c24b90ae-fb8d-4c0e-864f-e31a48fc5fd2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                          Â

Civilinė byla Nr. 2S-22-516/2011

                                                                 Procesinio

sprendimo kategorija: 110.1; 122.2; 122.3; 122.4

                                                                                                                              Â

(S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                                2011

m. vasario 21 d.

                                                                      Â

    Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Volskienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

A. ieškinį atsakovui A. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tretieji asmenys – J. A. ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filialas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė G. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui A. R. trukdyti ieÅ¡kovei patekti, valdyti, naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiais gyvenamuoju namu, pirtimi, malkine, daržine, kiemo statiniais, kanalizacijos Å¡uliniu, ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini).

Å irvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui trukdyti ieÅ¡kovei patekti, valdyti ir naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiais gyvenamuoju namu, pirtimi, malkine, daržine, kiemo statiniais, kanalizacijos Å¡uliniu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, jog iÅ¡ ieÅ¡kinio turtinio bei ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų matyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra tikimybė, kad galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovui neleidžiant ieÅ¡kovei naudotis jos turto dalimi, neįsileidžiant jos sodybÄ ir joje esančius statinius, pažeidžiamas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas privačios nuosavybės neliečiamumo principas. Be to, kyla grėsmė, kad atsakovas gali paveikti ginčo dalykÄ taip, kad gali pasikeisti ginčo turto vertė.

Atskiruoju skundu atsakovas A. R. praÅ¡o Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, ginčijama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepasiektų įstatymo leidėjo joms suteiktų tikslų, kadangi draudimas trukdyti ieškovei patekti, valdyti ir naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu valdomais nekilnojamojo turto objektais nepadarytų jokios įtakos būsimo teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įvykdymo galimumui. Teigia, jog ieškovės formuluojamas ieškinio dalykas niekaip nėra susijęs su jokio ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimu, todėl darytina išvada, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokio juridinio pagrindo;

2) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 185 str. Nurodo, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas kaip nors trukdytų ieÅ¡kovei patekti, valdyti ir naudotis ½ nekilnojamojo turto dalimi. Teigia, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas galimai siektų paveikti ginčo dalykÄ taip, kad galėtų pasikeisti ginčo turto vertė. Tuo labiau, kad teismo taikytos priemonės apskritai neturi nieko bendra su poveikiu turtui. Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas savo sÄ moningais veiksmais bÅ«tų siekęs ar ateityje siektų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto vertės sumažėjimo. Atvirkščiai, toks turto vertės sumažėjimas neatitiktų ne tik ieÅ¡kovės, bet ir paties atsakovo interesų, kadangi nesant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, kuri konkreti ½ nekilnojamųjų daiktų dalis priklauso ieÅ¡kovei, o kuri atsakovui. Dėl Å¡ių priežasčių ginčo objekto paveikimas taip, kad sumažėtų jo vertė bÅ«tų tolygus paties atsakovo turto vertės sumažinimui, neatitiktų jo interesų. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, pažeidžiančios atsakovo nuosavybės teisę. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik ½ nekilnojamojo turto objektų, tačiau skundžiamojoje nutartyje laikinosios apsaugos priemonės formuluojamos taip, kad atsakovui uždrausta trukdyti ieÅ¡kovei pateikti, valdyti ir naudotis ne tik dalimi, bet visu namu, visas statiniais ir visu žemės sklypu, taip pažeidžiant atsakovo teisę valdyti ir naudotis jam priklausančia turto dalimi.

Atsiliepimu į atskirtÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė G. A. praÅ¡o Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, jog praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas bÅ«tent dėl to, kad atsakovui pakeitus spynas ir kieme laikant Å¡unį, ieÅ¡kovė negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, pateikti į sodybos teritorijÄ , kas neatitinka CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, Konstitucijos 23 str. numatyto reguliavimo.

Ieškovė nurodo, jog su buvusiu žentu ir bendraturčiu A.

R. susiklostę santykiai neleidžia laisvai valdyti, naudoti bei disponuoti turtu. Tai, kad ieškinys buvo pateiktas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, jokiu būdu nereiškia, kad nevyksta ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas, o tik įrodo, kad ieškovė siekia išvengti bet kokių nesutarimų ateityje.

Atsiliepimu į atskirtÄ jį skundÄ tretysis asmuo J.

A. praÅ¡o Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ

 Teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės leidžia užtikrinti ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimÄ , nepažeidžiant atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

  Â

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir

teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu

atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant

atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio

29 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimį į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumu, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias teisės normas. SkundžiamÄ nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymÄ ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, jeigu esama prielaidų manyti, kad tokių priemonių nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps iÅ¡ viso nebegalimas. Taigi laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo tikslas - atsakovui nepalankaus sprendimo įgyvendinimo užtikrinimas apribojant atsakovo veiksmų laisvę

ginčo objekto ar ieškovui priklausančio turto ar turtinių teisių, į kuriuos gali būti nukreipiamas sprendimo vykdymas, atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp Å¡alių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar praÅ¡omos taikyti priemonės susijusios su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais, ar jos iÅ¡

tiesų gali užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ , ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius Å¡ių

priemonių bÅ«tų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečios rÅ«Å¡ies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik pareikÅ¡tų (ketinamų pareikÅ¡ti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymÄ teismo sprendimo, priimtino bÅ«tent pagal pareikÅ¡tus (numatomus pareikÅ¡ti) ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali bÅ«ti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK

145 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali bÅ«ti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Tuo tarpu laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali bÅ«ti taikoma.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK

4.75 straipsnio 1 dalis). CK

4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį

iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje įstatymo nuostatoje reglamentuojama bendraturčio teisė reikalauti jį

atidalyti.

Teismų praktikoje pažymėta, kad galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant Å¡ias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio

31 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-459/2007).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė G.

A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (b.l. 1-6). IeÅ¡kovei ir atsakovui A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ nekilnojamojo turto, kurį sudaro gyvenamasis namas, pirtis, malkinė, daržinė, kiemo statiniai, kanalizacinis Å¡ulinys ir 0,9302 ha ploto žemės sklypas.

Apeliantas teigia, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas kaip nors trukdytų ieÅ¡kovei patekti, valdyti ir naudotis ½ nekilnojamojo turto dalimi. Nurodo, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas galimai siektų paveikti ginčo dalykÄ taip, kad galėtų pasikeisti ginčo turto vertė. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

Byloje pateikti 2010-03-18 pareiÅ¡kimo, persiųsto per Å irvintų rajono 1-Ä jį notarų biurÄ ir 2010-03-19 pareiÅ¡kimo Å irvintų rajono policijos komisarui nuoraÅ¡ai (b.l. 23-25) patvirtina, jog praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tent buvo pateiktas dėl to, kad ieÅ¡kovė atsakovui A. R. pakeitus spynas ir kieme laikant Å¡unį, negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, pateikti į sodybos teritorijÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kitus sodyboje esančius statinius. Be to, remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieÅ¡kinio dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės padalijimo pateikimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog tarp bendraturčių vykstant ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, disponavimo bei naudojimosi jais, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo atitinka ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principus, kadangi, kol nėra iÅ¡spręstas ginčas dėl atidalinimo kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi lygias teises naudotis visu turtu, t.y. ieÅ¡kovė, kaip ir atsakovas turi teisę naudotis visu turtu, kol jis nėra atidalintas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

CK 4.37 str. numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra susiklostę sudėtingi, konfliktiÅ¡ki teisiniai santykiai, kurie neleidžia ieÅ¡kovei laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog leidimas ieÅ¡kovei naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiu nekilnojamuoju turtu nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, kadangi turtas dar nėra padalintas, naudojimosi tvarka turtu nėra nustatyta, todėl visu bendrosios nuosavybės teise priklausančiu turtu tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas turi teisę naudotis bendrai. Dėl Å¡ios priežasties apelianto argumentas, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidžiama apelianto nuosavybės teisė, laikytinas nepagrįstu.

Taigi atmestinas apelianto argumentas, jog teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, ginčijama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepasiektų įstatymo leidėjo joms suteiktų tikslų, kadangi draudimas trukdyti ieškovei patekti, valdyti ir naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu valdomais nekilnojamojo turto objektais nepadarytų jokios įtakos būsimo teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įvykdymo galimumui.

Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Å irvintų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,95 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iÅ¡ atsakovo A. R. priteistina 12,95 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. 12 (dvylika) litų ir 95 centų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, mokamų į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                                           Â

Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                Â

  Virginija Volskienė                                                    Â

                                                                                                                    Petras

Jaržemskis