c250ea76-e840-40f3-a95d-b671b3b11db1 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-143-392/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23730-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) R. M., V.

M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lemnas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvės projektai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bartoseka“, uždarajai akcinei bendrovei „Lemnas“, B. S., B. S., V. M., R. M., D. S., V. G., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lemastija“ dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bartoseka“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemnas“ priešieškinį dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 788209/1445184 dalys 0,9264 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). IeÅ¡kovei įsigijus dalį žemės sklypo iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lemastija“, Å¡iuo metu jai priklauso viso 0,8837 ha, o tai sudaro 95,39 procentų viso žemės sklypo. Atsižvelgdama, jog žemės sklypas priklauso tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims, ir jų interesai dėl žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo skiriasi, ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, siÅ«lydama atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei atsakovams priklausančias žemės sklypo dalis, o už ieÅ¡kovei tenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalį atsakovams iÅ¡mokant pinigines kompensacijas.

Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Å¾emės sklypo vertė yra 360 000 Eur, o 1 aro vertė 3 886 Eur. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu siÅ«lo atsakovams sumokėti po 10 000 Eur už arÄ , atitinkamai tenkančiÄ kompensacijos dalį pagal bendrasavininko turimÄ Å¾emės sklypo dalį. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Lemnas“ yra pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, ieÅ¡kovė siÅ«lo alternatyvų reikalavimÄ - atidalijimÄ su atsakove UAB „Lemnas“ pagal ieÅ¡kovės parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuriame bÅ«tų atidalijama atsakovei UAB „Lemnas“ tenkanti žemės sklypo dalis, projekte pažymėta taÅ¡kais 13, 14,15,16,20, sklypo dalis „2“, o ieÅ¡kovei – sklypo dalis „1“, projekte pažymėta taÅ¡kais 1,2,3,4,5,7,8,9,10,11,13.20,16,17,18.

Å is atidalijimo bÅ«das leis suformuoti du atskirus žemės sklypus, eliminuos ginčų ir konfliktų tikimybę ateityje. Likusiems atsakovams, kurių nuosavybės dalys yra mažos, ieÅ¡kovė iÅ¡mokėtų pinigines kompensacijas. Tuo atveju, jei nei vienas iÅ¡ siÅ«lomų atidalijimo variantų nebÅ«tų priimtini atsakovams ir teismas manytų, jog nėra pagrindo jų tenkinti, ieÅ¡kovė praÅ¡o atidalinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovei žemės sklypÄ â€ž1“, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo brėžinyje pažymėtÄ taÅ¡kais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 20,16,17,18, o atsakovams 0,0428 ha žemės sklypÄ â€ž2“- brėžinyje pažymėtÄ taÅ¡kais 13, 14, 15, 16, 20.

PraÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintu ieÅ¡kiniu pažymi, jog sprendžiant ginÄÄ tarp bendraturčių, kai vienas iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Taip yra palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. 2021 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, nekeisdama alternatyvių reikalavimų esmės, padidino atsakovams priteistinas piniginių kompensacijų sumas ir ieÅ¡kinio reikalavimus patikslino.

Pagrindas padidinti (perskaičiuoti) atsakovams priteistinas pinigines kompensacijas už ieÅ¡kovei atidalijimo bÅ«du atitenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalis, yra į bylÄ pateiktas UAB „Partner LT“ 2021 m. kovo 16 d. suraÅ¡ytas vertinimas Nr. IP-K-21-03-12-A7, kurio duomenimis žemės sklypo 1 aro kaina yra 21 601 Eur. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė siÅ«lo už jai atitenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalis atsakovei UAB „Bartoseka“ sumokėti 4 104,19 Eur, atsakovei UAB „Lemnas“ - 57 458,66 Eur, atsakovams B.

S. ir B. S. - 3 240,15 Eur, atsakovei B. S. - 2 376,11 Eur, atsakovui V. M. - 5 832,27 Eur, atsakovui R. M. - 5 832,27 Eur, D. S. - 3 024,14 Eur, atsakovei V. G. - 10 368,48 Eur dydžio pinigines kompensacijas.

2. Atsakovė UAB „Bartoseka“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, jog žemės sklypo atidalijimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė nėra pateikusi jokių duomenų, jog bÅ«tų pradėjusi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo procesus. Projektas nėra iÅ¡vieÅ¡intas, apie projekto rengimÄ neinformuoti bendrasavininkai. Be to, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės siÅ«lomos kompensacijos dydis yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

3. Atsakovė UAB „Lemnas“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, jog ieÅ¡kovės pateikti alternatyvÅ«s reikalavimai dėl žemės sklypo atidalijimo natÅ«ra nėra pagrįsti įstatymu keliamais reikalavimais, t. y. ieÅ¡kovės pateiktas projektas nebuvo tinkamai parengtas, iÅ¡vieÅ¡intas ir suderintas su atitinkamomis institucijomis. Tuo remiantis tokie ieÅ¡kininiai reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami. Tais atvejais, kai yra galimybė kitokiu bÅ«du iÅ¡spręsti bendraturčių naudojimosi daiktu nesutarimus, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas bet kokiam kitam bÅ«dui, tačiau ne kompensacijos priteisimui.

Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti kompensacijas atsakovams už jų perleidžiamas nekilnojamojo turto dalis, tikėtina, neatitinka žemės sklypo rinkos kainų. BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad prie pat žemės sklypo bus projektuojama Å iaurinė gatvė, kurios metu yra sprendžiami aukÅ¡tos įtampos tinklų iÅ¡kėlimo iÅ¡ žemės sklypo klausimai. BÅ«tent tai pagerins Å¡alia žemės sklypo esančiÄ infrastruktÅ«rÄ bei padidins žemės sklypo rinkos vertę.

4. Atsakovai V. M., R. M. ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Nurodo, jog žemė, kaip turtinis vienetas ir žemė, kaip verslo objektas yra du skirtingi dalykai. Teigia, jog yra pasirengę laikytis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nevaržyti bendraturčių teisės įvykdyti verslo projektÄ bei įneÅ¡ti savo turto dalį, vėliau gaunant pelno dalį iÅ¡ verslo. Atsakovų nuomone, maksimali kaina už žemę arba maksimali nauda iÅ¡ kitokio verslo, susijusio su nurodytu žemės sklypu, gali bÅ«ti gauta tada, kai bus realizuojama arba panaudojamas visas žemės sklypas.

5. Analogiškais argumentais atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka ir atsakovė V. G..

6. Atsakovė UAB „Bartoseka“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo siÅ«lo absoliutų atidalijimo bÅ«dÄ , iÅ¡ nuosavybės teisinių santykių pasitraukiant visiems bendraturčiams, jai priteisiant visÄ Å¾emės sklypÄ natÅ«ra. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė sutinka visiems bendraturčiams iÅ¡mokėti pinigines kompensacijas už jiems priklausančias žemės sklypo dalis po 11 000 Eur už arÄ , t. y. vienu tÅ«kstančiu daugiau, nei pirminiame ieÅ¡kinyje siÅ«lo ieÅ¡kovė. Tokiu bÅ«du atsakovė ieÅ¡kovei bei likusiems atsakovams už jai tenkančias jų nekilnojamojo turto dalis siÅ«lo iÅ¡mokėti pinigines kompensacijas: ieÅ¡kovei UAB „Laisvės projektai“ - 972 070 Eur, atsakovei UAB „Lemnas“ – 29 260 Eur, atsakovams B.

S. ir B. S. – 1 650 Eur, B. S. – 1 210 Eur, V. M. – 2 970 Eur, R. M. – 2 970 Eur, atsakovei D. S. – 1 540 Eur ir V. G. – 5 280 Eur. Pažymi, jog atsakovė priklauso UAB „NT draudimo grupė“ įmonių grupei, kurios veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, pirkimas, pardavimas, nuoma bei kitos operacijos. Nekilnojamojo turto rinkoje ji veikia kaip profesionalus dalyvis, turi patirtį ir pajėgumus įgyvendinti projektus. Finansinė padėtis patvirtina realias galimybes sumokėti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ piniginę kompensacijÄ bendraturčiams.

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Ieškovė UAB „Laisvės projektai“ su atsakovės UAB „Bartoseka“ priešieškiniu dėl turto atidalijimo, nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovės UAB „Bartoseka“ turima žemės sklypo dalis yra itin maža (0,19 aro arba 19 kv.

m) ir realiai atidalinti jos natÅ«ra negalima. Atsižvelgiant į tai, atsakovės interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. IeÅ¡kovės žemės sklypo dalies priverstinis paėmimas, kaip to reikalauja UAB „Bartoseka“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės valdomÄ Å¾emės sklypo dalį, laikytinas esminiu nuosavybės teisių pažeidimu. Toks atidalijimas ieÅ¡kovės teigimu, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. PrieÅ¡ieÅ¡kinį laiko nemotyvuotu, nes atsakovė UAB „Bartoseka“ niekaip nepagrindžia, kodėl bÅ«tent jai turėtų bÅ«ti priteisiama žemė natÅ«ra, už jÄ iÅ¡mokant ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ .

8. Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ UAB „Bartoseka“ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (900 Eur), susijusias su atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimu. Nurodo, jog atsakovės reikalavimas atidalinti neturi bÅ«ti suabsoliutinamas. Toks atsakovės praÅ¡ymas prieÅ¡tarauja sisteminiam teisės normų taikymo principui, teismų praktikai ir Lietuvos Respublikos ratifikuotoms tarptautinėms sutartims. Pažymi, jog UAB „Bartoseka“ nuosavybės teisė atsirado iÅ¡vestiniu nuosavybės įgijimo bÅ«du, taigi ji prisiėmė rizikÄ , jog ne visi bendraturčiai sutiks jai perleisti savo sklypo dalis ir verslo projektÄ jai gali tekti įgyvendinti su bendraturčiais.

Atsakovų V. M., R. M. ir V. G. nuosavybės įgijimo bÅ«das yra specifinis tuo, jog jiems buvo atkurta nuosavybės teisė, be to, su žeme juos sieja ir emocinis ryÅ¡ys, nes tai jų protėvių nuosavybės teise valdyta žemė, kuri buvo nacionalizuota. Atsakovė UAB „Bartoseka“ su ginčo žeme susieta tik verslo santykiais, verslo projekto duodamas pelnas gali ženkliai virÅ¡yti teoriÅ¡kai apskaičiuotÄ Å¾emės sklypo vertę. Nurodo, jog jie nori dalyvauti verslo subjektų bÅ«simame verslo projekte ir gauti pelnÄ .

Patvirtina, jog tam netrukdys bei duos visus sutikimus. Tiek UAB „Bartoseka‘, tiek ir UAB „Laisvės projektai“ interesas negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju interesu. Nuosavybė gali bÅ«ti apribota tik esant konvencijos įtvirtintoms sÄ lygoms, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis. Tarptautiniai dokumentai, kuriuos yra Lietuva ratifikavusi, imperatyviai numato, kad nuosavybė gali bÅ«ti ribojama tik įstatymų numatytais atvejais, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

9. Atsakovė UAB „Lemnas“ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, jog siÅ«lomos priteisti kompensacijos už žemės sklypÄ UAB „Bartoseka“ nepagrindžia žemės sklypo rinkos kainos duomenimis. Daikto padalijimas natÅ«ra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo bÅ«du, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (iÅ¡imtiniu). Atidalijimo bÅ«do priteisiant piniginę kompensacijÄ taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos.

Nurodo, jog nepageidauja gauti kompensacijos už jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies perleidimÄ kitam asmeniui, ar tai bÅ«tų ieÅ¡kovė, ar atsakovė UAB „Bartoseka“, kadangi siekia iÅ¡laikyti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ . Å ioje žemės sklypo dalyje ji galėtų vystyti komercinę-Å«kinę veiklÄ . Tai netrukdytų kitiems bendraturčiams naudotis žemės sklypu. Pažymi, jog pati UAB „Bartoseka“ Å¡ioje byloje yra pripažinusi, jog duomenys, kuriais yra grindžiama žemės sklypo vertė, yra visiÅ¡kai nepagrįsta (po 10 000 Eur už arÄ ), tačiau reikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį, vadovaujasi bÅ«tent ieÅ¡kovės siÅ«loma kompensacija, neženkliai jÄ padidindama.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog žemės sklypo infrastruktūra bus gerinama, todėl jo vertė tik didės. Į šias aplinkybes prašo atsižvelgti, vertinant kompensacijos dydį.

10. Atsakovė UAB „Lemnas“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir praÅ¡o nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , nes ateityje planuoja žemės sklype vystyti Å«kinę komercinę veiklÄ . Žemės sklypas yra patogioje vietoje, Å¡alia yra dideli automobilių srautai, veikia prekybos centras. Nekilnojamojo daikto atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra bendrojo daikto atidalijimo iÅ¡imtis, visų pirma turi bÅ«ti sprendžiama dėl atidalijimo natÅ«ra. NeiÅ¡naudojus visų kitų galimybių įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės, kompensacijos priteisimas reikÅ¡tų nuosavybės teisės pažeidimÄ .

Tai subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra. Pažymi, jog bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo iÅ¡mokant jam kompensacijÄ pinigais, svarstytinas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes toks sprendimas iÅ¡saugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę juo naudotis. Teigia, jog atsakovei yra svarbu iÅ¡saugoti savo nuosavybės teisę ir jokiu bÅ«du nesutinka su atidalijimu iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ .

Nustačius naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ bÅ«tų geriausiai užtikrinama visų bendraturčių interesų apsauga, nes visi bendraturčiai galėtų įgyvendinti savo teises į turtÄ . Žemės sklypas galėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį bei bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų tarp bendraturčių ateityje. Pagal parengtÄ planÄ praÅ¡o atsakovei leisti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta “A”, o kitiems bendraturčiams – “B”, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Ieškovė UAB „Laisvės projektai“ su atsakovės UAB „Lemnas“ priešieškiniu nesutinka, nes siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neišsprendžia visų bendrasavininkių naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

12. Atsakovė UAB „Bartoseka“ su atsakovės UAB „Lemnas“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kuriuo yra praÅ¡oma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ , sutinka.

13. Kiti atsakovai D. S., B. S. ir B. S. į ieškovės bei atsakovių pareikštus ieškinio reikalavimus savo teisinės pozicijos nepareiškė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, UAB „Bartoseka“ priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir UAB „Lemnas“ priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatymo, atmetė.

Atidalino 0,9264 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei UAB „Laisvės projektai“ priteisiant natÅ«ra 0,8836 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinyje nurodytÄ indeksu „1“ ir pažymėtÄ taÅ¡kais 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,20,16,17,18; atsakovams paliko likusiÄ Å¾emės sklypo dalį, plane nurodytÄ indeksu „2“ ir pažymėtÄ taÅ¡kais 13,14,15,16,20.

Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų UAB „Lemnas“, UAB „Bartoseka“, B. S., B. S., R. M., V. M., V. G., D. S. lygiomis dalimis 3 944,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Lemnas“ 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Bartoseka“ 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V. M. ir 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei V. G.. Ä®pareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Laisvės projektai“ 919 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Priteisė valstybės naudai iš atsakovų UAB „Lemnas“, UAB „Bartoseka“, B. S., B. S., D. S., V. M., R. M., V. G. lygiomis dalimis 153,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 788209/1445184 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) arba 0,9264 ha. Kitos šio žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso atsakovams UAB „Lemnas“ (buv. UAB „NT draudimo grupės vystymas“) priklauso 133/4362 dalys arba 0,0264 ha; UAB „Bartoseka“ priklauso 29/13896 dalys žemės sklypo, arba 0,0019 ha; B. S. ir B. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 56935/34865064 dalys žemės sklypo arba 0,0015 ha;

B. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11/9264 dalys žemės sklypo arba 0,0011 ha; V. M. priklauso 9/3088 dalys žemės sklypo arba 0,0027 ha; R. M. priklauso 9/3088 dalys žemės sklypo, arba 0,0027 ha; D. S. priklauso 55/37056 dalys žemės sklypo arba 0,0014 ha; V. G. priklauso 48/9264 dalys žemės sklypo arba 0,0048 ha. (e. bylos 1 t. b. l. 9-11). 2019 m. gegužės 7 d. ieÅ¡kovė pateikė žemės sklypo bendrasavininkiams pasiÅ«lymÄ perleisti jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis ieÅ¡kovei už jos pasiÅ«lytÄ kainÄ (e. bylos 1 t., b. l. 15-40).

NT Apus Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 19/301 NT žemės sklypo rinkos vertė (2019 m. balandžio 24 d.) nurodyta 829 000 Eur. NEWSEC Konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos galima pardavimo kaina 2019 m. spalio 16 d. nurodyta 1 700 000 Eur. UAB „1Partner LT“ žemės sklypÄ 2021 m. kovo 12 d. įkainavo 2 mln. Eur.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės, patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia tris alternatyvius žemės sklypo atidalijimo bÅ«dus, prioritetÄ teikdama tokiam, kai visas arba dalis turto natÅ«ra priteisiamas ieÅ¡kovei, o bendraturčiams iÅ¡mokamos piniginės kompensacijos. Å is reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso virÅ¡ 95 procentų viso žemės sklypo, o kiti bendrasavininkai dėl mažų žemės sklypo dalių daikto atsidalinti natÅ«ra negali. Toks turto atidalijimo bÅ«das, ieÅ¡kovės nuomone, leis užtikrinti racionalų žemės sklypo valdymÄ . AnalogiÅ¡kÄ reikalavimÄ priskirti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡mokant bendraturčiams pinigines kompensacijas, reiÅ¡kia ir atsakovė UAB „Bartoseka“, kuriai nuosavybės teise priklauso 0,19 aro žemės sklype.

17. Teismo vertinimu, taikyti ieÅ¡kovės bei atsakovės UAB „Bartoseka“ siÅ«lomÄ iÅ¡imtinį bendrojo daikto atidalijimo bÅ«dÄ , iÅ¡mokant bendraturčiams pinigines kompensacijas, Å¡iuo atveju teisinio pagrindo nėra. Visų pirma, pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog turto atsidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, visgi, yra galimas, nes antruoju alternatyviu atidalijimo variantu siÅ«lo suformuoti du savarankiÅ¡kus žemės sklypus, kurių vienas priklausytų UAB „Lemnas“.

Nustačius Å¡iÄ aplinkybę, iÅ¡imtinis bendrojo daikto atidalijimo bÅ«das, kurį ieÅ¡kovė siÅ«lo pirmuoju atveju iÅ¡ reiÅ¡kiamų alternatyvių reikalavimų bei prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti turtÄ atsakovė UAB „Bartoseka“, negali bÅ«ti tenkinamas, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas bendraturčio interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe, o toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bÅ«das neatitiktų proporcingumo, protingos ir teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros principo.

Teismas pažymėjo, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė UAB „Lemnas“, yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, turintys galimybę jiems nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , todėl daikto dalies paėmimas iÅ¡ bendraturčio iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , iÅ¡ esmės reikÅ¡tų savininko teisių pažeidimÄ .

18. Teismas pažymėjo, kad visi bendraturčiai (atsakovai), iÅ¡skyrus tuos, kurie nepateikė savo teisinės pozicijos byloje apskritai, su turto atidalijimo bÅ«du, iÅ¡mokant jiems pinigines kompensacijas, nesutinka. Ä®vertinęs patį ginčo objektÄ bei jį charakterizuojančias savybes, vykdomus statybos projektus, kurie turi įtakos žemės sklypo rinkos kainai, nuolat kintančiÄ Å¾emės sklypo vertę, konstatavo, jog taikyti iÅ¡imtinį daikto atidalijimÄ , bendraturčiams iÅ¡mokant pinigines kompensacijas už jų perleidžiamÄ nekilnojamojo turto dalį, teisinio pagrindo nėra. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovės du pirmus alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus bei atsakovės UAB „Bartoseka‘ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, netenkina.

19. Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Lemnas“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omos bendros naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovės parengtÄ projektÄ , konstatavo, kad atsakovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tinkama, visų pirma dėl to, jog ji neapsprendžia visų žemės sklypo bendrasavininkų naudojimosi tvarkos. Žemės sklypas priklauso tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims, turintiems skirtingus lÅ«kesčius dėl Å¡io nekilnojamojo turto panaudojimo.

Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu konfliktų tarp bendraturčių nekyla, nes iki Å¡iol sklypas nėra naudojamas, sprendžiama dėl jo atidalijimo bÅ«do. Pažymėjo, jog žemės sklypui net nėra nustatytas naudojimosi bÅ«das. Pati atsakovė pripažįsta, kad nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ praÅ¡o iÅ¡ esmės dėl to, jog siekia iÅ¡saugoti nekilnojamojo turto dalį natÅ«ra, planuoja vystyti Å«kinę komercinę veiklÄ , todėl teismo vertinimu akivaizdu, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neužtikrins visų bendraturčių apsaugos ir nepadės iÅ¡vengti konfliktų ateityje.

20. Teismas nurodė, jog atsakovai, nesutikdami su daikto atidalijimu apskritai, nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių manyti, kad santykinis atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovė trečiuoju alternatyviu reikalavimu, yra negalimas ar techniÅ¡kai neįmanomas įgyvendinti, daro daiktui neproporcingÄ Å¾alÄ , ar pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, daikto atidalijimas natÅ«ra pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinį, sumažins bendraturčių skaičių, o tai reiÅ¡kia, palengvins nuosavybės teisių įgyvendinimÄ , be to, toks atidalijimas nesuvaržys neproporcingai kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje, nusprendus dėl savo žemės sklypo dalių panaudojimo.

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei atsižvelgęs į Å¡ios konkrečios situacijos aplinkybes, bendraturčių interesų derinimÄ , sprendė, jog ieÅ¡kovės siÅ«lomas santykinis atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das, kuomet 0,8836 ha žemės sklypas, pažymėtas indeksu „1“ atidalijamas natÅ«ra pagal žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinį ieÅ¡kovei, o kitiems bendraturčiams (atsakovams) paliekamas natÅ«ra 0,0428 ha žemės sklypas, pažymėtas indeksu „2“, maksimaliai užtikrins tokio turto naudojimo racionalumÄ , nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žemės sklypo atidalijimo natÅ«ra tenkino.

22. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, tai teismas visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Bartoseka“, UAB „Lemnas“, B. S., B. S., R. M., V. M., V. G., D. S.. Atmetus atsakovės UAB „Bartoseka“ priešieškinį, iš pastarosios priteisė atsakovų V. M. (600 Eur) ir V. G. (300 Eur) patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimu į UAB „Bartoseka“ priešieškinį parengimu. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 23.

Atsakovai (apeliantai) R. M. ir V. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus V. M. ir R. M. atžvilgiu atmesti, iÅ¡ naujo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priteisti atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame procese po 575 Eur kiekvienam. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žemės sklypo dalių priteisimo natÅ«ra iÅ¡ atsakovų V.

M. ir R. M., iÅ¡mokant jiems piniginę kompensacijÄ . Apeliantai nurodo, jog reikalavimų dėl Å¡ios sprendimo dalies nekelia, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo teisine argumentacija atmetant šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Teismas turėjo laikytis tiek Lietuvos teismų praktikos, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikos ir Å¡ioje byloje taikyti Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos (toliau - Konvencija) nuostatas bei EŽTT praktikÄ . 23.2. Apeliantai nurodo, jog priklausomai nuo žemės sklypo radimosi vietos (ginčo žemės sklypas randasi komercine prasme vertingoje miesto dalyje), sklypo kaina arba verslo projekto duodamas pelnas ženkliai gali virÅ¡yti teoriÅ¡kai paskaičiuotÄ Å¾emės sklypo vertę.

Kuo didesnis žemės sklypas, tuo didesnė jo vertė. Ä® tai reikia atsižvelgti sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo, nes asmenys, kurie atskiriami į mažo ploto žemės sklypÄ yra atskiriami nuo didelės vertės turto ir tokiu bÅ«du dalis jų nuosavybės yra nusavinama. Atsakovai parengė schemÄ iÅ¡ kurios matosi, kad jiems atidalintame 4 arų žemės sklype yra suplanuotas bendro naudojimo kelias, kuris turėtų užimti apie 1/3 dalį žemės sklypo. Dėl Å¡ito atidalinto 4 arų žemės sklypo vertė itin ženkliai mažėja.

Pirmosios instancijos teismas į bylÄ neiÅ¡reikalavo detaliojo plano sprendinių, todėl nematė ir negalėjo matyti kokie apsunkinimai pagal detaliojo plano sprendinius tenka atidalijamiems žemės sklypams. 23.3. Apeliantai pažymi, jog jie nori dalyvauti viso žemės sklypo valdyme ir taip pat gauti pelnÄ . Proceso eigoje atsakovai ne kartÄ patvirtino, kad nekliudys ieÅ¡kovo vykdomam verslo projektui, duos visus reikiamus sutikimus, proporcingai savo nuosavybės daliai dengs atsirandančias iÅ¡laidas. Apeliantai viso proceso metu laikėsi nuostatos, kad žemės sklypo padalinimas į atskirus sklypelius negalimas, nes maksimalios naudos gavimui sklypas turi bÅ«ti vientisas. 23.4.

Lietuvos teismų praktika liečia teisinius santykius, buvusius tarp fizinių asmenų. Teismai nurodytose bylose nėra nagrinėję verslo santykių. Apeliantų nuomone versle yra ir bus dalinė nuosavybė. Ginčo žemės sklypas neskirtas nei ieÅ¡kovės, nei atsakovų asmeninių ar Å¡eimos poreikių tenkinimui. IeÅ¡kovė tokio tenkinimo negali turėti dėl savo juridinio statuso specifikos, o atsakovai – dėl per mažų sklypo dalių. Tačiau atsakovai turi emocinį ryšį su sklypo dalimis ir siekia dalyvauti verslo santykiuose per žemės sklypo bendrÄ valdymÄ .

Atsakovai pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kiai pažymėjo, kad žemės sklypo dalys jiems svarbios ne tik kaip turtas, bet ir kaip tėvų bei senelių toje vietoje turėtos nuosavybės atminimas. Atsakovai procese nurodė, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du atlikus atidalinimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės, jie laikytų tai pakartotine nacionalizacija ir investicijos atėmimu. 23.5. Pažymėjo, jog nacionaliniai teismai turi nagrinėti bylas iÅ¡ Konvencijos perspektyvos. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys visų pirma turėjo bÅ«ti vertinamas pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės apsaugÄ , reikalavimus.

Nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota tik esant Konvencijoje įtvirtintoms sÄ lygoms, o bÅ«tent - kai tai bÅ«tina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas yra privatus verslo subjektas, siekiantis pelno. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė siekia atidalinti ginčo sklypÄ vieÅ¡o intereso tikslais (pvz.: vykdyti Å¡vietimo ar gydymo įstaigų statybÄ ir pan.), prieÅ¡ingai – tai iÅ¡imtinai susiję tik su jos, kaip verslininkės interesais ir galima įmonės ekonomine nauda.

Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovės interesai yra svarbesni nei atsakovų fundamentali teisė į nuosavybę. Nuosavybė negali bÅ«ti atimta, jos vertė negali bÅ«ti sumažinta, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sÄ lygomis laiku ir teisingai už jÄ atlyginant. 23.6. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos santykyje su tarptautiniais dokumentais, reglamentuojančiais nuosavybės apsaugÄ .

Pažymėjo, jog atsakovai nesutiko, jog jiems tenkančios nuosavybės - žemės sklypo dalys bÅ«ti atidalintos priteisiant kompensacijÄ . Jie taip pat nesutiko, kad žemės sklypas bÅ«tų dalinamas į dalis, nes jų dalies vertė mažesniajame žemės sklype mažesnė nei bendrame nepadalintame žemės sklype. 23.7. Sprendžiant dėl atidalijimo, kuris Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme vertintinas kaip nuosavybės teisės suvaržymas, svarbu nustatyti, ne tik teisinį pagrindÄ (CK 4.80 straipsnis), bet ir ar tai susiję su vieÅ¡uoju interesu, ir ar toks apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui.

Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, jog ieÅ¡kovės siekiamas atidalijimas susijęs su vieÅ¡uoju interesu ar visuomenės poreikiais, prieÅ¡ingai – jis susijęs iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovės komerciniais tikslais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės interesai yra svarbesni nei atsakovų. Taigi, teisinga interesų pusiausvyra ieÅ¡kovės siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du negali bÅ«ti pasiekta ir toks ieÅ¡kovės siÅ«lomas nuosavybės įgijimo bÅ«das vertintinas kaip neproporcinga priemonė nagrinėjamų santykių kontekste atsakovų interesų atžvilgiu.

Vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovei priklauso didžioji ginčo žemės sklypo dalis viso žemės sklypo, savaime nesudaro pagrindo neginti atsakovų subjektinės nuosavybės teisės į jų ginčo sklypo dalis. 23.8. Apeliantai nurodo, kad žemės sklypo atidalijimas nėra galimas, kol nėra parengto atidalijimo projekto. Byloje ieÅ¡kovas pateikė matininko parengtÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projekto pasiÅ«lymÄ . Apeliantų nuomone, tai yra teisinės galios neturintis dokumentas, nes jis nėra projektas.

Projektas turi neprieštarauti teritorijos detaliojo plano sprendiniams ir turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybe. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje esantis sprendinių brėžinys yra parengtas žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantų nuomone, teismas byloje neturėjo teritorijos detaliojo plano, neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės išvadų, kad pateiktas projektas neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams.

Vykstant ginčui teisme projektÄ tvirtina teismas, tačiau įstatymas teismo neatleidžia nuo pareigos gauti tinkamai parengtÄ projektÄ , žemės sklypo savininkų pritarimÄ arba nepritarimÄ , duomenis, kad apie projekto rengimÄ informuota visuomenė ir projektas suderintas Taisyklėse nustatyta tvarka. Teismas turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimÄ ir savivaldybės iÅ¡vadÄ , kad projektas neprieÅ¡tarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams. Priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas ignoravo faktÄ , kad byloje nedalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė ir gretimų atidalijamam žemės sklypui sklypų savininkai.

Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje nurodytų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

24. Atsakovė (apeliantė) UAB „Lemnas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Laisvės projektai“ ieÅ¡kinį ir UAB „Bartoseka“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, UAB „Lemnas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

25. Atsakovai R. M. ir V. M. atsiliepimu į atsakovės UAB „Lemnas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo reikalavimÄ dėl naudojimo tvarkos nustatyto atmesti, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir UAB „Laisvės projektai“ bei UAB „Bartoseka“ reikalavimų atmetimo palaiko.

26. Atsakovė UAB „Bartoseka“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Lemnas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

27. IeÅ¡kovė UAB „Laisvės projektai“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Lemnas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

28. Atsakovė UAB „Lemnas“ atsiliepimu į atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Laisvės projektai“ ieÅ¡kinį ir UAB „Bartoseka“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, UAB „Lemnas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pritaria atsakovų apeliaciniame skunde dėstomam argumentui, kad skundžiamu sprendimu de facto buvo nusavinta dalis atsakovams priklausiusios nuosavybės. Teismas, spręsdamas atidalinti natÅ«ra žemės sklypo dalį neturėjo nei žemės sklypo kadastrinių matavimų, nei teritorijos planavimo dokumentų, nei atsakingų valstybės institucijų iÅ¡vadų dėl realios galimybės žemės sklypÄ atidalinti tokiu bÅ«du, kaip prašė ieÅ¡kovė.

Teismas negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimo, kuris nebuvo pagrįstas nei vienu įrodymu, grindžiančiu naujai formuotinų žemės sklypų atitiktį teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentams bei atsakovų interesams. Byloje nebuvo pateikti reikiami dokumentai tam, kad žemės sklypas galėtų būti atidalintas natūra.

29. Atsakovė UAB „Bartoseka“ atsiliepimu į atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ , priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovų ir bendraturčių teisės į nuosavybę buvo pažeistos, nes atidalijus žemės sklypÄ , sumažėjo ir atsakovų bei bendraturčių turimos likusios žemės sklypo dalies turto vertė. Visi bendraturčiai yra suinteresuoti tuo, jog žemės sklypo vertė nemažėtų, todėl sutiktų su ieÅ¡kovės vykdomais projektais žemės sklype, nes tai reikÅ¡tų žemės sklypo vertės augimÄ .

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė į teisės normas, kurios nustato apsaugÄ asmenų teisėms į nuosavybę. Apribojant atsakovų ir kitų bendraturčių nuosavybės teises į žemės sklypÄ , jį atidalijant, buvo pažeisti atsakovų ir kitų bendraturčių, kaip nuosavybės teisių į žemės sklypÄ turėtojų, interesai. Å ioje byloje neegzistavo vieÅ¡asis interesas, nes ieÅ¡kovė buvo privatus juridinis asmuo, kuris nevykdė jokių vieÅ¡ojo pobÅ«džio veiklų.

Atidalinus žemės sklypÄ ieÅ¡kovei, buvo tenkintas tik jos individualus ir komercinis interesas, o kitų bendrasavininkų, tarp jų ir atsakovų bei UAB „Bartosekos“, nuosavybės teisės buvo apribotos ir turimos nuosavybės vertė buvo sumažinta, taip prievarta atimant jų turimos nuosavybės dalį. Teismas, atidalijęs žemės sklypÄ , pažeidė atsakovų ir kitų bendraturčių teises į nuosavybę. Ribodamas atsakovų ir kitų bendraturčių nuosavybės teises į žemės sklypÄ , teismas nesilaikė tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų nuosavybės ribojimo sÄ lygų.

Be to, nebuvo iÅ¡laikyta visų žemės sklypo bendraturčių ir ieÅ¡kovės interesų pusiausvyra, nes žemės sklypo atidalinimas buvo iÅ¡imtinai naudingas ieÅ¡kovei ir jos privačių interesų tenkinimui. Teismas nepaisė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, skirtų žemės sklypų atidalijimui. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieÅ¡kovė neparengė projekto ir nesilaikė Taisyklėse nustatytų projekto rengimo reikalavimų. Laikantis aktualių teisės aktų nuostatų, bylos nagrinėjime turėjo dalyvauti Nacionalinė žemės tarnyba, kuri turėtų tikrinti ieÅ¡kovės parengtÄ projektÄ , Vilniaus miesto savivaldybė, kuri tvirtina, kad projektas neprieÅ¡tarauja detaliojo plano sprendiniams, ir gretimų žemės sklypų savininkai, kurių teisėms ir pareigoms įtakos galėtų turėti ieÅ¡kovės parengtas projektas.

Tačiau jų dalyvavimas byloje nebuvo užtikrintas.

30. IeÅ¡kovė UAB „Laisvės projektai“ atsiliepimu į atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog didžiÄ jÄ atsakovų pateikto apeliacinio skundo dalį užima jų argumentai, kuriais jie ginčija tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Tačiau atsakovų argumentai dėl jų atskirai ginčijamų teismo motyvų bet kuriuo atveju nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atsakovų atžvilgiu atmesti (kaip kad praÅ¡o atsakovai), nes pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino kitais motyvais.

Be to, atsakovai savo apeliaciniame skunde nekelia jokių į jų atskirai ginčijamus motyvus nukreiptų reikalavimų. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2A-964-910/2021 Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atsisakyta atidalyti priteisiant kompensacijÄ tiems patiems atsakovams, kaip ir nagrinėjamu atveju, ir toje dalyje ieÅ¡kinį tenkino. IÅ¡ Å¡ioje byloje atsakovų pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jie vėl kartoja iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti ir atmesti minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-964-910/2021.

Atsižvelgiant į visa tai, yra pagrindas vadovautis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-964-910/2021, ir atsakovų argumentus, kuriais jie ginčija vien minėtÄ teismo sprendimo motyvų dalį, atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad jie su ieÅ¡kove nori dalyvauti verslo santykiuose per bendrÄ Å¾emės sklypo valdymÄ ir gauti pelnÄ . Tokie atsakovų norai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, o jų įgyvendinimo galimumo atsakovai neįrodė, apsiribojo tik deklaratyviais, bendro pobÅ«džio teiginiais apie bendro verslo projekto vykdymÄ , ir pan.

Atsakovų teiginiai apie tariamÄ turto vertės mažėjimÄ nepagrįsti jokiais įrodymais, jie nepateikė jokių konkrečių apskaičiavimų ir pan. Be to, atsakovų teikiama schema yra parengta ne kompetentingų matininkų, o pačių atsakovų. IÅ¡ atsakovų apeliacinio skundo matyti, kad atsakovai klaidingai suvokia jų apeliaciniame skunde minimus tarptautinės teisės aktus. Pažymėtina, kad Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis negarantuoja absoliučios (besÄ lyginės) nuosavybės apsaugos.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikos matyti, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama. Nuosavybės teisės ribojimas galimas, kai atliekamas įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams, o nuosavybės teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus (EŽTT byla Bél?né Nagy v. Vengrija, 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas, para. 112, 113 ir 115). Nei Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, nei kituose atsakovų nurodytuose tarptautinės teisės aktuose nėra numatyta, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tik tuo atveju, kai sklype bus statomos Å¡vietimo, gydymo įstaigos, ar pan.

Ä®prastai atsidalinimas vyksta bÅ«tent tarp privačių asmenų, kurie ketina atsidalintÄ sklypÄ naudoti, kaip ir bet kuris savininkas, pagal savo poreikius, o ne statyti jame Å¡vietimo, gydymo įstaigas ar pan. Atsakovams žemės sklype priklauso itin mažos dalys (vos po keliasdeÅ¡imt kv. m), vien atsakovų dalių nėra įmanoma atidalyti natÅ«ra, atsakovai realiai žemės sklypo nevaldo ir nesinaudoja juo. Manytina, kad atsakovams priklausančių itin mažų žemės sklypo dalių paėmimas, sumokant atsakovams teisingÄ piniginę kompensacijÄ , esmingai nepažeistų atsakovų interesų.

Tai, kad bendraturčiai nesutinka su atidalijimu iÅ¡mokant kompensacijÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad tokio atidalijimo bÅ«do taikymas neatitiktų minėtų tarptautinės teisės aktų - atidalyti piniginio ekvivalento bÅ«du, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , galima ir be savininko sutikimo. IeÅ¡kovės nuomone, toks itin nedidelis turtas (žemės sklype atsakovams priklauso vos po keliasdeÅ¡imt kv.

m) objektyviai negali turėti kokios nors esminės emocinės reikÅ¡mės. Be to, atsakovai žemės sklype jiems priklausančių dalių realiai nenaudojo, žemės sklypo nedirbo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju atsakovai bÅ«tų užmezgę itin glaudų ryšį su žeme, galintį sÄ lygoti kokios nors esminės emocinės reikÅ¡mės atsiradimÄ . Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas buvo teisminio ginčo objektu, todėl teisės aktai nenumato galimybės pagal Taisykles atidalinti ginčo žemės sklypÄ , rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi Taisyklių 10 punkto nuostatomis. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka ir aktualiÄ teismų praktikÄ . Atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovės pateikto žemės sklypo atidalijimo projekto turinio ydingumo - atsakovai neįrodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės atidalijimo projektÄ atsakovams kartu su kitais bendraturčiais liekanti bendrÄ ja daline nuosavybe Å¡io ginčo žemės sklypo dalis neatitinka atsakovų turimos dalies, ar pan.

IÅ¡ atsakovų pateikto apeliacinio skundo matyti, kad atsakovai teikia vien tik formalius pastebėjimus - apie tai, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, nebuvo informuota visuomenė, ir pan. Apeliaciniu skundu faktiÅ¡kai siekia, kad iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas bÅ«tų panaikintas formaliais pagrindais. Tokia atsakovų pozicija yra nesuderinama su CPK 328 straipsnio reikalavimais, todėl yra atmestina. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl jo sprendimÄ naikinti nėra jokio pagrindo.

31. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Lemnas“ pareiÅ¡kimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame atsakovė nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, jai yra žinomos ir suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Kadangi atsisakė skundo iki jo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, jai turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 83 Eur. k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 32.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Dėl atsakovės UAB „Lemnas“ apeliacinio skundo 33. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Lemnas“ pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame atsakovė nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, jai yra žinomos ir suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

34. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundÄ padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos, t. y. jei atsisakymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo neturi teisės jo paduoti pakartotinai (CPK 308 straipsnio 3 dalis).

35. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės apeliacinio skundo atsisakymas, kaip neprieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis), priimamas, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nutraukiamas (308 straipsnio 2 dalis).

36. Apeliantei iÅ¡aiÅ¡kinama, kad teismas, priėmęs apeliacinio skundo atsisakymÄ , apeliacinį procesÄ nutraukia ir, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 straipsnio 2 ir 3 dalyse).

37. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundÄ , sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį. Apeliantei atsisakius apeliacinio skundo, jai grÄ Å¾inamas 83 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinio skundo 38. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl žemės sklypo atidalijimo natÅ«ra, nurodo, jog nesutinka, kad žemės sklypas bÅ«tų dalinamas į dalis, nes jų dalies vertė mažesniajame žemės sklype mažesnė nei bendrame nepadalintame žemės sklype. Apeliantai nurodo, kad teismas negalėjo ignoruoti aplinkybės, jog ieÅ¡kovė, įsigydama ginčo sklypÄ , kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė dideliam skaičiui bendrasavininkių, objektyviai turėjo numatyti, kad dalis bendrasavininkių gali nesutikti su atidalijimu iÅ¡mokant kompensacijÄ ar jų žemės sklypo dalių vertės mažinimu.

39. Tačiau kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimas bÅ«do, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktÄ padalinant natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

40. Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrÄ atidalijimo teisės apsaugÄ . Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalykÄ atidalijimo bylose: iÅ¡ bendraturčio negali bÅ«ti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atidalyti, turi bÅ«ti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrÄ turtÄ . Atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

42. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės, reiÅ¡kė tris alternatyvius žemės sklypo atidalijimo bÅ«dus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas kaip teisingiausiai atidalyti bendrÄ turtÄ , vertino kuris atidalijimo variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, užtikrins tokio turto naudojimo racionalumÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ginčo objektÄ bei jį charakterizuojančias savybes, kurios turi įtakos žemės sklypo rinkos kainai, nuolat kintančiÄ Å¾emės sklypo vertę, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog taikyti ieÅ¡kovės bei atsakovės UAB „Bartoseka“ siÅ«lomÄ iÅ¡imtinį bendrojo daikto atidalijimo bÅ«dÄ , iÅ¡mokant bendraturčiams pinigines kompensacijas, nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nėra, nes tai padarius bÅ«tų pažeistas bendraturčio pamatinis interesas naudotis jo nuosavybe, toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bÅ«das neatitiktų proporcingumo, protingos ir teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros principo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Lemnas“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ nustatyti bendros naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės parengtÄ projektÄ , nustatęs, kad iki Å¡iol sklypas nėra naudojamas ir net nėra nustatytas jo naudojimosi bÅ«das, taip pat padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neužtikrins visų bendraturčių apsaugos ir nepadės iÅ¡vengti konfliktų ateityje.

43. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , raÅ¡ytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog daikto atidalijimas natÅ«ra pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo brėžinį, sumažins bendraturčių skaičių, o tai reiÅ¡kia, palengvins nuosavybės teisių įgyvendinimÄ , be to, toks atidalijimas neproporcingai nesuvaržys kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje, nusprendus dėl savo žemės sklypo dalių panaudojimo. Apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisingumo ir nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

44. Apeliantai nurodo, kad ieÅ¡kovė, įgydama nuosavybę žinojo, kad tampa bendraturčiu norėdama daryti verslÄ , todėl prisiėmė rizikÄ , jog ne visi bendraturčiai sutiks jai perleisti savo sklypo dalis ir jai gali tekti verslo projektÄ Ä¯gyvendinti su bendraturčiais. Pasak apeliantų, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės interesai yra svarbesni nei atsakovų.

45. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teisę į žemę įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, kurios įstatymų tvarka nėra nuginčytos, todėl tai yra teisėti sandoriai. Apeliantai gi nurodo, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo dalis įgijo atkÅ«rus nuosavybės teises ir paveldėjus pagal testamentÄ . Taigi, apeliantai žemės sklypo bendraturčiais tapo piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo ir paveldėjimo procesų metu, jų pačių sutikimu, žinodami, kad jų dalys žemės sklype bus itin mažos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklypo dalių įgijimÄ sÄ lygojo pačių apeliantų valia, todėl jie turi prisiimti visas jų pasirinkto elgesio varianto sÄ lygotas pasekmes, tame tarpe ir tai, kad sklypas gali bÅ«ti atidalintas. IeÅ¡kovės teisė atsidalinti yra įtvirtinta CK 4.80 straipsnyje, todėl ieÅ¡kovė ne prisiėmė kažkokiÄ rizikÄ , o turi teisėtų lÅ«kesčių įgyvendinti minėtÄ Ä¯statyme numatytÄ teisę.

46. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad nori dalyvauti viso žemės sklypo valdyme ir taip pat gauti pelnÄ . Proceso eigoje atsakovai ne kartÄ patvirtino, kad nekliudys ieÅ¡kovės vykdomam verslo projektui, duos visus reikiamus sutikimus, proporcingai savo nuosavybės daliai dengs atsirandančias iÅ¡laidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliantai apsiribojo tik deklaratyviais, bendro pobÅ«džio teiginiais apie bendro verslo projekto valdymÄ , tačiau nepateikė duomenų, kad yra pajėgÅ«s dalyvauti versle ir gali prisiimti galimÄ nuostolių rizikÄ . Pažymėtina, kad konkretaus verslo dalyviu negali bÅ«ti tampama ir be verslÄ vykdančio asmens sutikimo.

47. Apeliantai nurodo, kad sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo, reikia atsižvelgti į tai, jog atskiriant nuo didelio žemės sklypo mažo ploto žemės sklypus, jų vertė ženkliai mažėja. Taip pat nurodo, jog iš atsakovų parengtos schemos matosi, kad jiems atidalintame 4 arų žemės sklype yra suplanuotas bendro naudojimo kelias, kuris turėtų užimti apie 1/3 dalį žemės sklypo, todėl atidalinto 4 arų žemės sklypo vertė itin ženkliai mažėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų teiginiai dėl tariamos žemės sklypo vertės sumažėjimo, nepagrįsti jokiais įrodymais, apeliantai nepateikė jokių konkrečių vertės pokyčių skaičiavimų. Apeliantų argumentai, jog sklype bus kelias, neleidžia daryti išvados, jog dėl to negalima atidalinti sklypo.

48. IÅ¡ V. M. ir R. M. apeliacinio skundo turinio matyti ir tai, jog atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvais, kuriais atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žemės sklypo dalių priteisimo natÅ«ra iÅ¡ atsakovų V. M. ir R. M., iÅ¡mokant jiems piniginę kompensacijÄ ir to klausimu pateikia savo nuomonę bei plačius komentarus. Tačiau atsakovai nenurodo, kokius teismo argumentus iÅ¡ ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies apeliacinės instancijos teismas turėtų paÅ¡alinti, ar kokia argumentacija teismo sprendimas turėtų bÅ«ti papildytas.

Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra iÅ¡dėstyti argumentai, kurių pagrindu teismas padarė savo iÅ¡vadas. Tai, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nukreiptÄ Ä¯ apeliantus, atmetė remdamasis kitais motyvais, nei to pageidauja apeliantai, neturi reikÅ¡mės galutiniam bylos iÅ¡sprendimo rezultatui. Be to ir patys atsakovai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo motyvais, aiÅ¡kiai nurodė, jog reikalavimų dėl minėtos sprendimo dalies nekelia, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų skundo argumentai ir Å¡ioje dalyje yra nepagrįsti.

49. Apeliantai nurodo ir tai, kad žemės sklypo atidalijimas nėra galimas, kol nėra parengtas atidalijimo projektas. Pasak apeliantų, teismas byloje neturėjo teritorijos detaliojo plano, neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės iÅ¡vadų, kad pateiktas projektas neprieÅ¡tarauja detaliojo plano sprendiniams. Vykstant ginčui teisme projektÄ tvirtina teismas, tačiau, apeliantų nuomone, įstatymas teismo neatleidžia nuo pareigos gauti tinkamai parengtÄ projektÄ , žemės sklypo savininkų pritarimÄ arba nepritarimÄ , duomenis, kad apie projekto rengimÄ informuota visuomenė ir projektas suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantų argumentus atmeta.

50. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka.

51. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas nagrinėjamu atveju nėra reikalingas. Å i teismo iÅ¡vada yra pagrįsta ir atitinka teismų praktikÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1778-415/2021) konstatavo, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, tais atvejais, kai žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti ir pan., yra rengiamas ir įgyvendinamas, kai tarp bendraturčių nėra ginčo, t. y. kai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas atidalijamas į atskirus žemės sklypus bendraturčių susitarimu. Esant ginčui tarp bendraturčių dėl žemės sklypo atidalijimo bÅ«do, teismui nagrinėjant atidalijimo klausimÄ teisme, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nerengiamas.

52. Apeliantas nurodo, jog priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas ignoravo faktÄ , kad byloje nedalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė ir gretimų atidalijamam žemės sklypui sklypų savininkai. Dėl Å¡ios priežasties yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindas sprendimÄ panaikinti, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje nurodytų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta.

53. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.

Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). 54. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei ar kitiems asmenims, kurie nėra įtraukti dalyvauti byloje, jokių teisių ir pareigų nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ .

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

56. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundÄ , jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Atsakovė UAB „Bartoseka“ už atsiliepimų į atsakovų R. M., V. M., ir UAB „Lemnas“ apeliacinių skundų parengimÄ praÅ¡o priteisti turėtas 1 449,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi UAB „Bartoseka“ atsiliepimais skundus prašė tenkinti, o Å¡ie yra atmetami, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už skundų suraÅ¡ymÄ nepriteistinos.

Atsakovė UAB „Lemnas“ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos taipogi nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemnas“ pareiÅ¡kimÄ dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Nutraukti apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lemnas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo.

GrÄ Å¾inti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lemnas“ 83 Eur žyminį mokestį. Atsakovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Virginijus Kairevičius Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza