c243c8d6-ef5d-46e7-bdd7-2a63a047cdc7 · Biržų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1-20-830/2012Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00164-2011-6                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.;1.1.8.10.1.;1.1.8.10.5.;1.1.10.1.;1.2.4.6.8.;1.2.26.2.1.;2.3.6.4.5.                                                                                                                                                                        BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 6 d.Biržai Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, sekretoriaujant Loretai Klezienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui, nukentėjusiajam K.

P.,kaltinamajam S. J.,jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Ruplėnienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1994-11-09 Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 146 str. 2 d. (1961 m.

BK), 46 str. – laisvės atėmimu 2 metams lygtinai, skiriant 2 metų bandomÄ jį laikotarpį;1995-06-23 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (1961 m. BK, 2 veikos), 42 str., galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams1995-10-23 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. BK 42 str. subendrinus su 1995-06-23 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. pagrindu neatlikta bausmė sumažinta 1/3. 1997-04-15 lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos neatlikęs 1 metų 7 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2011-06-03 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. nubaustas areÅ¡tu 45 paroms.

Panevėžio apygardos teismas 2011-11-23 nuosprendžiu pakeitė 2011-06-03 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirtÄ bausmę pakeitė į 30 MGL dydžio baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2011-11-23),   teistumas neiÅ¡nykęs, be to, prieÅ¡ S. J. 2003-06-03 ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. buvo nutrauktas BK 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

         S. J., 2011 metų gegužės 8 d., apie 16 val. Biržų rajone, Gulbinų kaime, prie Gulbinų ežero, vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų trenkdamas ne mažiau kaip du smÅ«gius kumščiu K. P. į veidÄ , o nuo smÅ«gių K. P. parkritusiam ant žemės vienÄ kartÄ spirdamas nukentėjusiajam K. P. į pakaušį, tuo dėl virÅ¡utinių pirmų bei virÅ¡utinio deÅ¡inio antro dantų vainiko lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K.

P. sveikatÄ .   Bylos įrodymai  Kaltinamasis S. J. kaltu dėl pareikÅ¡to kaltinimo neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis su D. Å . pjovė malkas. Jam paskambino sÅ«nus, kuris tuo metu žvejojo prie Gulbinų ežero su draugu M. A.. Vaikas pasakė, kad juos užpuolė girtas vyriÅ¡kis, nori juos paskandinti. Tuo metu atvažiavo R. A., pasakė, kad ir jam skambino jo sÅ«nus. Su R. A. bei D. Å ., nuvažiavo prie ežero, kur žvejojo vaikai. Ten pamatė vaikščiojantį bei griuvinėjantį girtÄ K.

P., kurį pažinojo iÅ¡ matymo. Priėjo prie vaikų, sÅ«nus parodė į K. P. ir pasakė, kad tai bÅ«tent tas asmuo norėjo atimti valtį. Vaikai sakė, kad K. P. grasino paskandinti, jei jie neplauks į krantÄ . Vaikai buvo apsiverkę. Prie ežero buvo ir kitų žmonių. Jis (S. J.) buvo priėjęs ir prie kitų žmonių, iÅ¡ kurių pažinojo R. K., kurie taip pat nurodė į K. P. kaip į asmenį, kuris rėkavo vaikams. K. P. priėjo prie jų maÅ¡inos, jis (S. J.) kalbėjosi su K.

P.. tarp jų buvo apie 2 metrų atstumas. K. P. sakė, kad nežinojo, kad tai yra jų vaikai. Jis K. P. pasakė, kad Å¡is nelįstų prie vaikų. Sakė piktai, nes buvo supykęs dėl vaikų. Å aukė K. P. – “kÄ tu čia darai”, jokio fizinio kontakto nebuvo. Kalbėjo trumpai. Smurto prieÅ¡ K. P. nenaudojo. Niekas kitas prieÅ¡ K. P. taip pat smurto nenaudojo. K. P. nebuvo sužalotas. Kalbėjo dar su vaikais, po pokalbio važiavo namo. Vaikai liko prie ežero. Važiavo dar aplink ežerÄ , buvo sustoję prie K.

P., bei pro automobilio langÄ sakė, kad daugiau prie vaikų nelįstų. K. P. buvo su drauge. Iki tol su K. P. jokių konfliktų nėra turėjęs. Mano, kad K. P. nori iÅ¡ jo pasipelnyti. Po Å¡io įvykio jam skambino K. P., siÅ«lė atvažiuoti tartis, klausė ar jis (S. J.) nenori nupirkti K. P. dantų. Jis (S. J.) atsisakė, nes nieko nepadarė K. P.. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes jokios nusikalstamos veikos nepadarė.       Nukentėjusysis K. P. parodė, kad 2011-05-08 apie 16 val. jis su drauge G.

B. motoroleriu nuvažiavo prie Gulbinų ežero žvejoti. Jis (K. P.) buvo iÅ¡gėręs, su savimi dar turėjo sidro. G. B. nuėjo žvejoti toliau. Prie ežero matė R. K. su Å¡eima, kurie kažkÄ Å¡ventė, buvo priėjęs prie jų. Prie ežero jis pamatė, kad ežere valtimi plaukioja vaikai. Kadangi vaikams vieniems plaukioti negalima, nes jie gali įkristi į vandenį bei prigerti, todėl jis norėjo sudrausminti vaikus, Å¡aukė jiems, kad Å¡ie plauktų į krantÄ . Å aukė gal apie puse valandos.

Tačiau vaikai neplaukė į krantÄ . Po kiek laiko baltu BMW atvažiavo S. J., kurį pažinojo iÅ¡ matymo. Automobilį vairavo R. A., kurį taip pat pažinojo iÅ¡ matymo. Jie atvažiavo keturiese, R. A. buvo už vairo, kitų asmenų (be S. J. ir R. A.) nepažinojo. S. J. priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis gÄ sdina vaikus. S. J. buvo nusiteikęs agresyviai, buvo iÅ¡gėręs. S. J. pradėjo ant jo rėkti, įžeidinėti. Suprato, kad vaikai iÅ¡ valties iÅ¡kvietė jį (S. J.). Jis (K.

P.) pasakė S. J., kad nepažino valtyje plaukiojančių vaikų. S. J. kumščiu smogė jam į veidÄ . Gavo du smÅ«gius į žandikaulį, apsipylė krauju. Jam suklupus bei pasilenkus, S. J. spyrė koja į veidÄ . Pajuto, kad iÅ¡muÅ¡ti dantys. Užsidengęs kraujuojančiÄ burnÄ , nuėjo link toliau žvejojusios G. B., pasakė jai kas nutiko. Jiems stovint ant kelio, pro Å¡alį važiavo S. J., iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos rėkė: ”gal dar mažai gavai”, tačiau kartu važiavę asmenys, įsodino S. J.

į automobilį ir nuvažiavo. KitÄ dienÄ po įvykio skambino S. J. klausė jo ar Å¡is nenorintis nupirkti jam dantų, tačiau S. J. pradėjo Å¡aukti, kad jis (K. P.) dar mažai gavo. Ä® policijÄ kreipėsi po kelių dienų, abejojo ar reikia praneÅ¡ti. Konflikto metu jam buvo iÅ¡muÅ¡ti du dantys ir vienas nuskeltas. Dantų remontas kainuos 3700 Lt, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo.            IÅ¡ 2011-09-07 akistatos protokolo matyti, kad akistatoje S. J. ir K.

P. esminėse aplinkybėse tvirtino savo ankščiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. PrieÅ¡taravimų jų parodymuose panaikinti nepavyko (b.l. 50-51).Liudytojas E. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėtis. 2011-05-08 su draugu M. A. žvejojo su valtimi Gulbinų ežere. Ant kranto buvęs vyriÅ¡kis pradėjo jiems Å¡aukti, kad jie plauktų į krantÄ ir atiduotų valtį. Jis Å¡aukė, kad užmuÅ¡ bei paskandins. Minėtas vyriÅ¡kis buvo neblaivus, rankoje laikė „pÅ«slę“ sidro.

Vyriškis šaukė 5-10 minučių. Labai išsigando, paskambino tėčiui, pasakė, kad kažkoks vyriškis nori juos sumušti bei paskandinti. Atvažiavo tėtis su M. tėvu R.. Nematė, kad tėtis kalbėtųsi su tuo žmogumi, kuris ant jų šaukė. Padėję valtį, nuvažiavo su tėčiu. Matė, kad jiems grasinęs vyriškis, sėdo girtas važiuoti ant motorolerio, važiuodamas vingiavo. Nematė, kad su šiuo vyriškiu būtų buvę kiti asmenys. Tėtis (S. J.) buvo blaivus, pats vairavo automobilį.   Liudytojas M.

A. parodė, kad įvykio dienÄ jis su draugu E. J. žvejojo iÅ¡ valties, Gulbinų ežere. IÅ¡girdo, kad kažkas jiems rėkia nuo kranto. Pastebėjo K. P., kuris rėkė, kad paskandins jei jie neiÅ¡lips iÅ¡ valties. Valtis buvo jų (M. A. ir E. J.) tėvų. K. P. Å¡aukė gal apie 20 minučių. Jis (M. A.) paskambino savo tėvui. Už 10 minučių, BMW automobiliu atvažiavo tėtis R. A., kartu buvo S. J., D. Å .. Jie visi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, klausė jų kas čia vyksta. Jie (M. A. ir E. J.) jiems papasakojo, kad K.

P. žadėjo juos nuskandinti. S. J. nuėjo prie K. P. pasiaiškinti. S. J. pakalbėjo su K. P., o D. Š. ir R. A. buvo prie jų (prie valties). S. J. nemušė K. P.. K. P. buvo neblaivus, svirduliavo, rankoje laikė sidro butelį. S. J. buvo blaivus. K. P. sakė, kad neatpažino jų (M. A. ir E. J.). Po to visi išsiskirstė – jis su E. J. liko žvejoti, tėvai išvažiavo. Kaip išvažiavo K. P., nematė. Prie ežero dar buvo kompanija, todėl mano, kad K. P. buvo su šia kompanija. Liudytoja G.

B. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo K. P. sugyventinė. 2011-05-08 motoroleriu su K. P. atvažiavo prie Gulbinų ežero žvejoti. K. P. buvo iÅ¡gėręs, ir dar turėjo butelį. Prie ežero buvo žmonių, kurie Å¡ventė gimtadienį, K. P. su jais pasisveikino. Ji paliko K. P., o pati nuėjo žvejoti, link kelio. Ežere kažkokie vaikai plaukiojo su valtimi ir K. P. juos Å¡aukė, kad plauktų į krantÄ . K. P. norėjo Å¡iuos vaikus sudrausminti. Po kiek laiko pamatė, kad atvažiuoja automobilis.

Ji buvo toli, už kokių 200 metrų ir pamatė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo žmonės. Girdėjo rėkavimÄ , triukÅ¡mÄ . K. P. stovėjo, prie jo priėjo kažkas, stumdėsi. Ji nedrįso prieiti arčiau. Po to pamatė, kad K. P. pradėjo eiti jos pusėn. Kai priėjo arčiau, pamatė, kad K. P. buvo visas kruvinas, pasakė, kad nebėra dantų, vienas dantis dar kabėjo, jį K. P. iÅ¡traukė iÅ¡ burnos. K. P. pasakė jai, kad jam iÅ¡mušė dantis S., dėl to kad jis (K. P.) rėkavo ant vaikų, kurie ežere plaukė valtimi.

K. P. nugara buvo purvina. Po to prie jų privažiavo automobilis ir iÅ¡ jo priekio, keleivio pusės, iÅ¡lipo S. J., kurį ji pažinojo iÅ¡ matymo, pradėjo eiti artyn K. P., sakydamas “dar mažai gavai”. Bet kažkas iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir įgrÅ«do S. J. į automobilį, bei nuvažiavo. Ji su K. P. grįžo prie motorolerio ir iÅ¡važiavo namo. K. P. iÅ¡ pradžių bijojo kreiptis į policijÄ , nes tÄ dienÄ pats buvo girtas. Namuose detaliau apžiÅ«rėjo K. P. padarytus sužalojimus – pakauÅ¡yje buvo guzas, veidas buvo patinęs, iÅ¡muÅ¡ti dantys.

Iki Å¡io įvykio K. P. nebuvo sužalotas, dantys buvo sveiki. Liudytojas R. A. parodė, kad 2011-05-08 prie Gulbinų ežero žvejojo jo ir S. J. vaikai. DienÄ jam paskambino sÅ«nus M. ir pasakė, kad kažkoks vyras ant jų rėkia, grasina užmuÅ¡ti, nuskandinti. Jis, kartu su S. J. bei D. Å ., automobiliu nuvažiavo prie ežero. Atvažiavus paÅ¡aukė vaikus, kad atplauktų. Atplaukę vaikai parodė asmenį, kuris ant jų Å¡aukė – K. P.. K. P. buvo girtas, iÅ¡griuvo iÅ¡ krÅ«mų, rankoje laikė sidro butelį.

Jis (K. P.) sakė, kad nepyktų ant jo, nes neatpažino jų vaikų, norėjo kad jų (R. A. ir S. J.) valtimi neplaukiotų paÅ¡aliniai. Kalbėjosi su K. P. per atstumÄ , niekas prie jo nebuvo priėjęs. Niekas K. P. nemušė. K. P. nebuvo sužalotas, nežino kas jį sužalojo. Nematė, kad S. J. bÅ«tų priėjęs prie K. P.. Su vaikais susidėjo reikmenis į automobilį, važiavo namo. Dar buvo sustoję prie K. P. sugyventinės, “persimetė” keliais žodžiais. KitÄ dienÄ K.

P. skambino jam, sakė kad reikia atvažiuoti susitarti, prašė S. J. telefono numerio.  Liudytojas S. A. parodė, kad įvykio dienÄ jis su draugais buvo prie Gulbinų ežero, Å¡ventė R. S. vaiko krikÅ¡tynas. Atvažiavo K. P., kurio jis iki tol nepažinojo. Jis buvo girtas, vaikščiojo palei ežerÄ , “burnojosi”. Po kiek laiko automobiliu atvažiavo S. J., kurio iki to laiko nepažinojo. Su juo buvo R. A., kurį jis pažinojo iÅ¡ matymo. S. J. priėjo prie jų, paklausė kas grasino jo vaikams, paskui nuvažiavo prie ežero, prie vaikų.

S. J. buvo piktas, susirÅ«pinęs. Matė, kaip S. J. kalbėjosi su K. P.. S. J. su juo kalbėjosi “per atstumÄ â€, garsiai. Nematė, kad S. J. bÅ«tų buvęs priėjęs prie K. P.. Jie (K. P. su S. J.) pakalbėjo trumpai. K. P. su drauge nuvažiavo motoroleriu. Nematė, kad K. P. bÅ«tu buvęs sužalotas, nežino kas jį sužalojo. Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio dienÄ prie Gulbinų ežero Å¡ventė sesers dukros krikÅ¡tynas. Prie jų priėjo K. P., kurį ji pažinojo, nes ankščiau gyveno viename kaime.

K. P. buvo neblaivus, turėjo dar vienÄ butelį pažastyje. K. P. pakalbėjo su R. K., bei nuėjo prie ežero. Ežere valtimi plaukiojo du vaikai. Negirdėjo, kad kÄ K. P. Å¡auktų tiems vaikams. Vėliau automobiliu prie ežero atvažiavo trys vyrai, tarp kurių buvo ir S. J., kurį pažįsta iÅ¡ matymo, nes yra sesers pažįstamas. Jie pakalbėjo per atstumÄ su K. P.. Su K. P. kalbėjosi R. A. bei S. J.. Apie kÄ kalbėjosi, negirdėjo. Kalbėjosi garsiai, lyg koliotusi. Paskui K. P. pasiėmė motorolerį ir juo nuvažiavo.

Niekas prieÅ¡ K. P. jokio smurto nenaudojo. Paskui S. J. priėjo prie jų, trumpai pakalbėjo ir nuvažiavo.                        Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio dienÄ prie Gulbinų ežero Å¡ventė dukters KomunijÄ . Prie jo priėjo K. P., kurį pažinojo, nes ankščiau yra dirbę kartu. K. P. buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo labai girtas. Po to jis nuėjo žvejoti. Ežere valtimi plaukiojo vaikai. Atrodo K. P. prašė tų vaikų valties, tačiau tiksliai neprisimena.

Jis pats (R. K.) tuo metu jau buvo iÅ¡gėręs. Negirdėjo, kad K. P. vaikams Å¡auktų. Vėliau atvažiavo R. A., S. J.. S. J. pažįsta, tai yra jo klasiokas, kartu mokėsi iki 9 klasės. Kažkuris iÅ¡ jų (atvažiavusiųjų) prie ežero pasikalbėjo su K. P.. Apie kÄ kalbėjosi nežino, nes jie buvo maždaug 200 metrų atstumu nuo jo (R. K.). Nematė, kad prieÅ¡ K. P. bÅ«tų naudojamas smurtas. Vėliau pro jį (R. K.) praėjo K. P., kuris buvo užsidengęs rankomis galvÄ . SumuÅ¡imo žymių ant K.

P. nesimatė. Vėliau prie jo (R. K.) priėjo ir S. J., pakalbėjo. Nežino ar S. J. buvo blaivus. Liudytojas D. Š. parodė, kad 2011-05-08 pjovė malkas pas S. J.. Atvažiavo R. A. ir pasakė, kad jų vaikus (S. J. ir R. A.) prie ežero kažkas užpuolė. Sėdo į R. A. automobilį ir su S. J. bei R. A. nuvažiavo prie ežero. Automobilį vairavo R. A.. Prie ežero pamatė prie suoliuko sėdinčius žmones. Jis (D. Š.) su S. J. nuėjo prie šių asmenų, klausė kas užkabinėjo vaikus, ir jie nurodė į netoliese buvusį K.

P.. Jis (D. Å .) pažinojo K. P. iÅ¡ matymo, nes prie ežero jį buvo ir ankščiau matęs. S. J. nuėjo su K. P. pasiÅ¡nekėti, o jis (D. Å .) nuėjo prie vaikų. Matėsi, kad K. P. buvo neblaivus, su savim turėjo butelį alkoholio. Su K. P. kalbėjosi S. J. bei R. A.. Visi srovėjo 1-2 metrų atstumu vienas nuo kito. Apie kÄ kalbėjo, negirdėjo. Jie kažkÄ tarpusavyje iÅ¡siaiÅ¡kino. Jokio konflikto nebuvo. Nematė, kad prieÅ¡ K. P. bÅ«tų naudojamas smurtas. Vėliau važiavo namo, vaikus paliko prie ežero, matė K.

P. einantį, buvo sustoję. S. J. kažkÄ dar pasakė K. P., tačiau iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo. Nematė, kad su K. P. bÅ«tų buvę kitų asmenų. TÄ dienÄ tiek jis (D. Å .), tiek S. J. buvo blaivÅ«s.     IÅ¡ 2011-05-10 Vietovės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų rajone, Gulbinų kaime, prie Gulbinų ežero. Pietinėje ežero dalyje yra poilsiavietė (b.l. 9-12). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K.

P. konstatuota viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžiai, kraujosruva apatinės lūpos pogleivyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Dėl viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 17).Iš VĮ “Regitra” pateiktos informacijos matyti, kad automobilis BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, priklauso R.

A. gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34).  Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo tiesioginis objektas yra vieÅ¡oji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios vieÅ¡o elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje.

Å ių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normaliÄ gyvenimo eigÄ , tolerantiÅ¡kÄ bendravimÄ , civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo bÅ«dus, susilaikymÄ nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Toks elgesys pasireiÅ¡kia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panaÅ¡iai.S. J. teigia smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį K.

P. nenaudojęs, tačiau tokius S. J. paaiÅ¡kinimus paneigia byloje surinkti ir iÅ¡analizuoti įrodymai. Visų pirma tai nukentėjusiojo K. P. parodymai. K. P. nuo pirmos apklausos nuosekliai tvirtino, kad smurtÄ prieÅ¡ jį, suduodant jam smÅ«gius naudojo S. J.. Nėra nustatyta, kad iki įvykio tarp K. P. bei S. J. bÅ«tų buvę kokie nors asmeniniai santykiai, nesutarimai ar pykčiai. Iki konflikto jie buvo tik iÅ¡ matymo pažįstami, nebendravo. Byloje nėra nustatytas jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindo manyti, kad nukentėjusysis apkalbinėja kaltinamÄ jį.

Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Å iuos parodymus patvirtina ir kiti įrodymai - teismo medicinos specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Sužalojimų pobÅ«dis, lokalizacija, atsiradimo mechanizmas sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, apie tai į kuriÄ vietÄ ir kokiu bÅ«du jiems buvo suduoti smÅ«giai, sutampa sužalojimo padarymo laikas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytoja G. B.. Nors Å¡i liudytoja tiesiogiai nematė kaip S. J. sužalojo K.

P., tačiau ši liudytoja betarpiškai po sužalojimo bendravo su nukentėjusiuoju, matė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Įvykio vietoje nukentėjusysis šiai liudytojai iš karto nurodė, kad buvo sumuštas S. J.. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais. Nors ši liudytoja yra nukentėjusiojo sugyventinė, tačiau kaltinamojo ji iki įvykio asmeniškai nepažinojo, jokių asmeninių santykių ir konfliktų neturėjo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodymus apie esmines įvykio aplinkybes davė nuosekliai.Tuo tarpu paties kaltinamojo parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs. Tyrimo pradžioje jis tvirtino, kad K.

P. įvykio metu buvo prie jo priėjęs (b.l. 45), vėliau tvirtino, kad nei pats K. P., nei jis prie K. P. s priėjęs nebuvo, tik per atstumÄ 15-20 metrų jis užrėkė ant K. P. (b.l. 51), teisme S. J. jau nurodė, kad kalbėjosi su K. P. 2 metrų atstumu. PanaÅ¡ių prieÅ¡taravimų S. J. parodymuose yra daug, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. J. davė neteisingus parodymus. Tai vertintina, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas atmeta kitų liudytojų parodymus, apie tai, kad smurtas K.

P. atžvilgiu nebuvo naudojamas. Šie parodymai yra prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek ir lyginant juos su paties kaltinamojo parodymais, parodymai nėra nuoseklūs, skiriasi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas jais nesiremia. Dalis liudytojų yra kaltinamojo artimieji ir draugai (E. J., M. A., R. A., D. Š.), todėl teismas jų parodymus vertina kaip siekį padėti S. J. išvengti atsakomybės. Liudytojas R. K. buvęs S. J. klasiokas, liudytoja R. S. nurodė, kad S. J. yra jos sesers pažįstamas, šie liudytojai (S. A., R.

S.) procese atsirado kaltinamojo iniciatyva (b.l. 79), praėjus daugiau nei puse metų po paties įvykio, kas leidžia abejoti Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu. Kaltinamojo veika truko labai trumpÄ laiko tarpÄ , liudytojai R. K., R. S., S. A. buvo nuo įvykio vietos apie 200 m atstumu (R. K. parodymai), darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių liudytojų parodymai, kurie taip pat nėra nuoseklÅ«s, nenuneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl kaltinamojo smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.    SumuÅ¡damas K.

P. vieÅ¡oje vietoje, S. J. be jokios abejonės pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Jo veiksmai pasireiÅ¡kė įžūliais, akivaizdžiai agresyviais, moralės požiÅ«riu nepriimtinais veiksmais – smurto naudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį. Nors nukentėjusysis pats netinkamai elgėsi – bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oje vietoje, rėkavo ant nukentėjusiojo sÅ«naus bei su juo buvusio M. A., teismo manymu, paskatos dėl kurių S. J. naudojo smurtÄ prieÅ¡ K. P., negali paneigti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimui bÅ«dingus motyvus.

Kaltinamasis iÅ¡kilusiÄ konfliktinę situacijÄ pasirinko spręsti tokiu bÅ«du, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Teismas įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad padarinių atžvilgiu kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, neapibrėžta. Nors kaltinamasis nesiekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau pagal atliekamų veiksmų pobÅ«dį kaltinamasis turėjo numatyti bei suvokti, kad savo smurtiniais veiksmais vieÅ¡oje vietoje neabejotinai pažeis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Dėl Å¡io įvykio buvo kviesta policija, nukentėjusiajam bei liudytojai R. B. buvo nutrauktas poilsis, laisvalaikio praleidimas (žvejyba). Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos paprastai nustatomos, kai nusikalstama veika bÅ«na padaryta dėl aiÅ¡­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai kal­ti­nin­ko el­ge­sys yra at­vi­ras iÅ¡­Å¡Å«­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­Å¾iÅ«­rį į juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tÄ sa­vo veiks­mams ma­Å¾a­reikÅ¡­mę dings­tį.

Smurtinių S. J. veiksmų prieÅ¡ K. P. pasekoje, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas - virÅ¡utinių pirmų bei virÅ¡utinio deÅ¡inio antro dantų vainikų lūžiai, kraujosruva apatinės lÅ«pos pogleivyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti vieÅ¡oje vietoje, dėl mažareikÅ¡mės dingsties. Teismo manymu, paties nukentėjusiojo netinkami veiksmai, t.y. kad jis bÅ«damas neblaivus Å¡aukė ant kaltinamojo vaiko bei su juo esančio kito vaiko, tebuvo mažareikÅ¡mė dingstis kaltinamajam naudoti fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Kaltinamasis tokiais veiksmais – smurto naudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį, parodė aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mÄ . Ä®vertinęs teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje iÅ¡analizuotais bei patikrintai įrodymais nustatyta, jog S. J. 2011 metų gegužės 8 d., apie 16 val. Biržų rajone, Gulbinų kaime, prie Gulbinų ežero, vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, suduodamas smÅ«gius K.

P. į veidÄ , nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. P. sveikatÄ . Kaltinamojo S. J. padarytos veikos yra nusikalstamos, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. sudėtis, ir yra pilnai įrodytos minėtais aptartais įrodymais. Nusikalstamų veikų kvalifikacija atitinka aukÅ¡tesniojo teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio veikose (2012-01-04 Panevėžio apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-13-337/2012) Kadangi byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad S. J. nusikalstamus veiksmus atliko bÅ«damas neblaivus, Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.

Bausmių skyrimo motyvai Skirdamas bausmes S. J. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. S. J. padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 284 str. 1 d.) bei apysunkį nusikaltimÄ (BK 138 str. 2 d. 8 p.), veika tyčinės, baigtos, smurtinės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau teistas, tačiau veikos padarymo metu ankstesni teistumai buvo iÅ¡nykę.

Dėl smurtinės veikos S. J. buvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Po veikos padarymo S. J. buvo nuteistas už kitÄ nusikaltimÄ â€“ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Visa tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas.  S. J. charakterizuojamas patenkinamai – jis dirba, administracine tvarka ankščiau baustas dėl KET pažeidimų, nuobaudos iÅ¡nykę (b.l. 58-61), vedęs, Å¡eimoje augina nepilnamečius vaikus.   Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad už apysunkį nusikaltimÄ (BK 138 str. 2 d. 8 p.) sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismas skiria S. J.

BK 284 str. 1 d. bei 138 str. 2 d. 8 p. sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimÄ , jo terminÄ nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kadangi tarp nustatytų veikų yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du. Subendrinta bausmė bendrintina su ankstesniu įsiteisėjusiu neįvykdytu teismo nuosprendžiu.    Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. J. dirba, vedęs, Å¡eimoje augina nepilnamečius vaikus, konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu iÅ¡saugant kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius).

Civilinis ieÅ¡kinys ir kiti bylos klausimai        Byloje nukentėjusysis K. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3700 Lt turtinės žalos (b.l. 103). Nukentėjusysis turtinę žalÄ grindžia gydymo įstaigos parengtu gydymo planu bei busimomis iÅ¡laidomis už gydymÄ (b.l. 102). Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas visiÅ¡kai. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų iÅ¡laidų (CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str. 2 d.), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkcijÄ bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti bÅ«simas gydymo iÅ¡laidas (nuostolius) ir tai nėra jo faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos. Å iuo atveju teismas mano, kad egzistuoja CK 6.249 str. 3 d. taikymo sÄ lygos dėl nukentėjusiojo busimų nuostolių už odontologines paslaugas. Bylos duomenys teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, bÅ«simų gydymosi iÅ¡laidų atlyginimas yra realiai tikėtinas, nustatytas vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais. Žala nukentėjusiajam padaryta nusikalstamais tyčiniais veiksmais. Teismas, įvertinęs tai kas iÅ¡dėstyta, mano, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti žala yra suprantama, reali, teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo.

Proceso išlaidas byloje sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 29,75 Lt, kurios priteistinos iš kaltinamojo.Daiktų turinčių reikšmės bylai tirti byloje nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 2 d., 308 str.,       n u s p r e n d ž i a: S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti :- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

 - pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirti S. J. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Pagal BK 63 str. 1 d., 9 d., subendrintÄ bausmę subendrinti su 2011-06-03 Biržų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2011-11-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme – 30 MGL dydžio bauda ir paskirti S. J. galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams bei 30 MGL dydžio baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 8 mėnesius nuo 2011-11-23 (nuo Panevėžio apygardos teismo 2011-11-23 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

 Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. – atidėti S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. P. padarytÄ Å¾alÄ , bei be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.    Priteisti iÅ¡ S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuketėjusiajam K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3700 Lt (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus litų) turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 29,75 Lt (dvideÅ¡imt devynis litus 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.

S. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.         Teisėjas                                                                            Česlovas Kulikauskas