c247bbd2-9389-49d8-a673-1de2ba4078e4 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-3050-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00663-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui T. O. , atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo T.
Legislator headnote
AI generatedc247bbd2-9389-49d8-a673-1de2ba4078e4 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos institucijos (nagrinÄjamu atveju â Kauno TI) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-3050-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00663-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui T. O. , atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo T.
O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 4-6) nurodÄ, kad nuo 2015-04-29 iki 2015-05-05 jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 205, kurios plotas apie 16 kv. m. ir joje buvo laikomi 4 asmenys. Teigia, kad neskaiÄiuojant baldų, kameroje vienam asmeniui teko 3 kv. m., t.y. mažiau grindų ploto, nei nustatyta teisÄs aktuose.
PažymÄjo, kad dÄl ploto trÅ«kumo kameroje negalÄjo sportuoti, daryti mankÅ¡tos, turÄjo nuolat arba sÄdÄti, arba gulÄti, taigi jo gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, žeminanÄios, kas sukÄlÄ fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, žemino jo garbÄ bei orumÄ ir kas akivaizdžiai pažeidÄ Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį. Jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje ir vertina 3 00 Eur.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-11) praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas į Kauno tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2015-04-29 ir buvo kalinamas iki 2015-05-05.
PažymÄjo, jog visÄ Å¡Ä¯ laikymo laikÄ jam teko 3,86 kv. m. ploto, t. y. daugiau, nei nustatyta teisÄs aktuose, todÄl jo teiginiai, kad pareigÅ«nai piktnaudžiavo savo teisÄmis, kad kalinimo sÄ lygos buvo žeminanÄios ir nežmoniÅ¡kos, nepagrįsti. Teigia, kad kamera, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas įrengta taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs. PareiÅ¡kÄjo reikalavimas skaiÄiuoti vienam asmeniui tenkantį plotÄ , atmetus kameroje esanÄių baldų ir kitų įrengimų plotÄ , nepagrįstas jokiais teisÄs aktais.
Atkreipia dÄmesį, kad toks trumpas kalinimas, nepažeidžiant ploto normatyvo, negali sukelti poveikio jo psichinei sveikatai tokiu mastu, kokį nurodo pareiÅ¡kÄjas. Kadangi pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo teisÄti, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas, praÅ¡ydamas neturtinÄs žalos, piktnaudžiauja savo procesine teise.Skundas atmestinas.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau â Kauno TI) teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis.
Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs grindÄ tuo, kad pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus, t.y. Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (toliau â Konvencija), jis buvo laikomas perpildytose patalpose. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos institucijos (nagrinÄjamu atveju â Kauno TI) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .
PažymÄtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ. PareiÅ¡kÄjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų ir nurodo, kad jo buvimo laikotarpiu Kauno TI kameroje Nr. 205 buvo mažai vietos, t.y. trÅ«ko ploto.Bylos duomenimis (b.l.
10) nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas Kauno TI ginÄo laikotarpiu, t.y. nuo 2015-04-29 iki 2015-05-05 buvo laikomas kameroje Nr. 205, kurios plotas 15, 44 kv. m., joje buvo patalpinti keturi asmenys, taigi vienam asmeniui teko 3,86 kv. m. Nustatytos aplinkybÄs kitais objektyviais duomenimis nepaneigtos, todÄl teismas jomis vadovaujasi, sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumÄ . NagrinÄjamo ginÄo laikotarpiu galiojo KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11d.
įsakymas Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužÄs 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių - pataisos namus).
Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suÄmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau - Lietuvos higienos normos HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Kadangi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (tÄ patį numato ir Konstitucijos 21 str). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). IÅ¡ aptartų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu Kauno TI buvo kalinamas kameroje, kurioje, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kÄjas, jo kalinimo sÄ lygos atitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dÄl minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio ploto tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje, taigi, jis buvo laikomas sÄ lygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.
PažymÄtina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kÄjas, apskaiÄiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisÄs aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje esanÄių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (LVAT 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014). TodÄl konstatuotina, kad Kauno TI administracija nepažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam privalÄjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui.
Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todÄl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nÄra teisinio pagrindo.
Dar daugiau, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                    Natalja ZelionkienÄ