2013-05-22 Nr. AB-1915-3-61-3-02586-2011-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1061/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02586-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 28.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos dujos“ su skundu (b. l. 1−14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. O3-347 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), o netenkinus šio reikalavimo − sumažinti skirtos baudos dydį.

Paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu atsakovas pareiškėjui, už neva licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, skyrė 350 000 Lt piniginę baudą. Nutarimas priimtas ir piniginė bauda skirta neatlikus tinkamos ir visapusiškos analizės dėl licencijuojamos veiklos vykdymo ypatybių bei netinkamai taikant teisės aktų normas. Pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, dėl kurių jo atžvilgiu galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Nutarimas priimtas remiantis Nutarimu dėl planinio tikslinio patikrinimo, kurio 1 punktu, Komisija pritarė patikrinimo aktui bei jame pateiktoms išvadoms ir 4 punktu nusprendė pradėti piniginės baudos už licencijuojamos veiklos pažeidimus skyrimo procedūrą.

Pareiškėjo teigimu, sisteminė Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1304 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės), Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-327 (toliau – ir Aprašas) ir kitų teisės aktų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad nustatytų pažeidimų šalinimas yra privaloma licencijuojamos veiklos priežiūros kontrolės, vykdant patikrinimus, procedūros dalis.

Vadinasi, Komisija, nustačiusi licencijuojamos veiklos pažeidimus patikrinimo metu, visais atvejais privalo inicijuoti pažeidimų pašalinimo procedūrą, nustatyti konkretų terminą pažeidimams pašalinti bei atlikti pažeidimų pašalinimo kontrolę pagal Aprašo X skyrių (Aprašo 53 p.). Tik tuo atveju, jeigu nustatyti pažeidimai nėra pašalinami per Komisijos nustatytą terminą, gali būti inicijuojama procedūra dėl piniginės baudos skyrimo. Iš skundžiamo Nutarimo teksto matyti, kad šios procedūros privalomumą pripažįsta ir pati Komisija.

Nutarimo 2.1 punkte nurodoma, kad pareiškėjas Nutarimu dėl planinio tikslinio patikrinimo buvo įpareigotas pašalinti patikrinimo metu nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. Komisija nurodė, kad Aprašo X skyriuje yra nustatyta patikrinimų metu nustatytų pažeidimų pašalinimo kontrolė, o Aprašo 55 punkte − tvarka, pagal kurią yra inicijuojama piniginės baudos skyrimo procedūra ar asmens traukimas administracinėn atsakomybėn dėl Komisijos įpareigojimų pašalinti pažeidimus nevykdymo. Komisijai priėmus Nutarimą dėl planinio tikslinio patikrinimo, visi Komisijos nurodyti pažeidimai (nors ir nesutinkant su pažeidimų konstatavimu) buvo ištaisyti.

Tai pripažino ir pati Komisija. Tad, pašalinus neva padarytus pažeidimus, neliko teisinio pagrindo skirti baudą, todėl Nutarimas skirti baudą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, kad Aprašas laikytinas specialiu teisės aktu Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. O3-132 (toliau – ir Piniginių baudų skyrimo taisyklės) atžvilgiu ir turi būti taikomas tais atvejais, kai ūkio subjektų pažeidimai nustatomi atliekamų patikrinimų metu. O Piniginių baudų skyrimo taisyklės reglamentuoja tuos atvejus, kurie nepatenka į Aprašo reguliavimo sritį, o baudos jose nustatytais atvejais skiriamos tik po atskiro Komisijos atlikto tyrimo.

Tiek Aprašas, tiek Piniginių baudų skyrimo taisyklės buvo patvirtinti pačios Komisijos bei teisės aktų hierarchijos požiūriu turi vienodą teisinę galią. Tačiau Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo taisyklės buvo priimtos 2009 m. rugsėjo 18 d., o Aprašas – 2010 m. gruodžio 17 d. Vadinasi, Aprašas yra naujesnis teisės aktas. Atitinkamai, net jei šių dviejų aktų teisės normos būtų laikomos konkuruojančiomis tarpusavyje, turi būti taikomos vėlesnės, t. y. Aprašo normos. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad Komisijos teisė skirti baudą už neva padarytus pažeidimus turi būti nustatoma remiantis Aprašo nuostatomis, t. y. tik tokiais atvejais, kai Komisijos nurodymai dėl pažeidimų nėra ištaisomi.

Pabrėžė, jog Komisija, atlikdama teisės aktuose nustatytas funkcijas, privalo griežtai vadovautis teisės aktų nuostatomis, inter alia, skirti poveikio priemones tik esant visoms teisės aktuose nustatytoms jų skyrimo sąlygoms. Tačiau Komisija priėmė nutarimus inicijuoti baudos skyrimo procedūrą ir skyrė baudą, nors nebuvo įvykdyta privaloma sąlyga dėl nurodymo ištaisyti pažeidimą nesilaikymo, kaip to reikalauja Aprašas. Taip buvo pažeista Komisijos kompetencija dėl baudos skyrimo. Taip pat pažymėjo, kad Nutarime Komisija nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 17 straipsnio 8 dalies 13 punktu ir Piniginių baudų skyrimo taisyklių 4 punktu bei teigia, kad 2011 m. rugsėjo 30 d.

Komisijos posėdyje buvo nuspręsta pradėti Piniginių baudų skyrimo taisyklėse nustatytas procedūras ir atlikus visus tokiose taisyklėse numatytus veiksmus ir laikantis visų procedūrinių reikalavimų buvo surašytas pažeidimo protokolas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 straipsniu, kuris nustato, kad poveikio priemonės yra taikomos kaip ultima ratio priemonė. VAĮ taip pat nustato išimtį šiai nuostatai, t. y. šis principas netaikomas ūkio subjektų patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuose teisės aktuose, ES teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad siekdama remtis anksčiau nurodyta VAĮ nuostata bei taikyti bendrovei poveikio priemones, Komisija privalėjo nurodyti aplinkybes ir motyvus, pagrindžiančius tokių poveikio priemonių taikymą ir proporcingumą. Tačiau, nors Komisija pacitavo anksčiau nurodytą VAĮ nuostatą, nepagrindė nei šios išlygos taikymo, nei pačių poveikio priemonių taikymo poreikio ir tikslo jokiais argumentais bei motyvais. Pabrėžė, jog Komisijos patvirtintas Aprašas reikalauja pirmiausia ūkio subjektus įpareigoti pašalinti pažeidimus ir skirti baudas tik tuo atveju, jei pažeidimai nėra pašalinami.

Komisija taip pat nepagrindė ir pačių poveikio priemonių taikymo poreikio ir jų proporcingumo siekiamam tikslui. Pasisakydamas dėl Nutarime nurodytų pareiškėjo licencijuojamos veiklos pažeidimų bei Komisijos pozicijos nepagrįstumo, pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. O3-106 (toliau – ir Metodika) 4 priedas, kuriuo nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, taikomi perdavimo, skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimuose, buvo patvirtintas tik Komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. O3-106.

Tačiau patvirtinus naujuosius normatyvus, nebuvo nurodyta ir aiškiai apibrėžta jų taikymo anksčiau įsigytam ir jau ilgą laiką naudojamam turtui tvarka. Kitaip tariant, priimtos Metodikos ar ją patvirtinančio Komisijos nutarimo Nr. O3-106 nuostatos nenurodė, kad pagal šiuos naujai priimtus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus turi būti perskaičiuojami ir gerokai anksčiau įsigyto bendrovės turto nusidėvėjimo rodikliai. Nei Metodika, nei Komisijos nutarimu Nr. O3-106 pareiškėjas taip pat nebuvo įpareigotas pakeisti iki tol taikytų turto nusidėvėjimo normatyvų.

Taigi, Metodikoje ir Komisijos nutarime aiškiai ir konkrečiai nenustačius, kad jis taikomas ir iki Metodikos įsigaliojimo įsigytam turtui, laikytina, kad Metodikoje nustatyti normatyvai privalomi tik turtui, įsigytam po atitinkamų Metodikos nuostatų įsigaliojimo. Pažymėjo, kad Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų, patvirtintų Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1276 (toliau – ir Principai), 1 punkte atskirai išskiriamas iki 2005 m. sausio 1 d. naudojamas gamtinių dujų įmonių turtas.

Tai savo ruožtu suponuoja, kad tokiam turtui yra taikomas atskiras teisinis režimas. Šis Vyriausybės nutarimas yra aukštesnės teisinės galios nei Metodika, taip pat priimtas vėliau nei Metodika. Esant šių teisės aktų nustatyto reguliavimo kolizijai, turi būti taikomos Vyriausybės nutarimu nustatytos normos. Nurodytame Vyriausybės nutarime įtvirtinta, kad nustatant viršutines reguliuojamų gamtinių dujų kainų paslaugų ribas kaip pagrindas imama balansinė turto vertė 2004 m. gruodžio 31 d. Ši vertė, be kita ko, mažinama turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudomis, apskaičiuotomis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, ir remiantis su Komisija suderintomis turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normomis.

Ši nuostata suponuoja tai, kad tokiam turtui taikomi atskirai su Komisija suderinti turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, apskaičiuotos iki 2005 metų įsigytam turtui taikant būtent tuo metu galiojusius nusidėvėjimo normatyvus, buvo suderintos su Komisija, nustatant bendrovės teikiamų gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo ankstesnių metų kainas. Vėliau nebuvo atskirai suderinti jokie kiti šiam turtui taikomi nusidėvėjimo normatyvai, todėl laikytina, kad šiam turtui galioja iki 2005 metų taikyti normatyvai.

Komisijos reikalavimas taikyti visam turtui, įskaitant ir iki 2005 metų įsigytą turtą, Metodikos priede nurodytas normatyvas nėra ekonomiškai pagrįstas reguliavimo tikslais. Bendrovės nusidėvėjimo sąnaudos buvo teikiamos Komisijai ir ankstesniais metais, taip pat teikiami visi jos papildomai pareikalauti duomenys. Kadangi Komisija niekada nebuvo pareiškusi jokių prieštaravimų ar pastabų šiems duomenims ir informacijai, pareiškėjas pagrįstai tikėjo, kad duomenys teikiami tinkamai. Metodika buvo ne kartą keista, jos nuostatos nėra vienareikšmės, todėl pareiškėjas, taikydamas nusidėvėjimo normatyvus, elgėsi tinkamai ir pagrįstai, remdamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais.

Nurodė, kad nei Metodika, nei kiti bendrovės veiklą reguliuojantys teisės aktai nenurodo, kokios konkrečiai reklamos sąnaudos bei kitos sąnaudos turėtų ar neturėtų būti įtraukiamos į šias eilutes, taip pat nenustatytos jokios taisyklės bei reikalavimai, reglamentuojantys perdavimo ir skirstymo veiklos reklamą, naudotinas reklamos priemones, patiriamas reklamos sąnaudas ir panašiai. Rinkodaros bei reklaminę veiklą pareiškėjas vykdo, remdamasis teisės aktais bei vidaus dokumentais. Teisės aktai nereikalauja, kad tokios priemonės, jų naudojimas, efektyvumas bei mastas būtų derinamas su kokiomis nors priežiūros ar kitomis institucijomis.

Komisijai nėra suteikta teisė bei kompetencija vertinti bendrovės reklaminių priemonių, sąsajumo su vykdoma veikla, jų veiksmingumo bei efektyvumo. Todėl reklamos sąnaudomis pripažintinos visos pareiškėjo pagrįstai patiriamos reklamos sąnaudos (neatsižvelgiant į tai, ar tokios reklamos sąnaudos yra įtrauktos į ilgalaikio turto apskaitas). Nei Nutarime, nei patikrinimo akte nėra pagrįsta, kodėl nurodytas reklamai naudojamas turtas nėra ir negali būti pripažintas pagrįsta reklamos priemone. Komisijai nėra suteikta kompetencija vertinti, ar reklaminė priemonė yra efektyvi ir tinkama bendrovės veiklos reklamos tikslais.

Pareiškėjas Komisijai pateikdamas informaciją apie licencijuojamoje veikloje naudojamą turtą, pripažintiną ekonomiškai pagrįsta turto verte, nepažeidė Metodikos ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad elgėsi neteisėtai ir pažeidė licencijuojamos veiklos sąlygas. Darė išvadą, kad Komisijos skirta bauda − 350 000 Lt neatitinka Komisijos nustatyto pažeidimo (jei būtų nustatytas) bei nėra jam proporcinga, todėl, remiantis EĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 6 dalimis, Piniginių baudų skyrimo taisyklių 19, 22 punktais, turėtų būti papildomai sumažinta.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į skundą (b. l. 73−86) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagrindą skirti piniginę baudą pagal EĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą Komisija nustatė atlikusi planinį AB „Lietuvos dujos“ veiklos patikrinimą. Tyrimo dėl piniginės baudos skyrimo pagrindu, pagal Piniginių baudų skyrimo taisyklių 4 punktą, yra gautas pranešimas arba pačios Komisijos surinkta informacija apie energetikos įmonių galimai padarytus arba daromus EĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus. Būtent informacija, surinkta atliekant patikrinimą, ir buvo pagrindas pradėti piniginės baudos skyrimo procedūrą.

Teigė, kad atliktas patikrinimas ir jo užbaigimas Komisijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. O3-283 yra atskira procedūra, o piniginės baudos skyrimas šiuo atveju nėra vienas iš patikrinimo atlikimo etapų. 2011 m. rugsėjo 30 d. Komisijos posėdyje, atsižvelgiant į tikrinimo komisijos nustatytas aplinkybes dėl įmonės veiksmų galimos atitikties EĮ 27 straipsnio 1 daliai, buvo nuspręsta pradėti procedūras, nustatytas Piniginių baudų skyrimo taisyklėse, kurių 4 punkte nustatyta, kad Komisija, gavusi pranešimą arba surinkusi informaciją apie energetikos įmonių galimai padarytus arba daromus EĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, atlieka tyrimą.

Patikrinimo metu surinkti duomenys buvo informacijos šaltinis tyrimui dėl galimai padaryto EĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo. Todėl visiškai nepagrįstas yra pareikėjo teiginys, kad piniginė bauda yra skirta už atliktus pažeidimus, kuriuos Komisija konstatavo Aprašo ir Licencijavimo taisyklių 20 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad pareiškėjo siūlomas procedūrinių teisės aktų aiškinimo modelis aiškiai susiaurina EĮ 27 straipsnio 1 dalies taikymą. Remiantis pareiškėjo išdėstyta pozicija, darytina išvada, kad EĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos gali būti taikomos tik taikant Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo nuostatas, t. y. pagal Aprašo X skyriuje nustatytas pažeidimų pašalinimo procedūras.

Tačiau tokiu atveju, pagal Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo 50.1.1 punktą, Komisijai pritarus patikrinimo aktui ir įpareigojus ūkio subjekto vadovą iki nustatyto termino pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, o ūkio subjektui neįvykdžius Komisijos įpareigojimo, piniginė bauda galėtų būti skiriama tik pagal EĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktus už Komisijos įpareigojimų nevykdymą arba vykdymą ne laiku. Tokia situacija negalima, nes būtų nepagrįstai susiaurinama jos veiklos apimtis, siekiant energetikos įmonių priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.

Komisija, sistemiškai taikydama ir aiškindama ūkio subjektų priežiūros veiklą ir pagal savo kompetenciją atlikdama įstatymais nustatytas pareigas prižiūrėti energetikos įmonių veiklą, nagrinėjamu atveju teisėtai netaikė VAĮ 362 straipsnyje nustatyto metodinės pagalbos principo. Pažymėjo, kad VAĮ 36 straipsnio 7 ir 8 dalys nustato specialias taisykles ūkio subjekto veiklos patikrinimui pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas neargumentuotai teigė, kad piniginės baudos skyrimo procedūra buvo pradėta ir vykdoma remiantis Aprašu ir Licencijavimo taisyklėmis. Nutarimo dėl patikrinimo 4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad piniginės baudos už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus skyrimo procedūra buvo pradėta vadovaujantis EĮ 27 straipsniu. Pagrindinės piniginės baudos skyrimo procedūros nuostatos yra įtvirtintos minėtame EĮ straipsnyje, o Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklės jo nuostatas tik detalizuoja, nustato daugiau techninio pobūdžio taisykles: protokolo surašymo tvarką, protokolo formą, procedūrų atlikimo terminus ir panašiai.

Nutarimu dėl patikrinimo nebuvo skiriama piniginė bauda ar atliekami Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklėse nustatyti veiksmai, todėl vadovautis šiuo teisės aktu svarstant Patikrinimo rezultatus nebuvo jokio pagrindo. Pabrėžė, jog EĮ 17 straipsnio 8 dalies 13 punkte įtvirtinta Komisijos funkcija skirti šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytas pinigines baudas. Tai, kad nutarime dėl patikrinimo šis punktas nebuvo paminėtas, nereiškia šio Komisijos sprendimo neteisėtumo ar atliktų procedūrų nepagrįstumo.

Šiuo atveju esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi tai, ar Komisija, pradėdama piniginės baudos skyrimo procedūrą, neperžengė savo kompetencijos ribų, ar laikėsi nustatytų procedūrų, ar buvo pateikta motyvuota išsami tyrimo išvada. Visos pareiškėjo minimos teisės aktų nuostatos yra paminėtos skundžiamame Nutarime. Be to, neaišku, kodėl pareiškėjas, ginčydamas skundžiamo Nutarimo pagrįstumą, savo poziciją grindžia tuo, kad Nutarimas dėl patikrinimo yra priimtas vadovaujantis kitais teisės aktais nei skundžiamas Nutarimas.

Akivaizdu, kad du skirtingi Komisijos nutarimai dėl patikrinimo rezultatų įvertinimo ir piniginės baudos skyrimo nėra ir negali būti grindžiami tais pačiais teisės aktais. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad protokolas yra surašytas nesivadovaujant Piniginių baudų skyrimo taisyklėmis ir jose nustatytomis procedūromis. Protokolas buvo surašytas pagal Piniginių baudų skyrimo taisyklių priede nustatytą formą, o surašant protokolą nebuvo pažeistos teisės aktų nustatytos procedūros. Pareiškėjas ne tik nepateikė argumentų, pagrindžiančių jo argumentų teisingumą, tačiau ir iškreipė faktines aplinkybes: protokolas buvo surašytas ne vadovaujantis, o atsižvelgiant į nutarimu dėl patikrinimo konstatuotas aplinkybes, leidusias pagrįstai manyti, kad įmonės veiksmai atitinka EĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus piniginės baudos skyrimo pagrindus.

Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigė ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie veiksmai pagal Piniginių baudų skyrimo taisykles nebuvo atlikti. Pabrėžė, kad Komisijos Teisės skyriaus atsakingas darbuotojas atliko Patikrinimo dokumentų analizę, siekdamas nustatyti, ar įmonės padaryti veiksmai atitinka EĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus piniginės baudos skyrimo pagrindus energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą. Atlikęs minėtus veiksmus ir nustatęs atitinkamas aplinkybes, įgaliotas Teisės skyriaus darbuotojas surašė protokolą.

Šiuo atveju apie jokius atliekamus veiksmus AB „Lietuvos dujos“ neturėjo būti pranešama. Laikantis Piniginių baudų skyrimo taisyklėse nustatytų procedūrų, įmonei buvo pateiktas pagal surinktus duomenis surašytas protokolas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Nutarimas nemotyvuotas. Jame paminėti visi teisės aktai, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą skirti piniginę baudą. Pažymėjo, kad Metodika yra norminis teisės aktas, patvirtintas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Komisijos nutarimu.

Norminių teisės aktų teisėtumo apskundimas atliekamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjas niekada nėra kėlęs klausimų dėl Metodikos 53.5 punkto nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, nėra prašęs ištirti minėto teisės akto teisėtumo, todėl duomenų pateikimo ir patikrinimo atlikimo metu Metodikos nuostatos, reglamentuojančios ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų taikymą, galiojo ir privalėjo būti taikomos. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo minimi Principai yra parengti Komisijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1276.

Šio teisės akto reglamentuojama santykių sritis neturi nieko bendro su nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjo teiginys, neva Komisijos nustatytas universalus reguliavimas, taikant vienodus nusidėvėjimo normatyvus, neatsižvelgiant į turto įsigijimo laikotarpį, nėra ekonomiškai pagrįstas reguliavimo tikslais, neturėtų būti vertinamas šios bylos nagrinėjimo kontekste. Pareiškėjas, būdamas atsakingas ir aktyvus rinkos dalyvis, privalėjo žinoti EĮ nuostatas ir negalėjo pagrįstai tikėtis, kad Komisija, tvirtindama nusidėvėjimo normatyvus, ūkio subjektams taikys skirtingus kriterijus ir numatys tam tikras išimtis.

AB „Lietuvos dujos“ argumentas apie pažeistus investuotojo interesus dėl pasikeitusių teisės aktų, suponuoja ydingą situacijos interpretavimą, kad nuo bendrovės privatizavimo dienos nė viena valstybės institucija negalėjo peržiūrėti teisinio reglamentavimo gamtinių dujų sektoriaus reguliavime, nes tokiu atveju būtų neva pažeisti AB „Lietuvos dujos“ investuotojo teisėti lūkesčiai. Akcentavo, kad investuotojas, įsigydamas bendrovės akcijų paketą, privalėjo įvertinti veiklos riziką (inter alia ir galimus teisinio reglamentavimo pasikeitimus).

Pareiškėjas privalėjo teikti Komisijai Metodikos reikalavimus atitinkančią informaciją. Siekiant patikrinti, kaip įmonė laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų (inter alia, ir teikiamos informacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams) ir buvo atliktas įmonės veiklos patikrinimas, o atsižvelgiant į nustatytus duomenis vėliau priimtas skundžiamas Nutarimas. Pats pareiškėjas, teikdamas nusidėvėjimo sąnaudų duomenis koreguoti 2011 metų perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas patvirtino, kad nusidėvėjimo sąnaudos suskaičiuotos įvertinus nusidėvėjimo normatyvų pasikeitimo įtaką.

Tai leido Komisijai pagrįstai manyti, kad AB „Lietuvos dujos“ teikiama informacija atitinka Metodikos 10 punkto nuostatas. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl nuolatinio Metodikos nuostatų, įtvirtinusių nusidėvėjimo normatyvų taikymą, keitimosi yra nepagrįsti. Metodikos 53.5 punkto nuostatos paskutinį kartą buvo keičiamos Komisijos 2009 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. O3-157. Metodikos 53.5 punkte nustatyta aiški, neturinti išlygų, vienodai visiems ūkio subjektams gamtinių dujų sektoriuje taikoma ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų taikymo tvarka.

Minėtų teisės akto nuostatų nevykdymas ir informacijos, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, teikimas Komisijai vertinamas kaip reguliuojamos veiklos pažeidimas. Pažymėjo, kad Komisija, nustatydama reguliuojamas kainas ir vykdydama jai priskirtas reguliuotojo funkcijas gamtinių dujų sektoriuje, įvertina ir įtraukia į bazines skirstymo veiklos sąnaudas tik būtinas reklamos sąnaudas. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad AB „Lietuvos dujos“ turto vienetai yra susiję su reguliuojamomis dujų veiklomis, šio turto priskyrimas išimtinai skirstymo veiklai sukelia kryžminį subsidijavimą tarp veiklų, kurių kontrolė vykdoma Komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – ir Gamtinių dujų įstatymas) 22 straipsnio 2 dalies 5 punktu (šiuo metu galiojančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiga Komisijai kontroliuoti reklamos sąnaudų mastą yra nustatyta Gamtinių dujų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija turi užtikrinti efektyvų dujų sektoriaus funkcionavimą, t. y. efektyvų dujų įmonių lėšų panaudojimą. Pareiškėjas, motyvuodamas, kad didžiausią turto, nurodyto patikrinimo akte, dalį sudaro oro balionas C-90 „Lietuvos dujos“, kuris, Komisijos nuomone, nėra būtinas reguliuojamai veiklai vykdyti, nurodo, kad likę turto vienetai iš esmės susiję su bendrovės reprezentacija bei skirti kurti tinkamą darbo atmosferą.

Komisijos nuomone, šie turto vienetai, kurie akivaizdžiai nėra būtini ir susiję su reguliuojamomis gamtinių dujų veiklomis, turėtų būti finansuojami AB „Lietuvos dujos“ pelno sąskaita. Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, jog Komisija, nustatydama skiriamos baudos dydį, atsižvelgė, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimo padarinius, pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančius duomenis, dėl ko nepagrįstai gautos pajamos buvo įvertintos koreguojant perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas. Skirta piniginė bauda proporcinga padarytam pažeidimui, apskaičiuojant jos dydį buvo atsižvelgta į visas turinčias tam įtakos aplinkybes, nebuvo pažeistos jokios procedūrinės taisyklės, todėl pareiškėjai skirta piniginė bauda visiškai atitinka EĮ 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos skyrimo tikslus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 149−158) pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“ skundą tenkino. Panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. O3-347 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Komisijos Nutarimą, kadangi nesilaikyta teisės aktų nustatytos pažeidimų pašalinimo ir jo kontrolės bei piniginės baudos skyrimo procedūrų. Vertinant šiuos pareiškėjo nurodytus argumentus, teismas pažymėjo, kad nutarimas dėl planinio tikslinio patikrinimo priimtas ir piniginės baudos skyrimo procedūra pradėta remiantis EĮ 17 straipsnio 8 dalies 8, 9 ir 12 punktais, Licencijavimo taisyklių 20 punktu, ir Aprašo 50.1 punktu. Atlikęs Licencijavimo taisyklių 20 punkto ir Aprašo 50, 53−55 punktų analizę, teismas konstatavo, kad nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad atsakovas, nustatęs licencijuojamos veiklos pažeidimus, privalo pradėti pažeidimo pašalinimo procedūrą.

Jeigu nustatytais terminais pažeidimai nėra pašalinami, ginčo atveju tikrinimo komisijos vadovas turi inicijuoti procedūrą dėl piniginės baudos ūkio subjektui skyrimo pagal EĮ 27 straipsnį ir Piniginių baudų skyrimo taisyklių nustatyta tvarka. Šiame kontekste pažymėta, kad Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Taisyklių 49 punkte nustatyta Komisijos teisė už licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus licencijų turėtojams teisės aktų nustatyta tvarka skirti pinigines baudas, įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą, sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą.

Tvarka, kaip pradedamos ir vykdomos 49 punkte nustatytos procedūros, nustatyta Vyriausybės nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Taisyklių 50 punkte, kuriame nurodyta, kad Komisija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų laikymosi pažeidimą arba gavusi iš valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijų informaciją apie tokius pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą, nurodo laiką, per kurį licencijos turėtojas turi pašalinti nustatytus pažeidimus.

Pažymėta, kad VAĮ 362 straipsnis, reglamentuojantis ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, nustato, kad metodinės pagalbos teikimo principas reiškia, jog priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų (VAĮ 362 str. 1 d. 4 p.).

Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimo 2.1 punktu pareiškėjas įpareigotas pašalinti patikrinimo metu nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. Kad pareiškėjas pašalino nurodytus pažeidimus, atsakovas neginčija. Kadangi minėtas reglamentavimas nustato, kad piniginė bauda gali būti skiriama tuo atveju, kai nustatyti pažeidimai nėra pašalinami Komisijos nustatytu terminu, ginčo atveju nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl baudos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pažymėta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusio EĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, kurie per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas. Taip įstatymu buvo įtvirtinta įstatymų įgyvendinančiais teisės aktais nustatyta pažeidimų nagrinėjimo procedūros taisyklė, kad bauda skiriama už pažeidimus, kurie nebuvo pašalinti per Komisijos nustatytą laikotarpį, todėl ir šiuo aspektu ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų teisinę padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią).

III. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 161−167), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

1) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2279/2012, kurioje be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl Komisijos nutarimo Nr. O3-283 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ planinio tikslinio patikrinimo“ 4 punkto teisėtumo, konstatuotas ne tik minėto nutarimo teisėtumas, bet ir analizuotos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios Komisijos teisę skirti pinigines baudas už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus ir šios teisės įgyvendinimo procedūras. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino tik minėta nutartimi nustatytus faktus dėl padaryto pažeidimo, bet neatsižvelgė į bylai svarbių teisės aktų nuostatų bei Komisijos kompetencijos ribų išaiškinimą. Taip susidarė situacija, kai tie patys Komisijos veiksmai bei šių veiksmų pagrindą reglamentuojantys teisės aktai minėtoje ir nagrinėjamoje bylose įvertinti skirtingai.

2) Nors Komisija atsiliepime buvo nurodžiusi visus teisės akus, taikytus priimant Nutarimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudos skyrimo procedūra pradėta remiantis EĮ 17 straipsnio 8 dalies 8, 9 ir 12 punktais, Licencijavimo taisyklių 20 punktu ir Aprašo 50.1 punktu ir sprendime apsiribojo tik kelių Licencijavimo taisyklių ir Aprašo nuostatų analize. Paaiškina, kad Aprašo X skyriuje nustatyta patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo kontrolė, t. y. veiksmai, kurių Komisija imasi, nustačiusi įmonių veiklos pažeidimus ir įpareigojusi juos pašalinti. Aprašo 55 punkte nustatyta tvarka, pagal kurią inicijuojama piniginės baudos skyrimo procedūra ar asmens traukimas administracinėn atsakomybėn dėl Komisijos įpareigojimų pašalinti pažeidimus nevykdymo. Tai iš esmės sprendime nurodė ir teismas. Pabrėžia, kad Aprašo nuostatos taikomos tik atliekant ūkio subjekto licencijuojamos veiklos priežiūrą, įgyvendinant VAĮ 364 straipsnio reikalavimus. VAĮ nuostatos nedetalizuoja poveikio priemonių už padarytus pažeidimus skyrimo procedūrų. Savo ruožtu Aprašo nuostatos detalizuoja būtent patikrinimo atlikimo procedūras, tačiau nedetalizuoja visų galimų, pagal EĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, piniginių baudų skyrimo procedūrų reglamentavimo. Atkreipia dėmesį, jog Aprašo 55 punkte nustatyta, kad bet kokiu atveju, skiriant piniginę baudą pagal EĮ 27 straipsnio 1 dalį, Komisija turi vadovautis Piniginių baudų skyrimo taisyklėmis. Taip pat pabrėžia, kad Piniginių baudų skyrimo taisyklės, patvirtintos įgyvendinant EĮ 17 straipsnio 8 dalies 13 punktą, tik detalizuoja EĮ nuostatas, nustato daugiau techninio pobūdžio taisykles, o pagrindinės baudos skyrimo nuostatos įtvirtintos minėtame EĮ straipsnyje.

3) Pažymi, jog priimant teisės aktus, reglamentuojančius licencijuojamos ūkio subjektų veiklos priežiūros įgyvendinimo procedūras, buvo nuosekliai laikomasi pozicijos, kad baudų skyrimo klausimus reglamentuoja ne licencijuojamos veiklos priežiūrą, o piniginių baudų skyrimą reglamentuojantys teisės aktai. Taip pat pažymi, kad siekiant konstatuoti esant pagrindą skirti EĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą baudą, pakanka nustatyti, kad energetikos įmonė valstybės įmonei pateikė neteisingą informaciją.

4) Teismas byloje nepagrįstai aiškino Licencijavimo taisyklių 50 punktą, kuriame reglamentuojami veiksmai įspėjant apie licencijos sustabdymą. Nagrinėjamu atveju toks klausimas nebuvo sprendžiamas, tad, vertinant Komisijos veiksmus skiriant piniginę baudą, minėtu punktu nebuvo galima vadovautis.

5) Dėl VAĮ 362 straipsnyje nustatyto metodinės pagalbos principo, pažymi, kad atsižvelgiant į EĮ, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ūkio subjektų veiklą gamtinių dujų srityje nustatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju metodinės pagalbos principas nebuvo taikomas. Be to, teismas sprendime minėto VAĮ straipsnio taisykles paminėjo, tačiau jų taikymo nagrinėjamu atveju neanalizavo ir Komisijos veiksmų šiame kontekste neaiškino.

6) Komisija, įvertinusi lengvinančias aplinkybes, baudos dydį mažino nuo vidurkio, todėl ne tik tinkamai pritaikė teisės aktus, bet ir skyrė objektyvią, EĮ reikalavimus, atitinkančią piniginę baudą.

7) Nesutinka su teismo išvada, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nutarimas priimtas vadovaujantis įstatymais, įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, neviršijant kompetencijos, tinkamai įgyvendinant visas įstatymų leidėjo numatytas priemones energetikos įmonių veiklos priežiūros vykdymui.

Pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 179−189), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) atsakydamas į apelianto argumentus dėl LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. A261-2279/2011, pažymi, kad minėtoje byloje spręstas klausimas dėl kito teisės akto – nutarimo dėl planinio tikslinio patikrinimo – teisėtumo, be to, nors minėtoje nutartyje konstatuota, kad teisės aktai Komisijai suteikia teisę inicijuoti baudos skyrimo procedūrą, nebuvo konstatuota, kad Komisija turi teisę paskirti baudą, kai pažeidimas pašalintas. Konkrečiai konstatuota, kad pažeidimo pašalinimo faktas ir jo teisinė reikšmė vertintini būtent baudos skyrimo kontekste. Minėtoje nutartyje LVAT pripažino, kad pagal Nutarimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus bauda galėjo būti skiriama tik tuo atveju, jei nėra pašalinami Komisijos nustatyti pažeidimai. Nutartyje pateikti argumentai nepaneigia fakto, kad energetikos įmonių licencijuojamos veiklos priežiūrą aiškiai ir išsamiai reglamentuoja specialūs teisės aktai, kurie šiuo atveju ir turi būti taikomi.

2) Apeliaciniame skunde nurodyta daug teisės aktų, kuriais remiantis buvo priimtas Nutarimas, tačiau teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas tik EĮ ir Piniginių baudų skyrimo taisyklėmis. Pažymi, kad kiti atsakovo nurodyti teisės aktai nereglamentuoja nei baudų skyrimo pagrindų, nei procedūrų ar taisyklių. Teigia, kad skirtingai, ne nurodo apeliantas, teismas vadovavosi ne tik EĮ ir Piniginių baudų skyrimo taisyklėmis, bet ir kitais teisės aktais. Pabrėžia, kad vien tai, jog Nutarimo preambulėje nėra nurodyti konkretūs teisės aktai ar jų normos, nereiškia, kad Komisija jais neprivalo vadovautis, ar teismas, aiškindamas teisę negali jų taikyti ir vertinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimo procedūra pradėta būtent Licencijavimo taisyklių ir Aprašo pagrindu. Teigia, kad tai, jog Komisija vadovavosi tik Piniginių baudų skyrimo taisyklėmis paneigia tiek Komisijos veiksmai, tiek priimti dokumentai.

3) Dėl apeliacinio skundo argumento, kad priimant teisės aktus, reglamentuojančius licencijuojamos ūkio subjektų veiklos priežiūros įgyvendinimo procedūras, buvo nuosekliai laikomasi pozicijos, kad baudų skyrimo klausimus reglamentuoja ne licencijuojamos veiklos priežiūrą, o piniginių baudų skyrimą reglamentuojantys teisės aktai, nurodė, kad šie argumentai nepagrįsti ir neįrodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas.

4) Dėl apelianto argumento, kad teismas nepagrįstai aiškino Aprašo 50 punktą, pažymi, kad Komisija nepagrįstai akcentuoja licencijos sustabdymo klausimą, ignoruodama pagrindinį, teismo pabrėžtą aspektą, kad Komisija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus, visais atvejais turi nurodyti laiką, per kurį licenzijos turėtojas turi pašalinti nustatytus pažeidimus ir tik tuomet taikyti poveikio priemonę, kaip ultima ratio. Analogiškos taisyklės taikytinos tiek baudos skyrimo, tiek licencijos sustabdymo atveju.

5) Dėl VAĮ nustatyto metodinės pagalbos principo, pažymi, kad skirtingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai įvertino jo taikymą nagrinėjamos bylos kontekste, dėl jo pasisakė, be to, juo pagrindė išvadą, kad poveikio priemonės gali būti taikoma tik kaip ultima ratio priemonė, ir tik tuo atveju, kai pažeidimas nėra pašalintas. Pagrindo detaliau analizuoti Komisijos veiksmų šio principo kontekste teismas neturėjo. Pažymi, kad išimties šio principo netaikymui gamtinių dujų ir panašioms įmonėms nėra. Taip pat, remdamasis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytu reikalavimu motyvuoti taikomą poveikio priemonę, pažymi, kad Nutarime to nebuvo padaryta, atsakovas argumentus, neva pagrindžiančius poveikio priemonės taikymą, pateikė tik apeliaciniame skunde.

6) Akcentuoja, kad pagrindo skirti baudą išvis nebuvo, nes teisės aktai, kurių pažeidimas buvo konstatuotas, nėra aiškiai suformuluoti.

7) Nesutinka su Komisijos vertinimu, kad teismo pateiktas aiškinimas susiaurina EĮ 27 straipsnio 1 dalies taikymą.

8) Atkreipia dėmesį, kad Nutarimas prieštarauja aktualiai EĮ redakcijai ir konstituciniam principui lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią). 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusios EĮ redakcijos 36 straipsnio 1 dalyje implicitiškai įtvirtinta nuostata, kad energetikos įmonėms baudos už reguliuojamos veiklos pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą skiriamos tik tais atvejais, kai pažeidimai nėra pašalinti per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir naujoje Aprašo redakcijoje (patvirtinta Komisijos 2012 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-155), 60−62 punktuose. Be to, nors Nutarimo priėmimo metu galiojusio EĮ 27 straipsnis tokios taisyklės nenustatė, ji gali būti išvedama iš EĮ ir jo pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų – Licencijavimo taisyklių ir Aprašo analizės. Tai leidžia daryti išvadą, kad naujoje EĮ redakcijoje ne sukurta nauja taisyklė, o patikslinta jau anksčiau galiojusi ir įtvirtinta įstatymo lygmeniu. Be to, net ir tuo atveju, jei ji būtų laikoma nauja, ji bet kuriuo atveju turi būti taikoma, remiantis minėtu principu. Į šiuos argumentus prašo atsižvelgti ir tuo atveju, jei bus nuspręsta vertinti paskirtos baudos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nutarimo (b. l. 15−19), kuriuo pareiškėjui paskirta 350 000 Lt bauda už Komisijai pateiktą neteisingą informaciją apie pareiškėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas ir licencijuojamoje veikloje naudojamą turtą, pripažintiną ekonomiškai pagrįsta turto verte bei už netinkamą Nutarime nurodytų teisės aktų nuostatų vykdymą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, labiausiai akcentuoja tai, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų nustatytas piniginės baudos skyrimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), teisės aktas turi būti panaikinamas tuo atveju, jei jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (89 str. 1 d. 3 p.), teisėjų kolegija pirmiausia vertins, ar Nutarimas teisėtas šiuo aspektu. Ir tik tuo atveju, jei bus pripažinta, kad Nutarimas priimtas nepažeidžiant procedūrinių teisės aktų reikalavimų, toliau vertintina, ar Nutarime pagrįstai konstatuoti nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir kaip sankcija paskirta bauda, įvertinant taip pat ir jos dydį.

Siekiant teisingai įvertinti, ar priimant Nutarimą pareiškėjui skirti baudą nebuvo padaryta procesinių pažeidimų, nagrinėjamos bylos kontekste turi būti vertintina, ar, kaip teigia pareiškėjas, atsakovas, prieš skirdamas baudą, turėjo nustatyti terminą nustatytų pažeidimų pašalinimui ir baudą skirti tik tuo atveju jei pareiškėjas pažeidimų per nustatytą terminą neištaisytų, ar, kaip teigia atsakovas, bauda galėjo būti skirta vien nustačius pažeidimo faktą, nenustatant termino jiems ištaisyti, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas pažeidimą pašalino.

Šiuo aspektu aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas EĮ, bei įstatymą įgyvendinančiuose Komisijos nutarimais patvirtintuose aktuose – Apraše ir Piniginių baudų skyrimo taisyklėse.

Nutarimo priėmimo metu galiojusioje EĮ redakcijoje buvo nustatyta, jog energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą Komisija skiria pinigines baudas, toliau išvardijant už kokius pažeidimus šios baudos gali būti skiriamos (27 str. 1 d.).

Tuo metu galiojęs Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-327 (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 22 d.; neteko galios 2012 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-155) nustatė, kad Komisijai priėmus šio Aprašo 50.1.1 punkte nurodytą sprendimą, turi būti vykdoma nustatytų pažeidimų pašalinimo kontrolė (53 p.). Pasibaigus Komisijos nustatytam terminui pažeidimams pašalinti, Tikrinimo komisijos vadovas patikrina, ar ūkio subjektas pašalino nurodytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus ir ėmėsi priemonių, kad tokio pobūdžio pažeidimai nesikartotų ateityje, ir esant reikalui pareikalauja pateikti tai patvirtinančius dokumentus (54 p.). Jeigu ūkio subjektas per nustatytą terminą nepašalina Tikrinimo komisijos nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų ar nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, Tikrinimo komisijos vadovas inicijuoja procedūrą dėl piniginės baudos ūkio subjektui skyrimo pagal Energetikos įstatymo 27 straipsnį ir Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. O3-132 (Žin., 2010, Nr. 146-7515), nustatyta tvarka arba administracinės nuobaudos ūkio subjekto vadovui skyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Žin., 1985, Nr. 1-1) ir Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-172 (Žin., 2009, Nr. 132-5794) nustatyta tvarka. Komisija, nustačiusi, jog ir po baudos skyrimo licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimas nebuvo pašalintas, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti ūkio subjekto licencijos (-ų) galiojimo sustabdymo ar panaikinimo procedūrą (56 p.).

Tuo tarpu Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. O3-132 (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 6 d.) Komisija, gavusi pranešimą arba surinkusi informaciją apie energetikos įmonių galimai padarytus arba daromus Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, atlieka tyrimą. Bylos tyrimą dėl galimai padaryto energetikos įmonės pažeidimo atlieka Komisijos pirmininko ar Komisijos nario pavedimu įgalioti Komisijos darbuotojai (4 p.).

Atlikęs tyrimą, įgaliotas Komisijos darbuotojas surašo protokolą dėl galimai padaryto reguliuojamos veiklos pažeidimo (5 p.). Protokolą pasirašo jį surašęs Komisijos darbuotojas ir energetikos įmonės vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas. Energetikos įmonės vadovui ir (ar) jo įgaliotam asmeniui atsisakius pasirašyti, apie tai pažymima protokole. Atsisakymas pasirašyti protokolą neatleidžia pažeidimą padariusios energetikos įmonės nuo piniginės baudos mokėjimo (6 p.). Prieš spręsdama piniginės baudos skyrimo klausimą, Komisija nustato ne trumpesnį nei 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša energetikos įmonei, dėl kurios veiksmų atliekamas tyrimas.

Jei per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti atsisakyta (7 p.). Piniginės baudos skyrimo klausimas svarstomas Komisijos posėdyje, dalyvaujant energetikos įmonės, kuri įtariama padariusi pažeidimą ir kuriai gali būti taikoma piniginė bauda, vadovui ir (ar) jo įgaliotiems atstovams, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Apie posėdžio datą ir laiką, kuriame bus svarstomas piniginės baudos skyrimo klausimas, Komisija ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki posėdžio raštu praneša energetikos įmonei, dėl kurios veiksmų atliekamas tyrimas.

Neatvykus energetikos įmonės vadovui ar (ir) jo įgaliotam atstovui, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jiems laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jų negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija, pripažinusi neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą (9 p.). Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Komisija turi teisę: skirti Energetikos įstatymo 27 straipsnyje nustatytą piniginę baudą; nutraukti tyrimą nesant pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti baudą; pratęsti tyrimą (13 p.).

Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena piniginė bauda. Baudos skyrimas neatleidžia energetikos įmonės nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta piniginė bauda, vykdymo (15 p.).

Nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Nutarimo priėmimo metu to paties lygio teisės aktai (Komisijos nutarimais patvirtinti Aprašas ir Taisyklės) numatė skirtingą baudos už teisės aktų, reglamentuojančių licencijuojamą veiklą, pažeidimus skyrimo procedūrą. Aprašas numatė, kad piniginė bauda gali būti skiriama tik tuo atveju, jei Komisijai konstatavus pažeidimus ir nustačius terminą jiems pašalinti, jie nėra pašalinami ar nepateikiami tai patvirtinantys įrodymai, t. y. bauda gali būti skiriame tik esant sąlygai, jog pažeidimai nepašalinti nustatytu terminu. O Piniginių baudų skyrimo taisyklės nustatė, kad pažeidimų konstatavimas ir piniginės naudos skyrimas yra ne viena nuo kitos priklausančios, o savarankiškos procedūros, galinčios vykti tuo pačiu metu, lygiagrečiai, t. y. baudos skyrimas nėra siejamas su sąlyga, jog pažeidimas nėra pašalintas per nustatytą terminą, pakanka vien pažeidimo konstatavimo fakto.

Šie teisės aktai, kaip minėta, vienodos juridinės galios, t. y. abu patvirtinti Komisijos nutarimais, įgyvendinančiais (detalizuojančiais) minėtą EĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri, dėl abstrakčios konstrukcijos, negali būti vertinama kaip suteikianti prioritetą vienam iš šių aktų. Atsižvelgiant į tai, ši kolizija šalinama vadovaujantis principu lex posterior derogat legi priori (vėlesnis įstatymas turi pirmumą, palyginti su ankstesniuoju), t. y. atsižvelgiant į šių teisės aktų priėmimo laiką, prioritetą teikiant vėlesniam, šiuo atveju Aprašui, kuris, kaip minėta, patvirtintas 2010 metais, o ne Piniginių baudų skyrimo taisyklėms, patvirtintoms 2009 metais.

Tai, kad taikoma būtent Apraše nustatyta piniginių baudų skyrimo tvarka, t. y. bauda gali būti skiriama tik po to, kai licencijuojamos veiklos subjektas per Komisijos nustatytą terminą nepašalino nustatytų pažeidimų, patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu pakitęs teisinis reglamentavimas.

Šiuo metu galiojančioje EĮ redakcijoje (galiojančioje nuo 2012 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, kurie per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas (36 str. 1 d.). Komisija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina baudų skyrimo taisykles (36 str. 15 d.).

Šiuo metu galiojančiose Piniginių baudų skyrimo taisyklių (akto redakcija galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 15 d.) 1 punkte nurodyta, kad piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklės reglamentuoja Komisijos už Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 36 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus skiriamų piniginių baudų ir jų dydžio nustatymo tvarką (1 p.). Taigi skiriant baudas, remiantis šiomis Piniginių baudų skyrimo taisyklėmis, negalima nepaisyti minėtos EĮ 36 straipsnio nuostatos, kad bauda skiriama energetikos įmonėms už pažeidimus, kurie per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti.

Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros aprašas, patvirtintas Komisijos 2012 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-155 (akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.), kuriuo panaikintas Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašas, numato, kad Komisija, vykdydama energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūrą, įvertina turimą ar teisės aktų nustatyta tvarka gautą informaciją, taip pat gautus asmens pranešimus, prašymus ar skundus ir priima nutarimą, kuriuo nustato pažeidimus pagal EĮ 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktus bei nurodo protingą laikotarpį, per kurį energetikos įmonė turi juos pašalinti (60 p.). Energetikos įmonė per Komisijos nustatytą laikotarpį privalo pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimus ir apie tai nedelsiant informuoti Komisiją (61 p.). Energetikos įmonei nepašalinus nustatyto reguliuojamos veiklos pažeidimo per nurodytą laikotarpį, Komisija skiria baudas, vadovaudamasi EĮ 36 straipsnio, Gamtinių dujų įstatymo 28 straipsnio 7 dalies, Elektros energetikos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl baudų ir jų skyrimo tvarkos bei Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklėmis (62 p.). Pirmaisiais metais po energetikos įmonės reguliuojamos veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios šiam subjektui už atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su energetikos įmonės reguliuojamos veiklos ribojimu (sustabdomos ar naikinamos veiklos licencijos). Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, energetikos įmonei nustatomas protingas, ne trumpesnis kaip vieno mėnesio terminas, pažeidimams ištaisyti, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio (63 p.). Aprašo 63 punkte nustatyta išlyga netaikyti poveikio priemonių ir nustatyti terminą pažeidimams ištaisyti netaikoma, esant VAĮ 364 straipsnio 8 dalies pagrindams (64 p.) (VAĮ 364 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 7 dalyje nustatyta išlyga netaikyti poveikio priemonių ir nustatyti terminą pažeidimams ištaisyti netaikoma, jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams arba aplinkai atsiradimui).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė nei įrodymų, nei argumentų, kad atsakovo konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai darytų žalą visuomenei ar kitų asmenų interesams ar aplinkai ir dėl to už šiuos pažeidimus bauda gali būti skiriama ir nenustačius termino pažeidimams pašalinti, todėl aktualus bendrasis reguliavimas, pagal kurį, bauda skiriama tik per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų pažeidimų.

Taigi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, patvirtina įstatymo leidėjo valią nustatyti tokį reguliavimą, kad bauda gali būti skiriama tik po to, kai licencijuojamos veiklos subjektas per Komisijos nustatytą terminą nepašalino nustatytų pažeidimų.

Nors aptartas teisinis reguliavimas Nutarimo surašymo metu dar negaliojo, šiuo atveju jis vertintinas kaip pareiškėjo teisinę padėtį gerinantis (jo poziciją, kad taikoma būtent tokia baudos skyrimo tvarka, patvirtinantis) reguliavimas, todėl, remiantis viešojoje teisėje galiojančiu principu lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų teisinę padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią), šiuo atveju aktualus ir taikytinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta bauda yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. bauda skirta nepaisant to, jog pareiškėjas per Komisijos nustatytą terminą pažeidimus pašalino, ginčo, kad pažeidimai pašalinti tarp šalių nėra. Nustačius šį faktą, Nutarimas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nevertinant kitų Nutarimo teisėtumo aspektų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aktų nuostatų aiškinimas, kuris iš esmės tapatus aukščiau išdėstytam, yra priešingas pateiktam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2279/2012, pažymėtina šios bylos nėra analogiškos, todėl teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jau egzistuojančią praktiką, principas šiuo atveju nėra pažeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat atmesti kaip nepagrįsti arba neaktualūs atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl Nutarimo neteisėtumo, dėl to, jog jis priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Nutarimas pripažintas neteisėtu ir panaikintas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė