2025-12-10 Nr. AB-22359-3-61-3-06641-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-876-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06641-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. kovo 15 d. prašymo 1 prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2023 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-277-415/2023 tenkinus iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeitus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjui buvo priteistos iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 280 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2.2. LVAT nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjas kreipėsi 2023 m. kovo 8 d. prašymu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija), prašydamas įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priteistus 280 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti pervesti į pareiškėjo sąskaitą.

2.3. Inspekcijai nevykdant įsiteisėjusios LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutarties, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pareiškėjui pagal jo 2023 m. kovo 17 d. prašymą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išduotas 2023 m. kovo 20 d. vykdomasis raštas.

2.4. Inspekcija bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui sumokėjo 2023 m. kovo 22 d., t. y. tik po to, kai pareiškėjas 2023 m. kovo 20 d. pateikė vykdyti antstoliui teismo išduotą vykdomąjį raštą.

2.5. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, jog Inspekcija nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, 2023 m. kovo 15 d. prašymu kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas: 1) už įsiteisėjusios LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutarties Nr. eA-277-415/2023 nevykdymą (šiurkštų tarnybinį pažeidimą) skirti Inspekcijos direktorei D. Š. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; 2) imtis priemonių dėl skubaus įsiteisėjusios teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties Nr. eA-277-415/2023 įvykdymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į pareiškėjo nurodytą sąskaitą (toliau – ir Prašymas).

2.6. Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyriaus vedėja G. V. 2023 m. kovo 21 d. raštu Nr. PSA-342 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ (toliau – ir Raštas) atsakydama į pareiškėjo 2023 m. kovo 15 d. prašymą, Rašte pasisakė tik dėl Prašymo 2 prašymo, nurodydama, kad Vyriausybės kanceliarijai nesuteikti įgaliojimai daryti įtaką institucijoms dėl teismo sprendimų vykdymo, o pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėjo Prašymo 1 prašymas buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Teisingumo ministerija).

2.7. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. (1.23Mr) 7R-1468 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmų“ (toliau – ir TM raštas) dėl pareiškėjo Prašymo 2 prašymo iš esmės atkartojo Rašte nurodytus argumentus, o dėl Prašymo 1 prašymo pažymėjo, kad šis prašymas nagrinėtinas Vyriausybės.

2.8. Pareiškėjas negavo nuo Prašymo pateikimo ir Vyriausybės kanceliarijoje TM rašto gavimo praėjus virš dviejų mėnesių (daugiau kaip 20 darbo dienų), iš Vyriausybės į Prašymo 1 prašymą atsakymo ar administracinio sprendimo. Tokiu būdu yra pažeistos pareiškėjo teisės laiku bei tinkamai gauti informaciją (atsakymą).

2.9. Pagal LVAT praktiką, atsakovui tik iš dalies išnagrinėjus pareiškėjo Prašyme nurodytus prašymus, o dėl vieno iš jų nepasisakius, pareiškėjas turi pagrindą reikalauti įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą visa apimtimi.

2.10. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo Prašymo 1 prašymo nagrinėjimas priskirtas išimtinai į pareigas priimančio asmens – Vyriausybės kompetencijai, o tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal pareiškėjo Prašymo 1 prašymą pradeda Ministras Pirmininkas. Todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo Prašymo 1 prašymas privalėjo būti perduotas nagrinėti Vyriausybei bei Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyriaus vedėjos veiksmai, persiunčiant pareiškėjo Prašymo 1 prašymą ne pagal kompetenciją Teisingumo ministerijai yra neteisėti, viršijant nustatytą kompetenciją.

2.11. Nagrinėjamu atveju nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų principų bei šio įstatymo 10 – 12 straipsnių reikalavimų.

2.12. Rašto turinys patvirtina, kad Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyriaus vedėja, pareiškėjo Prašymo 1 prašymą ne pagal kompetenciją neteisėtai persiuntė remdamasi vieninteliu argumentu, kad Inspekcijos vadovas atskaitingas ir teisingumo ministrui, vadovaudamasi vien tik žemesnės teisinės galios Inspekcijos nuostatų 21 punktu, ir tai patvirtina, kad toks Raštas yra niekinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

2.13. Vyriausybė privalėjo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo 1 prašymą ir jam atsakyti bei priimti, pateikti administracinį sprendimą per 20 darbo dienų, o to nepadariusi iš esmės pažeidė Prašymo 1 prašymo nagrinėjimo procesą bei vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

3. Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos, nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Vyriausybės kanceliarijoje 2023 m. kovo 16 d. buvo gautas pareiškėjo 2023 m. kovo 15 d. Prašymas už įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymą (šiurkštų tarnybinį pažeidimą) skirti Inspekcijos direktorei tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (t. y. 1 prašymas) ir 2 prašymas – imtis priemonių dėl įsiteisėjusios teismo nutarties skubaus įvykdymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į pareiškėjo nurodytą sąskaitą.

3.2. Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyrius parengė ir pareiškėjui pateikė atsakymą į Prašymą 2023 m. kovo 21 d. raštu Nr. PAS-342. Vyriausybės kanceliarijos Rašte paaiškinta, kad Vyriausybės kanceliarijai, kuri padeda vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas, nesuteikti įgaliojimai daryti įtaką institucijoms dėl teismo sprendimų vykdymo, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Inspekcijos vadovas atskaitingas ir teisingumo ministrui, pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai su prašymu išnagrinėti Prašyme keliamus klausimus, įvertinti pateiktą informaciją ir apie rezultatus pranešti pareiškėjui. Pareiškėjas Vyriausybės kanceliarijos rašto neskundė.

3.3. Teisingumo ministerija atsakė į pareiškėjo Prašymą 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. (1.23 Mr.)7R-1468. Teisingumo ministerija pareiškėjui paaiškino, kad į Teisingumo ministerijos kompetencijos sritį nepatenka teismų procesinių sprendimų vykdymas, t. y. ji neturi įgaliojimų priversti vykdyti kitų subjektų atžvilgiu teismo priimtų ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų. Teisingumo ministerija taip pat nurodė, kad, vertindama Prašyme išdėstytas aplinkybes, be kita ko, kreipėsi į Inspekciją ir ši paaiškino, kad įsiteisėjusi teismo nutartis buvo įvykdyta 2023 m. kovo 22 d. ir pareiškėjui teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo pervestos į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, Teisingumo ministerija paaiškino pareiškėjui Nuostatų 21 punkto ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat nurodė, kad jeigu pareiškėjas vis dar mano, kad buvo padarytas pažeidimas ir Inspekcijos direktorei turi būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jis tokį prašymą turėtų teikti Vyriausybei. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęs Teisingumo ministerijos raštą, byloje nėra. Pareiškėjas, gavęs Teisingumo ministerijos raštą, į Vyriausybės kanceliariją su prašymu skirti Inspekcijos direktorei tarnybinę nuobaudą iš naujo (pakartotinai) nesikreipė.

3.4. Vyriausybės kanceliarijoje Taisyklių 11 punkte nustatytas funkcijas atlieka Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyrius. Todėl šis skyrius, įvertinęs pareiškėjo Prašyme nurodytą 1 prašymą – už įsiteisėjusiosios teismo nutarties nevykdymą skirti Inspekcijos direktorei tarnybinę nuobaudą, nustatę, kad pagal kompetenciją negali spręsti pareiškėjo Prašyme nurodyto 1 prašymo (Taisyklių 11.2 papunktis), atliko VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus, t. y. per 5 darbo dienas persiuntė pareiškėjo Prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Teisingumo ministerijai ir apie tai informavo pareiškėją. Teisingumo ministerija pareiškėjui raštu atsakė į Prašymą ir atsakymo kopiją pateikė Vyriausybės kanceliarijai.

3.5. Pareiškėjui Vyriausybės kanceliarijos rašto neskundus, nėra jokio pagrindo Vyriausybės kanceliarijos raštą vertinti kaip neteisėtą ir (ar) nepagrįstą. Vyriausybei adresuotame pareiškėjo Prašyme nėra prašymo pradėti Inspekcijos direktorės tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl nagrinėjamam ginčui pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 1 dalies nuostata netaikytina. Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyrius, įvertinęs Teisingumo ministerijos rašto turinį, t. y. jame nurodytą iš esmės pasikeitusią faktinę aplinkybę – Inspekcija įvykdė įsiteisėjusią teismo nutartį, kurios pagrindu pareiškėjas kreipėsi į Vyriausybę dėl tarnybinės atsakomybės Inspekcijos direktorei taikymo; Teisingumo ministerijos suformuluotą siūlymą pareiškėjui – teikti prašymą Vyriausybei, jei jis, pasikeitus faktinei situacijai, vis dar mano, kad buvo padarytas pažeidimas ir Inspekcijos direktorei turi būti skirta tarnybinė nuobauda, negavusi tokio pareiškėjo prašymo, pakartotinio (papildomo) atsakymo į pareiškėjo Prašymą nerengė, nes laikė, kad į jį motyvuotai pagal kompetenciją atsakė Teisingumo ministerija ir pareiškėją tenkino Teisingumo ministerijos atsakymas.

3.6. Vyriausybės kanceliarija jai priskirtus klausimus sprendė pagal kompetenciją, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, todėl nėra teisinio pagrindo jos veiksmus vertinti kaip vilkinimą. Pareiškėjas apie tai, kad jo Prašymas persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Teisingumo ministerijai, buvo informuotas. Pareiškėjas Vyriausybės kanceliarijos rašto neskundė. Pareiškėjui į jo 1 prašymą pagal kompetenciją atsakė Teisingumo ministerija, todėl dar kartą atsakyti į tą patį pareiškėjo prašymą nebuvo teisinio pagrindo.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjui LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-277-415/2023 buvo priteista 280 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos suma. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu pervesti priteistą sumą į pareiškėjo banko sąskaitą. Pareiškėjas 2023 m. kovo 15 d. prašymu kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas: 1) už įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-03-08 nutarties Nr. eA-277-415/2023 nevykdymą (šiurkštų tarnybinį pažeidimą) skirti Inspekcijos direktorei D. Š. tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų; 2) imtis priemonių dėl skubaus 2023 m. kovo 8 d. įsiteisėjusios teismo nutarties Nr. eA-277-415/2023 įvykdymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į pareiškėjo nurodytą sąskaitą. Vyriausybės kanceliarija 2023 m. kovo 21 d. raštu Nr. PAS-342 pateikė atsakymą pareiškėjui, informuodama, kad pareiškėjo prašymas perduotas nagrinėti Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija pareiškėjui atsakė 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. (1.23 Mr.)7R-1468.

6. Teismas, išanalizavęs teisinį reguliavimą ir bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pagal savo kompetenciją Vyriausybė, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos, tinkamai, išsamiai, pagrįstai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo Prašymą, bei Prašymo 1 prašymą perdavė įvertinti ir atsakyti Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija pareiškėjui paaiškino, kad į Teisingumo ministerijos kompetencijos sritį nepatenka teismų procesinių sprendimų vykdymas. Teisingumo ministerija, be kita ko, pareiškėjui nurodė, kad jei jis vis dar mano, kad buvo padarytas pažeidimas ir Inspekcijos direktorei turi būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jis tokį prašymą turėtų teikti Vyriausybei, o ši pagal kompetenciją jį įvertins. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika pažymėjo, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai, nagrinėti.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutartimi priteistos 280 Eur bylinėjimosi išlaidos buvo sumokėtos 2023 m. kovo 22 d. Inspekcijai pervedus pinigus į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą ir tai atitinka ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą (15 kalendorinių dienų), per kurį viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga įvykdyti sprendimą.

8. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, ir atsižvelgęs į Prašymo dalyką, pagrįstai perdavė atsakyti į Prašymo 1 prašymą pagal kompetenciją Teisingumo ministerijai, kuri pareiškėjui išsamiai atsakė 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr.(1.23Mr) 7R-1468. Teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, nenustatė atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmų. Teismas nusprendė, jog nei atsakovo, nei Teisingumo ministerijos atsakymais, Inspekcijos veiksmais nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės. Bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui pagal LVAT nutartį buvo sumokėtos laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, pareiškėjui į jo Prašymą taip pat buvo atsakyta laiku, tinkamai ir laikantis visų viešojo administravimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Teismas, nenustatęs atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmų, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, pareiškėjų skundai, pareiškimai ir prašymai viešojo administravimo subjekto turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai pagal konkretaus prašymo dalyką ir pagrindus. Asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio, turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu atsakovas nepateikia jokio atsakymo į bet kurį prašymo punktą, nors turi pareigą tai padaryti, konstatuojama, kad atsakovas vilkina atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus ir įpareigojamas tokį prašymą išnagrinėti iš naujo.

11.2. Pareiškėjas Prašymo 1 prašymu iš esmės kėlė klausimą dėl Inspekcijos direktorės tarnybinės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skyrimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų ir nesprendžia Inspekcijos direktorės tarnybinės atsakomybės ir nuobaudos skyrimo klausimų, nes pagal teisės aktus tai yra išimtinė Ministro Pirmininko teisė ir Vyriausybės kompetencija. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir suformuotą administracinių teismų praktiką, Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų ir nesprendžia Inspekcijos direktorės tarnybinės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimų, nes (ne) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą turi teisę Ministro Pirmininkas, o tarnybinę nuobaudą (ne) skirti – Vyriausybė. Tarnybinės atsakomybės klausimas šiuo atveju priskirtinas spręsti Vyriausybei. Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyriaus vedėja privalėjo pareiškėjo Prašymo 1 prašymo nagrinėjimą ne persiųsti Teisingumo ministerijai, o perduoti jį pagal kompetenciją spręsti Ministrui Pirmininkui arba Vyriausybei.

11.3. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai teismas tinkamai neįvertina Rašto turinio, o Raštu nėra atsakyta į visus pareiškėjo prašymus, ar kai iš esmės neatsakyta į pareiškėjo keltus klausimus ir nepateikta jokia informacija pagal pareiškėjo prašymą, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir vertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į esminius bylos aspektus, todėl toks teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Raštai, kuriais tariamai buvo atsakyta į pareiškėjo Prašymą, paneigia teismo padarytas klaidingas išvadas, kad šiais raštais buvo atsakyta į pareiškėjo Prašymą laiku, tinkamai ir laikantis visų viešojo administravimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

11.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Prašymo 1 prašymas nebuvo perduotas pagal kompetenciją jį spręsti Ministrui Pirmininkui arba Vyriausybei, nėra priimtas joks administracinis sprendimas ir nepateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas į pareiškėjo Prašymo 1 prašymą. Atsakovui nepateikus pareiškėjui atsakymo į jo Prašymą, ir toliau vilkinama atlikti atsakovui priskirtinus veiksmus.

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pareiškėjo Prašyme nebuvo suformuluotas prašymas atlikti Inspekcijos direktorės tarnybinio nusižengimo tyrimą, o iš karto buvo prašoma už įsiteisėjusios LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutarties Nr. eA-277-415/2023 nevykdymą skirti Inspekcijos direktorei tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Pagal suformuotą LVAT praktiką joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini nagrinėti išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo suformuotos praktikos. Teisingumo ministerija informavo pareiškėją apie Inspekcijos atliktą mokėjimą pareiškėjui, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

13.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimo dėl priteistos sumos vykdymo Inspekcija, kaip ir teismas, turėjo taikyti ABTĮ 99 straipsnio 4 dalį, o netinkamai taikęs ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį, teismas padarė netinkamas (klaidingas) išvadas, jog tai atitinka ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą (15 kalendorinių dienų), per kurį viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga įvykdyti sprendimą. ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis nenustato įsiteisėjusių sprendimų įvykdymo termino. Ši teisės norma nustato neįvykdytų teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytų teismo patvirtintų taikos sutarčių vykdymo tvarką ir vykdomųjų dokumentų tokiais atvejais išdavimo tvarką. Tai, kad pareiškėjui buvo išduotas vykdomasis dokumentas, nesuteikia jam teisės reikalauti iš atsakovo įvykdyti teismo sprendimą greičiau, nei nurodyta ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje, jeigu toks įpareigojimas nėra nustatytas teismo sprendime. Inspekcijai tinkamai įvykdžius pareigą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti taikyti Inspekcijos vadovei tarnybinę atsakomybę.

13.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyriaus vedėja, neturėdama suteiktų įgaliojimų, viršydama nustatytą kompetenciją ir piktnaudžiaudama tarnyba, pati neteisėtai pasirašė Vyriausybės kanceliarijos raštą ir neteisėtai persiuntė Pareiškėjo Prašymo 1 prašymą nagrinėti ne pagal kompetenciją Teisingumo ministerijai. Inspekcija veikia teisingumo ministro valdymo srityje, o Inspekcijos direktorius yra atskaitingas teisingumo ministrui, todėl Teisingumo ministerija turėjo teisę vertinti pareiškėjo Prašyme nurodytas aplinkybes, jas įvertino ir pateikė pareiškėjui motyvuotą atsakymą.

13.4. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas, kad nei atsakovo, nei Teisingumo ministerijos atsakymais, Inspekcijos veiksmais nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės. Bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui pagal LVAT nutartį buvo sumokėtos laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, pareiškėjo į jo Prašymą buvo atsakyta laiku, tinkamai ir laikantis visų viešojo administravimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nenustačius atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo neveikimo nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. kovo 15 d. Prašymą ir įpareigojimo į jį atsakyti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo prašymo turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nulėmusias tai, jog nebuvo priimtas administracinis sprendimas ir nepateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas į jo Prašymo 1 prašymą.

16. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-277-415/2023, pareiškėjui iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos buvo priteista 280 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. kovo 15 d. Prašymu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydamas: i) už įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties Nr. eA-277-415/2023 nevykdymą (šiurkštų tarnybinį pažeidimą) skirti Inspekcijos direktorei D. Š. tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų; ii) imtis priemonių dėl skubaus įsiteisėjusios teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties Nr. eA-277-415/2023 įvykdymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų pervedimo į jo nurodytą sąskaitą. Vyriausybės kanceliarija 2023 m. kovo 21 d. raštu Nr. PAS-342 pateikė atsakymą pareiškėjui, informuodama, kad pareiškėjo prašymas perduotas nagrinėti Teisingumo ministerijai, kuri pareiškėjui atsakė 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. (1.23 Mr.)7R-1468. Teisingumo ministerija pareiškėjui paaiškino, jog į jos kompetencijos sritį nepatenka teismų procesinių sprendimų vykdymas, taip pat nurodė, jog vertindama išdėstytas aplinkybes, kreipėsi į Inspekciją, kuri paaiškino, kad įsiteisėjusi teismo nutartis buvo įvykdyta 2023 m. kovo 22 d. ir pareiškėjui teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo pervestos į jo nurodytą banko sąskaitą, kartu pažymėdama, kad jeigu pareiškėjas vis dar mano, kad buvo padarytas pažeidimas ir Inspekcijos direktorei turi būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jis tokį prašymą turėtų teikti Vyriausybei.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo prašymo turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nulėmusias tai, jog nebuvo priimtas administracinis sprendimas ir nepateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas į jo Prašymo 1 prašymą.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: nagrinėjamo ginčo kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pagal savo kompetenciją, Vyriausybė, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos, tinkamai, išsamiai, pagrįstai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo Prašymą, bei Prašymo 1 prašymą perdavė įvertinti ir atsakyti Teisingumo ministerijai, kaip atsakingai už Inspekcijos valdymo sritį.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019).

21. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vadovaujantis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 857 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., toliau – ir Taisyklės) 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį. VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Vyriausybę kreipėsi dėl Inspekcijos veiksmų nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir su tuo siejo prašymus skirti Inspekcijos vadovui tarnybinę nuobaudą bei imtis priemonių sprendimui įvykdyti.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas nepagrįstai taikė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir persiuntė jo Prašymą Teisingumo ministerijai, pažymi, jog pagal ADTAĮ 9 straipsnio 3 dalį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra atskaitingas Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, ši nuostata pakartota ir Inspekcijos Nuostatų 21 punkte, bei buvo nurodyta pareiškėją informuojant apie prašymo perdavimą nagrinėti Teisingumo ministerijai, todėl atsižvelgiant į šios nutarties 21 punkte nustatytą reglamentavimą, atsakovė įvertinusi Prašymo dalyką pagrįstai į jame keliamą klausimą dėl Inspekcijos veiksmų pavedė atsakyti Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija aiškindamasi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų kreipėsi į Inspekciją, išsiaiškino, jog išlaidos 2023 m. kovo 22 d. buvo pervestos pareiškėjui bei apie tai jį informavo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė laikydamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų ir procedūrų, pagrįstai prašymą persiuntė jį kompetentingam nagrinėti viešojo administravimo subjektui (Teisingumo ministerijai) ir apie tai pranešė pareiškėjui, todėl atsakovės neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus nenustatyta.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną bylos proceso šalių argumentą. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo skundą jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis