c24bbbed-111b-486d-b0c4-e13b43e72b8a · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. eA2-378-940/2023

teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00813-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.; 3.3.2.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „O.“ atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2112-724/2023 pagal pareiÅ¡kėjos UAB „O.“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 pagal ieÅ¡kovės UAB „O.“ ieÅ¡kinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 pagal ieÅ¡kovės UAB „O.“ ieÅ¡kinį atsakovui L. S. dėl 1 160 Eur priteisimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad pagal bylos duomenis atsakovui buvo suteikta teisė paimti automobilį, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, transporto priemonės saugojimo stovėjimo aikÅ¡telėje iÅ¡laidas Å«kio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas, o ne asmuo, kuriam leista paimti automobilį. 2022 m. lapkričio 22 d. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovas nėra registruotas nei kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nei kaip valdytojas.

2. PareiÅ¡kėja UAB „O.“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022, tenkinti ieÅ¡kovės UAB „O.“ ieÅ¡kinį atsakovui L. S. ir priteisti iÅ¡ jo 1 160 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

3. Nurodė, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais: dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu, ir pirmosios instancijos teismo padarytos aiÅ¡kios teisės normų taikymo klaidos. Teigė, jog jau po teismo sprendimo priėmimo paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad minėtÄ automobilį atsakovas yra įgijęs 2021 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pasikeitęs savininkas nebuvo įregistruotas valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ duomenų bazėje. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovui L. S. pareiÅ¡kė turėdama netiesioginius įrodymus, jog pastarasis yra automobilio savininkas (policija automobilį nurodė grÄ Å¾inti bÅ«tent L. S.), ir manė, kad tokių duomenų teismui pakanka. Å iuo metu žinant, jog automobilio savininkas yra ne VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje nurodytas V. Å ., bet L. S., teismas bÅ«tų priėmęs prieÅ¡ingÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinęs. Tuo pačiu teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , nes nuosavybės įgijimo pagrindu laikė registracijÄ , o ne sandorį, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsniui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2023 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos UAB „O.“ praÅ¡ymo ir atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022.

5. Teismas sprendė, kad praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir įrodymai (2021 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis) nelaikytini naujai paaiÅ¡kėjusiais, nes 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 teismas konstatavo, jog pateiktų įrodymų gali neužtekti iÅ¡vadai, kad atsakovas L. S. yra (buvo) transporto priemonės, kuri priverstinai buvo nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę, savininkas ir (ar) valdytojas, nes byloje informacija apie transporto priemonės savininkÄ â€“ valdytojÄ nepateikta. IeÅ¡kovei pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, tačiau teismo siÅ«lymu ji nepasinaudojo, nesiėmė priemonių paÅ¡alinti nustatytų trÅ«kumų, o 2022 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu formaliai atsakė, kad neturi pagrindo abejoti Å iaulių apskrities VPK pateikta informacija, nes VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje esanti informacija ne visada sutampa su faktiÅ¡ka, kiek tai susiję su transporto priemonės savininko nustatymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog pripažinti, kad pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Taigi, nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

6. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje teismas konstatavo, kad tai, jog ieÅ¡kovė jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmus jai nepalankų sprendimÄ Ä—mėsi priemonių gauti informacijÄ ir jos pagrindu nusprendė, kad dėl jų galimai padaryta teisės normos taikymo klaida, nėra pakankamas teisinis pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , t. y. nuosavybės įgijimo pagrindu laikė registracijÄ , o ne sandorį, automobilio savininku nelaikė asmens, kuris nuosavybės teises į automobilį įgijo sandorio pagrindu. IeÅ¡kovei nepateikus duomenų apie tai, kad L. S. yra (buvo) transporto priemonės, kuri priverstinai buvo nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę, savininkas ir (ar) valdytojas, teismas vadovavosi Kelių transporto priemonių registro duomenimis, jog L. S. nėra registruotas nei kaip transporto priemonės savininkas, nei kaip valdytojas. Taigi teisingai vadovavosi tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, tiek vertino įrodymus pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonės saugojimo stovėjimo aikÅ¡telėje iÅ¡laidas Å«kio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas, o ne asmuo, kuriam leista paimti automobilį, ir ieÅ¡kinį atmetė. Vien tai, jog pareiÅ¡kėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ar teisės normų taikymu priimant sprendimÄ už akių, neatitinka aiÅ¡kiai ir esminei teisės normos taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negali bÅ«ti pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja UAB „O.“ praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 tenkinti.

8. Nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiais, jog pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys negali bÅ«ti pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kurios negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu. PrieÅ¡ingai, aplinkybė, kad automobilis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. priklausė L. S., yra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kadangi atitinka visus požymius, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. BÅ«tent: aplinkybė, jog automobilio savininku nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo L. S., jau egzistavo nagrinėjant bylÄ dėl skolos priteisimo ir priimant teismo sprendimÄ ; Å¡iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2022 m. gruodžio 22 d., kai gavo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus raÅ¡tÄ . Tuo tarpu pagal teisinį reglamentavimÄ transporto priemonę saugančiam Å«kio subjektui (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjai) policijos pareigÅ«nas siunčia tik leidimÄ atsiimti transporto priemonę, kuris teismui ir buvo pateiktas su ieÅ¡kiniu. Vadinasi, pareiÅ¡kėja pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ teisme negalėjo žinoti tikslių aplinkybių apie automobilio nuosavybės teisių perleidimÄ , negalėjo turėti pirkimo – pardavimo sutarties. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir tik deklaratyviai nurodė, jog pareiÅ¡kėja tokius duomenis galėjo pateikti. Policijos komisariato nurodyta aplinkybė, jog automobilis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. priklausė L. S., yra esminė, kurios pagrindu teismas bÅ«tų priėmęs kitokį sprendimÄ .

9. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nebuvo padaryta aiÅ¡ki ir esminė teisės taikymo klaida. Tiek priimdamas sprendimÄ už akių, tiek spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, teismas nenustatė svarbios aplinkybės, jog asmuo, kuriam iÅ¡duodamas leidimas atsiimti transporto priemonę, gali bÅ«ti tik savininkas arba valdytojas, kuriems įstatymas nustato pareigÄ sumokėti iÅ¡laidas už automobilio nutempimÄ ir saugojimÄ . Todėl teismo vertinimas, kad asmuo, kuriam iÅ¡duotas leidimas atsiimti transporto priemonę, nėra savininkas, yra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas gali bÅ«ti suprantamas kaip aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri yra pagrindas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Byloje susiklostė tokia situacija, jog buvo netinkamai taikytas CK 4.47 straipsnis, pažeistas Lietuvos Respublikos saugaus eisimo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatos, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas ir atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

12. Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas. Dėl Å¡ios priežasties su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022). Proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, sÄ raÅ¡as yra baigtinis.

13. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

14. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kreipėsi su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, kadangi jos manymu, Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 priimant sprendimÄ už akių buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , taip pat naujai paaiÅ¡kėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu. PareiÅ¡kėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atmesti jos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ir laikosi pozicijos, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktuose numatyti pagrindai procesui atnaujinti, kurių teismas nenustatė be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais iÅ¡ dalies sutinka.

15. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; jos pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip. Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus Å¡iame nutarties punkte nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

17. IÅ¡ procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantė naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , dėl kurios ji tvirtina įgijusi teisę per 3 mėnesius kreiptis dėl proceso atnaujinimo, laiko tai, kad pagal jos 2022 m. gruodžio 5 d. kreipimÄ si į Pakruojo rajono policijos komisariatÄ , praÅ¡ant patikslinti (patvirtinti) informacijÄ apie automobilio savininkÄ , 2022 m. gruodžio 12 d. iÅ¡ Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus gavo raÅ¡tÄ â€žDėl duomenų suteikimo“, kuriame nurodyta, jog nuvežta ir saugota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosavybės teise priklausė L. S. pagal pirkimo – pardavimo sutartį.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiÅ¡kėjos kartu su praÅ¡ymu atnaujinti byloje procesÄ pateikti įrodymai (2022 m. gruodžio 12 d. Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus raÅ¡tas „Dėl duomenų suteikimo“ bei vėliau pateikta pirkimo – pardavimo sutartis) neatitinka teismų praktikoje formuojamos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės požymių (nutarties 16 punktas). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės savininko, bei iÅ¡aiÅ¡kintos tokių įrodymų nepateikimo pasekmės. IeÅ¡kovė vykdydama teismo nutartį 2022 m. lapkričio 21 d. teismui pateikė 2022 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tÄ ir susiraÅ¡inėjimÄ su Å iaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, patvirtinantį, kad leidimas atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę buvo iÅ¡duotas L. S., tuo pačiu pažymėdama, jog neturi pagrindo abejoti pateikta informacija ir daugiau jokių įrodymų neteikė. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju teismui 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pasiÅ«lius pateikti papildomus įrodymus pareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė) savo teisės teikti įrodymus tinkamai neįgyvendino, o kartu su praÅ¡ymu atnaujinti byloje procesÄ pateikti įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, kurie iÅ¡ esmės turėjo ir galėjo bÅ«ti ieÅ¡kovės teismui pateikti (CPK 179 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe negali bÅ«ti laikoma tokia nauja aplinkybė, kuri pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti žinoma, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos minėti pateikti duomenys negali bÅ«ti pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kurios negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliantės praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas, todėl pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.

20. Procesas taip pat gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagrindas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti aiÅ¡ki tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ . Å is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

22. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu argumentuoja tuo, kad civilinę bylÄ , kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, nagrinėjęs teismas padarė aiÅ¡kias tiek materialiosios, tiek proceso teisės normų taikymo klaidas, t. y. tinkamai nenustatė bylai svarbių aplinkybių, o esant prieÅ¡taringiems įrodymams, neteisingai įvertino pateiktus duomenis, susijusius su leidimu atsiimti transporto priemonę. PareiÅ¡kėja, be kita ko, įrodinėjo, kad aiÅ¡ki teisės normos – CK 4.47 straipsnio – taikymo klaida yra tai, kad teismas nuosavybės įgijimo pagrindu laikė automobilio registracijÄ , o ne pirkimo – pardavimo sandorį.

23. Esminė reikalavimo teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga – teisingai nustatytos ir iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, CPK 6 straipsnis). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas už akių, kuris nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) nurodytas aplinkybes, į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime už akių nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ , t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kuris nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo specifikos, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje negalimas.

24. Pažymėtina, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumÄ sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimÄ teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimÄ už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra iÅ¡samiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atliko tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ ir vien formaliais pagrindais, atsižvelgdamas tik į 2022 m. lapkričio 22 d. Kelių transporto priemonių registro duomenis, kad atsakovas L. S. nėra registruotas nei kaip transporto priemonės savininkas, nei kaip valdytojas, priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo ieÅ¡kinį atmetė.

27. PareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateikė Å iaulių VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame pažymima, kad VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta informacija apie automobilio savininkÄ V. Å . nebėra aktuali, nes automobilis 2021 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas L. S.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo – pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiÅ¡kia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Å i taisyklė taikytina ir sprendžiant ginÄÄ , kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali bÅ«ti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį.

28. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui ir (ar) iÅ¡laidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė leidimÄ atsiimti transporto priemonę, o 2022 m. lapkričio 17 d. teismui nurodžius, jog pateiktų dokumentų gali neužtekti iÅ¡vadai, kad atsakovas L. S. yra (buvo) transporto priemonės, kuri buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę, savininkas ir (ar) valdytojas, pateikė elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , kuriame Å iaulių apskrities VPK nurodė, jog leidimas atsiimti transporto priemonę buvo iÅ¡duotas L. S.. Å iuo aspektu sutiktina su apeliante, kad tiek priimdamas sprendimÄ už akių, tiek spręsdamas dėl proceso atnaujinimo teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ asmuo, kuriam iÅ¡duodamas leidimas atsiimti transporto priemonę, gali bÅ«ti tik savininkas arba valdytojas, kuriems įstatymas nustato pareigÄ sumokėti iÅ¡laidas už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 5-V-200 „Dėl Policijos pareigÅ«nų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“).

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimant sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022 dėl formalaus ieÅ¡kovės byloje pateiktų įrodymų vertinimo buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida – vadovaujantis tuo, kad atsakovas L. S. nėra registruotas nei kaip transporto priemonės savininkas, nei kaip valdytojas, negalimas 1 160 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų atlyginimas ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo L. S., – kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ procesinį sprendimÄ . Å is pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ kaip pagrindas procesui atnaujinti.

30. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį, taip pat į sprendimo už akių instituto specifikÄ . Teismas nepagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį, kuri naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022, iÅ¡nagrinėtoje pagal ieÅ¡kovės UAB „O.“ ieÅ¡kinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

31. PareiÅ¡kėjos (apeliantės) praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teismo nėra nagrinėjami. Patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ civilinę bylÄ iÅ¡ esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-5580-1147/2022, iÅ¡nagrinėtoje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“ ieÅ¡kinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė