 mėnesius turėjo tik 17 760 Lt pelno (o 2013 m. baigė su 56 229 Lt nuostoliu), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusė milijono litų.

Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis nėra jau tokia gera ir stabili, kaip teigia atsakovas. Taigi, įvertinus atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad atsakovui 309 200,32 Lt ieÅ¡kinio suma yra tikrai didelė, o didelė ieÅ¡kinio suma savaime padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Taigi esant Å¡ioms aplinkybės nėra pagrindo sutikti su atsakovo nurodytais argumentais dėl ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo rizikos nebuvimo.              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, praÅ¡ančio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ , tuo aspektu, kad teismas nusprendė pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o tik Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tavo atsakovo lėšas.

Atsakovui palikta teisė valdyti ir naudotis areÅ¡tuotu turtu. Todėl ir dėl Å¡ios priežasties nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį.              Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a:              Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                              Rasa Gudžiūnienė