2013-09-30 Nr. AB-5667-3-62-3-00725-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1433/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00725-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 71.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. I. G. ir J. Ž. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. L. su skundu (b. l. 5−9) ir patikslintais skundais (b. l. 68−71; 88−91) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. A-234 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planas;

2) panaikinti Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-6 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo E. I. G. yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-852, kuriuo patvirtinti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenys pagal priedą;

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1340, kuriuo patikslinti aukščiau minėto įsakymo duomenys.

Pareiškėja nurodė, kad jai, kartu su J. Ž., nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei šiame sklype esantys gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, vienas kurių dar nėra priduotas. Į namų valdą pareiškėja ir sklypo bendrasavininkė patenka pro vartus, tačiau į namų valdos sodą įrengtas atskiras įvažiavimas. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba E. I. G. atkūrė nuosavybės teises į 0,0274 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. į dalį to žemės sklypo, per kurį pareiškėja patenka į sodą. Tokia situacija, t. y. apie 15 kv. m ploto, žalios zonos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) plento gatvės ir pareiškėjai priklausančios namų valdos, per kurį pareiškėja įvažiuodavo į sodą, įtraukimas į suformuotą žemės sklypą ir nuosavybės teisių į jį atkūrimas, pažeidžia pareiškėjos teises. Skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planas. Jame nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkui ir sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkams, t. y. pareiškėjai ir bendraturtei J. Ž., 1 metro servitutas nuo pastato sienos prižiūrėti ir remontuoti pastatą, tačiau nėra išspręstas patekimo į sklypo sodą klausimas. Pareiškėja teigė, kad žemės sklypo planas buvo parengtas pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypo plano parengimą, nes rengiant ginčo žemės sklypo planą, nebuvo įvertintos gretimybės, nenustatytos žemės naudojimo sąlygos, 10 m vietinės reikšmės kelio apsaugos zona, sklypas suformuotas neracionaliai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) reikalavimus. Kitais skundžiamais aktais buvo nepagrįstai patvirtinti ir patikslinti netinkamai suformuoto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenys.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė atsiliepimą (b. l. 95−99), kuriuo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, kad į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą yra kitas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, užtikrinantis pilnavertį šio žemės sklypo funkcionavimą. Ginčijamu Įsakymu nenustačius pareiškėjos norimo servituto, pareiškėjos patekimas į jai priklausantį žemės sklypą nėra apribotas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė jokios teisės akto nuostatos, kurioje atsakovui būtų nustatyta pareiga derinant žemės sklypo planą nustatyti servitutus į papildomai, be teisinio pagrindo naudojamus įvažiavimus.

Be to, pareiškėja nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų galimų ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų. Pareiškėja teigia, kad į namų valdos sodą įrengtas atskiras įvažiavimas, tačiau nenurodė kokiuose teritorijų planavimo dokumentuose toks įvažiavimas yra suplanuotas. Teigė, jog pareiškėja neturi materialinės teisės ginčyti Įsakymą ir ABTĮ 5 straipsnio prasme, kadangi juo nėra pažeidžiamos jos teisės ar įstatymų saugomi interesai.

Pažymėjo, kad servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pripažįsta aplinkybę, kad yra kitas tinkamas įvažiavimas į namų valdą, tad nebuvo jokio teisinio pagrindo ginčijamu Įsakymu formuojamame žemės sklype numatyti papildomus apribojimus (t. y. servitutus) skirtus kitam žemės sklypui, kurie nėra objektyviai būtini, o tarnautų tik dėl didesnio patogumo.

Nurodė, jog skirtingai, nei teigia pareiškėja, tvirtinant ginčijamą Įsakymą buvo įvertintos gretimybės, kadangi patvirtintame žemės sklypo plane suplanuoti du servitutai, t. y.: S1 kelio servitutas − teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui; S2 kitas servitutas (tarnaujantis daiktas) − skirtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. y. pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui) savininkui naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą.

Teigė, jog naikinti Įsakymo nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjos norimas servitutas gali būti nustatytas ir sandorio būdu. Skundo antrasis ir trečiasis skundo reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmojo, kadangi jokių savarankiškų šių administracinių aktų panaikinimo pagrindų pareiškėja nenurodė, todėl teismui nusprendus atmesti pirmąjį patikslinto skundo reikalavimą, taip pat atmestini ir antrasis bei trečiasis reikalavimai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (b. l. 113−114), kuriuo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. Nr. AS525-540/2008; Nr. AS146-391/2009; Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010), teigė, kad netgi patenkinus pareiškėjos patikslintą skundą ir panaikinus skundžiamus atsakovų priimtus administracinius aktus, tai pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių. Be to, pareiškėja, prašydama panaikinti Tarnybos Sprendimą ir Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-852, nenurodė jokių šių administracinių aktų negaliojimo pagrindų, todėl šioje dalyje pareiškėjos patikslintas skundas taip pat atmestinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 144−149) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl servituto nenustatymo įvažiavimui į pareiškėjos namų valdos sodą, (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teisių atkūrimo procese atkuriant nuosavybės teises natūrą turėtoje vietoje trečiajam suinteresuotam asmeniui E. I. G. į 0,0274 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune.

Remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau − ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 106 ir 1061 punktais, teismas priėjo prie išvados, kad pagal Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas pretendentams ar įpėdiniams natūra grąžinama visa, laisva, neužimta žemė, grąžintino natūra žemės sklypo suformavimas, servitutų nustatymas yra priskiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio 1 dalimi, 4.111, 4.112, 4.117 straipsniais, 4.124 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl servitutų nustatymo (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-527/2009; Nr. 3K-3-157/2009; Nr. 3K-3-190/2008), pažymėjo, jog servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą ir gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, objektyviam būtinumui, kai nėra kitų būdų įgyvendinti nuosavybės teisei naudotis nekilnojamu daiktu.

Remdamasis bylos duomenimis įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms, teigtina, kad nustatyti servitutą, patekimui į pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantį sodą, nėra realaus nei pačios pareiškėjos, nei kitų asmenų poreikio. Pareiškėjos individualus poreikis naudotis atskiru, specialiai tam skirtu įvažiavimu į namų valdos sodą, (duomenys neskelbtini), Kaune, nesusijęs su objektyviu būtinumu patekti į sodą ir numatyti papildomus apribojimus trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype. Pažymėta, kad papildomas įvažiavimas ar patekimas į sodą gali būti išspręstas naudojant bendrą įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio egzistavimo pareiškėja neginčija. Pareiškėjos nurodytos kliūtys − tai, kad sodas aptvertas namų valdoje esančia tvora, kad į sodą įvažiuoti trukdo namų valdoje esantys statiniai, gali būti pašalintos kitais būdais, neapsunkinant papildomu apribojimu – servitutu kito žemės sklypo savininko. Pareiškėja negalėdama patekti į sodą gali perkelti namų valdos viduje esančią tvorą į kitą vietą, kad netrukdytų įvažiuoti į sodą, įrengti tvoroje vartus įvažiavimui į sodą, nugriauti ar perkelti statinius, trukdančius įvažiuoti ar kitaip patekti į sodą ir taip toliau. Pareiškėjos valia naudotis kito savininko žemėje nustatytu servitutu patekimui į jos sodą yra susijusi su patogumo ir naudingumo poreikiu, o ne objektyviu būtinumu patekti į sodą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja patekti į sodą gali iš namų valdos, naudojantis bendru įvažiavimu į namų valdą. Nesant servituto nustatymo tikslingumo poreikio papildomam įvažiavimui (patekimui) į pareiškėjos namų valdoje esantį sodą, atsakovas neturėjo pareigos nustatyti servitutą įvažiavimui į pareiškėjos sodą kito žemės savininko sklype.

Pareiškėjos argumentus, kad ginčo sklypas suformuotas neracionaliai, nenustatytos žemės naudojimo sąlygos, nenustatyta 10 m vietinės reikšmės kelio – (duomenys neskelbtini). apsaugos zona, teismas, remdamasis Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, laikė nepagrįstais. Konstatavo, kad atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją, akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, gali racionaliai funkcionuoti kaip atskiras turto vienetas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Nenustatyta ir pareiškėja nenurodė jokių konkrečių kliūčių ginčo žemės sklypo funkcionavimui. Be to, ginčo žemės sklypas yra ne (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip teigė pareiškėja, tačiau (duomenys neskelbtini) g., Kaune. Pareiškėjos nurodyti kelio (duomenys neskelbtini) apsaugos zonai numatyti reikalavimai (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu netaikytini. Ginčo žemės sklypas yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ribos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, jog naikinti Įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai yra išvestinais iš pirmojo pareiškėjos skundo reikalavimo, todėl nenustačius jokių pagrindų naikinti skundžiamą Įsakymą, naikinti kitų nurodytų skundžiamų aktų, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja M. L. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 153−158), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. vasario 18 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde, be skunde išdėstytų argumentų, nurodo:

1) teismas visiškai neatskleidė bylos esmės. Skirtingai, nei nurodė teismas, ginčas kilo ne dėl neva nenustatyto servituto, o dėl to, jog dėl priimtų administracinių aktų, pareiškėjai buvo užkirstas kelias naudotis jai priklausančios namų valdos dalimi. Teismas nevertino skundo argumentų, apsiribojo servituto apibrėžimo ir prasmės aiškinimu, visiškai nesigilindamas į skundo argumentus ir pateiktus įrodymus, iš kurių daugiau nei akivaizdu, kad nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo E. I. G. buvo atkurtos neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Teigia, jog servituto nustatymas yra kitos bylos dalykas, todėl šioje byloje tai neturėtų būti nagrinėjama.

2) Teismo išvados, jog pareiškėjos nurodytos kliūtys − tai, kad sodas aptvertas namų valdoje esančia tvora, kad į sodą įvažiuoti trukdo namų valdoje esantys statiniai, gali būti pašalintos kitais būdais, neapsunkinant papildomu apribojimu − servitutu kito žemės sklypo savininko, padarytos neįvertinus byloje esančių įrodymų – to, kad pareiškėjai ir sklypo bendrasavininkei priklausančiame sklype be įregistruotų pastatų yra dar vienas ūkinis pastatas, pastatytas pagal išduotą statybos leidimą, tačiau nepriduotas, todėl nuosavybės atkūrimo procesu panaikinus įvažiavimą į sklypo dalį sodą pareiškėja su sklypo bendrasavininke nebeturi galimybės naudotis joms priklausančia sklypo dalimi ir į ją patekti. Nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjos valia naudotis kito savininko žemėje nustatytu servitutu patekimui į jos sodą yra susijusi su patogumo ir naudingumo poreikiu, o ne objektyviu būtinumu patekti į sodą.

3) Teismas netyrė aplinkybių, jog atsakovai ginčijamais administraciniais aktais suformavo ir atkūrė nuosavybės teises į visiškai neracionalių žemės sklypo ribų plotą, o tai pažeidžia ne tik pareiškėjos teises, bet ir Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį. Tai, kad ginčo sklypo naudojimas pagal paskirtį neįmanomas, įrodo nustatytas 1 metro servitutas nuo pastato sienos prižiūrint ir remontuojant pastatą.

4) Teismo išvados, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų teigti, jog pareiškėjos žemės sklype apskritai kada nors buvo nustatytas ar suformuotas kitas įvažiavimas patekimui į namų valdos sodą, kad byloje nėra jokių teritorijų planavimo dokumentų, bylojančių, kad įvažiavimas į sodą buvo suplanuotas namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir principus. Priešingai teismo sprendimo motyvams, patekimas į namų valdos sodą ginčo keliu atsispindi eilėje rašytinių įrodymų, kurių teismas nevertino. Be to, nei Administracija, nei Tarnyba neneigė aplinkybės, kad egzistuoja kelias tarp pareiškėjos gyvenamojo namo ir sklypo ribos su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune.

5) Nesutinka su teismo argumentu, kad kiti skundžiami administraciniai aktai (išskyrus Įsakymą) yra išvestiniai ar tarpiniai (procedūriniai) dokumentai. Jie pareiškėjai sukelia atitinkamas pasekmes, todėl teismas turėjo patikrinti jų teisėtumą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 164−166) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą.

Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo, jog patikslinto skundo ir apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą, pareiškėjai teisinių pasekmių nesukels. Taip pat pažymi, kad patenkinus pareiškėjos patikslintą skundą, būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas, subjektų lygybės prieš įstatymą principas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 167−171), prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepime pateiktų argumentų, nurodo:

1) teismas teisingai identifikavo nagrinėjamos bylos esmę, konstatuodamas, kad ginčas byloje kilęs dėl servituto nenustatymo.

2) Tai, kad į apeliantei priklausantį žemės sklypą yra kitas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, užtikrinantis pilnavertį šio žemės sklypo funkcionavimą, patvirtina žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, tą pripažįsta ir pati pareiškėja.

3) Aplinkybė, kokios formos yra suformuotas ginčijamas žemės sklypas, niekaip neįtakoja ir negali įtakoti apeliantės teisių pažeidimo.

4) Administracijos nuomone, teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo teisingas išvadas.

5) Apeliantės teiginiai, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas kelių apsaugos zonoje, kas jos nuomone, laikytina pažeidimu, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaunas, suformuotas prie pat (duomenys neskelbtini) plento, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, šios faktinės aplinkybės aiškiai matosi iš byloje esančios Kadastro žemėlapio ištraukos.

Pareiškėja M. L. pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo (b. l. 172, 173), kuriame nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį procesą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (132 str. 3 d.).

Pareiškėja M. L. 2013 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo (b. l. 172, 173), kuriame nurodė, kad sutinkamai su ABTĮ 132 straipsniu atsisako savo apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį procesą nutraukti, nurodė, kad jai žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės. Nors pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas pavadintas prašymu dėl skundo atsisakymo, įvertinus jo turinį, darytina išvada, jog pareiškėja siekia atsisakyti apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsisakymas nuo apeliacinio skundo pateiktas iki teismo posėdžio pradžios, atitinka ABTĮ reikalavimus, t. y. yra pasirašytas pareiškėjos, prašyme nurodyta, jog pareiškėjai žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės, pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė, atsisakymas nuo apeliacinio skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, kliūčių, dėl kurių pareiškėjos prašymas negalėtų būti patenkintas, nėra, pareiškėjos prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo priima ir apeliacinį procesą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą šioje administracinėje byloje nutraukia (ABTĮ 132 str. 1 ir 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. L. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. I. G. ir J. Ž. dėl administracinių aktų panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė