2021-08-04 Nr. AB-15348-3-62-3-02218-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-379-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02218-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. Pravieniškių PN-AK buvo kalinimas netinkamomis sąlygomis, kai jis buvo laikomas 2-ame sektoriuje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nežinojo ir nesuprato apie savo teisių pažeidimą, todėl senatis turi būti taikoma nuo sužinojimo momento, t. y. kai jis tapo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu. Iki šio momento pareiškėjas neturėjo kompetencijos, teisinių žinių, priemonių ar įgaliojimų suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos, ir nustatyti, ar laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui neteisė jokios informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, ar kalinimo sąlygos, kuriomis buvo laikomas pareiškėjas, atitiko teisės aktų reikalavimus.

4. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK statiniai yra su asbestiniais stogais, o ginčo laikotarpiu vyko statinių rekonstrukcijos darbai, todėl į aplinką pateko nuodingos medžiagos, pareiškėjas buvo laikomas šalia rekonstruojamų statinių. Jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje 4 būryje 3 brigadoje (20 miegamųjų vietų), 3 būrio 1 brigadoje (20 miegamųjų vietų), kur, pareiškėjo skaičiavimais jam teko 2,07–2,50 kv. m patalpos ploto. Dėl nuteistųjų pertekliaus, pareiškėjui buvo sudarytos nežmoniškos gyvenimo sąlygos, trūko erdvės. Gyvenamąjį plotą dar labiau mažino patalpoje esantys baldai bei išdžiaustyti skalbiniai. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo, neužstatyto ploto. Be to, Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengto poilsio kambario, todėl jame turėję būti daiktai ir laisvalaikio praleidimas buvo perkelti į miegamąją patalpą, o dėl perteklinių daiktų (šaldytuvų, džiovinamų drabužių, nuteistųjų asmeninių daiktų, stalo žaidimų, knygų, baldų) gyvenamojoje patalpoje nebuvo galimybės normaliai judėti. Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK įrengta skalbykla, tačiau jos nepakako tokiam nuteistųjų skaičiui aptarnauti visų nuteistųjų, o džiovyklos patalpos nebuvo (džiovykla įrengta lauke, prie tvoros). Poilsio kambario nebuvimas nei vienoje iš gyvenamųjų namų pareiškėjui sukėlė nepatogumus, trintį su kitais nuteistaisiais. Maisto produktams susidėti buvo įrengta nepakankamo dydžio virtuvė, kuria naudojosi visi būrio nuteistieji. Kadangi galimybės laikyti maisto produktus virtuvėje nebuvo galimybės, pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji, visus produktus laikė miegamojoje patalpoje.

5. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių įrenginių bei 1 būrio ir 4 būrio sanitariniuose įrenginiuose nebuvo užtikrinamas privatumas, taip pat nebuvo įrengta ventiliacijos sistema. Sanitarinių mazgų ir prausyklų įrengimo sąlygos prilygo kankinimui.

6. Pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis ir dėl to, kad Pravieniškių PN-AK visu skundžiamu laikotarpiu jam nebuvo išduodamos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, buvo nustatyto mažesnės garantijos nei suimtiesiems, kadangi šiems asmenims minėtos priemonės būdavo išduodamos kas mėnesį pagal teisės aktų reikalavimus.

7. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo kankinamas, gyveno sveikatai (gyvybei) pavojingomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, patyrė orumo pažeminimą, fizines ir dvasines kančias, psichologinę traumą, išsekimą, emocinę įtampą, nepilnavertiškumo jausmą, dėl ko jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Atsižvelgus į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimui dėl kalinimo sąlygų nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. spalio 15 d. taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.

10. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 3 brigadą, kurios plotas 52,01 kv. m ir įrengta 16 miegamųjų vietų, o 2015 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrio 1 brigadą, kurios plotas 65,46 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta. Pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 15 d,. iki 2018 m. sausio 22 d. nuobaudas atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 7, kameros plotas – 12,97 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo kartu su skundu pateiktomis pažymomis apie miegamųjų vietų skaičių, kadangi jos yra nesusijusios su ginčo laikotarpiu. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, jo galimybė judėti po lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

11. Atsakovas nurodė 2-jo sektoriaus 3 ir 4 būryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių. Pravieniškių PN-AK užtikina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą. Privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m. Įstaiga neturi prievolės įrengti matomumą ribojančias sieneles prausyklų patalpose. Kamerų patalpų dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas dėl netvarkingo sanitarinio mazgo ar įrenginių trūkumo į atsakovą nesikreipė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems išduodamos pasirašytinai. Pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. prašymo nerašė.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 3 ir 4 būrių bendrabučio stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda tik asbestinius statinius, konstrukcijas ar gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda asbesto dulkes, o įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių.

13. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus džiovyklose yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, batus. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Skalbimo mašinų kiekis atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, yra pakankamas, skalbimo mašinos įrengiamos ir būriuose. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 3 būryje yra įrengta virtuvėlė, kurioje yra spintelės ir šaldytuvai, skirti laikyti asmeninį maistą. Nuteistiesiems pageidaujant, šaldytuvai įrengti ir brigadose. Kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Jokie teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, patalpoje esančių baldų ar inventoriaus plotas išskaičiuojamas iš bendro patalpos ploto.

14. Atsakovas taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus būriuose, kuriuose buvo kalinamas pareiškėjas, poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu laiku nuteistieji galėjo būti savo patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, bet nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat patalpos galėjo būti vėdinamos ir per langus.

15. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais padarė žalą nuteistajam.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsižvelgęs į atsakovo prašymą ir į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 13 d., teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo skundo reikalavimo daliai pritaikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.

18. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą taip pat pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendė, kad teisės aktuose įtvirtinta vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, nes miegamajame (3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje) pareiškėjui teko 3,177 kv. m gyvenamojo ploto, o kameroje – 6,485 kv. m gyvenamojo ploto.

19. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl laisvalaikio kambario nebuvimo, skalbimo mašinos ir džiovyklų įrengimo, per mažos virtuvės patalpos, teismas nurodė, jog pataisos įstaigoje yra įrengtos atskiros skalbyklos ir džiovyklos patalpos. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nurodė, kad džiovinimo vietos yra įrengtos ir kiemuose. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas reglamentuoja mokamą nuteistųjų nuosavos patalynės ir drabužių skalbimo ir dezinfekavimo paslaugos teikimo tvarką. Nors pareiškėjas nurodė, kad lauke įrengta skalbinių džiovykla yra nesaugi, duomenų, kad jis būtų kreipęsis į atsakovą dėl tokios džiovyklos taisymo ar sutvirtinimo byloje nėra. Byloje taip pat nebuvo duomenų, jog dėl neturėjimo galimybės skalbti, džiovinti drabužius ar kitų nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje džiovinamų drabužių, pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą, o šis į tokį kreipimąsi nereagavo ar reagavo netinkamai. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumatė, kad virtuvėlė būtinai turi būti įrengiama, taip pat nenustatė jos ploto. Atsakovui nepaneigus, kad būryje nebuvo įrengta poilsio kambario, kambario maisto produktams laikyti, teismas sprendė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.8 ir 5.10 punktuose nurodytų reikalavimų.

20. Įvertinęs teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) ir atsakovo pateiktus duomenis apie būrio nuteistųjų skaičių bei įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 3 būryje buvo pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius. Taip pat teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato privalomos oro filtravimo sistemos įrengimo sanitarinėse patalpose, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kad patalpas išvėdinti per langus nebuvo įmanoma, todėl aplinkybes apie nemalonų kvapą jose teismas laikė deklaratyviomis.

21. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis, jog 2 sektoriaus būrių tualetuose įrengtos 1,5 m aukščio kabinos arba pertvaros, o pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Atsižvelgęs į tai, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pakankamo aukščio pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismas sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

22. Dėl stogo konstrukcijose buvusio asbesto teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė informaciją apie galimą asbesto dulkių poveikį sveikatai, tačiau nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo ar sveikatos priežiūros specialistus dėl galimo asbesto dulkių pakenkimo jo sveikatai, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas laikė neįrodytais.

23. Teismas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktai įtvirtino, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis). Vėliau higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Atsižvelgęs į tai ir pažymėjęs, kad skirtingą aprūpinimo tvarką suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatęs iki 2017 m. sausio 1 galiojęs teisinis reguliavimas teismų praktikoje buvo vertinamas kaip neatitinkantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų, teismas darė išvadą, kad nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d., neišduodamas pareiškėjui higienos priemonių, atsakovas veikė neteisėtai.

24. Teismas kaip nedetalizuotus ir deklaratyvius atmetė pareiškėjo argumentus dėl nehigieniškos aplinkos, inventoriaus trūkumo, taip pat jo pertekliaus, netvarkingų sanitarinių mazgų ir prausyklų. Teismas konstatavo, jog dušo suteikimas vieną kartą per savaitę nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

25. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad neįrengus laisvalaikio kambario ir patalpos maisto produktams laikyti, taip pat neišdavus higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų) nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sauso 1 d., pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina priteisiant 50 Eur.

III. 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

27. Atsakovo teigimu, teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir neįvertino visų pateiktų įrodymų. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nebuvo duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo, sukeltų nepatogumų, pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją ar kitas įstaigas.

28. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės. Atsakovas pažymi, kad iki 2017 m. sausio 1 d. vienam nuteistajam kartą per mėnesį buvo išduodama: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Kiekvienam nuteistajam, einant praustis, buvo išduodama po 30 g muilo. Higienos priemonės buvo išduodamos nepasirašytinai. Tokia tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (toliau – ir Aprūpinimo higienos priemonėmis normos). Nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems išduodamos pasirašytinai. Pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo į Pravieniškių PN-AK atsakingą darbuotoją nesikreipė, prašymo nerašė, vadinasi, jam higienos priemonių nereikėjo arba jis buvo mokus ir galėjo higienos priemones įsigyti pats.

29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgtis. Neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme pripažįstami intensyvūs neigiamą poveikį asmeniui darantys veiksniai. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui S. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, už kalinimą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis 2015 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-K būryje, kuriame gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengtas poilsio kambarys ir kambarys maisto produktams laikyti (atsakovas nevykdė Taisyklių 5.8 ir 5.10 punktuose nurodytų reikalavimų); nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui neišduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai) (konstatuotas Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų pažeidimas), todėl sprendė, jog pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 50 Eur kompensaciją. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis, o skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. spalio 12 d., atlyginimą taikyta sutrumpinta ieškinio senatis ir reikalavimas atmestas.

32. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikęs atsakovas, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, teigia, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai), taip pat dėl nustatytų pažeidimų (poilsio kambario ir patalpos maisto produktam susidėti nebuvimo) priteisti piniginę kompensaciją.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neteisingai nustatytu pažeidimu, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių, akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Tesimo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. EŽTT, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistiems asmenims. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Iš pacituotų EŽTT sprendimo nuostatų matyti, kad aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis yra nepriimtinas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kuriuo nagrinėjamoje administracinėje byloje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad toje byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs atsakovo atstovo administracijai prašymą raštu dėl aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais. Šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir skunde, tik abstrakčiai teigė, kad minėtos priemonės jam nebuvo išduodamos, pareiškėjas neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigą, prašydamas jam išduoti dantų pastą, dantų šepetėlį ir / ar skutimosi peiliukus, nes neturėjo galimybių įsigyti šių priemonių ir jomis naudotis.

37. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytos patirtos neigiamos pasekmės taip pat niekaip nesusietos su higienos priemonių stoka ar ribojimu palaikyti asmens higieną. Pareiškėjo skunde nėra nurodyta reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjas buvo nemokus ir negalėjo reikiamų asmens higienos priemonių įsigyti už savo lėšas.

38. Įvertinus tai, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3452-968/2020; kt.), darytina išvada, kad nepagrįstai nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu.

39. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas neteikė prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukus), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus aptariamu aspektu bei pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

40. Vertinant atsakovo argumentus dėl nustatytų pažeidimų, susijusių su poilsio kambario, kambario maisto produktams laikyti neįrengimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 5.8 ir 5.10 punktų reikalavimus, pareiškėjas dėl to galėjo patirti nepatogumų.

41. Dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. Teismų praktikoje asmeniui, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

43. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

44. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai (nebuvo įrengtas poilsio kambarys, taip pat kambarys maisto produktams laikyti) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pažymėtina, kad byloje nepaneigta atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu metu galėjo judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje ir ten leisti dalį laisvalaikio. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnams, administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl šioje byloje nurodytų jam neužtikrintų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad nustatoma, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo S. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo S. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis