c252bc23-e430-491d-ad4a-7e41f3b89949 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-580-524/2021 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00244-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. M. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas I. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. B. praÅ¡ydamas priteisti 101,27 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas 2019 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino jam priklausančiÄ tvorÄ , nuvertė Å¡alia tvoros stovintį medinį stovÄ , palenkė metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužė prie tvoros pritvirtintÄ Å¾ibintÄ . Dėl Å¡ių veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį. 2019 m. rugsėjo 18 d. priimtu nutarimu nubaustas 400 Eur bauda.

Nesutikdamas su nutarimu, atsakovas jį apskundė. Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. priimtu nutarimu skundžiamÄ nutarimÄ panaikino ir nutraukė administracinę bylÄ . Nesutikdamas su teismo sprendimu, ieÅ¡kovas jį apskundė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi skundÄ patenkino ir paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK Å ilalės r. PK) 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimÄ .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovui tyčiniais veiksmais sugadinus jam priklausančiÄ tvorÄ , t. y. nuvertus Å¡alia tvoros buvusį medinį stovÄ , palenkus metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužius prie tvoros pritvirtintÄ Å¾ibintÄ , jis atsakovui siÅ«lęs pačiam viskÄ sutvarkyti, tačiau atsakovas tvoros nesutaisė, taip pat neatlygino padarytos žalos. Nurodė, kad raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ policijai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jis nežinojo, kiek jam kainuos tvoros remontas, todėl policijos pareigÅ«nams nurodė, kad patirta žala – 30 Eur.

Pažymėjo, kad tai buvo pirmoji mintis, tÄ minutę „atėjusi į galvÄ â€œ, todėl nurodė tokiÄ sumÄ , iÅ¡ anksto nežinodamas, kiek realiai kainuos tvoros remontas. Dėl Å¡ios priežasties atsakovui suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta minėta žalos suma. Kadangi atsakovas geranoriÅ¡kai tvoros nesutaisė, ėmėsi tvoros taisymo. Nurodė, kad kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl tvoros remonto darbų atlikimo, taip pat nupirko reikiamų daiktų ir įrankių, t. y. analogiÅ¡kÄ atsakovo sudaužytam prožektorių, medsraigčių, emalinių dažų, teptukÄ , tvirtinimo plokÅ¡telę.

Minėti daiktai ir įrankiai kainavo 22,37 Eur, o už UAB „Jozitos“ darbuotojo atliktÄ darbÄ taisant tvorÄ sumokėjo 108,90 Eur. Pažymi, kad iÅ¡ viso atsakovas neteisėtais veiksmais jam padarė 131,27 Eur žalÄ . Nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovÄ dėl geranoriÅ¡ko žalos atlyginimo, tačiau 2020 m. kovo 1 d. S. B. į jo sÄ skaitÄ pervedė 30 Eur sumÄ , pervedimo paskirtyje nurodydama „Turtinės žalos mokestis“. Kadangi likusi 101,27 Eur žalos suma liko neatlyginta, kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Teismui iÅ¡davus įsakymÄ , atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus, dėl to teko teikti šį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinį grindžia deliktinės atsakomybės pagrindais. Mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas veikimas apgadinant ieÅ¡kovui priklausančiÄ tvorÄ ir sudaužant ant tvoros pritvirtintÄ prožektorių yra konstatuotas 2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK Å ilalės r. PK įsiteisėjusiu nutarimu, todėl pakartotinai atsakovo nusikalstamų veiksmų įrodinėti nereikia.

Pažymi, kad egzistuoja aiÅ¡kus teisinis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir faktiÅ¡kai patirtos materialinės žalos. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėje byloje jo nurodyta turtinė žala buvo preliminari, apimanti sugadintÄ prožektorių ir kitas medžiagas, reikalingas tvoros atstatymui, o ne atstatymo darbus. Pažymėjo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai atsakovas sugadino tvorÄ , jos neatstatinėjo į pirmykÅ¡tę padėtį. Tačiau atsakovui nesiėmus aktyvių veiksmų siekiant paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ , nusprendė atlikti tvoros remontÄ iÅ¡ savo lėšų.

Remonto darbus atliko UAB „Jozita“ darbuotojas, už atliktÄ darbÄ atsiskaitė rangovui pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ Â faktÅ«rÄ . Atsakovas apie ieÅ¡kovo patirtÄ 131,27 Eur patirtÄ Å¾alÄ buvo informuotas Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«muose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Nr. II-115-761/2019, kurioje yra pateikti duomenys apie faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas atstatant apgadintÄ tvorÄ . Taip pat apie minėtas faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties 16 punkte.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas piktnaudžiaujant teise, kadangi atsakovas ieÅ¡kovui žalÄ yra atlyginęs. Mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia atsakovo sÄ skaita pagerinti savo turto bÅ«klę, be to, žala negalėjo bÅ«ti padaryta savavaliÅ¡kam statiniui, kuris turėjo bÅ«ti nugriautas, o ieÅ¡kovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas atriÅ¡o ir Å¡alia tvoros paguldė prie tvoros viela pritvirtintÄ medinį kuolÄ , Å¡iais veiksmais paÅ¡alindamas eismui trukdančias kliÅ«tis, kadangi 3,04 metrų aukščio medinis kuolas kliudė manevruoti traktoriui iÅ¡kraunant ant kelio pastatytÄ priekabÄ su Å¡ieno rulonais.

Nurodė, kad medinės karties nuvertimo metu metalinė tvoros konstrukcija nebuvo ir negalėjo bÅ«ti apgadinta, nes viela buvo atriÅ¡ta. IeÅ¡kovas dėl nuversto medinio kuolo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 30 Eur, atsakovas Å¡iÄ Å¾alÄ atlygino. Pažymėjo, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti jo iÅ¡laidas dėl medinės karties pritvirtinimo prie metalinės tvoros, Å¡iuo reikalavimu siekdamas pagerinti turto bÅ«klę, kadangi iki medinės karties nuvertimo ji prie tvoros buvo pritvirtinta viela.

IeÅ¡kovas medinę kartį prie tvoros pritvirtino atlikdamas rangos darbus metaliniais lankstais ir medsraigčiais, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pakeičiant medinės karties tvirtinimo bÅ«dÄ iÅ¡ pigaus tvirtinimo viela į brangiau kainuojantį tvirtinimÄ metaliniais lankstais. Tokiu atveju reikalaujama apmokėti už naujas iki tol nenaudotas medžiagas, taip pat buvo atlikti papildomi nauji darbai, kaip skylių gręžimas, tvirtinimas medsraigčiais, dažymas. Mano, kad pasirinkęs brangesnį medinės karties tvirtinimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovas pasigerino savo turto bÅ«klę, todėl nepagrįstai reikalauja atlyginti Å¡ias papildomas iÅ¡laidas.

Taip pat mano, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas piktnaudžiaujant subjektine teise, nes reikalaujama apmokėti savavaliÅ¡kos statybos iÅ¡laidas už statinį, kuris turi bÅ«ti nugriautas, todėl tokio statinio įrengimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos žala. Å iÄ aplinkybę grindžia nurodydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) iÅ¡nagrinėjusi G. B. pareiÅ¡kimÄ 2017 m. vasario 15 d. nustatė, kad ,,I. M. įrengta tvora rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pažeidžia pagal ,,Sklypo padalinimo“ projekte ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtos indeksu ,,B“ teritorijos naudojimo tvarkÄ (neužtikrina galimybės laisvai naudotis valstybinės žemės plotu)“.

Pažymėjo, kad minėtame raÅ¡te užfiksuota ir kita svarbi aplinkybė, kad sklypas, žymimas indeksu ,,B“, kuriame yra kelias, ant kurio I. M. savavaliÅ¡kai įrengė tvorÄ , priklauso 3 asmenims, tarp kurių ir valstybė. Nurodė, kad tvora įrengta ant kelio, kuriuo užtvertas patekimas ir į valstybei priklausančiÄ sklypo dalį. Pažymėjo, kad Å¡i aplinkybė svarbi tuo, kad ginčas dėl tvoros pastatymo ir kelio užtvėrimo susijęs ne tik su asmenų privačiu ginču, bet ir su visuomenės intereso pažeidimu, nes neteisėtais veiksmais apribota asmenų teisė patekti į valstybės žemę.

Nurodė, kad NŽT, iÅ¡nagrinėjusi G. B. pareiÅ¡kimÄ , 2017 m. vasario 15 d. raÅ¡tu įpareigojo Å ilalės skyriaus vedėjÄ , nustačius, kad apribotas priėjimas (naudojimas) prie sklypo, kuriame yra ir valstybinės žemės, imtis priemonių dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios valstybinės žemės tinkamo naudojimo užtikrinimo. Pažymėjo, kad NŽT Šilalės skyriaus vedėjas nuo 2017 m. vasario mėnesio neatliko veiksmų, kuriais bÅ«tų paÅ¡alinta kliÅ«tis, todėl, siekdamas patekti į savo žemės sklypÄ , paÅ¡alino ant kelio esančiÄ kliÅ«tį, t. y. ieÅ¡kovo neteisėtai pastatytÄ medinį kuolÄ .

Šį veiksmÄ pateisina profesine ar Å«kine rizika visuomenei naudingam tikslui pasiekti, imantis bÅ«tinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. Tokiu veiksmu tiesiog gynė įstatymu saugomÄ interesÄ â€“ savo teisę patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengė ieÅ¡kinio pateikimo ieÅ¡kovui dėl kliudymo naudotis nuosavybe. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ neatlygintinai nuo kelio paÅ¡alinti kliÅ«tį (savavaliÅ¡kai pastatytÄ kelio užtvarÄ ) vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktais bei atlyginti kitiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ dėl tokių kliūčių įrengimo.

Mano, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas (nukentėjusysis) savo neteisėtais veiksmais, t. y. savavaliÅ¡kai, be gretimo sklypo savininko sutikimo įrengdamas tvorÄ ir prie jos viela pritvirtindamas 3,04 m aukščio medinę kartį, kuriÄ privalo paÅ¡alinti, pasunkino atsakovui Å¡ieno įvežimÄ Ä¯ gretimÄ sklypÄ , todėl savo neteisėtais veiksmais sukÅ«rė situacijÄ , prielaidas ir sÄ lygas žalai atsirasti dėl įvažiavimui kliudančios medinės karties paÅ¡alinimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas atlyginti tvoros remonto iÅ¡laidas, kurios skirtos ne atkurti buvusiÄ turto padėtį (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros viela), bet jÄ kokybine prasme pagerindamas (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros metaliniais lankstais ir medsraigčiais) iÅ¡ esmės siekia pagerinti turto bÅ«klę, todėl siekia nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita.

5. IeÅ¡kovas dubliku nurodė, kad atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog jam priklausanti tvora yra užtverta atsakovui priklausančioje žemėje ir pažeidžia jo interesus. Pažymėjo, kad atsakovas apskritai nėra gretimo žemės sklypo savininkas, kadangi gretimo sklypo bendraturtis yra ieÅ¡kovas ir atsakovo sutuoktinė G. B., bet ne atsakovas. Nurodė, kad nei atsakovas, nei jo sutuoktinė G. B. nebuvo ir nėra jam ir Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1468 ha, kuriame yra pastatyta jam priklausanti tvora, savininkais, tuo labiau – jam priklausančios tvoros savininkais. Mano, kad dėl Å¡ių aplinkybių atsakovas neturėjo ir neturi absoliučiai jokios teisės į jam priklausančiÄ tvorÄ . Atkreipė dėmesį, kad dėl tvoros pastatymo tariamo neteisėtumo jokių administracinių arba teisminių sprendimų nėra priimta.

6. Atsakovas tripliku nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , pateikia naujus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 05/20/27. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. antstolis konstatavo faktines aplinkybes, t. y. kad į atsakovo Å¡eimai priklausantį sklypÄ galima patekti tik per vienintelį įvažiavimÄ , kuris yra Å¡alia prie tvoros pritvirtinto medinio kuolo, kad senaisiais iki tvoros pastatymo buvusiais įvažiavimais atsakovas naudotis negali, nes jie užtverti tvora, kad yra iÅ¡likę senojo įvažiavimo asfaltbetonio fragmentai, kad kitų įvažiavimų į atsakovui priklausantį žemės sklypÄ nėra, nes viskas aplinkui užtverta tvoromis.

Mano, kad Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas paneigia ieÅ¡kovo dublike nurodytÄ aplinkybę, kad tvora nėra kliÅ«tis. Taip pat nurodė, kad dublike ieÅ¡kovas pripažįsta faktÄ , kad sklypas, kuriame įrengta tvora, yra bendras su atsakovo sutuoktine, tačiau nutyli svarbiÄ aplinkybę, kad greta savavaliÅ¡kai įrengtos tvoros atsakovo sutuoktinei priklausančiame sklype yra pastatyta ferma ir įrengtas Å«kis, kurie yra bendra jungtinė atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybė, todėl atsakovas turi teisę ir teisėtÄ interesÄ patekti į jam priklausančius pastatus ir aptarnauti Å«kį.

Pažymėjo, kad tai ir buvo daroma medinio kuolo kaip kliÅ«ties paÅ¡alinimo metu, t. y. atsakovas atsivežė Å¡ienÄ , tačiau medinis kuolas kliudė manevravimui ir Å¡ieno įvežimui, todėl atsakovas atriÅ¡o vielÄ , kuria buvo pritvirtintas medinis kuolas, ir kuolÄ paguldė Å¡alia tvoros. Konstatuoja, kad pats ieÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais įrengdamas tvorÄ , kuri iÅ¡ilgai įvažiavimo užtvėrė bendrÄ pravažiavimÄ , sukėlė situacijÄ , kad atsakovas buvo priverstas paÅ¡alinti kliÅ«tį, kliudančiÄ Ä¯važiavimui ir Å¡ieno rulonų įvežimui.

Mano, kad ieškovas savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie to, kad turėjo būti pašalinta kliūtis, ir jam dėl to kilo žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 101,27 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. gegužės 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 035 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, jog į bylÄ pateiktas I. M. pareiÅ¡kimas Tauragės AVPK Å ilalės r. PK dėl svetimo turto sugadinimo, iÅ¡ jo matyti, jog 2019 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į policijos komisariatÄ nurodydamas, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 12 val., grįžęs į namus pastebėjo, kad apgadinta jam priklausanti tvora, t. y. nuverstas Å¡alia tvoros pritvirtintas medinis rastas, palenktas metalinis tvoros virpstas, numestas ir sudaužytas ant tvoros pritvirtintas žibintas.

Nurodė, kad patyrė 30 Eur žalÄ . Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančiÄ tvorÄ , nuvertė Å¡alia tvoros stovintį medinį stovÄ , palenkė metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužė prie tvoros pritvirtintÄ Å¾ibintÄ , tokiu bÅ«du I.

M. padarydamas 30 Eur žalÄ . Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu tenkino R. B. skundÄ ir Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 panaikino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino I. M. apeliacinį skundÄ , panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ ir paliko galioti Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimÄ .

Pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija JZÅ 1901 Nr. 1487, ir mokėjimo kvitas 11/2880, iÅ¡ kurių matyti, kad už UAB „Jozita“ atliktus tvoros remonto darbus ieÅ¡kovas sumokėjo 108,90 Eur sumÄ , o iÅ¡ 2019 m. spalio 12 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija AGV Nr. SB17472, ir apmokėjimo kvito Nr. 59193/205 matyti, kad už tvoros remontui įsigytas medžiagas ir įrankius ieÅ¡kovas sumokėjo 22,37 Eur sumÄ . Ä® bylÄ pateiktas ieÅ¡kovo atsakovui adresuotas 2020 m. vasario 20 d. pasiÅ«lymas dėl turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė 131,27 Eur iÅ¡laidas ir reikalauja minėtÄ sumÄ atlyginti.

Pateiktas I. M. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kad 2020 m. kovo 1 d. S. B. į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ pervedė 30 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama „Turtinės žalos mokestis“. Ä® bylÄ prie atsiliepimo atsakovo pateiktuose fotografijose užfiksuota tvora, Å¡alia jos gulintis medinis rastas, nukritęs lauko Å¡viestuvas, ant tvoros kabanti viela. IÅ¡ antstolės B. T. 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 05/20/27 ir jo priedų matyti, kad, atsakovo pageidavimu, antstolė 2020 m. rugsėjo 2 d. konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su ginčo tvora.

IeÅ¡kovas I. M. teigia, jog jis patyrė 101,27 Eur žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – sugadinant tvorÄ ir dėl to ieÅ¡kovui padarant turtinės žalos.

9. Teismas pažymėjo, jog tam, kad kiltų atsakovo deliktinė civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje, bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Atsakovas R. B. Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I.

M. priklausančiÄ tvorÄ , nuvertė Å¡alia tvoros stovintį medinį stovÄ , palenkė metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužė prie tvoros pritvirtintÄ Å¾ibintÄ , tokiu bÅ«du I. M. padarydamas 30 Eur žalÄ . Nors Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu panaikino Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimÄ , tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ ir paliko galioti Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 rugsėjo 18 d. nutarimÄ .

Klaipėdos apygardos teismas laikė, jog Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 tinkamai nustatyta, kad atsakovas R. B. 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančiÄ tvorÄ , nuvertė Å¡alia tvoros stovintį medinį stovÄ , palenkė metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužė prie tvoros pritvirtintÄ Å¾ibintÄ , tokiu bÅ«du I. M. padarydamas 30 Eur žalÄ . Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo R.

B. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala nustatytos įsiteisėjusiu Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi Nr. AN2-43-462/2020, ir tai yra prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir jų papildomai įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

Taigi nagrinėjamoje byloje esminis klausimas sprendžiamas dėl padarytos turtinės žalos dydžio.

10. Teismas nurodė, kad Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime konstatuota, jog ieÅ¡kovui I. M. atsakovo tyčiniais veiksmais buvo padaryta 30 Eur turtinė žala. Tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, dublike ir ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieÅ¡kovas raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ policijai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų administracinėje byloje nežinojo, kiek jam kainuos tvoros remontas, todėl policijos pareigÅ«nams nurodė, kad patirta žala – 30 Eur.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui tai buvo pirmoji mintis, tÄ minutę „atėjusi į galvÄ â€œ, todėl nurodė tokiÄ sumÄ , iÅ¡ anksto nežinodamas, kiek realiai kainuos tvoros remontas. Dėl Å¡ios priežasties atsakovui suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta minėta žalos suma. IeÅ¡kovas siÅ«lė per policijos atstovus R. B. pačiam sutvarkyti tvorÄ , tačiau pastarasis nesutiko. Kadangi atsakovas geranoriÅ¡kai tvoros nesutaisė, ieÅ¡kovas nusprendė imtis tvoros taisymo ir kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl tvoros remonto darbų atlikimo.

Be to, jis nupirko reikiamų daiktų ir įrankių, t. y. analogiÅ¡kÄ atsakovo sudaužytam prožektorių, medsraigčių, emalinių dažų, teptukÄ , tvirtinimo plokÅ¡telę. Minėti daiktai ir įrankiai kainavo 22,37 Eur, o už UAB „Jozitos“ darbuotojo atliktÄ darbÄ taisant tvorÄ sumokėjo 108,90 Eur. Pažymi, kad iÅ¡ viso atsakovas neteisėtais veiksmais jam padarė 131,27 Eur žalÄ . Tačiau kadangi atsakovas sumokėjo jam 30 Eur, todėl suma mažintina ir jam padaryta turtinė žala yra 101,27 Eur.

Byloje pateiktos dvi sÄ skaitos faktÅ«ros: 2019 m. spalio 12 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija AGV Nr. SB17472 (apmokėjimo kvitas Nr. 59193/205), iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas I. M. įsigijo medžiagas – emalę, plokÅ¡tę tvirtinimui, tris teptukus, Å¡viestuvÄ ir dviejų rÅ«Å¡ių medsraigčius, iÅ¡ viso sumokėdamas už Å¡ias medžiagas 22,37 Eur. UAB „Jozita“ pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija JZÅ 1901 Nr. 1487 (mokėjimo kvitas 11/2880), nustatyta, jog UAB „Jozita“ ieÅ¡kovas už atliktus tvoros remonto darbus sumokėjo 108,90 Eur sumÄ .

Å ioje sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyti, kokie buvo atlikti konkrečiai darbai ir jų atlikimo kaina, tai yra medinio stovo (stulpo) pastatymas kainavo 30,25 Eur, metalinio tvoros vamzdžio tiesinimas, virinimas – 60,50 Eur ir prožektoriaus montavimas prie tvoros – 18,15 Eur. Atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du siekia pasigerinti tvoros bÅ«klę, kadangi atsakovas tik atriÅ¡o metalines vielas ir medinė kartis nuvirto ant žemės, kuriÄ jis prispaudė prie žemės, o metalinis lankstas laikėsi, nebuvo nuvirtęs. Atsakovas taip pat nurodė, jog nematyti, kad ant medinio stovo anksčiau bÅ«tų buvusios medsraigčių žymės, tvoros vamzdis matyti, kad nedažytas, o pažeistas korozijos, tai yra surÅ«dijęs, prožektoriaus iÅ¡ viso nebuvo, negali paaiÅ¡kinti, kaip jis atsirado fotonuotraukose, o kuolÄ buvo galima atstatyti pritvirtinant ta pačia viela.

11. Teismas konstatavo, kad Å¡iuos atsakovo paaiÅ¡kinimus visiÅ¡kai paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019, kuriuo teismas remiasi kaip prejudiciniu faktu Å¡ioje byloje, yra užfiksuotos ir nustatytos aplinkybės, tai yra, tyčiniai atsakovo veiksmai, kad atsakovas nuvertė medinį kuolÄ , palenkė metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužė žibintÄ (prožektorių). Todėl teismas papildomai, ar visi Å¡ie veiksmai buvo atlikti, neanalizuoja, kadangi tai jau yra nustatyta ir konstatuota administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 ir Klaipėdos apygardos teismo Nr. AN2-43-462/2020 nutartyje.

Byloje bÅ«tina nustatyti, ar buvo reikalinga atlikti visus tvoros darbus, kurie nurodyti UAB „Jozita“ pateiktoje 2019 m. spalio 23 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, serija JZÅ 1901 Nr. 1487, ir ar jie buvo atlikti. Atsakovas nuvertė medinį stovÄ , todėl medinio stovo pastatymas buvo reikalingas, kadangi prie medinio stovo tvirtinama visa tvoros dalis. Metalinis tvoros virpstas buvo palenktas, todėl buvo reikalinga jį iÅ¡tiesinti, ir tai buvo padaryta suvirinimo bÅ«du. Administracinio nusižengimo byloje taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai buvo nustatyta, jog atsakovas sudaužė prožektorių, todėl nupirktas prožektorius turėjo bÅ«ti pritvirtintas prie tvoros.

Taipogi iÅ¡ byloje esančių pateiktų nuotraukų matyti, jog buvo panaudotos plokÅ¡tės tvirtinimui ir medsraigčiai bei atlikti dažymo darbai. Taigi iÅ¡ aptartos atliktų darbų analizės teismas daro iÅ¡vadÄ , jog visus Å¡iuos darbus buvo reikalinga atlikti, kad bÅ«tų galima atstatyti tvorÄ Ä¯ pradinę padėtį, ir visi Å¡ie darbai buvo atlikti, tai patvirtina ieÅ¡kovas, byloje esančios fotonuotraukos, atsakovas taip pat neneigia, kad darbai buvo atlikti. Atliktų darbų kainos yra detaliai nurodytos ieÅ¡kovo pateiktame raÅ¡ytiniame įrodyme – PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, todėl atsižvelgiant į visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje įrodė padarytos žalos dydį, todėl reikalavimas dėl 101,27 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas.

Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnis) numato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos – 101,27 Eur už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

12. IeÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovo atstovė pateikė įrodymus apie ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 1 020 Eur iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, be to, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo kilo konfliktas, kai ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo sutuoktinės brolio įsigijo turtinę teisę pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ dalį bendro žemės sklypo. Ä®sigijęs Å¡iÄ turtinę teisę ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai ant bendro įvažiavimo keliuko pastatė tvorÄ , kuria užtvėrė įvažiavimÄ Ä¯ atsakovo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo dalį, kartu atitverdamas ir valstybinės žemės sklypÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021 paveldėjimo nuginčijimo klausimÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti Tauragės apylinkės teismui.

Teismas ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų nevertino ir teismo sprendime dėl jų nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas vertindamas žalos dydį nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais ir iÅ¡vadas grindė niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas (nukentėjusysis) savo neteisėtais veiksmais, t. y. savavaliÅ¡kai, be gretimo sklypo savininko sutikimo įrengdamas tvorÄ ir prie jos viela pritvirtindamas 3,04 m aukščio medinę kartį, kuriÄ privalo paÅ¡alinti, apsunkino atsakovui Å¡ieno įvežimÄ Ä¯ gretimÄ sklypÄ , todėl savo neteisėtais veiksmais sukÅ«rė situacijÄ ir sÄ lygas žalai atsirasti dėl įvažiavimui kliudančios medinės karties paÅ¡alinimo.

IeÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais įrengdamas tvorÄ , kuri iÅ¡ilgai įvažiavimo užtvėrė bendrÄ pravažiavimÄ , sukėlė tokiÄ situacijÄ , kurioje atsakovas buvo priverstas paÅ¡alinti kliÅ«tį, kliudančiÄ Ä¯važiavimui ir Å¡ieno rulonų įvežimui. IeÅ¡kovas savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie to, kad turėjo bÅ«ti paÅ¡alinta kliÅ«tis ir ieÅ¡kovui dėl to kilo žala. IeÅ¡kovo atstovė 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiÄ funkcinę paskirtį atlieka prie tvoros pritvirtinta 3,04 m aukščio medinė kartis ir kodėl ji tokia aukÅ¡ta.

Skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose, NŽT 2017 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 1SS-411-(7.5.) buvo nustatytas įpareigojimas imtis priemonių paÅ¡alinti užtvaras, kliudančias patekti į sklypÄ . Å is raÅ¡tas kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis dokumentas patvirtina ieÅ¡kovo veiksmų neteisėtumÄ . Nevykdant Å¡ių įpareigojimų atsakovui parsivežus Å¡ienÄ iÅ¡kilo neatidėliotinas poreikis paÅ¡alinti Å¡ieno įvežimui kliudančiÄ kliÅ«tį. R. B. gynė įstatymo saugomÄ interesÄ â€“ savo teisę patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypÄ (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

I. M. turėjo pareigÄ neatlygintinai nuo kelio paÅ¡alinti kliÅ«tį (savavaliÅ¡kai pastatytÄ kelio užtvarÄ ) vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktais bei atlyginti kitiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ dėl tokių kliūčių įrengimo. IeÅ¡kovas Å¡ių pareigų nevykdė, todėl savo veiksmais sÄ moningai sudarė kliÅ«tį, kuriÄ atsakovas turėjo paÅ¡alinti siekdamas į sklypÄ Ä¯sivežti Å¡ienÄ .

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus tam, kad I. M. galėtų naudotis statytojo teise tvorai pastatyti, jis turėjo turėti nuosavybės teisę į žemę, ant kurios stovi statiniai. Å iuo atveju tvora pastatyta ant valstybinės žemės sklypo ribos, neturint savininko ir gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl neteisėtai. Tvora, kaip statinys, vieÅ¡ajame registre neįregistruota, ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tvoros statybos teisėtumÄ .

Tvoros apačioje paguldyti gelžbetoniniai elektros stulpai, kurie sudaro kliÅ«tį pavirÅ¡inio vandens nutekėjimui. Dėl Å¡ių dirbtinių kliūčių įrengimo I. M. nesitarė. Nagrinėjamu atveju tvora pastatyta pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus, todėl savavaliÅ¡kai. Tokiam objektui negali bÅ«ti padaryta žalÄ , nes toks objektas privalo bÅ«ti paÅ¡alintas (Statybos įstatymo 32 straipsnis). Vadovaujantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, atsakovas turėjo bÅ«ti atleistas nuo žalos atlyginimo.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad medinė kartis galėjo bÅ«ti atstatyta į vietÄ vėl jÄ pririÅ¡ant viela. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo pasirinktu brangesniu medinės karties pritvirtinimo bÅ«du. Ä®vykio dienÄ 2019 m. liepos 25 d. medinė kartis buvo pririÅ¡ta viela, o vėliau ieÅ¡kovas jÄ pritvirtino metaliniais laikikliais ir medsraigčiais tuo pakeisdamas tvirtinimo bÅ«dÄ , pagerindamas savo turtÄ ir sudarydamas sÄ lygas nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita. Atsakovas nesutiko taip pat su tuo, kad buvo atliekami dažymo darbai, metalinio virpsto tiesinimo darbai.

Dažymo darbų atlikimÄ paneigia atsakovo pateiktos fotonuotraukos. Metalinio virpsto tiesinimo darbų atlikimÄ paneigia pateiktos fotonuotraukos, darytos įvykio dienÄ ir 2021 m. vasario 15 d. Ä®vykio vietoje darytose nuotraukose nematyti, kad metalinis virpstas bÅ«tų nors kiek pasviręs. 2021 m. vasario 15 d. darytose nuotraukose ant metalinio virpsto nėra jokių žymių, kad jis bÅ«tų tiesintas arba dažytas. Medinės karties tvirtinimo bÅ«dÄ viela patvirtina atsakovo į bylÄ pateiktos įvykio dienÄ policijos padarytos fotonuotraukos, kuriose matyti ant tvoros kabantys vielos likučiai.

Prie medinės karties ir tvoros nėra jokių metalo laikiklių. IeÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti tvoros remonto iÅ¡laidas, kurios skirtos ne atkurti buvusiÄ turto padėtį (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros viela ir žibinto pakabinimas), bet jÄ kokybine prasme pagerindamas (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros metaliniais lankstais ir medsraigčiais) iÅ¡ esmės siekia pagerinti turto bÅ«klę, todėl siekia nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita. Be to, atsakovas siekia gauti atlygį už darbus, kurie neatlikti.

Nebuvo atlikti dažymo darbai, nebuvo atlikti metalo virpsto tiesinimo darbai. Šį faktÄ patvirtina atsakovo 2021 m. vasario 15 d. pateiktos fotonuotraukos. Jeigu tokie darbai ir buvo atliekami, tai jie nesusiję su medinės karties atstatymu. IeÅ¡kovas dažymo darbų ir metalinio virpsto tiesinimo darbų atlikimÄ grindžia tik sÄ skaitomis, tačiau sÄ skaitose nepažymėta konkreti darbų atlikimo lokacija. Atsakovas siekdamas paneigti, kad pastatant medinę kartį buvo atlikti dažymo darbai ir metalinio virpsto tiesinimo darbai 2021 m. vasario 15 d., pateikė fotografijas, kurios paneigia tokių darbų atlikimÄ .

Å ios fotografijos patvirtina faktÄ , kad nebuvo atlikti jokie dažymo darbai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ . Medinis kuolas, Å¡alia kuolo esanti medinė tvora, prie kurios pritvirtintas kuolas, metalinis virpstas yra su atsilupusiais dažais, sutrešę, o metalinis kuolas visas pažeistas korozijos. Tvirtinimo vietos ir tvirtinimo detalės – nenudažyti. Nuotraukose matomos naujos iÅ¡ metalo pagamintos medinės karties tvirtinimo detalės, kurių nebuvo tuo metu, kai medinė kartis buvo nuversta, o pati kartis įvykio metu 2019 m. liepos 25 d. buvo pritvirtinta tik metalo viela.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žalos dydžio ir ieÅ¡kovo siekio nepagrįstai praturtėti, todėl teismas privalėjo patikrinti atsakovo nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatyti faktus pagal Å¡alių pateiktus įrodymus įvertindamas įrodymų patikimumÄ ir jų tarpusavio ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis, teismo posėdžio metu teiktais paaiÅ¡kinimais. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, nes net nevertino ieÅ¡kovo pateiktų į bylÄ nuotraukų, nurodomų aplinkybių ir darė įrodymams prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė atsakydama į klausimus, susijusius su žalos dydžiu, nurodė aplinkybes, kurios patvirtina, kad dažymo darbai, virpsto tiesinimo darbai neatlikti, o pasirinktas medinės karties tvirtinimo bÅ«das sudaro sÄ lygas ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtėti.

IeÅ¡kovo atstovė negalėjo atsakyti į klausimÄ , kokiais įrodymais grindžia, kad medinė kartis prie tvoros buvo pritvirtinta metaliniais lankstais (laikikliais ir medsraigčiais). IeÅ¡kovo atstovė atsakydama į klausimÄ , kuri vieta buvo dažoma, nurodė, kad dažoma taisoma dalis, tačiau Å¡is paaiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja atsakovo 2021 m. vasario 15 d. į bylÄ pateiktoms fotonuotraukoms, kuriose matyti, kad nei medinė kartis, nei tvirtinimo vietos, nei metalinis virpstas 2021 m. vasario 15 d. nenudažyti.

Å iose nuotraukose, taip pat ir kitose nuotraukose neužfiksuota, kad metalinį virpstÄ bÅ«tų reikėję tiesinti arba bÅ«tų matomos metalinio virpsto tiesinimo žymės. IeÅ¡kovas nepagrindė ir neįrodė, kad metalinis kuolas realiai buvo tiesintas, dažytas ir tai kaip nors susiję su medinės karties atlaisvinimu ir nuvertimu. Ä® klausimÄ , kas kliudė ieÅ¡kovui viela pritvirtinti medinį kuolÄ , atsakė, kad niekas nekliudė, tačiau neprivalo to daryti.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimÄ nepagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-43-462/2020. Å ioje byloje nebuvo sprendžiamas atlygintinos žalos dydžio klausimas. Buvo sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovo atsakomybės už tyčinį svetimo turto sugadinimÄ .

Prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikÅ¡minga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Minėtoje byloje teismas nepasisakė, kokio dydžio žala buvo padaryta, kaip turi bÅ«ti atkurta buvusi padėtis, ar ieÅ¡kovas nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita.

18. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-53-999/2021 palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad ieÅ¡kovas 2019 m. liepos 25 d. iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nų prašė, kad policijos pareigÅ«nai tarpininkautų, kad atsakovas atstatytų tvorÄ , stovÄ ir žibintÄ Ä¯ pradinę padėtį, nesirengė net pareiÅ¡kimo raÅ¡yti policijai dėl padarytų atsakovo veiksmų. Policijos pareigÅ«nai surado atsakovÄ ir pasiÅ«lė jam gera valia sutvarkyti tvorÄ ir pakabinti naujÄ Å¾ibintÄ . Atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė gera valia atstatyti tvorÄ , medinį stovÄ ir pakabinti naujÄ Å¾ibintÄ , todėl policijos pareigÅ«nai grįžo pas ieÅ¡kovÄ ir ieÅ¡kovas parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jam priklausančio turto tyčinis sugadinimas bÅ«tų įvertintas teisine prasme, o atsakovas bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn. PareiÅ¡kimÄ policijai ieÅ¡kovas parašė tÄ pačiÄ dienÄ , kai atsakovas sugadino tvorÄ , t. y. 2019 m. liepos 25 d.

PareiÅ¡kimo raÅ¡ymo momentu tvoros metalinis virpstas nebuvo atstatytas į pradinę padėtį, medinis stovas nebuvo pastatytas į tÄ vietÄ , kurioje iki tol stovėjo, o sudaužytas žibintas nebuvo pakeistas nauju. Todėl pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo momentu neturėjo jokių duomenų, kokia ieÅ¡kovui buvo padaryta reali turtinė žala, ir jÄ Ä¯vertino daugmaž skaičiuodamas naudotinų medžiagų ir žibinto kainas, neskaičiuodamas darbų vertės. Nuo tos dienos, kai atsakovas tyčia sugadino ieÅ¡kovui priklausančiÄ tvorÄ , praėjus apie dviem su puse mėnesio, teisme ginčijant administracinio nusižengimo byloje priimtÄ nutarimÄ , dar buvo paklausta atsakovo, ar jis nemano, kad reiktų sutvarkyti tvorÄ , atstatyti stovÄ ir pakabinti naujÄ Å¾ibintÄ .

Atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė gera valia atstatyti tvorÄ , medinį stovÄ ir žibintÄ . Todėl neturėdamas pasirinkimo ir norėdamas, kad metalinis tvoros virpstas, medinis stovas ir žibintas bÅ«tų atstatyti į pirmykÅ¡tę padėtį, ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Jozita“, kad suremontuotų sugadintÄ tvorÄ . 2019 m. spalio 12 d. iÅ¡ I. A. PKF „Agava“ už 11,89 Eur nupirko naujÄ prožektorių (žibintÄ ), analogiÅ¡kÄ prožektoriui (žibintui), kurį atsakovas 2019 m. liepos 25 d. sudaužė.

Taip pat nupirko medsraigčius mediniam stovui pritvirtinti, už kuriuos sumokėjo 1,81 Eur, emalinių dažų už 4,01 Eur tvoros daliai perdažyti, už 2,17 Eur teptukÄ tvoros dalies perdažymui ir už 1,14 Eur plokÅ¡telę tvoros pritvirtinimui. IÅ¡ viso už prekes sumokėjo 22,37 Eur su PVM. Å ioms iÅ¡laidoms patvirtinti teismui pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija AGV Nr. SB17472, ir pinigų priėmimo čekį. 2019 m. spalio 23 d. atvyko UAB „Jozita“ darbuotojas į vietÄ ir atliko darbus: atstatė į tÄ pačiÄ vietÄ atsakovo nuverstÄ medinį stovÄ , iÅ¡tiesino palenktÄ tvoros metalinį vamzdį ir jį suvirino, prie tvoros sumontavo prožektorių (žibintÄ ), nudažė suvirintÄ tvoros dalį.

UAB „Jozita“ darbuotojas atliko iÅ¡imtinai tik tuos darbus, kuriais reikėjo atstatyti viskÄ Ä¯ pradinę padėtį, buvusiÄ iki tvoros apgadinimo, ir tvoros bÅ«klės nepagerino.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad atsakovas apeliaciniame skunde klaidina teismÄ , kad ieÅ¡kovas, įsigijęs iÅ¡ jo sutuoktinės brolio turtinę teisę pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ dalį bendro žemės sklypo, savavaliÅ¡kai ant bendro įvažiavimo keliuko pastatė tvorÄ , kuria užtvėrė įvažiavimÄ Ä¯ atsakovo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo dalį. Tokie atsakovo argumentai neatitinka tikrovės. TvorÄ ieÅ¡kovas pastatė 2016 metais. Å iÄ aplinkybę atsakovas patvirtino nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, be to, tÄ aplinkybę atsakovas nurodė antstolės suraÅ¡ytame 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/20/27. 2016 m. tvora pastatyta ieÅ¡kovo vardu registruotame žemės sklype, susidedančiame iÅ¡ 0,1468 ha, esančiame (duomenys neskelbtini).

VieÅ¡ajame registre Å¡is žemės sklypas nuo 1999 m. spalio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. buvo įregistruotas kaip ieÅ¡kovo nuosavybė. Atsakovas klaidingai teigia, kad tvora buvo pastatyta po to, kai ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡ V. Å . turtines paveldėjimo teises ir paveldėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. 1/4 dalį žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 2,31 ha, ieÅ¡kovas įgijo 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu, o atsakovo sutuoktinė 3/4 to paties žemės sklypo įgijo 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu.

Tiek ieÅ¡kovui, tiek bendraturtei G. B. įgyjant žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieÅ¡kovo tvora, ieÅ¡kovui priklausanti tvora žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatyta. Atsakovo sutuoktinė iÅ¡kėlė iÅ¡ esmės tokiÄ pačiÄ bylÄ , antrÄ kartÄ ginčydama ieÅ¡kovui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo teisėtumÄ .

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai atskleidė bylos esmę, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, spręsdamas tarp proceso Å¡alių iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl turtinės žalos visiÅ¡ko atlyginimo. NŽT nesprendė ieÅ¡kovo 2016 m. pastatytos tvoros (ne)teisėtumo klausimo, o tik nurodė žemesnės grandies specialistams nagrinėti 274 kv. m žemės sklypo priklausomybės klausimus.

NŽT Å ilalės skyriaus atstovai iÅ¡siaiÅ¡kino 274 kv. m žemės sklypo priklausomybę ir jÄ 2017 m. gruodžio 1 d. įregistravo kaip Lietuvos Respublikos nuosavybę. Dėl Å¡io žemės sklypo atidalijimo buvo iÅ¡kelta Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų civilinė byla Nr. e2-69-999/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. priimtas sprendimas, kuriuo buvo atidalytas žemės sklypas ir 274 kv. m žemės plotas atiteko ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas valstybei sumokėjo kompensacijÄ .

Å i civilinė byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įvykdytas. Nors kad ir kokius nepagrįstus kaltinimus atsakovas reikÅ¡tų ieÅ¡kovui, tvoros pastatymo neteisėtumo klausimo nenustatė jokia institucija. Atsakovas dėl tvoros (ne)teisėtumo apskundė ieÅ¡kovÄ apskritai visoms įmanomoms institucijoms, tačiau niekas ir niekada nereikalavo ieÅ¡kovo tvorÄ nugriauti ir nekonstatavo, kad ji pažeidžia gretimo sklypo savininkės teises ir teisėtus interesus.

Tvora buvo pastatyta 2016 metais ir iki 2019 metų atsakovui netrukdė įvežti paÅ¡arus. Tik 2019 metais atsakovui pradėjo tariamai trukdyti įvežti paÅ¡arus, kadangi atsakovas sudarė sau kliÅ«tis, nesusitvarkydamas savo Å«kyje, prie įvažiavimo sukraudamas didžiulę krÅ«vÄ mėšlų ir apsodindamas sklypÄ medžiais, pro juos pačiam sunku pravažiuoti. Tvoros (ne)teisėtumo klausimu iÅ¡samiai yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-43-462/2020.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad atsakovas klaidina teismÄ , nurodydamas, kad suremontavus nulenktÄ metalinį virpstÄ , atstačius medinį stovÄ ir pajungus Å¡viestuvÄ (žibintÄ ) buvo ieÅ¡kovo turtas iÅ¡ esmės pagerintas. Medinis stovas prie metalinės tvoros buvo pritvirtintas metaline plokÅ¡tele, kuri buvo priveržta medsraigčiais. Nuversdamas medinį stovÄ , atsakovas nuplėšė metalines plokÅ¡teles ir iÅ¡traukė medsraigčius, kurių surasti ir panaudoti atstatant stovÄ Ä¯ pradinę padėtį nebebuvo galimybės. Dėl tos priežasties reikėjo nupirkti naujas metalines plokÅ¡teles, kurios kainavo 1,14 Eur, ir medsraigčius mediniam stovui pritvirtinti, už kuriuos sumokėta 1,81 Eur.

Atsakovas palenkė metalinę tvorÄ , kuriÄ atstatant reikėjo apačiÄ Ä¯pjauti, metalinį virpstÄ atlenkti į pradinę padėtį ir atgal suvirinti. Tvoros suvirintÄ vietÄ bÅ«tinai reikėjo uždažyti, kad nerÅ«dytų. Dėl tos priežasties teko nupirkti emalinių dažų už 4,01 Eur tvoros daliai perdažyti ir teptukÄ už 2,17 Eur. Atsakovas savo neteisėtus veiksmus bando pateisinti tuo, kad medinis tvoros stovas jam trukdė įvažiuoti. Tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ buvo peržiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio buvo akivaizdu, kad traktorius netrukdomai įvažiuoja į žemės sklypÄ ir ieÅ¡kovui priklausanti tvora netrukdo įvežti Å¡ieno rulonus.

Šios aplinkybės yra fiksuotos ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-43-462/2020. Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, atsakovo R. B. praÅ¡ymas bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, teikdamas praÅ¡ymÄ nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, nenurodo motyvų dėl CPK 322 straipsnyje numatytos iÅ¡imties taikymo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

26. IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2021 m. balandžio 21 d. sudarytÄ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , nenurodydamas motyvų, kodėl Å¡io įrodymo, t. y. ankstesnės datos sudaryto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o neteikė pirmosios instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovo pridėtÄ Ä¯rodymÄ atsisakytina priimti.

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 28. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo tenkintas I. M. ieÅ¡kinys atsakovui R. B., priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 101,27 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo pareiÅ¡kimo padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. gegužės 14 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 035 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

29. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog teismo sprendimas nepagrįstas, teismas nepagrįstai neįvertino dalies atsakovo argumentų ir teiktų raÅ¡ytinių įrodymų, todėl teismas neatskleidė ginčo esmės, teismas nustatė aplinkybes, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems tiesioginiams įrodymams. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai ant bendro įvažiavimo keliuko pastatė tvorÄ , kuria užtvėrė įvažiavimÄ Ä¯ atsakovo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo dalį, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl apeliacinio skundo motyvų dėl civilinės atsakomybės netaikymo dėl nukentėjusio asmens neteisėtų veiksmų, dėl tvoros savavaliÅ¡kos statybos, dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Faktinės bylos aplinkybės 30. IÅ¡ ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo Tauragės AVPK Å ilalės r. PK dėl svetimo turto sugadinimo nustatyta, jog 2019 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į policijos komisariatÄ nurodydamas, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 12 val., grįžęs į namus pastebėjo, kad apgadinta jam priklausanti tvora, t. y. nuverstas Å¡alia tvoros pritvirtintas medinis rastas, palenktas metalinis tvoros virpstas, numestas ir sudaužytas ant tvoros pritvirtintas žibintas. Nurodė, kad patyrė 30 Eur žalÄ .

31. Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančiÄ tvorÄ , nuvertė Å¡alia tvoros stovintį medinį stovÄ , palenkė metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužė prie tvoros pritvirtintÄ Å¾ibintÄ , tokiu bÅ«du I. M. padarydamas 30 Eur žalÄ .

32. Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu tenkino R. B. skundÄ ir Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 panaikino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino I. M. apeliacinį skundÄ , panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ ir paliko galioti Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimÄ .

33. Pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija JZÅ 1901 Nr. 1487, ir mokėjimo kvitas 11/2880, iÅ¡ kurių matyti, kad už UAB „Jozita“ atliktus tvoros remonto darbus ieÅ¡kovas sumokėjo 108,90 Eur sumÄ , o iÅ¡ 2019 m. spalio 12 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija AGV Nr. SB17472, ir apmokėjimo kvito Nr. 59193/205 matyti, kad už tvoros remontui įsigytas medžiagas ir įrankius ieÅ¡kovas sumokėjo 22,37 Eur sumÄ .

34. Ä® bylÄ pateiktas ieÅ¡kovo atsakovui adresuotas 2020 m. vasario 20 d. pasiÅ«lymas dėl turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ jo matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė 131,27 Eur iÅ¡laidas ir reikalauja minėtÄ sumÄ atlyginti.

35. Pateiktas I. M. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kad 2020 m. kovo 1 d. S. B. į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ pervedė 30 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama „Turtinės žalos mokestis“.

36. Atsakovo atsiliepimo pateiktose fotografijose užfiksuota tvora, Å¡alia jos gulintis medinis rastas, nukritęs lauko Å¡viestuvas, ant tvoros kabanti viela. Atsakovas nurodo, jog atriÅ¡o ir Å¡alia tvoros paguldė prie tvoros viela pritvirtintÄ medinį kuolÄ , Å¡iais veiksmais paÅ¡alindamas eismui trukdančias kliÅ«tis, kadangi 3,04 metrų aukščio medinis kuolas kliudė manevruoti traktoriui iÅ¡kraunant ant kelio pastatytÄ priekabÄ su Å¡ieno rulonais. Nurodė, kad medinės karties nuvertimo metu metalinė tvoros konstrukcija nebuvo ir negalėjo bÅ«ti apgadinta, nes viela buvo atriÅ¡ta. Pažymėjo, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti jo iÅ¡laidas dėl medinės karties pritvirtinimo prie metalinės tvoros, Å¡iuo reikalavimu siekdamas pagerinti turto bÅ«klę, kadangi iki medinės karties nuvertimo ji prie tvoros buvo pritvirtinta viela. Nurodo, jog jis negali kitu bÅ«du patekti į savo sklypÄ .

37. Iš antstolės B. T. 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 05/20/27 ir jo priedų matyti, kad atsakovo pageidavimu antstolė 2020 m. rugsėjo 2 d. konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su ginčo tvora.

38. IeÅ¡kovas I. M. teigia, jog jis patyrė 101,27 Eur žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – sugadinant tvorÄ ir dėl to ieÅ¡kovui padarant turtinės žalos.

39. Byloje pateiktos dvi sÄ skaitos faktÅ«ros: 2019 m. spalio 12 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija AGV Nr. SB17472 (apmokėjimo kvitas Nr. 59193/205), iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas I. M. įsigijo medžiagas – emalę, plokÅ¡tę tvirtinimui, tris teptukus, Å¡viestuvÄ ir dviejų rÅ«Å¡ių medsraigčius, iÅ¡ viso sumokėdamas už Å¡ias medžiagas 22,37 Eur. Remiantis UAB „Jozita“ pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija JZÅ 1901 Nr. 1487 (mokėjimo kvitas 11/2880), nustatyta, jog UAB „Jozita“ ieÅ¡kovas už atliktus tvoros remonto darbus sumokėjo 108,90 Eur sumÄ .

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų ir savigynos instituto taikymo 40. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas, yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi civilinė atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems atsakovo veiksmams, žalai, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltei.

Kadangi civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, todėl civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Å¡aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

41. Atsakovas R. B. Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančiÄ tvorÄ , nuvertė Å¡alia tvoros stovintį medinį stovÄ , palenkė metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužė prie tvoros pritvirtintÄ Å¾ibintÄ , tokiu bÅ«du I. M. padarydamas 30 Eur žalÄ .

42. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ ir paliko galioti paminėtÄ Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 rugsėjo 18 d. nutarimÄ .

43. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ civilinėje byloje nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nutarimu konstatuoti administracinio nusižengimo veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar jÄ padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nutarimas.

Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nutarimu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nutarimu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.).

44. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015). Å ioje byloje ir nurodytoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra tapačios, todėl byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos.

45. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovui padaryta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su atsakovo 2019 m. liepos 25 d. atliktais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į ieÅ¡kovui priklausančios tvoros apgadinimÄ .

46. Ä®siteisėjusiame institucijos nutarime yra nurodyta, kad atsakovo veiksmai buvo tokie: 2019 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino ieÅ¡kovui priklausančiÄ tvorÄ , nuvertė Å¡alia tvoros stovintį medinį stovÄ , palenkė metalinį tvoros virpstÄ ir sudaužė prie tvoros pritvirtintÄ Å¾ibintÄ . Atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir jo kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) nustatyta įsiteisėjusiu Tauragės AVPK Å ilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR N -1092-2019, todėl byloje įrodytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos turtinės žalos.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sÄ moningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Tik konstatavus CK 6.253 straipsnio nuostatose nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiÅ¡kai ar tam tikra dalimi atleisti žalÄ padariusį asmenį nuo atsakomybės.

48. Atsakovas nepagrįstai šioje byloje nurodo, jog šioje byloje yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, nurodytos apeliacinio skundo 38–44 punktuose dėl atsakovo nurodomos savavališkos tvoros statybos, nes ginčas dėl savavališkos statybos yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

49.  Pagal CK 1.139 straipsnį savigyna galima tik CK numatytais atvejais, ėmusis savigynos įstatymo nenumatytais atvejais, taip pat peržengus savigynos leistinas ribas, padaryta žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Žala taip pat turi bÅ«ti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesÄ Å¾ininga ar neprotinga arba teisė galėjo bÅ«ti įgyvendinta kitais bÅ«dais, kreipiantis į teismÄ ir pan. Todėl nurodomi apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovui trukdymo patekti į savo sklypÄ , dėl apelianto nurodomo tvoros pastatymo yra pagrindas atsakovui teisėtais bÅ«dais ginti savo teises.

Å ioje byloje esant įrodytai žalos padariusio asmens kaltei ir apelianto nurodomų ieÅ¡kovo veiksmų dėl kliudymo atsakovui patekti į jo valdomÄ sklypÄ vertinimas kaip lygiareikÅ¡mių prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Å ioje byloje nebuvo iÅ¡keltas ginčas dėl apelianto nurodomo užtvarų paÅ¡alinimo pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 1SS-411-(7.5.) nurodomas aplinkybes.

50. Byloje iÅ¡ LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl atsakovo nurodomų Nacionalinės žemės Ttarnybos 2017 m. vasario 15 d. raÅ¡te aplinkybių dėl Å¡io žemės sklypo atidalijimo buvo iÅ¡kelta Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų civilinė byla Nr. e2-69-999/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. priimtas sprendimas, kuriuo buvo atidalytas žemės sklypas ir 274 kv. m žemės plotas atiteko ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas valstybei sumokėjo kompensacijÄ . Å i civilinė byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

51. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties 38 punkte civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančias 274/1468 dalis Å¡io žemės sklypo priteisti ieÅ¡kovui nuosavybės teise, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikai piniginę kompensacijÄ už šį žemės sklypÄ â€“ 954 EUR, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl Å¡alių iÅ¡dėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtÄ sprendimÄ .

52. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties 33 punkte civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 konstatuota remiantis byloje pateiktomis fotofiksacijomis (I e. tomas 50, 175 e. b. l., II e. tomas, 60, 65 e. b. l.), antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (III e. tomas, 43–55 e. b. l., IV e. tomas, 53–66 e. b. l.), sklypų iÅ¡dėstymo schemomis (I e. tomas, 19–49 e. b. l.) nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra įrengęs tvorÄ , kuri skiria sklypų ribas. Kaip matyti, tvoros pabaigoje, ties Svirno gatve, įrengti du įvažiuojamieji keliai. Vienas kelias įrengtas ieÅ¡kovo pusėje ir kitas kelias įrengtas apeliantės pusėje. Fotofiksacijos patvirtina, kad apeliantės pusėje taip pat buvo įrengtas ir trečias kelias, bet jis buvo panaikintas augalais suformuojant sklypo kontÅ«ro ribas (I e. tomas, 50–51 e. b. l.).

53. Paminėtos nutarties 35 punkte konstatuotos aplinkybės, jog G. B. turi nevaržomÄ galimybę patekti į jai priklausančiÄ valdÄ iÅ¡ Svirno gatvės ir tokia galimybe apeliantė faktiÅ¡kai naudojasi ilgÄ laiko tarpÄ , paneigia apeliacinio skundo motyvus, jog ieÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie jam padarytos žalos ir atsakovas turi teisę pasinaudoti savigynos institutu, nes apeliantas į savo valdomÄ sklypÄ gali patekti tik per ieÅ¡kovo įrengtÄ užtvarÄ .

54. Ginčo, kad tvora ir sugadintas užtvaras nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, byloje nėra, todėl, įrodžius visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, mažinti priteisto žalos atlyginimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

55. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.).

56. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kuris iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama grÄ Å¾inti jÄ patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė – ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

57. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ prejudicinę reikÅ¡mę turi tik tos kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, kurios buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas, t. y. teismas Å¡ias aplinkybes nustatė, vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, įtvirtintomis civilinio proceso ir kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-77/2007; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2008).

Pažymėtina, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybÄ ir teise teikti įrodymus, todėl jos taikymas neturėtų bÅ«ti iÅ¡plėstas. Administracinio nusižengimo byloje ieÅ¡kovo nurodyta turtinė žala buvo preliminari, apimanti sugadintÄ prožektorių (žibintÄ ) ir kitas medžiagas, reikalingas tvoros atstatymui, o ne atstatymo darbus, ir ji nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ginčo žalos atlyginimÄ , t. y. didesnę sumÄ , kuriÄ iÅ¡ esmės sudarė iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovui sÄ skaita už atliktus darbus, atstatant užtvarÄ .

58. Byloje ieÅ¡kovas įrodė, jog medinis stovas prie metalinės tvoros buvo pritvirtintas metaline plokÅ¡tele, kuri buvo priveržta medsraigčiais. Nuversdamas medinį stovÄ , atsakovas nuplėšė metalines plokÅ¡teles ir iÅ¡traukė medsraigčius, kurių surasti ir panaudoti atstatant stovÄ Ä¯ pradinę padėtį nebebuvo galimybės. Dėl tos priežasties reikėjo nupirkti naujas metalines plokÅ¡teles, kurios kainavo 1,14 Eur, ir medsraigčius mediniam stovui pritvirtinti, už kuriuos sumokėta 1,81 Eur.

Atsakovas palenkė metalinę tvorÄ , kuriÄ atstatant reikėjo apačiÄ Ä¯pjauti, metalinį virpstÄ atlenkti į pradinę padėtį ir atgal suvirinti ir uždažyti. 59. 2019 m. spalio 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija JZÅ 1901 Nr. 1487, ir mokėjimo kvitas 11/2880 įrodo, kad už UAB „Jozita“ atliktus tvoros remonto darbus ieÅ¡kovas sumokėjo 108,90 Eur sumÄ , o iÅ¡ 2019 m. spalio 12 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija AGV Nr. SB17472, ir apmokėjimo kvito Nr. 59193/205 matyti, kad už tvoros remontui įsigytas medžiagas ir įrankius ieÅ¡kovas sumokėjo 22,37 Eur sumÄ .

60. Å ių įrodymų atsakovas nenuginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino įskaitydamas jau atsakovo sumokėtÄ 30 eurų sumÄ .

61. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 62.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 63. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

64. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

IeÅ¡kovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbÄ sumokėjo 400 Eur, Å¡i suma nevirÅ¡ija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui įrodymÄ , pateiktÄ su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ . Priteisti ieÅ¡kovui I.

M. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo R. B.. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė Erika Misiūnienė