2017-01-27 Nr. AB-2204-3-63-3-00698-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-210-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00698-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. P. (J. P.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.) (toliau – ir atsakovas) 69,42 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – ir Butas).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo J. P. 12,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už Butą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Teismas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad atsakovui J. P. nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. spalio 11 d. nuosavybės teise priklausė gyvenamosios (butų) paskirties 78,21 kv. m Butas. Teismas nurodė, kad Nuostatų priede gyvenamosios paskirties butams, esantiems daugiabutyje, buvo nustatyta metinė vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. 2,94 Lt (0,85 Eur). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti rinkliavą iki 2013 m. rugsėjo 30 d., apskaičiavo, kad pareiškėjui priteistina 12,54 Eur.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašyme nenurodė įstatyminio pagrindo dėl vietinės rinkliavos priteisimo už ankstesnį laikotarpį, kai atsakovui minėtas butas nepriklausė nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tą butą įgijo nuosavybėn paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Teismas nurodė, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). Teismas vadovavosi MAĮ 92 straipsniu, nustatančiu, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Teismas taip pat vadovavosi CK 5.63 straipsniu ir pažymėjo, kad teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011). Teismas akcentavo, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-67-438/2015). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų įvykdęs CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo kreipėsi 2015 m. birželio 4 d., t. y., praleidęs 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., todėl nusprendė, jog pareiškėjui priteistina tik 12,54 Eur už 2 mėn. ir 8 dienas.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.

Pareiškėjo teigimu, teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teismo sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas paaiškina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retrospektyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos, palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėjas pažymi, jog išrašas iš gyventojų registro patvirtina, kad buvęs Buto savininkas M. P. (M. P.) mirė 2013 m. vasario 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šį turtą paveldėjo atsakovas J. P.. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo įrašų nekilnojamojo turto registro duomenų banke apie nuosavybę pasikeitimą įrašymo dienos. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo nuo palikimo atsiradimo momento – 2013 m. vasario 16 d.

Pareiškėjas pažymi, kad iš prašymo turinio aišku, jog jis prašė priteisti turto palikėjo M. P. skolą susidariusią nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. vasario 15 d. Pareiškėjas pažymi, jog Nuostatų 43.3 punkte nustatyta pareiga naujam nekilnojamojo turto savininkui informuoti KRAC apie prievolės pradžią ar pasikeitimą. Pareiškėjas paaiškina, kad tik administruodamas vietinę rinkliavą nustatė, kad už ginčo Butą nėra sumokėta vietinė rinkliava, susidariusi nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. vasario 15 d. ir vietinės rinkliavos mokėtojas miręs, todėl kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti skolą iš palikimą priėmusio įpėdinio.

Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas neįvykdė pareigos jį informuoti apie prievolės mokėti jam pradžią, pareiškėjas apie pasikeitusią nekilnojamojo turto nuosavybę sužinojo tik ruošdamas prašymą teismui, todėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo. Pareiškėjas tvirtina, kad kreipdamasis į teismą prašymu inter alia (be kita ko) priteisti iš atsakovo turto palikėjo M. P. skolą išreiškė prašymą patęsti 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti. Pareiškėjo nuomone, teismas būdamas aktyvus bei siekdamas visapusiškai ir teisingai išspręsti administracinę bylą, galėjo prašyti pateikti papildomus paaiškinimus dėl praleisto 3 mėnesių termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui ir spręsti klausimą dėl termino pratęsimo vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo KRAC teisės reikalauti priteisti 69,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą, susidariusios nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš atsakovo J. P..

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovo J. P. pareiškėjui priteisė 12,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už Butą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 6–7) nustatė, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į Butą įregistruotos tik nuo 2013 m. liepos 24 d., todėl pripažino pareiškėjo teisę į vietinę rinkliavą, skaičiuotiną nuo nurodytos datos. Teismas taip pat padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų įvykdęs CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. į teismą kreipėsi praleidęs 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už Butą atsirado nuo M. P. mirties – 2013 m. vasario 16 d. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad atsakovas neįvykdė pareigos jį informuoti apie prievolės mokėti jam pradžią, pareiškėjas apie pasikeitusią nekilnojamojo turto nuosavybę sužinojo tik ruošdamas prašymą teismui, todėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad kreipdamasis į teismą prašymu inter alia (be kita ko) priteisti iš atsakovo turto palikėjo M. P. skolą išreiškė prašymą patęsti 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti. Pareiškėjo nuomone, teismas būdamas aktyvus bei siekdamas visapusiškai ir teisingai išspręsti administracinę bylą, galėjo prašyti pateikti papildomus paaiškinimus dėl praleisto 3 mėnesių termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui ir spręsti klausimą dėl termino pratęsimo vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi.

Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas gali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu tik iš dalies.

Ginčui aktualiais laikotarpiais aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. T2-80, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330 ir jais patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Analizuojant Nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, 6, 7, 9 ir 12 punktų, Nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, 5 ir 6 punktų, Nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 3, 5, 15.1 punktų, V skyriaus ir 1 priedo nuostatas matyti, kad ginčo laikotarpiais vietinę rinkliavą turėjo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014; 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2757-442/2015 ir kt.). Tai nagrinėjamu atveju pirmiausia lemia būtinybę įvertinti, ar aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovas J. P. galėtų būti pripažintas Nuostatuose nurodytu rinkliavos mokėtoju.

Pagal byloje surinktus duomenis matyti, kad atsakovui Butas nuosavybės teise priklausė nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. spalio 11 d. Šios nuosavybės įgijimo pagrindas – 2013 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3232 (b. l. 6–7). Iki šios datos, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas butas nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. liepos 24 d. priklausė M. P., kuris mirė 2013 m. vasario 16 d. (b. l. 28). Tai, kad atsakovas priėmė palikimą, patvirtina ir VĮ Registrų centras išrašas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą (b. l. 51).

Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ABTĮ 4 str. 6 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojęs CK 5.52 straipsnis nustatė, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buvęs Buto savininkas M. P. mirė 2013 m. vasario 16 d. (b. l. 28), 2013 m. liepos 22 d. J. P. išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 3232, vadovaujantis kuriuo 2013 m. liepos 24 d. į Butą įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės (b. l. 6–7).

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kas pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir neteisingai nustatė atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už paveldėtą turtą atsiradimo momentą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas pripažįstant pareiškėjo teisę į vietinės rinkliavos priteisimą iš atsakovo nuo 2013 m. vasario 16 d. Pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį pateikė dvi pažymas, kuriomis išskyrė M. P. ir J. P. mokėtinas vietinės rinkliavos sumas – Pažymoje apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-2003 (b. l. 42) nurodyta M. P. mokėtina suma už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. – 30,57 Eur; Pažymoje apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-2002 (b. l. 43) nurodyta J. P. mokėtina suma už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 38,85 Eur. Įvertinus šiuos pareiškėjo pateiktus dokumentus bei aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę į 38,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimą iš atsakovo.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį iki 2013 m. vasario 16 d., į teismą kreipėsi kaip mirusio M. P., kurio turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovas, kreditorius.

Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Spręsdama dėl šių nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui. Šiuo aspektu administracinėje byloje yra pateikti ginčo nekilnojamojo turto adresu siųstų vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimų nuorašai. Kadangi ankstesni pranešimai buvo siųsti M. P. (atsakovo tėvo) adresu, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, reikšmingas yra 2015 m. gegužės 21 d. pranešimas (b. l. 9), t. y. pranešimas, išsiųstas jau atsakovui po atsakovo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įgijimo. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Minėtame dokumente yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola). Todėl, vertinant šį pranešimą kontekste su viešai paskelbtais savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą įvedimo savivaldybės teritorijoje, nagrinėjamu atveju sutiktina, kad juo (pranešimu) įpėdinis (atsakovas) iš esmės buvo informuotas apie palikėjo skolines prievoles aptariamos CK nuostatos taikymo prasme. Tačiau šiuo pranešimu reikalavimas pareikštas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad kreipdamasis į teismą su prašymu be kita ko priteisti iš atsakovo turto palikėjo M. P. skolą išreiškė prašymą pratęsti trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą turi būti teismui aiškiai išreikštas konkrečiai nurodant aplinkybes, pareiškėjo nuomone, lėmusias termino praleidimą. Tik suformulavus konkretų prašymą dėl termino atnaujinimo teismas galėtų imtis vertinti, ar nurodytos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašymo atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepateikė ir nenurodė priežasčių, lėmusių šio termino praleidimą, kurias pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs įvertinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, jog Nuostatai numato pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai nepraneša apie vietinės rinkliavos mokėtojo duomenų pasikeitimą, identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis pareiškėjas gali naudodamasis viešais registrais, įskaitant Nekilnojamojo turto registrą ir termino praleidimo priežastis – buto savininko nepranešimas pareiškėjui apie pasikeitusį rinkliavos mokėtoją, šiuo atveju negali būti pripažinta pakankamai svarbia, kad būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2890-442/2016).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, kuriam šiuo aspektu tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis, juolab, kaip matyti iš Nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 6 punkto, vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenys „atnaujinami pagal sausio ir liepos 1 d. būklę arba nedelsiant“, o šie duomenys atnaujinami ne tik remiantis Nekilnojamojo turto registro, bet ir Gyventojų registro duomenimis (Nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 5 p.). Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti pareiškėjo nepagrįstą delsimą reiškiant aptariamą reikalavimą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo už paveldėtą ginčo nekilnojamojo turto objekto dalį už laikotarpį iki šio turto palikėjo mirties, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjo galbūt turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) priteisimo iš palikimą priėmusio atsakovo (paveldėtojo) negali būti tenkinamas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo prašymo dalį atmetė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normos, todėl priimtas sprendimas gali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu tik iš dalies. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas padidinant pareiškėjui priteisiamą atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą iki 38,85 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš atsakovo J. P. (J. P.) 38,85 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 85 centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė