2021-08-25 Nr. AB-16500-3-62-3-01804-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-383-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01804-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš to, jog nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu. Pareiškėjo teigimu, prausdamasis pataisos namų dušinėje, jis buvo matomas kitų nuteistųjų. Pabrėžė, kad teismai ankstesnėse bylose jau yra pripažinę jo teisės į privatumą pažeidimą. Dėl teisės į privatumą duše pažeidimo pareiškėjas nurodė patyręs neigiamus išgyvenimus, jautėsi žeminamas, buvo sukelti nepatogumai. Dėl šių sukeltų nepatogumų kreipėsi pagalbos į psichologą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos įrengti atskiras dušo kabinas. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, pertvarų (sienelių) tarp dušo sietelių, atitveriančių besimaudančius asmenis, nėra įrengta. Pareiškėjas su prašymais sudaryti galimybes praustis vienam nesikreipė. Pareiškėjas kreipėsi dėl psichologo konsultacijos suteikimo, nenurodydamas, kokio pobūdžio psichologo pagalba reikalinga, o vėliau psichologo konsultacijų atsisakė. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo pateiktą atsiliepimą, kuriame nurodė, jog jis nesutinka su Pravieniškių PN-AK dušuose sudarytomis privatumo sąlygomis ir savo pažeistą teisę į privatumą ne kartą siekė ginti. Pareiškėjas naudotis dušu galėjo ir po sporto ar pasivaikščiojimo metu atliktos mankštos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 20 d., atlyginimo paliko nenagrinėtą, o skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl jos atstovo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, neužtikrinant privatumo dušo patalpose laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.

8. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-254-428/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01490-2019-0) pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. liepos 20 d. neužtikrinant jam privatumo maudantis duše, atlyginimo atmetė. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad priimtas teismo sprendimas, kuris dar yra neįsiteisėjęs, kuriame išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, o abiejų bylų dalykas ir pagrindas iš dalies sutampa, teismas sprendė, kad skundo dalis dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 20 d., atlyginimo paliktina nenagrinėta. Palikęs dalį skundo nenagrinėtą, teismas nagrinėjo, ar pareiškėjo teisė į privatumą buvo užtikrinta dušo patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pataisos namų dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos. Nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

10. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos. Pareiškėjas skunde nurodo vienintelę aplinkybę, t. y. privatumo duše neužtikrinimą, tačiau nenurodo jokių kitų kalinimo sąlygų. Kaip minėta, privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine sąlyga atsakovo atsakomybei kilti, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nenustačius, nėra pagrindo vertinti atsakovo atstovo veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

11. Teismas taip pat pabrėžė, kad dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą. Nenustačius Pravieniškių PN-AK veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 36925/10, 21487/12, 72893/12, 73196/12, 77718/12 ir 9717/13), Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamiems standartams ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2424-629/2018). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad atsakovo atstovo veiksmai yra tęstiniai, konstatuotina, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neužtikrinantis jo teisių gynimo. Akivaizdu, kad privatumas dušuose nebuvo užtikrintas, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pažeidė tiek bendrą pareigą elgtis atidžiai, tiek Konvencijos nuostatas. Pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, kitu atveju bus formuojama skirtinga ir nenuosekli teismų praktika.

15. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas. Teismas padarė tinkamą išvadą, kad Pravieniškių PN-AK neatliko jokių teisei priešingų veikų. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas (privatumo prausiantis duše pažeidimo) Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas dalį pareiškėjo skundo paliko nenagrinėtą, o kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis dušu, dėl to jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Regionų apygardos administracinis teismas (Kauno rūmai) 2020 m. sausio 7 d. sprendimu, kuris iki šios dar nėra įsiteisėjęs, išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-254-428/2020 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. liepos 20 d. neužtikrinant jam privatumo prausiantis duše, atlyginimo, t. y. iš dalies išnagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, pagrįstai paliko pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už, pareiškėjo teigimu, jo teisės į privatumą prausiantis duše Pravieniškių PN-AK pažeidimą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. liepos 20 d. nenagrinėtą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

21. Vertinant, ar pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo teisė į privatumą prausiantis duše Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiama laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., pažymėtina, kad vyraujančioje vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

22. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Todėl, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teisėjų kolegijos vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

23. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai; pareiškėjas jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), sprendžia, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl pareiškėjo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti, jo rezolicinėje dalyje nurodant:

„Pareiškėjo E. V. skundo dalį dėl atlyginimo neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 20 d., palikti nenagrinėtą.

Pareiškėjo E. V. skundo dalį dėl atlyginimo neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. V. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.

Kitą Pareiškėjo E. V. skundo dalį dėl atlyginimo neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., atmesti kaip nepagrįstą.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys