c248ece2-1972-4ec4-878e-19bbf873c55e · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                   Administracinė byla Nr. ATP-192-116/2011                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00776-2011-8                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 50.14.;

                       79.1.(S)                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, iÅ¡kelta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2072 ir 2079 straipsnius A.

L. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties, ir n u s t a t ė : UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamo dienraščio „(duomenys neskelbtini)“, išspausdinto likus mažiau nei 30 valandų iki savivaldybių tarybų rinkimų, 2 puslapyje esančioje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdinta informacija vertintina kaip politinė reklama.

Å i politinė reklama nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta – nenurodytas lėšų Å¡altinis ir nebuvo aiÅ¡kiai atskirta nuo skleidžiamos informacijos, nenurodyti teisės aktų politinei reklamai keliami užraÅ¡ai, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 135-4894; 2010, Nr. 63-3091) 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, Politinės reklamos žymėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl politinės reklamos žymėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 107-5564) 13, 13.1, 13.2 ir 13.3 punktus ir padarant administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 2072 ir 2079 straipsniuose.Apeliaciniu skundu Vyriausioji rinkimų komisija praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ paskirti A.

L. administracinę nuobaudÄ ATPK 2072 straipsnio 2 dalies ir 2079 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.Apeliaciniame skunde Vyriausioji rinkimų komisija nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, vertindamas, ar tinkamam asmeniui suraÅ¡ytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, neteisingai taikė teisės normas. Teigia, kad ATPK 2072 straipsnio 2 dalies ir 2079 straipsnio 1 dalies nuostatos numato du galimus administracinės atsakomybės subjektus: vieÅ¡osios informacijos rengėjo ar platintojo vadovas arba kitas už vieÅ¡osios informacijos skleidimÄ , ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas asmuo.

Apelianto nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymÄ (toliau – VIÄ®) yra vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar platintojo vadovas. VIÄ® 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį atsako jos valdytojas. Vyriausiosios rinkimų komisijos manymu, kurį iÅ¡ dviejų ATPK 2072 ir 2079 straipsniuose paminėtų asmenų konkrečiu atveju bÅ«tina patraukti administracinėn atsakomybėn, sprendžia pareigÅ«nas, turintis teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atsižvelgdamas į kiekvieno pažeidimo specifikÄ ir faktinę padėtį.

Be to, minėtų ATPK normų lingvistinė ir loginė analizė rodo tai, jog įstatymų leidėjas, vertindamas atsakomybės subjektÄ , pirmenybę teikia bÅ«tent vieÅ¡osios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui, kuris yra expressis verbis paminėtas Å¡ių straipsnių sankcijose. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių, bendrovių įstatymo nuostatas, A. L., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turi pareigÄ vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai, užtikrinti, kad jo nurodymai bÅ«tų vykdomi, kad administracija laikytųsi įstatymų.

Administracijos vadovas negali perleisti savo atsakomybės kitiems darbuotojams sutartimi, pavedimais ar kitais vidaus teisės aktais. Todėl, apelianto nuomone, dienraščio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius     A. L. yra tinkamas administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 2072 straipsnio 2 dalies ir 2079 straipsnio 1 dalies sankcijose, subjektas.Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡spausdintas straipsnis patenka į politinės reklamos apibrėžimÄ , neteisingai taikė teisės normas bei netinkamai vertino politinė reklamos požymius.

Teigia, kad įstatymas draudžia skleisti informacijÄ , kuria siekiama daryti poveikį atitinkamo subjekto (elektorato) apsisprendimui likus 30 valandų iki savivaldybių tarybų rinkimų pradžios (ATPK 2072 str. 2 d.). Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme (toliau – PPPKFFKÄ®) numatyta, jog politinė reklama – tai valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į rubrikos „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimÄ , formÄ , turinį, į tai, kad prieÅ¡ kandidatÄ Ä¯ savivaldybės tarybos narius prieÅ¡pastatoma visuomenei garsi ir gerbiama veikėja, kuri skirtingai atsakinėja į pateiktus vienodus klausimus, į tai, kad rubrika „(duomenys neskelbtini)“ turi neigiamÄ poveikį kandidatui, kurio veikla publikacijoje vertinama (lyginama), į tai, kad Å¡i rubrika nebuvo leidžiama sistemingai ir reguliariai, t. y. neturi įprastos rubrikos požymių, bei į tai, kad Å¡i rubrika turi poveikį rinkėjams ir ja veikiama rinkėjų motyvacija, į tai, kad Å¡i rubrika iÅ¡spausdinta likus mažiau nei 30 valandų iki rinkimų, kada poveikis rinkėjų motyvacijai balsuojant yra didžiausias.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savivaldybių tarybų rinkimuose politinė partija, kuriai kandidatas G. M. atstovavo 2011 m. rinkimuose laimėjo mažiau vietų Å iaulių miesto savivaldybės taryboje nei 2007 metais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad neigiama informacija galėjo paveikti rinkėjų motyvacijÄ , Å¡i rubrika turėjo bÅ«ti vertinama kaip politinė reklama. Skunde apeliantas nurodo, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalis nustato, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turi teisę pakeisti nuorodÄ Ä¯ Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , numatantį atsakomybę už šį pažeidimÄ , jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ taisės aktÄ , numatantį atsakomybę už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Vyriausioji rinkimų komisija teigia, kad suraÅ¡ant A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ nebuvo nurodytos atitinkamos ATPK 2072 ir 2079 straipsnių dalys, tačiau konkrečios Å¡ių straipsnių dalys buvo nurodytos teisme bylos nagrinėjimo metu. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, vertinant, ar tai, kad suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nebuvo nurodytos atitinkamos ATPK 2072 ir 2079 straipsnio dalys, sudaro esminį pažeidimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar traukiamas asmuo suprato pažeidimo esmę.

Iš administraciniame teisės pažeidimų protokole esančių A. L. paaiškinimų apeliantui akivaizdu, kad jis (A. L.) suprato, kuo jis yra kaltinamas. Be to, įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus PPPKFFKĮ, Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo straipsnius, jų dalis ir punktus, taip pat įvertinus prie protokolo pridėtus priedus ir kitas aplinkybes yra akivaizdu, kad pažeidimo esmė yra išdėstyta pakankamai išsamiai.

Todėl, apelianto nuomone, tai, kad, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nebuvo nurodytos atitinkamos ATPK 2072 ir 2079 straipsnių dalys, negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis protokolo trÅ«kumas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ A. L. praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti, o jei apeliacinis skundas bus nagrinėjamas, jį atmesti ir Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat A. L. praÅ¡o priteisti jam turėtas 2500 litų bylinėjimosi iÅ¡laidas.A.

L. atsiliepime nurodo, kad jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašė Å iaulių miesto savivaldybės rinkimų komisijos, kaip institucijos, narys T. B., tačiau apeliacinį skundÄ nagrinėjamoje byloje padavė Vyriausioji rinkimų komisija. Remdamasis ATPK 2591, 291 ir 3022 straipsnių nuostatomis, A. L. teigia, kad skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimo galėjo paduoti tik Å iaulių miesto savivaldybės rinkimų komisija, todėl pagal ATPK 3026 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti šį apeliacinį skundÄ , nes jis pateiktas asmens, neturinčio teisės jo paduoti.

Kadangi apeliacinis skundas priimtas, apeliacinis procesas, A. L. nuomone, turėtų bÅ«ti nutrauktas, o skundas grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.A. L. sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymo leidėjas, siekdamas, jog nebÅ«tų bandoma iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už įstatymo pažeidimus, nustatytus ATPK 2072 straipsnio 2 dalyje ir 2079 straipsnio 1 dalyje, numatė du galimai atsakingus asmenis. Tačiau tai buvo padaryta norint iÅ¡vengti atvejų, kai vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar jų dalyviai nevykdo VIÄ® 22 straipsnio 7 dalies reikalavimų paskirti asmenį (vyriausiÄ jį redaktorių, redaktorių, programos leidėjÄ ar kitÄ asmenį), kuris atsako už informavimo priemonės turinį.

Nevykdant šios operatyvios teisės normos ir nepaskyrus asmens atsakingo už visuomenės informavimo priemonės turinį, susidarytų situacija, jog šios visuomenės informavimo priemonės nebūtų galima nubausti už įstatymo pažeidimus. Todėl A. L. nuomone, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų paskyrę ir neturėtų vyriausiojo redaktoriaus, tai bendrovės vadovas būtų tinkamas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo.Atsiliepime nurodoma, kad politinė reklama 2011 m. vasario 26 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skleidžiama.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad minėta publikacija „(duomenys neskelbtini)“ nėra iÅ¡spausdinta kieno nors interesais, joje nenurodyta, kad G. M. priklauso kokiai nors partijai ir kad jis dalyvauja rinkimuose. Taip pat minėta publikacija nėra raginama balsuoti nei už kokius nors asmenis, nei už kokiÄ nors partijÄ . Be to, Å¡i rubrika buvo apie visai visuomenei aktualius, nuolat žiniasklaidoje keliamus klausimus.A. L. nurodo, kad niekada nesuprato, kuo jis yra kaltinamas, nes jam suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta nei viena konkreti ATPK 2072 ir 2079 straipsnių dalis.

Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir bÅ«tent Å¡iuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiÅ¡kiamas kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipia teismų dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien apraÅ¡yti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimÄ nustatantį aktÄ , t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikacijÄ . Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ .

Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. A. L. nuomone, jam Šiaulių savivaldybės rinkimų komisijos nario surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas minėtų reikalavimų neatitinka. Apeliacinis skundas atmestinas.Teismas pažymi, kad A.

L. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentas, kad skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimo galėjo paduoti tik Å iaulių miesto savivaldybės rinkimų komisija, kurios narys surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , yra atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija.

IÅ¡ byloje esančio Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. Sp-292 „Dėl savivaldybių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimų nutraukimo“ matyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė nutraukti savivaldybių tarybų rinkimams, vykusiems 2011 m. vasario 27 d., sudarytų savivaldybių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimus nuo 2011 m. gegužės 15 d. (30 b. l.). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant minėtų įstatymų nuostatas ir į tai, kad nuo 2011 m. gegužės 15 d. buvo nutraukti savivaldybių rinkimų komisijų narių, pirmininkų, tame tarpe ir Å iaulių miesto savivaldybės rinkimų komisijos narių, pirmininkų, įgaliojimai, Vyriausioji rinkimų komisija, kaip nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija, turėjo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija nesutinka su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kad A. L. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 2072 straipsnio 2 dalyje ir 2079 straipsnio 1 dalyje, sudėties.ATPK 2072 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už rinkimų agitacijos draudimo pažeidimÄ likus 30 valandų iki savivaldybių tarybų rinkimų pradžios, taip pat rinkimų dienÄ , padarytÄ visuomenės informavimo priemonėse.

ATPK 2079 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už politinės reklamos skleidimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. L. pagal ATPK 2072 ir 2079 straipsnius buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, jog savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu dienraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ nebÅ«tų atspausdinta tinkamai nepažymėta politinė reklama ir kad nebÅ«tų padarytas rinkimų agitacijos draudimo likus 30 valandų iki savivaldybių tarybų rinkimų pradžios pažeidimas.Esminis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimo argumentas yra tai, kad dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ publikacija „(duomenys neskelbtini)“ vykstant savivaldybių tarybų rinkimų kampanijai, buvo politinė reklama, paskelbta nesilaikant nustatytos tvarkos.

Å io pažeidimo dalyku įvardinta informacija, esanti minėtoje publikacijoje. Politinės reklamos sÄ voka apibrėžta PPPKFFKÄ® 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad politinė reklama yra valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

PPPKFFKÄ® 19 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad politine reklama nelaikomi politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobÅ«džio informaciniai praneÅ¡imai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklÄ , informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieÅ¡ referendumui teikiamo sprendimo priėmimÄ . Be to, Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. Sp-138 patvirtintose rekomendacijose dėl politinės reklamos 3 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad politine reklama nelaikomi politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobÅ«džio informaciniai praneÅ¡imai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklÄ , susijusiÄ su kandidato darbine ar nuolatinio pobÅ«džio visuomenine veikla, informacija, kuria nesiekiama paveikti rinkėjų motyvacijos balsuojant rinkimuose arba kuriÄ skleidžiant nepropaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Remdamasis politinės reklamos apibrėžimu, nurodytu PPPKFFKÄ®, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad politinė reklama – tai politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant rinkimuose.

Minėtoje dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ pateikiama tuometinio Å iaulių miesto mero G. M. nuotrauka ir jo atsakymai į žurnalisto užduotus klausimus, kurie susiję su DauÅ¡iÅ¡kių kapinėmis, paminklo kovotojams už laisvę statybÄ Å iaulių mieste, tvarkÄ Å iaulių mieste, Rėkyvos ežeru, Rėkyvos bendruomene ir pan. Å iuose pateiktuose klausimuose ir G. M. atsakymuose nėra jokios užuominos apie 2011 m. vasario 27 d. rinkimus į savivaldybių tarybas.

Publikacijoje pateikta informacija susijusi su G. M., kaip su tuometiniu Å iaulių miesto meru, ir jo darbine veikla, o ne su jo, kaip kandidato į Å iaulių miesto savivaldybės tarybos narius, idėjomis ir tikslais. Be to, minėtoje publikacijoje nurodytos tik G. M. pareigos, nei partija, ar jos kandidato į savivaldybės tarybos narius numeris, kiti su rinkimais susiję dalykai nenurodyti, todėl daroma iÅ¡vada, kad publikacijoje esančia informacija nesiekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant rinkimuose.

Tai, kad rubrika „(duomenys neskelbtini)“ turėjo labiau neigiamÄ poveikį kandidatui G. M. ir kad savivaldybių tarybų rinkimuose politinė partija, kuriai Å¡is kandidatas atstovavo, 2011 metų rinkimuose laimėjo mažiau vietų Å iaulių miesto savivaldybės taryboje nei 2007 metais, nėra pagrindas teigti, kad Å¡ia informacija buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvacijÄ balsuojant rinkimuose. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡i publikacija buvo iÅ¡spausdinta nemokamai, straipsnis nebuvo užsakytas ar iÅ¡spausdintas G.

M. vardu ar interesais, išleistas žurnalistų iniciatyva (36, 46 b. l.). Tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir G. M. (71 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ publikacija „(duomenys neskelbtini)“ yra įprastinio pobūdžio rubrika, leidžiama jau beveik 10 metų, kurioje kalbinami savivaldybės ar valstybinių institucijų vadovai, pareigūnai, tarnautojai, visuomenininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti aktyvūs žmonės, ir kad ši publikacija nėra speciali priešrinkiminė rubrika (47–52 b. l.).

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dienraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡spausdinta informacija nelaikytina politine reklama. Už ATPK 2072 straipsnio 2 dalyje ir 2079 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ atsakomybė numatyta vieÅ¡osios informacijos rengėjo ar platintojo (skleidėjo) vadovui arba kitam už vieÅ¡osios informacijos skleidimÄ ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui.

Å ių normų lingvistinė ir loginė analizė rodo, kad atsakomybė už Å¡iuose straipsniuose nurodytus pažeidimus kyla asmeniui, atsakingam už visuomenės informavimo priemonės turinį. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija nesutinka su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarime padaryta iÅ¡vada, kad A. L., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nėra subjektas ATPK 2072 straipsnio 2 dalies ir 2079 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jis negali bÅ«ti trauktinas administracinėn atsakomybėn už Å¡iuose straipsniuose numatytų veikų padarymÄ .

VIÄ® 2 straipsnio 75 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryÅ¡ių agentÅ«ra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kÅ«rėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ . Å io įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kiekvienas vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiÄ jį redaktorių, redaktorių, programos vedėjÄ ar kitÄ asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį.

Kai vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės turinį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2003 m. birželio 2 d. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju redaktoriumi paskyrė L. G. (21–23 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo redaktoriaus pareiginiuose nuostatuose IV skyriaus 4 punkte yra numatyta, jog vyriausiasis redaktorius yra atsakingas už dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ bei dienraščio priedų turinį, o Å¡ių nuostatų IV skyriaus 1 punkte nustatyta, kad vyriausiasis redaktorius atsako už tai, kad netinkamai vykdė arba nevykdė savo pareigų, numatytų Å¡iuose nuostatuose, kaip to reikalauja galiojantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Žurnalistų etikos kodeksas bei poįstatyminiai aktai, IV skyriaus 2 punkte nurodyta, kad vyriausiasis redaktorius atsako, jei vykdydamas savo veiklÄ pažeidė įstatymus, kaip to reikalauja galiojantys Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų, baudžiamasis ir civilinis kodeksas (24, 25 b. l.).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už visuomenės informavimo priemonės – laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ turinį atsako Å¡io laikraščio vyriausiasis redaktorius L. G., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad           A. L., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nėra subjektas ATPK 2072 straipsnio 2 dalies ir 2079 straipsnio 1 dalies prasme.Teismas pažymi, kad byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas klaidingai.

Å iaulių savivaldybės rinkimų komisijos narys, suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nurodė objektyviÄ sias administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu buvo kaltinamas A. L., aplinkybes, tačiau parenkant padaryto pažeidimo kaltinimo teisinę kvalifikacijÄ nebuvo nenurodytos atitinkamos ATPK 2072 ir 2079 straipsnių dalys.Teismas pažymi, kad nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui.

Todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trÅ«kumai kliudo bylÄ nagrinėti teisme, t. y., ar gali bÅ«ti paÅ¡alinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ant naujÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3- 444/2006). ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turi teisę pakeisti nuorodÄ Ä¯ Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , numatantį atsakomybę už šį pažeidimÄ , jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ taisės aktÄ , numatantį atsakomybę už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimÄ pritaikant tiek Å¡velnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , ar nukentėjusiojo iniciatyva. PanaÅ¡us teisinis reguliavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 2303/2008).Atsižvelgiant į tai, kad dienraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡spausdinta informacija nelaikytina politine reklama ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A.

L. nėra subjektas ATPK 2072 straipsnio 2 dalies ir 2079 straipsnio 1 dalies prasme, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl A. L. praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pasisakytina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimui nėra įstatyminio pagrindo (ATPK 279 str.), t. y. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                     Vaclovas Iždonas