c2602edd-e4a5-40f6-b9f9-1df785769c09 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-402-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02130-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos:                            2.1.5.1.2.3.; 2.6.2.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-707-467/2016, pagal ieÅ¡kovės UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialÄ , dėl delspinigių sumažinimo (trečiasis asmuo – G.

S.), n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ teismo prašė: 1) 2003-03-24 kredito sutarties Nr. KV303085V su papildymais ir pakeitimais pagrindu Danske bank A/S, veikiančio per filialÄ Lietuvoje, iÅ¡ UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ reikalaujamus delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177, sumažinti iki 8 937,76 Eur; 2) 2006-05-10 kredito sutarties Nr. K200605-0996 su papildymais ir pakeitimais pagrindu Danske bank A/S, veikiančio per filialÄ Lietuvoje, iÅ¡ UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ reikalaujamus delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus antstolio A.

S. vykdomojoje byloje Nr. 0100/15/00781, sumažinti iki 13 257,46 Eur.IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu Danske bank A/S, veikiančiu per filialÄ Lietuvoje, 2003-03-24 ir 2006-05-10 sudarė kredito sutartis Nr. KV303085V (toliau – Kredito sutartis Nr.

1) ir Nr. K200605-0996 (toliau – Kredito sutartis Nr.

2) su papildymais ir pakeitimais, kurių įvykdymui užtikrinti įkeistas ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas. Kredito sutartys vienaÅ¡aliÅ¡ku banko sprendimu nutrauktos nuo 2008-12-12 ir Å¡iÄ dienÄ vykdomas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-10-25 nutartimi (toliau – hipotekos teisėjos nutartis) patvirtintas atsakovo reikalavimas iÅ¡ UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI" iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius už laikotarpį nuo kredito sutarties Nr. 1 pažeidimo (2008-09-30) iki atsakovo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo hipotekos teisme dienos (2010-10-21), t. y. už daugiau nei dvejų metų laikotarpį, o Vilniaus miesto 15 notaro biuro notarės D.

J. 2015-02-10 vykdomuoju dokumentu Nr. DJ-749 (toliau – notarės vykdomasis dokumentas) patvirtintas ir atsakovo reikalavimas iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius už laikotarpį nuo Kredito sutarties Nr. 2 pažeidimo (2008-09-30) iki atsakovo pareiÅ¡kimo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo (2014-04-16), t. y. už beveik 6 metų laikotarpį.IeÅ¡kovės teigimu, delspinigiai mažintini senaties pagrindu (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), t. y. skaičiuotini už 6 mėn. laikotarpį. Taigi, pagal Kredito sutartyje Nr. 1 numatytÄ 0,08 proc. (sutarties 21 p.) delspinigių normÄ , netesybos, skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, sudarytų 35 751,02 Eur sumÄ , o pagal Kredito sutartyje Nr. 2 numatytÄ 0,08 proc. (sutarties 19 p.) delspinigių normÄ , netesybos, skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, sudarytų 53 029,85 Eur sumÄ .

Be to, ieÅ¡kovės teigimu, Kredito sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 numatyti 0,08 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti dienÄ yra neprotingi, nesÄ Å¾iningi ir, vertinant tarp Å¡alių susiklosčiusius sutartinius santykius, kredito sutarties vykdymÄ , mažintini iki 0,02 proc., o, taikius ieÅ¡kinio senatį, atsakovo reikalaujami delspinigiai turėtų bÅ«ti apskaičiuojami taikant 0,02 proc. delspinigių normÄ ir pagal Kredito sutartį Nr. 1 mažintini iki 8 937,76 Eur, o pagal Kredito sutartį Nr. 2 – iki 13 257,46 Eur (CK 6.73 str. 2 d.;

CK 6.258 str. 3 d.).IeÅ¡kovės teigimu, aplinkybė, kad iÅ¡ kredito sutarčių kylančios finansinės prievolės didžiÄ ja dalimi yra įvykdytos (pagal Kredito sutartį Nr. 1 įvykdyta 65 proc. įsipareigojimų, pagal Kredito sutartį Nr. 2 - 60 proc.), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kreditoriaus praradimai yra mažesni. Be to, iÅ¡ kredito sutarčių kylantys finansiniai įsipareigojimai nebuvo padengti ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, o dėl banko neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų bei tarp Å¡alių kilusio ginčo (aplinkybės, susijusios su Å¡alių     2008-08-18 sudaryta kredito sutartimi Nr. K200808-0402 (toliau – Refinansavimo sutartimi) bei jos nutraukimu 2009 m. spalio mėn., taip pat Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vienaÅ¡alio nutraukimo teisėtumo).

IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad kreditavimo santykiuose bankas yra stipresnioji Å¡alis ir iÅ¡ esmės diktuoja sÄ lygas nuo banko finansavimo priklausantiems juridiniams asmenims. Kredito sutartis sudaroma prisijungimo bÅ«du, t. y. sutarties sudarymas priklauso ne nuo Å¡alių derybų procese pasiekto susitarimo, o tik nuo to, ar klientas atitinka visus banko keliamus reikalavimus ir atlieka nustatytus įpareigojimus. IeÅ¡kovė nėra profesionali kredito teisinių santykių dalyvė, todėl, ieÅ¡kovės teigimu, turi bÅ«ti ginami jos, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisėti interesai.Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko.Atsakovas nurodė, kad dėl ieÅ¡kovės nuolatinių skundų banko atžvilgiu, jis negalėjo laiku įgyvendinti savo teisės iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , susidariusiÄ pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr.

2. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti delspinigių senaties pagrindu. Pažymėjo, kad pagal Kredito sutartis ieÅ¡kovė, laiku nesumokėjusi kredito sutartyje nustatytų mokėjimų, bankui įsipareigojo mokėti 0,08 proc. dydžio delspinigius (netesybas) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , taip pat užtikrino, kad kredito sutarties sÄ lygos, ieÅ¡kovės prievolės, kylančios iÅ¡ kredito sutarties, neprieÅ¡tarauja jos steigimo dokumentams. Tiek kredito suma, jo paskirtis, terminas, palÅ«kanų norma, delspinigiai, taip pat ir kitos sÄ lygos buvo individualiai aptartos ir Å¡alių atskirai susitartos.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutiko, kad delspinigiai yra neprotingai dideli, neatitinkantys teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų.Bankas atkreipė dėmesį, kad atsakovui yra ypač svarbus laiku atliekamas kredito grÄ Å¾inimas ir palÅ«kanų mokėjimas, todėl palÅ«kanų mokėjimo grafiko nesilaikymas traktuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Dėl to Å¡alių sutartas 0,08 proc. delspinigių dydis laikytinas normaliu ir pateisinamu, nes delspinigiai savo paskirtimi skirti užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės bÅ«tų tokios, kurios neskatintų skolininko praleisti prievolių vykdymo terminus.

Ieškovei delsiant mokėti įmokas, bankas ne tik iš kredito gavėjos neatgavo paskolintų pinigų ir palūkanų, bet patyrė didelių nuostolių dėl tokio ieškovės elgesio formuojamų atidėjimų Lietuvos bankui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – BĮ) 47 straipsnis ir kiti teisės aktai. Netesybos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.Bankas paaiškino, kad senaties terminas praleistas dėl ieškovės elgesio, o ne banko veiksmų; prašė jį atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo 2003-03-24 ir 2006-05-10 sudarytų Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 įvykdymui užtikrinti įkeistas ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas, o kredito sutartimis šalys susitarė, kad ieškovei laiku nesumokėjus kredito sutartyje nustatytų mokėjimų, ieškovė bankui moka 0,08 proc. dydžio delspinigius (netesybas).

Kredito sutartys 2008-12-12 nutrauktos, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-10-25 nutartimi Nr.           I-363V/2010 (hipotekos teisėjo nutartis) patvirtintas banko reikalavimas iš ieškovės išieškoti delspinigius už laikotarpį nuo kredito sutarties Nr. 1 pažeidimo (2008-09-30) iki 2010-10-21, o Vilniaus miesto 15 notaro biuro notarės D. J. 2015-02-10 vykdomuoju dokumentu Nr. DJ-749 (notaro vykdomasis dokumentas) patvirtintas atsakovo reikalavimas iš ieškovės išieškoti delspinigius už laikotarpį nuo Kredito sutarties Nr. 2 pažeidimo (2008-09-30) iki 2014-04-16) (šie procesiniai sprendimai galiojantys, todėl vykdytini).

IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal kredito sutartį Nr. 1 įvykdytas 2015-03-05 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu, vykdomoji byla nutraukta 2015-08-19 antstolio patvarkymu. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių tebevyksta teisminis ginčas dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto teisėtumo bei Refinansavimo sutarties nutraukimo.Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija dėl delspinigių dydžio mažinimo nei senaties pagrindu (praÅ¡ymas mažinti netesybų sumÄ už ne ilgesnį nei pusės metų laikotarpį), nei dėl jų sulygtos delspinigių normos (0,08 proc.) dydžio (praÅ¡ymas mažinti dėl neprotingo delspinigių dydžio).Teismas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės argumentu dėl pernelyg didelių netesybų, pažymėjo, kad jų dydis Å¡alių buvo sutartas abiejų valia, o sutartyje nėra nuostatų, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti mažinamas jų dydis (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.).

Be to, teismų praktikoje nėra nustatyta, kad delspinigių dydis, virÅ¡ijantis 0,02 proc., visais atvejais laikytinas nepagrįstai didelis. PrieÅ¡ingai, 0,08 proc. delspinigių dydis gali bÅ«ti pripažintas pagrįstu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1281/2014), o kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad netesybų mažinimas iki minimalių įstatymo nuostolių dydžio (0,02 proc.) gali be pagrindo paneigti Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , pažeisti protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad abi Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai (nepaisant to, kad ieÅ¡kovė nėra profesionali kredito teisinių santykių dalyvė), ir byloje nesant įrodymų apie tai, kad 0,08 proc. netesybų dydis kredito sutarčių sudarymo metu nebÅ«tų atitikęs rinkos sÄ lygų, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo mažinti netesybas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad ji, sudarydama kredito sutartis, neturėjo realios galimybės derėtis dėl kreditavimo sÄ lygų, kartu ir delspinigių dydžio, ar kreiptis į kitas finansines įstaigas, todėl ieÅ¡kovės argumentas dėl banko, kaip stipresniosios sutarties Å¡alies, ir jos įtakos pasiraÅ¡ant kredito sutartis, atmestas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė dėl dalies prievolės bankui įvykdymo, nesudaro pagrindo mažinti delspinigių dydį, atsižvelgiant į tai, kad negrÄ Å¾intos sumos žymiai didesnės už patvirtintas delspinigių sumas, o įsipareigojimai bankui nebuvo tinkamai vykdomi (skola bankui pagal Kredito sutartį Nr. 2 nėra grÄ Å¾inama ilgÄ laikotarpį, o skola pagal Kredito sutartį Nr. 1 grÄ Å¾inta tik priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka).Teismas atmetė kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus tuos ieÅ¡kinio argumentus, kuriuose pasisakoma dėl kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo, pažymėdamas, kad Å¡ioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo.Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad dėl susiklosčiusios situacijos, kuomet bankas įsipareigojimus suteikti kreditÄ Ä¯vykdė tinkamai, tačiau ieÅ¡kovė pažeidė Kredito sutartis ir ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾ino (-a) skolos, bankui sukėlė realių didelių nuostolių (Bankų įstatymo 47 str. 2 d., Finansinių įstaigų įstatymo 32 str. 4, 5 d.), kurių konkretaus dydžio atsakovas neprivalėjo pagrįsti.

Pažymėjo, kad pagal Kredito sutarčių specifinį pobÅ«dį, bankui ypač svarbus laiku atliekamas kredito grÄ Å¾inimas ir palÅ«kanų mokėjimas, todėl tiek pagal CK 6.881 straipsnyje pateiktÄ kreditavimo sutarties apibrėžimÄ , tiek pagal teismų praktikÄ , palÅ«kanų mokėjimo grafiko nesilaikymas traktuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Atsižvelgiant į kredito sutarties specifikÄ , mokėjimų grafiko svarbÄ , taip pat banko patirtus nuostolius dėl kredito sutarčių pažeidimo, Å¡alių sutartas 0,08 proc. delspinigių dydis teismo laikytinas normaliu ir pateisinamu.Teismas nesutiko mažinti delspinigių ir kitu ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu – ieÅ¡kinio senatimi (netesybų sumÄ pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 mažinti iki pusės metų laikotarpio).

Teismas, sutikdamas su atsakovo pozicija, sprendė esant pagrindÄ atnaujinti praleistÄ pusės metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2 dėl svarbių priežasčių ir Å¡iuo pagrindu atsisakyti mažinti delspinigius. Teismas nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1657-668/2010 ginčijant atsakovo naudai įregistruotÄ hipotekÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡ymu Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 17 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones (priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymas), kurios galiojo iki pat Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2014 m. vasario 28 d. nutartį.

Po Å¡ios nutarties priėmimo atsakovas 2014-03-21 raÅ¡tu kreipėsi į notarę D. J. dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas delspinigius pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2 skaičiavo iki 2014-03-05. Be to, atsakovas 2010-03-15 kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl turto, įkeisto atsakovo naudai pagal Kredito sutartį Nr. 2 areÅ¡to ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi banko praÅ¡ymÄ tenkino. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ teismo praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintÄ 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡iuo pagrindu sumažinti atsakovo iÅ¡ apeliantės iÅ¡ieÅ¡komÄ delspinigių sumÄ pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2:Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013, suvienodino iki tol buvusiÄ skirtingÄ praktikÄ dėl hipotekos teisėjo teisės spręsti sutartinių netesybų mažinimo klausimÄ ir konstatavo, kad toks ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas ginčo teisena.

Kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡imtinę kompetencijÄ spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ dėl kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Atsižvelgiant į tai, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimai nepažeidžia nei hipotekos teisėjo nutarties, nei notarės vykdomojo dokumento, todėl gali bÅ«ti nagrinėjami, neatsižvelgiant į tai, kad jie galiojantys.Nepaisant to, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177 yra baigtas, suraÅ¡ius 2015-03-05 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ , netesybos gali bÅ«ti mažinamos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojus netesybas ne ginčo tvarka, skolininkas, neskundęs hipotekos teisėjo veiksmų dėl priverstinio išieškojimo, gali ginčyti išieškotų ne ginčo tvarka netesybų dydį, laikydamas jas neprotingai didelėmis. Tokiu būdu CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005).Teismas padarė nepagrįstas išvadas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo, ir dėl jo atnaujinimo.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad bankas ilgÄ laikÄ nesiėmė veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, nors už tÄ laikÄ delspinigius skaičiavo. Pagal Kredito sutartį Nr. 1, delspinigiai iÅ¡ieÅ¡koti už daugiau nei dviejų metų laikotarpį (2008-09-30–2010-10-21), o pagal kredito sutartį Nr. 2 – už beveik Å¡eÅ¡erių metų laikotarpį (2008-09-30–2014-04-16). Atsakovas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų pagal Kredito sutartį Nr. 1 ėmėsi tik    2010-03-15, t. y. jau praleidus 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių objektyvias aplinkybes, kliudžiusias bankui imtis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iki Å¡io laiko. Be to, vykdymo veiksmai Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi buvo sustabdyti tik fizinių asmenų, įsigijusių bankui įkeistÄ turtÄ , atžvilgiu (vykdymo veiksmai iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio hipoteka įkeisto turto nebuvo sustabdyti). Be to, net ir laikant, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdė tęsti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, bankas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į notarę kreipėsi tik 2014-04-16, t. y. praėjus daugiau nei metams po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigos, kuris siejamas su bylos iÅ¡nagrinėjimu apeliacine tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi), o ne su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties priėmimu.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių normos, numatytos kredito sutartyse, sumažinimo pagrįstumo, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ :Teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas (ne)buvimÄ , prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais.Teismas suabsoliutino sutarčių laisvės principÄ , nepagrįstai nevertino, kad sudarant kredito sutartis bankas laikytinas stipresniÄ ja Å¡alimi, kuri diktuoja sutarties sÄ lygas.

Å iai bylai aktualios kredito sutartys parengtos banko iniciatyva, o realios derybos dėl netesybų dydžio nevyko. Apeliantė nėra profesionali kredito teisinių santykių dalyvė, todėl laikytina silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, kurios teisės ir interesai turi bÅ«ti ginami.Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad iÅ¡ kredito sutarčių kylančios finansinės prievolės didžiÄ ja dalimi yra įvykdytos dar iki jų nutraukimo. Tai, kad apeliantė iki kredito sutarčių nutraukimo finansines prievoles didesne apimtimi buvo įvykdžiusi, leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie mažesnius kreditoriaus praradimus.Sutartinės netesybos – civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus.

Pirmosios instancijos teismas nevertino reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, susijusių su sutarčių nutraukimu, leidžiančių spręsti dėl atsakovo kaltės dėl neįvykdytų prievolių, nors Å¡i aplinkybė yra esminė, sprendžiant dėl nepagrįstai didelių netesybų mažinimo. Banko veiksmai, kuomet kredito sutartys nutraukiamos galiojant Refinansavimo sutarčiai ir bankui disponuojant ieÅ¡kovės lėšomis, kurių pakako visiems finansiniams įsipareigojimams dengti, negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais (CK 1.5 str. 1 d.) ir sudaro pagrindÄ spręsti, jog pats bankas pažeidė prievoles, kylančias iÅ¡ kredito sutarčių (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.).Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas patyrė nuostolių dėl prievolių pagal kredito sutartis neįvykdymo, bankui į bylÄ nepateikus nė vieno, tokiÄ pozicijÄ pagrindžiančio įrodymo (CPK 178 str.).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su skundo argumentais, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nepažeidžia hipotekos teisėjo nutarties, kuria, be kita ko, buvo sprendžiamas ir delspinigių priteisimo klausimas, ir notarės vykdomojo dokumento res judicata galios. Pagal teismų praktikÄ hipotekos skyriaus teisėjo nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-670-407/2016). Galutiniam teismo sprendimui įsiteisėjus, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys teisę kreiptis į teismÄ realizavo, todėl draudžiama tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.). Toks aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja apeliantės nurodytai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013), kadangi laikytina, jog ji turėjo galimybę ginčo teisenos bÅ«du ginčyti priteistų delspinigių dydį, iki įsiteisėjant hipotekos teisėjo nutarčiai.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir dėl notarės vykdomojo dokumento.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, bankas laiku ėmėsi skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, t. y. laiku kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su praÅ¡ymu areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ . Taip pat nesutiktina su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1657-668/2010, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Minėta nutartimi areÅ¡tuotas nekilnojamasis turtas buvo susijęs su Kredito sutarties Nr. 2 (fiziniai asmenys O. O., G. P., G. S., S. M., Ž. U., O. N. jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo įkeitę bankui tikslu užtikrinti apeliantės prievolių pagal Kredito sutartį Nr. 2 įvykdymÄ ). Be to, Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡iuo pagrindu netenkino reikalavimo dėl delspinigių mažinimo.PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino ir pasisakė dėl ieÅ¡kovės įrodinėtos aplinkybės, susijusios su banko, kaip stipresniosios Å¡alies, derybine galia, taip pat dėl ieÅ¡kovės, kaip neprofesionalios teisinių santykių dalyvės, statuso.

Bankas sutinka su teismo pozicija ir pažymi, kad apeliantė turėjo pakankamai patirties sudarant kredito sutartis, be to, esant poreikiui, galėjo konsultuotis su teisininkais. Bankui per visÄ kredito sutarčių galiojimo laikotarpį (nuo sudarymo iki nutraukimo) nebuvo reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl sulygtų delspinigių dydžio, neinicijuoti tokių nuostatų pakeitimai (CK 6.204 str., 6.223 str.). Pretenzijos dėl delspinigių dydžio pareikÅ¡tos praėjus daugiau kaip 6 metams po kredito sutarčių nutraukimo.

Dėl to spręstina, kad delspinigių mažinimo praÅ¡oma tik siekiant iÅ¡vengti atsakomybės.Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi teismas turi teisę, bet ne pareigÄ mažinti netesybas, jeigu dalis prievolės yra įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas mažinti netesybas, įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (skolos bankui pagal Kredito sutartį Nr. 2 negrÄ Å¾inimÄ ilgÄ laikÄ , o pagal Kredito sutartį Nr. 1 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka).Apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su Kredito sutarčių vykdymo ir nutraukimo aplinkybėmis, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, kadangi Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas kredito sutarčių nutraukimo teisėtumas.

Be to, visas Å¡ias ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes bankas paneigė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su banko patirtais nuostoliais dėl prievolių pažeidimo. Bankas neprivalėjo įrodinėti faktiÅ¡kai patirtų nuostolių. Banko tikėtini nuostoliai buvo grindžiami įstatymų imperatyviomis nuostatomis dėl Banko atidėjinių sudarymo (BÄ®47 str. 2 d., FIÄ® 32 str. 4, 5 d.). Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos, pagal apeliacinį skundÄ , nagrinėjimo apimtiesBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl iÅ¡ieÅ¡komų (iÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių dydžio teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo juos mažinti kaip neprotingai didelius, taip pat sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino taikymo pagrindu.Byloje nustatyta ir Å¡alių neginčijama, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ ir Danske bank A/S, veikiantis per filialÄ Lietuvoje (buvęs SAMPO bankas), 2003-03-24 sudarė Kredito sutartį Nr. KV303085V (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, atliktais 2003-07-16, 2003-09-25, 2004-03-24, 2004-11-25, 2004-12-21, 2005-05-20, 2006-03-23), kuria UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ suteiktas 710 000 Eur dydžio kreditas, kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2010-03-24, pirminė kredito paskirtis – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, remonto ir statybos darbų bei medžiagų pirkimo finansavimui, L.

B. paskolos dengimui (sutarties paskirtis keista) (toliau – Kredito sutartis Nr. 1). Sutartyje sulygta, kad kredito grÄ Å¾inimas vykdomas bankui nuraÅ¡ant lėšas nuo kliento sÄ skaitų, esančių banke (10 p.). Sutarties įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovė bankui įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ (esantį (duomenys neskelbtini)), taip pat visas esamas ir bÅ«simas įplaukas kliento sÄ skaitose, esančiose banke (Kredito sutarties 26 p.). Be to, pagal Sutarties 21 punktÄ kad klientui laiku nesumokėjus bankui bet kokių pagal Å¡ias sutarties sÄ lygas mokėtinų sumų, klientas (ieÅ¡kovė) įsipareigoja bankui mokėti 0,08 proc. dydžio netesybas už kiekvienÄ kalendorinę praleisto termino dienÄ , nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra pradelstas.

Netesybos skaičiuojamos iki tos dienos, kada klientas visiÅ¡kai grÄ Å¾ina bankui atitinkamÄ Ä¯siskolinimÄ , arba bankas pateikia pareiÅ¡kimÄ (ieÅ¡kinį) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo įstatymų nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kas vyksta anksčiau. Sutarties 49 punkte Å¡alys susitarė, kad visi klientės mokėjimai pagal sutartį užskaitomi tokia tvarka: pirma, užskaitomos iÅ¡laidos (mokesčiai ir rinkliavos), susijusios su mokėjimo atlikimu ir kitos banko iÅ¡laidos, susijusios su kredito administravimu, jei tokių yra; antra, užskaitoma kreditas pagal jo grÄ Å¾inimo terminų eiliÅ¡kumÄ ; trečia, palÅ«kanos pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ ; ketvirta, užskaitomi banko mokesčiai, rinkliavos, patirtų nuostolių atlyginimas; penkta, netesybos.Taip pat UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ ir Danske bank A/S, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, 2006-05-10 sudarė kredito sutartį Nr. K200605-0996 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, atliktais 2006-09-06, 2006-10-25, 2007-05-17, 2007-10-16), kuria UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ suteiktas 724 050 Eur dydžio kreditas, kurio pirminė paskirtis – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimas; kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2016-05-10; kredito grÄ Å¾inimas vykdomas bankui nuraÅ¡ant lėšas nuo klientės sÄ skaitų, esančių banke (8 p.) (toliau – Kredito sutartis Nr. 2).

Sutarties įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovė bankui įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ (esantį (duomenys neskelbtini)), taip pat visas esamas ir bÅ«simas įplaukas klientės (ieÅ¡kovės) sÄ skaitose, esančiose banke (Sutarties 24 p.). Be to, pagal Sutarties 19 punktÄ klientei (ieÅ¡kovei) laiku nesumokėjus bankui bet kokių pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas mokėtinų sumų, klientas įsipareigoja bankui mokėti 0,08 proc. netesybas už kiekvienÄ kalendorinę pradelsto termino dienÄ , nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas.

Netesybos yra skaičiuojamos iki tos dienos, kada klientas visiÅ¡kai grÄ Å¾ina bankui atitinkamÄ Ä¯siskolinimÄ arba bankas pateikia pareiÅ¡kimÄ (ieÅ¡kinį) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo įstatyme nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau. Sutarties 49 punkte Å¡alys susitarė, kad visi klientės mokėjimai pagal sutartį užskaitomi tokia tvarka: pirma, užskaitomos iÅ¡laidos (mokesčiai ir rinkliavos), susijusios su mokėjimo atlikimu ir kitos Banko iÅ¡laidos, susijusios su kredito administravimu, jei tokių yra; antra, užskaitoma kredituotas pagal jo grÄ Å¾inimo terminų eiliÅ¡kumÄ ; trečia, palÅ«kanos pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ ; ketvirta, užskaitomi banko mokesčiai, rinkliavos, patirtų nuostolių atlyginimas; penkta, netesybos.UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ ir Danske bank A/S, veikiantis per filialÄ Lietuvoje 2008-08-18 sudarė kredito sutartį Nr. K200808-0402, kurios paskirtis – UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, esamiems įsipareigojimams Banke refinansuoti.

Sutartis nutraukta 2009-09-04.Danske Bank A/S, 2008-11-27 raÅ¡tais dėl įsipareigojimų pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 įvykdymo, nurodė, kad UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ nevykdo kredito sutarčių 45 punkto (įsipareigojimo palÅ«kanų mokėjimo ir kredito grÄ Å¾inimo dienomis bendrovės vardu atidarytoje sÄ skaitoje sukaupti pinigų likutį, reikalingÄ palÅ«kanų apmokėjimui ir panaudotos kredito linijos grÄ Å¾inimui). Nurodė, kad pagal Kredito sutartį Nr. 1 Å¡io įsipareigojimo nesilaikoma nuo 2008-09-30 (nemokama priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių), o nuo 2008-11-24 negrÄ Å¾ina kredito; pagal Kredito sutartį Nr. 2 įsipareigojimo mokėti palÅ«kanas ir delspinigius nesilaikoma nuo 2008-09-30, o nuo 2008-10-15 negrÄ Å¾inamas kreditas.

Bankas nurodė, kad UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ pažeidimai yra esminiai, todėl, vadovaujantis 53 punktu, pareikalavo iki 2008-12-12 grÄ Å¾inti visas pagal Sutartis sumas (negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , palÅ«kanas ir delspinigius). Kitu atveju 2008-12-12 sutartys bus nutrauktos. Kredito sutartis Nr. 1 ir Kredito sutartis Nr. 2 banko vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos nuo 2008-12-12 (anksčiau kredito grÄ Å¾inimo termino), pradėtas priverstinis skolos su delspinigiais ir palÅ«kanomis iÅ¡ieÅ¡kojimas.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 25 d nutartimi (Nr.                I-363V/2010) (toliau – hipotekos teisėjos nutartis), iÅ¡nagrinėjus Danske Bank A/S 2010-10-19 pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei 2010-10-19 pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nutarta iÅ¡ieÅ¡koti 245 542,72 Eur negrÄ Å¾into kredito, 5 408,54 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 137 893,67 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių (iÅ¡ viso 388 844,93 Eur), 260 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 20 Lt įspėjimo įteikimo iÅ¡laidų bei 9 proc. sutartinių metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos, skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-10-21 iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į įkeistÄ turtÄ (pagal Kredito sutartį Nr. 1).

Hipotekos teisėjos nutartis 2011-07-26 patvarkymu priimta vykdyti antstolio V. M. (vykdomoji byla Nr. 0240/11/04177). 2015-03-05 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu antstolis perdavė skolininkei UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ priklausantį turtÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ , (duomenys neskelbtini), unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ieÅ¡kotojui Danske Bank A/S.Vilniaus miesto 15 notarų biuro notarė 2015 m. vasario 10 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-749 (toliau – notarės vykdomasis įraÅ¡as), kuriuo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti 1 049 473,88 Eur skolos (364 216,07 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 13 203,25 Eur palÅ«kanų, 671 706,46 Eur delspinigių) ir 6 proc. dydžio palÅ«kanų (skaičiuojamų nuo 2014-04-16 iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo) iÅ¡ UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ bei įkaitų davėjų G.

P., O. O., G. S., S. M., O. N.. (pagal Kredito sutartį Nr. 2). Notarės vykdomasis įraÅ¡as 2015-03-02 patvarkymu priimtas vykdyti antstolio A. S. (vykdomoji byla Nr. 0010/15/00781).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, Vilniaus apygardos teisme gautame 2015-10-27, teismo prašė sumažinti Kredito sutarties Nr. 1 pagrindu atsakovės iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalaujamus delspinigius, priteistus hipotekos teisėjos nutartimi bei iÅ¡ieÅ¡komus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177 iki 8 937,76 Eur bei Kredito sutarties Nr. 2 pagrindu atsakovės iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalaujamus delspinigius, iÅ¡ieÅ¡komus pagal notarės vykdomÄ jį įraÅ¡Ä antstolio A.

S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00781 iki 13 257,46 Eur, išieškojimų delspinigių pagal minėtas kredito sutartis dydį mažinant dviem pagrindais: 1) 6 mėn. ieškinio senatimi;

2) nepagrįstai didele delspinigių norma, jÄ mažinant iki 0,02 proc.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinio netenkino, nenustatęs pagrindų delspinigiams mažinti. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuriuo teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir sumažinti delspinigių dydį, paskaičiuotÄ pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr.

2. Apeliacinis skundas grindžiamas proceso ir materialinių normų pažeidimu, nesivadovavimu aktualia kasacinio teismo praktika. Dėl delspinigių mažinimo pagrindųCK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Å alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 str.).Tokiu susitarimu yra iÅ¡reiÅ¡kiama Å¡alių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininkÄ Ä¯vykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai Å¡aliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.).

Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Netesybų mažinimo pagrindai įtvirtinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

Taigi, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nagrinėjamu atveju apeliantė remiasi abiem šiais netesybų mažinimo pagrindais. Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumoNagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl delspinigių, kurie priteisti (paskaičiuoti) ir išieškomi hipotekos teisėjo ir notaro vykdomojo įrašo pagrindu, mažinimo galimybės. Apeliantė teigia, kad netesybų mažinimo klausimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisena, todėl jos ieškinio reikalavimai dėl delspinigių mažinimo nagrinėjamu atveju reiškiami pagrįstai ir nepažeidžia nei hipotekos teisėjo nutarties, nei notarės vykdomojo įrašo.

Bankas, nesutikdamas su tokia pozicija, nurodo, kad tiek hipotekos teisėjo nutartis, tiek vykdomasis įraÅ¡as yra galiojantys, vykdytini, todėl teisme reikÅ¡ti tapačių reikalavimų negalima. Banko teigimu, ieÅ¡kovė turėjo galimybę ginčo teisenos bÅ«du ginčyti priteistų delspinigių dydį iki įsiteisėjant hipotekos teisėjos nutarčiai (analogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir dėl notarinio įraÅ¡o). Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos teisėjo nutartis iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ buvo priimta 2010 m. spalio 25 d., taikytina CK 4 knygos redakcija (CK 4.170–4.197 str.), galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nagrinėdamas bylÄ dėl hipotekos teisinių santykių hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti dėl sutartinių palÅ«kanų mažinimo, ginčas dėl sutartinių palÅ«kanų, jų dydžio nagrinėtinas ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2012; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013).Atsižvelgiant į tai, kad notarės vykdomasis įraÅ¡as iÅ¡duotas 2015 m. vasario 10 d., taikytinos CK 4 knygos redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01.

Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomÄ jį įraÅ¡Ä reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos, nes įstatyme nustatyta, kad už praÅ¡yme nurodytų duomenų teisingumÄ atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3, 4 d.), o notaras Å¡iame procese atlieka iÅ¡imtinai formalų kreditoriaus praÅ¡yme pateiktų duomenų vertinimÄ dėl jų atitikties vieÅ¡o Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos Å¡alių ginčų.

IÅ¡imtinę kompetencijÄ spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ dėl kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-153-916/2016).

Remiantis tokia kasacinio teismo formuojama praktika spręstina, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl delspinigių, iÅ¡ieÅ¡komų pagal hipotekos teisėjos nutartį ir notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , mažinimo, o tokie ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai nelaikytini tapačiais, nepaisant to, kad tiek hipotekos teisėjo nutartis, tiek vykdomasis įraÅ¡as yra galiojantys ir vykdytini, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų pasisakoma iÅ¡ esmės.Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas mažinti netesybų dydį, neįvertino arba netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nelygiomis derybinėmis galiomis, sudarant kredito sutartis, sutarčių dalinį vykdymÄ iki jų nutraukimo, suabsoliutino sutarčių laisvės principÄ , neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtinančius banko nesÄ Å¾iningumÄ nutraukiant kredito sutartis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.Pirmiausia pažymėtina, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodÄ teismų praktikÄ . CK įtvirtintos aiÅ¡kiai per didelių netesybų sÄ vokos turinys neatskleistas, todėl pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifÄ (teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.), tačiau vertinant bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Vienas iÅ¡ esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių mažinimo, ieÅ¡kovei įrodinėjant jų nepagrįstai didelį dydį, nepažeidė CK normų, reglamentuojančių netesybų mažinimo kriterijus bei jÄ aiÅ¡kinančios teismų praktikos.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, t. y. įvertino Å¡alių statusÄ (privatÅ«s verslo subjektai), sutarčių laisvės ir privalomumo principus (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.), kredito sutartyse sulygtÄ nuostatÄ , jog kredito sutarties sÄ lygos, ieÅ¡kovės prievolės, kylančios iÅ¡ kredito sutarties, neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo steigimo dokumentams, aplinkybes, susijusias su užsitęsusiu ir priverstiniu skolos grÄ Å¾inimu, negrÄ Å¾intų pagal kredito sutartis skolos dydžio ir delspinigių dydžio palyginimu, banko patirtais nuostoliais dėl prievolių pagal kredito sutartis pažeidimo.

Be to, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tiek Kredito sutartis Nr. 1, tiek Kredito sutartis Nr. 2 buvo keičiamos pratęsiant sutarties įvykdymo terminÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė sutarčių keitimo metu bÅ«tų kėlusi klausimÄ dėl sutartyse sulygtų delspinigių dydžio, delspinigių dydžio klausimas nekeltas ir bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai 2008-12-12 nutraukus sutartis, pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neva nepagrįstai didelių netesybų kreiptasi tik 2015 metais.

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei Kredito sutartį Nr. 1 sudarant 2003-03-24, o Kredito sutartį Nr. 2 2006-05-10, jose sulygstant tÄ patį delspinigių dydį ir savalaikiai nesiimant veiksmų dėl Å¡ios sutarčių nuostatos pakeitimo, jos nelaikytos kaip nesÄ Å¾iningos ar pažeidžiančios ieÅ¡kovės interesus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju teismas pernelyg suabsoliutino sutarčių laisvės principÄ ir (ar) neįvertino banko derybinės galios stiprumo.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė – verslo subjektas, turinti verslo patirties (jau vien pagal Å¡ios bylos aplinkybes su banku sudariusi ne vienÄ kredito sutartį), kuriai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad ji, sudarydama sutartis, turėjo (galėjo) įvertinti tiek kredito sutarčių nuostatas, įvertinus savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes.

Vien tai, kad bankas yra finansų įstaiga, ieÅ¡kovei esant verslo subjektu, nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant derybinės galios nelygybę, o ieÅ¡kovę ginti kaip silpnesniÄ jÄ sutarties Å¡alį netesybų, sulygtų sutartyje, mažinimu Å¡iuo aspektu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad ji, sudarydama kredito sutartis, neturėjo realios galimybės derėtis dėl kreditavimo sÄ lygų (įskaitant ir sÄ lygÄ dėl delspinigių) ir kreiptis į kitas konkuruojančias finansines įstaigas, taip pat, kad sutarčių sudarymo metu 0,08 proc. dydžio delspinigiai bÅ«tų buvę neprotingi, neatitikę rinkoje taikytų netesybų normų, tačiau apeliantė skunde Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigė, kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, suponuojančių pagrindÄ spręsti prieÅ¡ingai (CPK 314 str., 185 str.).Nesutiktina su apeliantės skundo argumentu, jog teismas netinkamai įvertino kitÄ netesybų mažinimo pagrindÄ â€“ dalinį prievolės įvykdymÄ iki kredito sutarčių nutraukimo.

Kaip jau buvo minėta, netesybos (delspinigiai) viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, skaičiuojami skolininkui neįvykdžius (ar netinkamai įvykdžius) prievolę (CK 6.71 str., kredito sutarčių 19 ir 21 p.), todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl paskaičiuotų delspinigių dydžio teisiškai reikšmingu laikytinas prievolės pagal kredito sutartis įvykdymo laikotarpis. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad tiek kredito sutartis Nr. 1, tiek Kredito sutartis Nr. 2 vienašališkai banko nutrauktos nuo 2008-12-12, tačiau išieškojimas pagal Kredito sutartį Nr. 2 tebevyksta, o pagal kredito sutartį Nr. 1 įvykdytas 2015-03-05 turto perdavimo išieškotojui aktu.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat kredito sutarčių ypatumus, jų specifinį pobÅ«dį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju dalinis skolos dengimas nelaikytinas pakankamu pagrindu delspinigiams sumažinti.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su kredito sutarčių nutraukimu, kurios laikytinos esminėmis sprendžiant delspinigių mažinimo klausimÄ . Nurodo, kad iÅ¡ kredito sutarčių kylantys įsipareigojimai nebuvo padengti ne dėl ieÅ¡kovės, bet dėl paties banko kaltės, jam 2009 m. spalio mėn. nepagrįstai nutraukus Å¡alių sudarytÄ refinansavimo sutartį, kurios objektas apėmė ir Å¡iai bylai aktualias kredito sutartis, pradedant priverstinius iÅ¡ieÅ¡kojimus.

Apeliantės teigimu, veiksmai, kuomet kredito sutartys nutraukiamos galiojant refinansavimo sutarčiai ir bankui disponuojant ieÅ¡kovės lėšomis, kurių pakako visiems finansiniams įsipareigojimams dengti, negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl delspinigių mažinimo (nėra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių aplinkybių nelaikė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis.

Be to, Refinansavimo sutarties nutraukimo pagrįstumas (Å¡ia aplinkybe remiasi apeliantė skunde) jau iÅ¡nagrinėtas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi palikus galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimas, kuriuo UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ ieÅ¡kinys dėl refinansavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmestas (CPK 179 str. 3 d.).Apeliantė skunde nurodo, kad bankui į bylÄ nepateikus nė vieno įrodymo apie patirtus nuostolius dėl prievolių pagal kredito sutartis neįvykdymo, teismas iÅ¡vados dėl banko patirtų nuostolių daryti negalėjo.

Minėta, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jas atlyginti nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiÅ¡kia reikalavimÄ mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas.

Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; kt.). Taigi, sprendžiant netesybų mažinimo klausimÄ taikomas esminis kriterijus – netesybų su nuostoliais santykis. Nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančias aplinkybes, nenustačius, kad Å¡alių sulygti delspinigiai bÅ«tų neprotingai dideli, nėra pagrindo taikyti šį netesybų mažinimo kriterijų (CK 6.258 str.).

Be to, banko tikėtini nuostoliai, patirti dėl kredito sutarčių tinkamo nevykdymo, įrodinėti BÄ® 47 straipsnio 2 dalimi, FĮĮ 32 straipsnio 4, 5 dalimis, kredito sutarčių specifika (CK 6.881 str.). Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai bankas suformuoja daug atidėjinių, mažėja banko pelnas arba didėja nuostolis, krenta banko kapitalo pakankamumo rodikliai, mažėja banko balansinis turtas, taip pat krenta ir visi kiti veiklos rodikliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant delspinigių dydžio klausimÄ nutraukus kredito sutarčių vykdymÄ ir ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾inant skolos su palÅ«kanomis, taip pat įvertinus kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant delspinigių mažinimo klausimÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nagrinėjamu atveju nesant pagrindo spręsti apie Kredito sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytus neprotingo dydžio delspinigius.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kredito sutartyse sulygtos 0,08 proc. dydžio netesybas pagal nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes (Å¡alių statusÄ , prievolės pagal kredito sutartis pažeidimÄ , Å¡alių elgesį, suteiktų paskolų sumas, ilgÄ skolų grÄ Å¾inimo laikotarpį) nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pagrįstai nevertintinas kaip neprotingai ar aiÅ¡kiai per didelis (CPK 185 str.).Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti 6 mėn. senatį ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo ir Å¡iuo pagrindu mažinti delspinigius pagal Kredito sutartį Nr. 1 ir Kredito sutartį Nr.

2. IeÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, nuo kurio momento skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikÅ¡ti nustatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

Delspinigius priteisti galima tik už laikotarpį iki pagrindinės prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000).CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja, o pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Byloje nustatyta ir Å¡alių neginčijama, kad tiek pagal Kredito sutartį Nr. 1, tiek pagal Kredito sutartį Nr. 2, delspinigiai priskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankas 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl delspinigių pagal Kredito sutartį Nr. 2 praleido dėl svarbių priežasčių (ginčų teisme ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), todėl, jį atnaujinęs, Å¡iuo pagrindu nemažino netesybų pagal Kredito sutartį Nr. 2 dydžio.

Apeliantė su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, trukdžiusias bankui imtis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis savo atsikirtimus grindė bankas. Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1657-668/2010, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pagal jos ieÅ¡kinį atsakovei AB Danske Bank A/S, veikiančiam per filialÄ Lietuvoje, dėl įpareigojimo panaikinti hipotekÄ , jį tenkino – taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdė priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginčo tvarka iÅ¡ įkeisto turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-126-890/2011, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-223-513/2012, Å¡is sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2012, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2014, Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ .Apeliantė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas baigėsi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, todėl atsakovė į notarę kreipėsi praėjus daugiau nei metams po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigos.

CPK 150 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo taikytos, tačiau duomenų apie jų galiojimÄ Ä¯ bylÄ nepateikta. Byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, kad ginčas pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kurio reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2014, o bankas 2014-03-21 su praÅ¡ymu, skirtu notarei D.

J., dėl vykdomojo įrašo išdavimo dėl 1 049 125,78 Eur kartu su 6 proc. dydžio palūkanomis išieškojimo iš UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ banko naudai, nurodė aplinkybes, susijusias su užtrukusiu bylinėjimusi ir taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, bankas dar         2010-03-15 kreipėsi Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl minėto turto arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teigdama, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2013-04-03 turėjo (galėjo) pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.).

Byloje nesant duomenų apie taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡sprendimÄ (panaikinimÄ ) iki banko raÅ¡to pateikimo notarei, negalima daryti iÅ¡vados, kad bankas 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigiams skaičiuoti praleido nesant svarbių priežasčių.Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik fizinių asmenų turto atžvilgiu, todėl bankas galėjo imtis priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal kredito sutartį veiksmų.

Iš banko 2014-03-21 prašymo notarei D. J. matyti, kad prievolių pagal 2006-05-10 kredito sutartį Nr. K200605-0996 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais užtikrinimui 2006-09-11 hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais papildymais bei pakeitimais bankui, be kita ko, buvo įkeistas UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ nuosavybės teise priklausantis turtas: 2002,72 kv. m. pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 356 kv. m. priklausiniu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas patalpomis, kurioms suteikti šie unikalūs Nr. : (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į turto laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ (Å¡ios nutarties 54 p.), taikytÄ Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1657-668/2010, matyti, kad buvo sustabdytas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ne ginčo tvarka ir iÅ¡ UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ bankui įkeisto turto (Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, aukščiau minėtas turtas susijęs su Kredito sutartimi Nr. 2.Teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija, kuomet taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai iÅ¡ hipoteka įkeisto turto 2010 metais, apeliantės nurodomas banko neveikimas nuo kredito sutarties nutraukimo (2008-12-12) iki 2010 metų (2010-03-15 kreiptasi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl turto areÅ¡to), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankama priežastis mažinti delspinigius taikant 6 mėn. ieÅ¡kinio senatį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas delspinigiams pagal Kredito sutartį Nr. 1, pagal kuriÄ pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177 yra baigtas, suraÅ¡ius 2015-03-05 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ gali bÅ«ti mažinamos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. AnalogiÅ¡ko turinio nuostata įtvirtinta ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nors Å¡ios CK įtvirtintos normos, kaip teisingai nurodo apeliantė, netaikytinos nagrinėjamu atveju, kuomet netesybos iÅ¡ieÅ¡kotos priverstinio vykdymo tvarka, tačiau tokios netesybos gali bÅ«ti mažinamos įrodžius jų neprotingÄ dydį, tačiau ne ieÅ¡kinio senaties termino pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-493-381/2015).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ delspinigiams pagal Kredito sutartį Nr. 1 taikyti 6 mėn. ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu juos mažinti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ sprendimÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliantei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo atidėtas 6 774,14 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už paduodamÄ apeliacinį skundÄ , iki procesinio sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės (apeliantės) valstybei (CPK 84, 93, 96 str.). Be to, iÅ¡ apeliantės valstybei priteistinos apeliacinėje instancijoje su procesinių dokumentų įteikimu susijusios 3,72 Eur iÅ¡laidos, kurių dydį pagrindžia byloje esanti pažyma (CPK 93 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI“ (j. a. k. 125741691) valstybei priteisti 6 774,14 Eur žyminio mokesčio bei 3,72 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai                                                                  Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Danguolė Martinavičienė