c24bb730-bd62-4daa-9a3f-1d7cbae94e7f · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos NrAdministracinės bylos Nr. I-636-257/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00064-2009-7             Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.1.;37.1;74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo E. D. atstovei advokatei Anželikai MeÅ¡kaitei,dalyvaujant atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Steponkienei,dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovams Jurgitai Tomkutei ir Rimvydui Justinui Å ileikai, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos MeÅ¡kaitės pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡oma priteisti E. D. 106 842,59 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus 59 centus) tiesioginių nuostolių iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip iÅ¡ Å iaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus teisių perėmėjo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjo E. D. atstovė advokatė Anželika MeÅ¡kaitė 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su pareiÅ¡kimu ir 2010 m. birželio 16 d. su patikslintu pareiÅ¡kimu, kuriais praÅ¡oma priteisti E. D. 106 842,59 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus 59 centus) tiesioginių nuostolių iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip iÅ¡ Å iaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus teisių perėmėjo.

PareiÅ¡kėjo E. D. atstovė advokatė Anželika MeÅ¡kaitė teismo posėdžių metu nurodė, jog laikosi pozicijos, kad kažkurios vieÅ¡ojo administravimo institucijos veiksmai buvo nenuoseklÅ«s. PareiÅ¡kėjo tikslas –įsigyti žemės sklypÄ su detaliuoju planu, suderintu tam sklypui, kaip galima jį suformuoti į 10 sklypų ir vykdyti statybÄ gyvenamųjų namų kvartale. Detalusis planas buvo suderintas, bet nebuvo patvirtintas. PareiÅ¡kėjas vykdydamas visa, kas jam buvo apibrėžta, realizuodamas savo teises nieko nepažeidė – nei galiojančių įstatymų, nei vieÅ¡ojo administravimo subjektų nurodymų ir jam negali bÅ«ti perkeliama atsakomybė už tai, kad jis nepasiekė norimo rezultato.

PareiÅ¡kėjas gavęs neigiamÄ iÅ¡vadÄ suprato, kad tokio detalaus plano teikti tvirtinimui negalima, todėl jis apsisprendė visÄ projekto vykdymÄ nutraukti, kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kimuose iÅ¡dėstė, kas sudaro nurodomÄ Å¾alÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ , kuri yra padaryta dėl viso projekto vystymo. Yra pateiktos pažymos, kiek buvo sumokėta bankams palÅ«kanų, kiek kainavo perkami sklypai. Planavimo organizatoriaus teisės buvo perduotos trims asmenims, buvusiems sklypo savininkams, įsigyto sklypo planavimo procedÅ«ras atliko Å¡io planavimo organizatoriai.

Kadangi pareiÅ¡kėjas E. D. įsigijo sklypÄ po to, kai detalusis planas buvo suderintas savivaldybėje, tai jis kreipėsi į teismÄ kaip sklypo savininkas, nes mano, kad jam yra padaryta žala, nes nepasitvirtino jo teisėti lÅ«kesčiai, kai jis įsigijo sklypÄ , kuris buvo detaliai suplanuotas. Sklypas buvo perkamas turint teisėtus lÅ«kesčius dėl parengto detaliojo plano. Visa planavimo procedÅ«ra buvo atlikta, pradedant planavimo sÄ lygų iÅ¡davimu, planavimo užduoties patvirtinimu, detaliojo plano suderinimu.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas yra tinkamas, jis į teismÄ kreipėsi dėl savo pažeistų teisių. E. D., nebÅ«damas planavimo organizatoriumi, toliau nebÅ«tų galėjęs savo teisių realizuoti. Tuo metu, kai detalusis planas buvo pateikiamas įvertinimui, pareiÅ¡kėjas jau buvo žemės savininkas, tačiau nebuvo planavimo organizatorius. Planavimo organizatorius pagal sutartį kreipėsi dėl detalaus plano įvertinimo, procedÅ«ra buvo atlikta, vertinimas buvo atliktas. Jokio pasikeitimo neįvyko, planavimo organizatorius kaip ir buvo pagal sutartį, taip ir liko, ir jis tÄ procedÅ«rÄ vykdė.

Pagal eksperto iÅ¡vadÄ planavimas atliekamas sklypui, nepriklausomai nuo savininko. Ekspertas nurodo, kad pagal planavimo užduotį jokių pažeidimų – nei tankumo, nei intensyvumo virÅ¡ijimo, nebuvo. Pats asmuo, organizatorius, nieko neprikÅ«rė, nieko nepadidino – nei sklypų skaičiaus, nei intensyvumo. PareiÅ¡kėjas visame tame procese nedalyvavo tol, kol jis nenusipirko sklypo. Atstovės manymu, teisėti lÅ«kesčiai atsiranda tuomet, kai prasideda planavimo procedÅ«ra, t.y. planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo metu.

PareiÅ¡kėjas pirkdamas žemės sklypÄ turėjo teisėtų lÅ«kesčių, kad jame bus leista suprojektuoti deÅ¡imt sklypų. Visi pareiÅ¡kėjo patirti nuostoliai yra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Patirti nuostoliai atsirado dėl to, kad savivaldybės institucijos skirtingai vertina tuos pačius teisės aktus, kurie reglamentuoja planavimo procesÄ , priima skirtingus sprendimus.Atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Laura Steponkienė nurodė, jog su pateiktais pareiÅ¡kimais nesutinka.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas yra netinkamas. Palaiko visus argumentus, kuriuos iÅ¡dėstė savo atsiliepimuose. Planavimo užduoties ir planavimo sÄ lygų iÅ¡davimas nebuvo pagrindas tikėtis, kad detalusis planas bus patvirtintas. Turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad bus bet kuriuo atveju iÅ¡duota iÅ¡vada, ir apie tos iÅ¡vados rezultatus atsakovė negalėjo žinoti. IÅ¡vados atsakymas priklauso ne nuo atsakovės, ji atliko visus veiksmus. Kadangi tuo metu buvo ruoÅ¡iamas naujas generalinis planas, atsakovė dėjo visas pastangas, kad į sprendimus bÅ«tų įtraukta bÅ«tent tai, ko norėjo pareiÅ¡kėjas.

ParuoÅ¡tas planas iÅ¡ esmės nedraudžia mažaaukščių namų statybos, tik yra skirtingas užstatymo tankis. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje turėjo laikytis Vyriausybės nustatytos tvarkos, susitvarkyti detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas, gauti organizatoriaus statusÄ . Pagal byloje esančius dokumentus yra aiÅ¡ku, kad visÄ detaliojo plano organizavimo procedÅ«rÄ atlikinėjo A. D., o ne E. D.. O tai, kad jis yra žemės savininkas, nesuteikia jam teisių nesilaikyti atitinkamų teisės aktų, t.y.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 635, kur nustatyta, perduodamų organizatoriaus teisių ir pareigų tvarka. A. D. aktyviai dalyvavo visoje detaliojo plano procedÅ«roje ir jei teismas nuspręstų, kad E. D. yra tinkamas pareiÅ¡kėjas byloje, tai reikėtų atsižvelgti byloje į tai, kad buvo aktyviai dalyvauta naujojo bendrojo plano sprendinių ruoÅ¡ime ir buvo siekiama pateisinti teisėtus lÅ«kesčius. PareiÅ¡kėjas sutiko su neigiama iÅ¡vada ir pagrįstai tikėjosi, kad naujas bendrasis planas pateisins lÅ«kesčius ir teritorijÄ bus galima suplanuoti taip, kaip norėjo pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas pasirinko bÅ«tent tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kurį numatė teisės aktai, nesinaudojo savo teise skųsti neigiamÄ iÅ¡vadÄ . Kad atsirastų žala, turi bÅ«ti sÄ lygos. Nėra įvardinta, koks institucijos veikimas ar neveikimas buvo neteisėtas. Nurodė, jog savivaldybės administracija veikė pagal įstatymus, buvo iÅ¡duotos sÄ lygos, užduotis, atliekama visa procedÅ«ra, kaip numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (aktuali redakcija nuo 2004 10 16, Žin., 2004, Nr. 152-5532) (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), reikėtų pastebėti tai, kad planavimo sÄ lygose nebuvo įvardintas reikalavimas suprojektuoti tÄ teritorijÄ taip, kad padalintų į deÅ¡imt sklypų, kaip reikalavo pareiÅ¡kėjas, nes tai sprendžia ne savivaldybė, o projekto rengėjas.

Kadangi tuo metu buvo tokia situacija, kad galiojo senasis generalinis planas, kurio galiojimas buvo abejotinas, tai patvirtina pačių pareiÅ¡kėjų pateikta ekspertizės iÅ¡vada, o tuo pat metu buvo rengiamas naujas generalinis planas, nes senasis generalinis planas buvo atgyvenęs ir moraliai, ir teisine prasme. PareiÅ¡kėjas pasirinko tokį teisių gynimo bÅ«dÄ , kad dalyvavo naujo generalinio plano rengime, teikė siÅ«lymus, į tuos siÅ«lymus buvo atsižvelgta iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ dalies teisėti lÅ«kesčiai buvo pateisinti, bet tik tiek, kad mažaaukščių namų statyba buvo leidžiama, bet leidžiama sklypÄ padalinti ne į deÅ¡imt sklypų.

Tai netenkino pareiškėjo, tai – ginčo esmė. Šioje situacijoje savivaldybės administracija veikė teisėtai. Pradinė detaliojo plano stadija įgyvendinta visa, ji rodo, kad pareiškėjas neturėjo teisės tikėtis, kad detalus planas, toks, kokio jis nori, bus patvirtintas, nes organizatoriaus teisių ir pareigų sutartis galiojo trejus metus ir galų gale dar turi patikrinti atitinkamos institucijos, šiuo atveju esančios atsakovais byloje. Buvo priimta neigiama išvada, pareiškėjas negalėjo tikėtis pačioje pradžioje, kad bus tik teigiama išvada.

Visas pradinis etapas, rodantis, kad rezultatas gali bÅ«ti ir kitoks, rodo, kad pareiÅ¡kėjas pasirinko pats rizikingÄ bÅ«dÄ , prisiėmė paskolų tikėdamasis, kad bus pateisinti jo lÅ«kesčiai. Neužtenka teismui pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti situacijÄ , reikia pateikti tai, kÄ nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t.y. kokie veiksmai buvo neteisėti, koks buvo veikimas (ar neteisėtas), ir iÅ¡ to turėjo iÅ¡eiti veiksmų neteisėtumo priežastinis ryÅ¡ys ir atsiradusi žala.

Turi bÅ«ti įrodyta, kad žala kilo dėl savivaldybės administracijos ar kito atsakovo kaltės. Mano, kad skundai nepagrįsti, praÅ¡o juos atmesti. Taip pat praÅ¡o atmesti eksperto iÅ¡laidų atlyginimÄ , kadangi pateiktoje sÄ skaitoje esanti suma neatitinka tikrovės.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovė Jurgita Tomkutė teismo posėdžių metu nurodė, jog E. D. įsigijęs žemės sklypÄ , kaip naujasis savininkas, turėjo kreiptis į Å iaulių miesto savivaldybę dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo.

Tokia sutartis sudaryta nebuvo. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija 2008 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡davė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ su neigiama iÅ¡vada, Å¡is dokumentas nebuvo apskųstas teismui. Minėto detaliojo planavimo proceso metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų iÅ¡dėstymo planuose“.

Tuo metu galiojusio Å iaulių miesto generalinio plano sprendiniuose mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nebuvo numatyta. Kai buvo sugrÄ Å¾inta žemė su gyvenamųjų namų statybos paskirtimi, galėjo bÅ«ti sklypas dalinamas į ne daugiau kaip tris sklypus pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį. Detaliojo plano projekte buvo suformuota deÅ¡imt sklypų, tačiau atsižvelgiant į detaliojo planavimo proceso metu galiojusiÄ Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, detaliuoju planu buvo galima dalinti žemės sklypÄ Ä¯ tris sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, nustatant žemės sklypų privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus.

Parengto ir patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai iš esmės nedraudžia formuoti žemės sklypų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, t.y. leistinas esamų kitos paskirties sklypų skaidymas gyvenamajai paskirčiai į ne mažesnius kaip 15 arų sklypus, galimas užstatymo intensyvumo rodiklis – 0,15, užstatymo aukščio parametrai – 2a/8,5 m. Šiuo metu galiojančioje Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimÄ dėl sprendinių keitimo yra priėmusi Å¡iuos planus tvirtinusi institucija. Å iuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai.

Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali bÅ«ti tvirtinamas, iÅ¡laidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos“. Atsakovė vadovaudamasi minėtais įstatymais, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad planavimo sÄ lygose ir planavimo užduotyje buvo nurodyta skaidyti į 10 sklypų, tačiau Å¡itaip niekur nėra nurodyta.

Atsakovės neigiama iÅ¡vada buvo duota trims organizatoriams, t.y. A. Ž., A. D. ir R. V.. Teigiamos iÅ¡vados teikti atsakovė negalėjo, nes planavimo proceso metu galiojo Teritorijų planavimo įstatymas, kuris leido dalinti į ne daugiau kaip tris sklypus. Atkreipė dėmesį į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, jį lydinčius aktus, kurie detalizuoja teritorijų planavimÄ , organizavimo tvarkÄ , mano, kad Å¡ioje byloje Å¡is pareiÅ¡kėjas yra netinkamas. VienareikÅ¡miÅ¡kai analizuojant Teritorijų planavimo įstatymÄ , Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ detaliojo teritorijų planavimo organizatorių teisių ir pareigų perdavimui ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡Ä , akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas E. D. jokių teisių Å¡iuo metu visiÅ¡kai ginti neturėtų ir negalėtų reikÅ¡ti tokio pareiÅ¡kimo.

Yra aiÅ¡ku, kad planavimo procedÅ«rų kartoti nebÅ«tina, bet sutartis sudaryti nuo to momento, kai pasikeitė planavimo organizatorius, yra bÅ«tina. Mano, kad atsirastų nuostoliai, jeigu bÅ«tų nustatytas priežastinis ryÅ¡ys ir neteisėti veiksmai. Dėl planavimo sÄ lygų atsiliepime yra nurodę, kad planavimo sÄ lygose, kurias iÅ¡davė savivaldybė, nėra nurodyta, į kiek sklypų gali bÅ«ti dalinamas Å¡itas sklypas. Yra nurodytas planavimo tikslas – sklypo formavimas, naujų statinių statyba kitos paskirties žemėje, žemės sklypo padalijimas, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas.

Sutinka, kad pareiÅ¡kėjas nekompetentingas rengti planÄ , bet tam jis pasirenka plano rengėjÄ , kuris įgyvendindamas jam pateiktas planavimo sÄ lygas turi suplanuoti viskÄ taip, kad nebÅ«tų pažeistos nei sÄ lygos, nei įstatymai. Mano, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Palaiko savo pozicijÄ tiek atsiliepime į patikslintÄ skundÄ ir visus motyvus, kuriuos nurodė atsiliepime į apeliacinį skundÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovas Rimvydas Justinas Å ileika teismo posėdyje nurodė, jog toje vietoje buvo daugiau piliečių, atgavusių nekilnojamÄ jį turtÄ , visur buvo mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Rengiant bendrÄ jį naujÄ jį planÄ Ä¯ tai buvo atsižvelgta, UAB „Urbanistika“ svarstant generalinį planÄ padarė nuolaidÄ , nes buvo ne vien tik pareiÅ¡kėjas, todėl leido nZ2 reglamento teritorijoje formuoti ne mažesnius kaip 15 arų gyvenamosios statybos ir ne mažiau kaip 30 arų komercinės paskirties sklypus. Atitinkamai yra ir užstatymo intensyvumas ir aukÅ¡tingumas, kurio negalėjo virÅ¡yti. PareiÅ¡kėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos MeÅ¡kaitės pareiÅ¡kimas ir patikslintas pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės ir valstybės valdžios institucijų galimai neteisėtų aktų, atlyginimo.Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai specialioji norma, taikoma, kai žalÄ padaręs asmuo – valstybė ar savivaldybė vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ , viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusiÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 17 - 499/2007).Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Vienas iÅ¡ motyvų, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas dėl 106 842,59 Lt (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų litų 59 centų) tiesioginių nuostolių priteisimo, yra galimi atsakovų Å iaulių miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus neteisėti veiksmai.

Pareiškėjo atstovės 2009 m. birželio 16 d. pareiškime (I tomas, b. l.

8) nurodoma, jog žalos atlyginimo pagrindais laikytini neteisėti veiksmai, kai atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A-373 buvo patvirtinti grÄ Å¾inamų žemės sklypų (taip pat ir Mėlynių g. 4, Å iauliai) planai, architektÅ«riniai-urbanistiniai apribojimai, specialios naudojimo sÄ lygos bei tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, t.y. gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių namų statyba, taip pat atsakovo neteisėti veiksmai, kai galiojant bendrajam planui (registro Nr.006291000100), Nuolatinėje statybos komisijoje buvo suderintas teritorijų planavimo dokumentas – Mėlynių g. 4, Å iauliai, detalusis planas, kuris neatitiko galiojusio bendrojo planų sprendinių, nes bendrojo miesto plano sprendiniuose, į kuriuos patenka žemės sklypo Mėlynių g. 4, Å iauliai teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nebuvo numatyta.

Taip pat pareiÅ¡kėjo E. D. atstovės 2010 m. birželio 16 d. patikslintame pareiÅ¡kime (II tomas, b. l. 24) abejojama Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. duotos neigiamos iÅ¡vados pagrįstumu. Siekiant įvertinti atsakovų veiksmų teisėtumÄ , reikėtų nagrinėti kiekvienÄ iÅ¡ paminėtų galimai neteisėtai priimtų aktų.Ä®rodymų samprata yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalis įrodymus administracinėje byloje apibrėžia kaip visus faktinius duomenis, priimtus bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTÄ® 57 str. 2 d.).

Teismas Å¡ioje byloje remsis visais į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, proceso Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais bei pateikta eksperto iÅ¡vada. PareiÅ¡kėjo atstovė nurodo, jog Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. A-373 yra neteisėtas, kadangi atkuriant nuosavybės teises, numatyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. PareiÅ¡kėjo manymu, tai prieÅ¡taravo galiojusiam Å iaulių miesto bendrajam planui (registro Nr. 006291000100) (b. l. 150), kadangi teritorijoje (Mėlynių g. 4, Å iauliai) mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nebuvo numatyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-27 nutarimu Nr. 1057 patvirtinto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Žin., 2005, Nr. 48-1591) 34 punkte nurodyta, kad grÄ Å¾inama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais žemės sklypais, turinčiais pagal miestų teritorijų bendruosius planus nustatytÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus detaliuosius planus nustatytÄ teritorijos tvarkymo režimÄ .

Ä® bylÄ pateiktoje atsakovės medžiagoje matyti, jog galiojusiame generaliniame plane nebuvo numatyta mažaaukščių namų statyba. Kaip posėdžių metu nurodė atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės atstovė, tuo metu nuosavybės teisių atkÅ«rimas buvo vykdomas remiantis naujomis koncepcijomis, kadangi senasis Å iaulių miesto generalinis planas, pasak atstovės, buvo „moraliÅ¡kai“ pasenęs. Teismo posėdžių metu taip pat buvo nurodyta, jog laikotarpiu iki naujojo bendrojo plano patvirtinimo nuosavybės teisės buvusiems savininkams buvo atkuriamos ten, kur nebuvo miÅ¡kų ir rekreacinių teritorijų, kadangi nuo 1980 m. buvo pasikeitę tiek valstybės pagrindai, tiek žemės nuosavybės formos.

Galiojant senajam generaliniam planui buvo pasikeitę ir teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimÄ . Pažymėtina, jog naujasis Å iaulių miesto bendrasis planas, kaip viename iÅ¡ teismo posėdžių nurodė vieno iÅ¡ atsakovų atstovė, buvo pradėtas rengti jau 2004 m. Kaip matyti iÅ¡ 2009-01-29 Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-1 patvirtinto naujojo Å iaulių miesto bendrojo plano iÅ¡raÅ¡o kopijos (II tomas, b. l. 158), remiantis reglamentu nZ2 pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu Mėlynių g. 4, Å iauliai, nėra draudžiama mažaaukščių namų statyba, tačiau atsižvelgiant į gamtines sÄ lygas sklypas negali bÅ«ti padalintas į mažesnius nei 15 a žemės sklypus.

Nors Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymÄ , kuriuo buvo leista grÄ Å¾inti žemės sklypÄ su paskirtim mažaaukščių namų statybai, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo teisėti lÅ«kesčiai nėra pažeisti, kadangi galutinis rezultatas, t.y. reglamentas, leidžiantis mažaaukščių namų statybÄ , atitinka atkuriant nuosavybės teises numatytÄ tikslinę žemės naudojimo paskirtį.Vertinant atsakovų veiksmų teisėtumÄ detaliojo planavimo procese, teismui bÅ«tina įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai rengiant sklypo detalųjį planÄ buvo iÅ¡duota planavimo užduotis bei planavimo sÄ lygos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai žemės sklype Mėlynių g. 4 Å iauliuose.Teritorijų planavimas – vieÅ¡osios teisės sritis, ir Å¡iam procesui pradėti yra bÅ«tinas kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas.

Teritorijų planavimas gali bÅ«ti pradedamas tik teisės aktuose nustatytais atvejais ir pagrindais. Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), detalieji planai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) sudaro atitinkamÄ hierarchinę struktÅ«rÄ , kuriÄ apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo ir kt. Ä®statymų leidėjas yra aiÅ¡kiai numatęs, jog detalieji planai negali prieÅ¡tarauti planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nurodo, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų iÅ¡dėstymo planuose.

Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis bei 25 straipsnio 6 dalis numato, jog prieÅ¡ pradedant rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, turi bÅ«ti parengiamos bei pateikiamos planavimo sÄ lygos. Planavimo sÄ lygų rengimo, iÅ¡davimo bei galiojimo tvarkÄ reglamentuoja Teritorijų planavimo dokumentams rengti sÄ lygų parengimo ir iÅ¡davimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-2629 (toliau – ir Planavimo sÄ lygų parengimo ir iÅ¡davimo taisyklės).

Planavimo sÄ lygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog planavimo sÄ lygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis gali bÅ«ti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-857/2008).

Vadovaujantis Planavimo sÄ lygų parengimo ir iÅ¡davimo taisyklių 8 punktu, kompetentinga institucija planavimo sÄ lygas rengia vadovaudamasi institucijos kompetencija, planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, regioninės plėtros planais, patvirtintomis investicinėmis ir atskirų Å«kio Å¡akų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais, įtakojančiais numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendinius, įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamÄ planuojamÄ veiklÄ , įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų reikalavimais, nustatančiais planuojamojo sklypo (teritorijos) naudojimo apribojimus.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (redakcija, galiojusi nuo 2004 05 14 iki 2006 10 27) (toliau – Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 29 punkte nurodoma, jog detaliajam planui rengti planavimo organizatorius sudaro planavimo užduotį; planavimo užduotyje nurodoma: planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo procesas (rengiama bendrÄ ja ar supaprastinta tvarka); planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs jÄ su savivaldybės vyriausiuoju architektu.

Taigi, rengiant teritorijų planavimo sÄ lygas bei suderinant planavimo užduotį, visais atvejais institucija privalo vadovautis teisės aktais.              IÅ¡analizavus atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vyresniosios specialistės 2006 m. sausio 11 d. parengtas Planavimo sÄ lygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. DP-2-FA (toliau – ir Planavimo sÄ lygos), matyti, jog planuojamam žemės sklypui taikomas galiojantis Å iaulių miesto generalinis planas, įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. 006291000100 (b. l. 150). Planuojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo bÅ«das Å¡iose planavimo sÄ lygose nurodomas „gyvenamosios teritorijos“, naudojimo pobÅ«dis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“.

Planavimo sÄ lygose nurodytas planavimo tikslas – sklypo formavimas naujų statinių statybai kitos paskirties žemėje, žemės sklypo padalijimas, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (2004-09-28 įstatymo Nr. IX-2466 redakcija), rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų iÅ¡dėstymo planuose.

Remiantis Å¡ia įstatymo nuostata, institucija, pasiraÅ¡iusi sutartį „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo A. D., A. Ž., R. V.“, iÅ¡davusi planavimo sÄ lygas bei užduotį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi nei planavimo sÄ lygose, nei užduotyje, nebuvo nurodytas skaičius sklypų, į kuriuos detaliojo planavimo organizatoriai ketino padalinti sklypÄ , esantį Mėlynių g. 4, Å iauliai. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Å iaulių miesto generalinio plano iÅ¡traukos (II tomas, b. l. 157), mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba Mėlynių g. 4 teritorijoje nenumatyta.

Pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimÄ , rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai (iki trijų gyvenamųjų namų) buvo galima ir tuomet, kai tokia statyba nebuvo numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų iÅ¡dėstymo planuose. Kaip nurodė ir byloje ekspertizę atlikęs ekspertas, pagal planavimo užduotį ir sÄ lygas nei tankumo, nei intensyvumo rodikliai taip pat nebuvo virÅ¡yti, todėl atsižvelgiant į tai, teismo manymu, institucija nepažeidė teisės aktų, veikė taip, kaip turėjo veikti, todėl Å¡iuo atveju nenustatyti neteisėti veiksmai.Pažymėtina, jog Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio Nuolatinės statybos komisijai pateiktame derinti detaliajame plane (I tomas, b. l. 87, Detalusis planas:

Detaliojo plano koncepcija (l. 32), vieÅ¡ojo svarstymo su visuomene protokolai (l. 37-38; 40-41) buvo nurodyta, jog planuojama žemės sklypÄ dalinti į devynis sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai bei vienÄ infrastruktÅ«rai. Kaip nurodyta anksčiau minėtoje tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų iÅ¡dėstymo planuose.

Kadangi detaliojo plano rengimo metu Šiaulių miesto generaliniame plane nebuvo numatyta mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, teismas konstatuoja, kad tokie detaliojo plano sprendiniai prieštaravo savivaldybės teritorijos bendrajam planui.Pareiškėjo atstovė nurodo, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. kovo 28 d. protokolas Nr.06-12-55-DP yra neteisėtas. Detaliojo planavimo procesas reglamentuojamas Teritorijų planavimo įstatymo 25 str.

Jame nurodoma, jog viena iÅ¡ teritorijų planavimo baigiamojo etapo stadijų - dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija, kurios metu vyksta vieÅ¡as svarstymas, detaliojo plano derinimas su institucijomis bei ginčų nagrinėjimas. To paties įstatymo 27 straipsnis reglamentuoja detaliojo plano derinimo ir teikimo tvirtinti bendrÄ jÄ tvarkÄ . Å iame straipsnyje nurodyta, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedÅ«ra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiÅ¡kai ir turi bÅ«ti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus praÅ¡ymo derinti teritorijų planavimo dokumentÄ pateikimo dienos, komisija sudaroma iÅ¡ planavimo sÄ lygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus, derinimo procedÅ«roje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas, o derinimo procedÅ«ros rezultatai įforminami protokolu.

Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus teritorijų planavimo poskyrio Nuolatinė statybos komisija (toliau – Komisija) 2006 m. kovo 28 dienÄ protokolu Nr. 06-12-55-DP suderino žemės sklypo Mėlynių g. 4, Å iauliai, detalųjį planÄ . Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Teismas pažymi, jog teisės teorijoje laikomasi principo, kad iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė, todėl pripažinus, kad detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, akivaizdu, kad pažeistas teisinis reglamentavimas priimant Komisijos 2006 m. kovo 28 d. protokolÄ Nr.06-12-55-DP, t.y.

Komisija negalėjo suderinti minėto detaliojo plano, kadangi jo sprendiniai neatitiko Šiaulių miesto generalinio plano sprendinių (nesant savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytos gyvenamųjų kvartalų statybos, buvo galima formuoti daugiausia tris sklypus, tačiau Komisija, neatsižvelgusi į teisės aktus, suderino žemės sklypo padalijimÄ Ä¯ 10 sklypų). Å iuo atveju Komisija veikė ne taip kaip turėjo veikti, pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl to atsirado institucijos neteisėti veiksmai.PareiÅ¡kėjo atstovės pareiÅ¡kime teismui nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka ir su Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008 m. rugsėjo 10 d. priimtu Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. SA-242 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Remiantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu „Dėl teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. D1-200 (toliau – ir ApraÅ¡as), 1 punktu, Å¡is apraÅ¡as reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų tikrinimÄ , atliekamÄ teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ pagal kompetencijÄ vykdančioje institucijoje. ApraÅ¡o 8-9 punktai nurodo, jog patikrinamas planavimo organizatoriaus atitikimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8, 14 ir 20 straipsnių reikalavimams, dokumento rengėjo atitikimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 36 straipsnio reikalavimams, dokumento atitikimas teisės aktais nustatytiems jo sudėties reikalavimams, dokumento sprendinių atitikimas planavimo sÄ lygoms, planavimo sÄ lygų ir jų sÄ vadų, dokumento rengimo, svarstymo, derinimo procedÅ«rų bei sprendinių atitikimas Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Tikrinimo metu paaiÅ¡kėjus, kad planavimo organizatorius ar dokumento rengėjas yra neteisėti, tolimesnis tikrinimas nevykdomas. Apie tikrinimo nutraukimÄ ir priežastis per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos raÅ¡tu praneÅ¡ama planavimo organizatoriui. ApraÅ¡o 12 punkte nurodyta, jog „priežiÅ«ros institucija, patikrinusi teritorijų planavimo dokumentÄ ir nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų skundus, per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo patikrinti dokumentÄ gavimo dienos suraÅ¡o dokumento patikrinimo aktÄ ir apie tai informuoja planavimo organizatorių. 14 punktas numato, jog patikrinimo akte įraÅ¡oma iÅ¡vada gali bÅ«ti: teigiama – kai teritorijų planavimo procedÅ«ros ir Dokumento sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir patikrinimo metu nustatyti Dokumento trÅ«kumai yra neesminiai, nelemiantys Dokumento sprendinių ir planavimo procedÅ«rų rezultatų, DokumentÄ siÅ«loma tvirtinti.

SprendimÄ , ar Dokumento trÅ«kumai yra esminiai ar ne, priima patikrinimo aktÄ tvirtinantis asmuo; neigiama – kai teritorijų planavimo procedÅ«ros ir Dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedÅ«ros, lemiančios Dokumento sprendinius, Dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedÅ«rų dokumentai).

Å iuo atveju patikrinimo akte suraÅ¡omos motyvuotos pastabos Dokumentui ir pasiÅ«lymas planavimo organizatoriui, iÅ¡taisius DokumentÄ bei atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedÅ«ras, pateikti tikrinti pakartotinai.“ Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008 m. rugsėjo 10 d. priimto Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. SA-242, institucija priimdama Patikrinimo aktÄ vadovavosi teritorijų planavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, neigiama iÅ¡vada priimta todėl, kad detaliojo plano projekto sprendiniai neatitiko Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. nustatytų reikalavimų („rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų iÅ¡dėstymo planuose“).

Kadangi, kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėjo sklypo detaliojo plano sprendiniai neatitiko savivaldybės teritorijos bendrojo (generalinio) plano, teismo nuomone, Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas priėmė visiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ , t.y. Patikrinimo akte nurodė, jog iÅ¡vada yra neigiama. Kaip matyti iÅ¡ visų į bylÄ pateiktų dokumentų (pareiÅ¡kėjo raÅ¡tai institucijoms), pareiÅ¡kėjas, jau prieÅ¡ teikdamas Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui praÅ¡ymÄ atlikti detaliojo plano patikrinimÄ , žinojo, jog jo sklypo detaliojo plano sprendiniai neatitinka Å iaulių miesto generalinio plano sprendinių.

Pažymėtina, jog Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija 2008-09-15 atsakydama į pareiÅ¡kėjo skundÄ informavo, jog yra priimta neigiama iÅ¡vada, taip pat pareiÅ¡kėjui nurodė, jog tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 50-1847) 24 str. 4 d. nustatyta, kad detalieji planai negali bÅ«ti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimÄ dėl sprendinių keitimo yra priėmusi Å¡iuos planus tvirtinusi institucija.

Å iuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, manytina, jog Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija priimdama Patikrinimo aktÄ laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, neigiama iÅ¡vada yra pagrįsta, todėl Å¡iuo atveju institucijos neteisėti veiksmai nenustatyti.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo atstovės pateiktame pareiÅ¡kime nurodytas argumentas, jog atsakovo (Å iaulių miesto savivaldybės administracijos) neveikimas, kai nebuvo daroma jokių žingsnių, siekiant sureguliuoti esamÄ padėtį, yra vienas iÅ¡ žalos atlyginimo pagrindų. Pažymėtina, jog aiÅ¡kindama Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sÄ lygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog Å¡i norma interpretuotina kaip įstatymo leidėjo suteikta teisė vieÅ¡ojo administravimo subjektui perduoti dalį savo teisių ir pareigų (organizuoti detaliojo plano rengimÄ ; pasirinkti detaliojo plano rengėjÄ ; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektÄ vieÅ¡ai svarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas), atliekant detalųjį teritorijų planavimÄ , žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kurie gali bÅ«ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17 – 1114/2006).

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog Å iaulių miesto savivaldybės administracija buvo aktyvi spręsdama klausimus, susijusius su pareiÅ¡kėjo atstovo A. D. pasiÅ«lymais dėl rengiamo Å iaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių (dėl galimybės žemės sklype Mėlynių g. 4, Å iauliuose formuoti 10 žemės sklypų bei leisti 9 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybÄ ), taip pat atsižvelgiant į tai, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos buvo perduotos žemės sklypo valdytojams, t.y. vieÅ¡as administravimo subjektas 2005 m. spalio 18 d. perdavė dalį savo teisių ir pareigų žemės sklypo Mėlynių g.4, Å iauliuose savininkams, bei nesant byloje įrodymų, jog Å iaulių miesto savivaldybės administracija neatliko visų ar dalies veiksmų, kuriuos jai priskirta atlikti ir kuriuos ji kompetentinga atlikti, atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai negali bÅ«ti vertintini kaip neveikimas.

             Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog visame detaliojo planavimo procese tik Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio Nuolatinės statybos komisija veikė neteisėtai. Tačiau norint patenkinti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo neužtenka nustatyti vien neteisėtus valstybės institucijų veiksmus bei žalÄ , bÅ«tina įrodyti priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingos teisei pažeidėjo veikos ir žalos arba nuostolių atsiradimo.Civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu pripažįstamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Å io straipsnio 3 dalimi nustatyta termino „aktas“ reikÅ¡mė nustato akto kaip individualios priemonės tiesioginio (o ne iÅ¡vestinio) poveikio pobÅ«dį, kuris daro nepalankiÄ Ä¯takÄ Ä¯statymo saugomoms asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, o ne žalos atsiradimo bÅ«dÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio mėn. 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1129-11).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ , kuri yra padaryta dėl detaliojo plano projekto vystymo.

Å ioje byloje jau konstatuota, jog neteisėti veiksmai atsirado dėl Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio Nuolatinės statybos komisijos netinkamo pareigų vykdymo, todėl priežastinio ryÅ¡io sÄ saja bus nagrinėjama neatsižvelgiant į kitus pareiÅ¡kėjo PareiÅ¡kime nurodytus žalos atlyginimo pagrindus. Byloje pateiktos pažymos, kiek buvo sumokėta palÅ«kanų bankams, kiek kainavo perkami sklypai. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjas žemės sklypÄ , esantį Mėlynių g. 4, Å iauliai, nusipirko tuomet (2006-05-22), kai Detalusis planas jau buvo suderintas Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio Nuolatinėje statybos komisijoje.

Byloje taip pat yra raÅ¡ytiniai įrodymai, jog pareiÅ¡kėjas žemės sklypÄ pirko jau žinodamas, jog yra tam tikri neatitikimai tarp Detaliojo plano ir Å iaulių miesto generalinio plano sprendinių. Manytina, jog pareiÅ¡kėjas žemės sklypÄ pirko dėl to, jog ketino vystyti statybos verslÄ , o ne dėl to, jog parengtÄ Detalųjį planÄ buvo suderinusi Komisija, toks Komisijos veiksmas galėjo bÅ«ti tik viena iÅ¡ prielaidų, paskatinusių pareiÅ¡kėjÄ pirkti bÅ«tent šį sklypÄ . Be to, atsakovė Å iaulių miesto savivaldybės administracija detaliojo planavimo organizatoriaus teises buvo perleidusi buvusiems sklypo savininkams, todėl jie buvo atsakingi už tinkamÄ detaliojo plano rengėjo pasirinkimÄ .

Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas priežastinis ryÅ¡ys (nukentėjusio asmens patirta žala turi bÅ«ti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiÅ¡kėjui padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ : bÅ«tina tokiÄ Å¾alÄ susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-669/2010).

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju priežastinis ryšys tarp tariamos žalos ir neteisėtų institucijos veiksmų neįrodytas, kadangi šiuo atveju tarp pareiškėjo nurodomų patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra ir negali būti priežastinio ryšio, kadangi pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami yra tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-2924-11).Be to, byloje būtina įvertinti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos paties pareiškėjo veiksmai.

Europos Tarybos rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 3 principas nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti atitinkamai mažinamas arba gali bÅ«ti visai atsisakyta jÄ atlyginti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymuose Å iaulių miesto merui (I tomas, b. l. 29-32; 37-41) nurodo, jog jau 2006 m. balandžio mėnesį žinojo, jog Detaliajam planui nepritaria Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, kadangi Detaliojo plano sprendiniai neatitinka Å iaulių miesto generalinio plano sprendinių.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, žemės sklypÄ su paruoÅ¡tu teisės aktų neatitinkančiu detaliuoju planu pirko prisiimdamas rizikÄ . Tokiu atveju paties pareiÅ¡kėjo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl tokia žala negalėtų bÅ«ti atlygintina ir dėl paties pareiÅ¡kėjo veiksmų.PareiÅ¡kėjo PareiÅ¡kime yra nurodomas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo pažeidimas. PareiÅ¡kėjo atstovės pareiÅ¡kime nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas, pirkdamas žemės sklypÄ Mėlynių g. 4, Å iauliai, turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog yra visos sÄ lygos vystyti tame sklype statybų verslÄ â€“ suformuoti 10 sklypų ir pastatyti 9 gyvenamuosius namus bei turėti iÅ¡ to finansinės naudos.

Tokius lÅ«kesčius suponavo Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. statybos komisijos posėdyje suderintas žemės sklypo Mėlynių g. 4, Å iauliai detalusis planas. Taip pat posėdžio metu nurodė, jog ir prieÅ¡ detaliojo plano suderinimÄ visa planavimo procedÅ«ra buvo atlikta pradedant planavimo sÄ lygų iÅ¡davimu ir planavimo užduoties patvirtinimu. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisėtų lÅ«kesčių principas yra suformuluotas Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje (Mikelėnas V., Taminskas A., Vileita A., Civilinio kodekso komentaras:

Bendrosios nuostatos, I knyga. Justitia, 2001, p. 65). ESTT yra ne kartÄ pažymėjęs, jog sprendžiant klausimÄ dėl teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimo, institucijos turi bÅ«ti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikros teisinės pasekmės, bei Å¡is klausimas visuomet turi bÅ«ti nagrinėjamas atsižvelgiant į žinias ir informacijÄ , kuri yra ar turėtų bÅ«ti prieinama apdairiam bei informuotam verslininkui (Teismo bylos: C-104/89 Mulder and others / Council and Commission;

T-571/93 Lefebvre and others / Commission) (Usher J. A., Bendrieji Europos bendrijos teisės principai. Naujoji Rosma, 2001, p. 68, 72). Remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos nei jokios garantijos, nei jis pats nebuvo apdairus ir, manytina, jog iÅ¡ anksto nesusipažino su teritorijų planavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, nors žinojo, kad Detalusis planas dar nėra patvirtintas, todėl Å¡ioje byloje neatsiranda jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lÅ«kesčių pažeidimÄ .

Teismas pabrėžia, kad detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimas ir planavimo sÄ lygų patvirtinimas pirminiuose detaliojo planavimo procedÅ«ros etapuose savaime nereiÅ¡kia, jog privatus asmuo, ketinantis teikti detalųjį planÄ galutiniam tvirtinimui, įgyja teisėtų lÅ«kesčių, susijusių su sklypo projekto realizavimu. Kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė, jog detaliai planuojamame sklype ketino užsiimti statybų veikla, tokios veiklos specifika visuomet sÄ lygoja rizikos bei nepageidaujamų padarinių atsiradimo galimybę.Taip pat pažymėtina, jog tik detalusis planas yra dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai Å«kinei-komercinei veiklai.

Administracinėje byloje Nr.A4-446/2007 teisėjų kolegija pabrėžė, kad detaliojo plano tvirtinimo metu privalu iÅ¡samiai ir objektyviai patikrinti bei įvertinti visÄ detaliojo planavimo procesÄ , t.y. ar detaliojo planavimo organizatorius įvykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar teikiamas tvirtinti detalusis planas nustatyta tvarka suderintas, vieÅ¡ai apsvarstytas ir pan. (2007 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4-446/2007). BÅ«tent kompetentinga institucija, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, privalo patikrinti, ar nėra kliūčių tai daryti (2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A18 -756/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17 -742/2007).

Administracinėje byloje Nr.AS8-605/2006 teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiÅ«ra yra skirta kontroliuoti planavimo procesÄ pradedant nuo tokio planavimo rengimo stadijos. Be to, Å¡i priežiÅ«ra apima planavimo sÄ lygų ir planavimo sÄ lygų sÄ vadų tikrinimÄ jų atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS8-605/2006).Ä®vertinus teritorijų planavimÄ reglamentuojančių aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad pirkdamas žemės sklypÄ Mėlynių g. 4, Å iauliai jis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog yra visos sÄ lygos vystyti tame sklype statybų verslÄ â€“ suformuoti 10 sklypų ir pastatyti 9 gyvenamuosius namus bei turėti iÅ¡ to finansinės naudos, yra nepagrįstas.

Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. statybos komisijos posėdyje žemės sklypo Mėlynių g. 4, Å iauliai detaliojo plano suderinimas negali bÅ«ti prilygintas detaliojo plano patvirtinimui, t.y. Å¡iame etape pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė vystyti Å«kinę- komercinę veiklÄ , todėl ir teisėtų lÅ«kesčių dėl statybų verslo vystymo jam negalėjo atsirasti. Ä®sigydamas žemės sklypÄ Mėlynių g.4, Å iauliuose po Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus teritorijų planavimo Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. kovo 28 d. protokolo Nr.06-12-55-DP priėmimo pareiÅ¡kėjas E. D.

įgijo tik teisę reikalauti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente būtų patikrintas detaliojo plano projektas ir dėl jo priimtas teisėtas sprendimas (patikrinimo išvada). Be to, kaip nurodyta šiame teismo sprendime, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas jau 2006 m. balandžio mėnesį žinojo, jog Detaliajam planui nepritaria Šiaulių apskrities viršininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, kadangi Detaliojo plano sprendiniai neatitinka Šiaulių miesto generalinio plano sprendinių.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjas pats prisiėmė rizikÄ imdamas paskolas, įsipareigodamas mokėti palÅ«kanas ir pirkdamas žemės sklypÄ Mėlynių g. 4, Å iauliai su parengtu dar nesuderintu detaliuoju planu. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų institucijų neteisėtus veiksmus, dėl kurių žemės sklypÄ jis privalėjo pirkti bÅ«tent tokioje detaliojo planavimo stadijoje, o ne esant patvirtintam detaliajam planui. Taip pat pažymėtina, jog pats pareiÅ¡kėjas nesielgė tinkamai, t.y. pagal teisės aktų reikalavimus, kadangi įsigijęs žemės sklypÄ su pradėtu detaliuoju planavimu nesikreipė į Å iaulių miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, kurios bÅ«tinumas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡o 8 punkte, kuriame nurodoma, kad sutarties Å¡alims pasiraÅ¡ius sutartį, žemės sklypų valdytojas ar naudotojas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento (jeigu kitaip nenumatyta sutartyje) įgyja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

Pažymėtina, jog Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija 2008-09-15 atsakydama į pareiÅ¡kėjo skundÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tokios sutarties sudarymo bÅ«tinybę. Vadinasi, tik pasirašęs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį pareiÅ¡kėjas galėjo užbaigti detaliojo planavimo procedÅ«rÄ â€“ teikti tvirtinti Detalųjį planÄ .Taip pat pažymėtina, jog teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo nesuponuoja ir tai, jog patvirtinus naujÄ jį Å iaulių miesto bendrÄ jį planÄ , jame buvo numatytas reglamentas nZ2, kuris leidžia pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, tačiau atsižvelgiant į tos teritorijos gamtinį karkasÄ , sklypai gali bÅ«ti formuojami ne mažesni nei 15 a.

PareiÅ¡kėjo atstovės nurodytas faktas, jog pasikeitė ekonominė situacija ir pareiÅ¡kėjui tapo nebenaudinga dalinti sklypÄ Ä¯ mažiau nei 10 atskirų sklypų, nesudaro prielaidų tikėtis, jog už prisiimtÄ rizikÄ turėtų atlyginti valstybė ar savivaldybė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypo savininkas, ketindamas pradėti detalųjį planavimÄ , pats savo nuožiÅ«ra pasirenka detaliojo plano rengėjÄ , kuris, bÅ«damas tam tikros srities specialistu, privalo parengti detalųjį planÄ pagal galiojančius teisės aktus, todėl žala, atsiradusi dėl to, kad nebuvo patvirtintas netinkamai parengtas detalusis planas (neatitinkantis bendrojo teritorijos plano sprendinių), neturėtų bÅ«ti siejama su valstybinių institucijų veiksmais.Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo E. D. reikalavimas dėl 106 842,59 Lt (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų litų 59 centų) tiesioginių nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

             Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a :             PareiÅ¡kėjo E. D. atstovės advokatės Anželikos MeÅ¡kaitės pareiÅ¡kimÄ ir patikslintinÄ pareiÅ¡kimÄ dėl 106 842,59 Lt (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų litų 59 centų) tiesioginių nuostolių iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos, kaip iÅ¡ Å iaulių apskrities administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus teisių perėmėjo, priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . TeisėjaLaisvutė Kartanaitė