c2525358-3bc2-4ae7-8a46-9b98f134f668 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5415-965/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02987-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.14 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Erika TamoÅ¡aitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei „Klaipėdos bendrabutis“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7,33 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. draudžiamojo įvykio metu buvo sulietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieÅ¡kovė patalpų draudėjui iÅ¡mokėjo dėl namų turto sugadinimo kilusiÄ 90 Eur žalÄ .

Kadangi atsakovė yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, ji privalėjo prižiÅ«rėti savo administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, ar jų bÅ«klė atitinka techninius reikalavimus. Kadangi atsakovė Å¡ių pareigų neatliko, dėl vandens pratekėjimo iÅ¡ bendro naudojimo vamzdyno ieÅ¡kovės apdraustam turtui atsirado žala. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad namo administratoriaus pareigas ji vykdė tinkamai, o už bendro naudojimo inžinerinės įrangos priežiÅ«rÄ buvo atsakingas techninis prižiÅ«rėtojas sudarytos techninės priežiÅ«ros sutarties pagrindu. Kadangi nenustatytas buto apliejimo Å¡altinis, todėl mano, kad nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad buto užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo kanalizacijos stovo defekto.

Atsakovė, kaip namo administratorius, ir jos samdomas namo techninis prižiÅ«rėtojas nėra atsakingi dėl žalos, kuri kyla dėl administruojamo namo bÅ«klės ar už bet kokias avarijas, įvykusias turto savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovė, bÅ«dama namo administratoriumi, turėjo pareigÄ kontroliuoti, ar techninis prižiÅ«rėtojas tinkamai vykdo sutartį.

Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad ji neprižiÅ«rėjo bendro naudojimo inžinerinės įrangos ir iki įvykio neorganizavo jos remonto. Atsakovė pateikė triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovės dublikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog jos nurodomas užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, o ne dėl kitų priežasčių, nesusijusių su bendrojo naudojimo objektais.

Duomenų, jog patalpos galėjo bÅ«ti užlietos dėl ieÅ¡kovės nurodomos priežasties, nepateikta. Atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiÅ«rÄ 2017 m. liepos 20 d. nuotekų Å¡alinimo sistemos prabėgimų ir nesandarumų nebuvo pastebėta. Ä® teismo posėdį Å¡alys neatvyko. Pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti joms nedalyvaujant. Atsižvelgiant į pateiktus praÅ¡ymus, byla nagrinėtina Å¡alims nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 4 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 13/100 priklauso K. G. Nurodytas turtas įvykio metu buvo apdraustas bÅ«sto draudimu AB „Lietuvos draudimas“. 2018 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovės eksperto suraÅ¡ytame turto sugadinimo, sunaikinimo akte užfiksuota, kad 2018 m. sausio 4 d. įvykio metunuo lubų bėgo vanduo, kuris suliejo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), grindis, stalÄ ir sofÄ -lovÄ ; apliejimo priežastis– bėgo vanduo iÅ¡ bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio.

IeÅ¡kovė, remdamasi Å¡iuo aktu, apskaičiavo 90 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir jÄ iÅ¡mokėjo K. G. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore yra paskirta atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“. Atsakovė namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų priežiÅ«rÄ (administruojamų daugiabučių namų, bendro naudojimo objektų, iÅ¡skyrus Å¡ilumos punktų, Å¡ildymo sistemų ir karÅ¡to vandens sistemų, nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ ) 2017 m. sausio 2 d.

Techninės priežiÅ«ros sutarties Nr. KB1/1 pagrindu yra perdavusi UAB „Pastatų meistrai“. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalÄ , subrogacijos tvarka reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, motyvuodama tuo, jogįvykus vandens pratekėjimui iÅ¡ bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno stovo, ieÅ¡kovės apdraustam turtui atsirado žala, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė, bÅ«dama daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, privalėjo prižiÅ«rėti savo administruojamo pastato bendro naudojimo objektus taip, kad jie atitiktų techninius reikalavimus, organizuoti jų remontÄ .

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl padarytos žalos fakto. Atsakovė savo kaltę dėl žalos padarymo neigia, kadangi neaiÅ¡kus apliejimo Å¡altinis, teigia, kad žala galėjo atsirasti turto savininkams priklausančiose patalpose. Argumentuoja, kad nėra įrodytos sÄ lygos jos civilinei atsakomybei kilti. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp Å¡io ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, kad atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais. PrieÅ¡ingu atveju, draudiko reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. IÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , draudikas prisiima rizikÄ dėl galimybės iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯sitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobÅ«džio elgesio standarto elgtis atidžiai, rÅ«pestingai (CK6.245 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.

Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rÅ«pestingumo ir apdairumo, kuris buvo bÅ«tinas konkrečiomis sÄ lygomis. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti deliktinės atsakomybės sÄ lygas. CK6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Å ioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktas). Tuo atveju, kai žalÄ lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iÅ¡ bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, jÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Minėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, privalo įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). IeÅ¡kovė, nurodydama patalpų užliejimo priežastį – dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo kanalizacijos stovÄ , remiasi ieÅ¡kovės atstovo sudarytu 2018 m. sausio 9 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuriame ir nurodyta bÅ«tent tokia turto sugadinimo priežastis, taip pat įvykio vietos nuotraukomis. Atkreiptinas dėmesys, kad turto sugadinimo, sunaikinimo akte ieÅ¡kovės atstovas nurodė iÅ¡ draudėjo gautÄ informacijÄ apie žalos atsiradimo priežastį, kad vanduo bėgo iÅ¡ bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio pro lubų dailylentes.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kuo remiantis draudėjas ieÅ¡kovei nurodė bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , kodėl iÅ¡ karto po įvykio nefiksavo vandens prasiskverbimo vietos, siekdamas užtikrinti informacijos iÅ¡saugojimÄ , be to, byloje nepateikta duomenų, kad draudėjas turi specialių žinių, leidžiančių jam nustatyti, jog vanduo pratekėjo iÅ¡ bendrojo naudojimo vamzdyno, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Byloje pateiktos iÅ¡orinės pastato nuotraukos, tačiau iÅ¡ Å¡ių nuotraukų nėra galimybės nustatyti vandens pratekėjimo į nurodytÄ patalpÄ Å¡altinio ir vietos.

Taip pat akte nurodyta, kad įvykio priežastis paÅ¡alino avarinė tarnyba, apie įvykį informuota UAB „Vitės valdos“, tačiau Å¡ių teiginių nei raÅ¡ytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais nepagrindė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietÄ , ar vandens patekimo į patalpÄ priežasčių ieÅ¡kovė nepateikė. IeÅ¡kovės pateiktose patalpos nuotraukose kanalizacijos vamzdis, kuris, ieÅ¡kovės nuomone, buvo patalpos užliejimo priežastis, neužfiksuotas.

Kaip ir nepateikta duomenų, kad dėl nurodyto įvykio buvo atliekami avarijos likvidavimo darbai, nustatinėjamas užliejimo židinys (konkretus vamzdis, jo buvimo vieta, kam jis priklauso) arba kad avarijos dienÄ , ar ieÅ¡kovės atstovui apžiÅ«rint patalpas, buvo bandoma susisiekti su atsakove, jeigu, kaip teigia ieÅ¡kovė, atsakomybė už jo priežiÅ«rÄ tenka bÅ«tent atsakovei. Be to, avarinės tarnybos iÅ¡kvietimas į įvykio vietÄ tik patvirtintų patį užliejimo faktÄ , tačiau nepatvirtintų patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ar dėl to atsakingų asmenų.

Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, avarinė tarnyba paprastai yra kviečiama ne tik įvykus avarijai dėl bendro naudojimo defekto, bet ir įvykus avarijai dėl kitų priežasčių (pvz. įvykus avarijai privačių patalpų atsakomybės ribose). IeÅ¡kovė neįrodė, kokiomis priemonėmis buvo nustatyta jos nurodoma avarijos priežastis ir vieta, t. y. kad vanduo prasiskverbė per bendro naudojimo kanalizacijos stovÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ikiteismine tvarka nesiaiÅ¡kino, neatliko tyrimo dėl patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir dėl už padarytÄ Å¾alÄ atsakingų asmenų, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį ar namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorių. IÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų negalima nustatyti vandens pratekėjimo Å¡altinio, požymių, kad patalpos sienos, lubos buvo paveiktos vandens ar bÅ«tų likusios dėmės, iÅ¡džiÅ«vus vandeniui, kas leistų nustatyti vandens prasiskverbimo vietÄ .

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo iš bendro naudojimo objekto ir patalpos užliejimo židinio vieta yra atsakovės atsakomybės ribose. Kaip minėta, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pažymi, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo – profesionaliai veikiantis draudimo ir žalų sureguliavimo srityje, atstovaujama profesionalių teisininkų, siekdama įrodyti, kad žala atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, o ne dėl kitų priežasčių, nesusijusių su bendrojo naudojimo objektais, pvz. patalpos galėjo būti aplietos iš viršuje esančių patalpų, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog atsakovė yra namo administratorė, neįrodo, jog patalpos užliejimo židinio vieta yra atsakovės administruojamų bendro naudojimo patalpų atsakomybės ribose. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei teko pareiga nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tiksliÄ patalpos užliejimo židinio vietÄ ir avarijos priežastis, tačiau vien patalpos savininko paaiÅ¡kinimai, nesant kitų įrodymų apie fakto konstatavimÄ , negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos.

Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t.y. nenustatyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Vien draudėjo nuomonė, kad žalos atsiradimo priežastis yra vandens pratekėjimas iÅ¡ bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, neatlikus tyrimo žalos priežasčiai nustatyti, nepateikus kompetentingo asmens iÅ¡vados dėl užliejimo židinio vietos, neįrodo namo administratoriaus kaltės, todėl ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Pažymėtina, kad byloje pasirengimas nagrinėti bylÄ vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, Å¡alims, atstovaujamoms profesionalių teisininkų, teismo nustatytas terminas buvo pakankamas pasiruoÅ¡ti bylai ir pateikti teismui turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai.

Dėl atsakovės, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų įgyvendinimo IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė privalėjo prižiÅ«rėti savo administruojamo pastato bendrÄ jÄ inžinerinę įrangÄ , organizuoti jos remontÄ , buvo atsakinga už viso pastato priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) ir turėjo pareigÄ atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius.

Atsakovė, įgyvendindama vienÄ iÅ¡ savo funkcijų – organizuoti daugiabučių namų techninę priežiÅ«rÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 4.3 punktas), 2017 m. sausio 2 d. Techninės priežiÅ«ros sutarties Nr. KB1/1 pagrindu techninės priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai UAB ,,Pastatų meistrai“ pavedė vykdyti atsakovės administruojamų patalpų techninę priežiÅ«rÄ â€“ periodiÅ¡kai apžiÅ«rėti Å¡ias sistemas bei atlikti jų techninį patikrinimÄ , kasmetines apžiÅ«ras, informuoti apie eksploatacijos ar apžiÅ«rų metu nustatytus vandens sistemų trÅ«kumus ir (ar) pažeidimus bei privalomuosius sistemos atnaujinimo darbus. 2017 m. liepos 20 m. buvo atlikta patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinė periodinė statinio, pastato bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų apžiÅ«ra.

Statinio apžiÅ«ros akte nurodyta, jog apžiÅ«ros metu nuotekų Å¡alinimo sistemos prabėgimų ir nesandarumų nebuvo pastebėta, namo nuotekų Å¡alinimo sistemos vamzdynas yra patenkinamos bÅ«klės. Nesant duomenų apie poreikį remontuoti, keisti ar atnaujinti nuotekų Å¡alinimo vamzdynÄ (jo dalį) ar avarinę vamzdyno bÅ«klę, negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiÅ«rėti pastatų bendrojo naudojimo objektus. Å ie duomenys patvirtina ir tai, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinė ir nuolatinė apžiÅ«ra buvo vykdoma ir bendro naudojimo inžinerinės įrangos bÅ«klė buvo fiksuojama, kaip to reikalauja įstatymai ir Vyriausybės nuostatai (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina ir tai, jog atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 1995 m. vasario 21 d.

Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBÄ®) 21 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtÄ administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, apie pastebėtus defektus praneÅ¡ant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais.

Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai bÅ«tų informavę atsakovę apie netvarkingus vamzdžius, drėkstančias sienas ir pan., jog bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administratorius, gavęs tokius praneÅ¡imus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio tokios avarijos atsiradimui.

Be kita ko, nesant duomenų, kad žalos atsiradimo Å¡altinis – bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis, nėra pagrindo vertinti administratoriaus atsakomybės už tinkamÄ / netinkamÄ bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atmetus ieškinį, būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovės, tačiau atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Erika Tamošaitienė