2023-09-27 Nr. AB-17100-3-64-3-01002-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-455-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01002-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas 3-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-1611 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 31SK-65-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 31, Šiaulių mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas).

Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėją tikslinti reikalavimus (prašant teismo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 21RE3-53(AG3-58/25-2023) ir 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 21RE3-54(AG3-57/26-2023), perduoti Komisijos Šiaulių apygardos skyriui pareiškėjo 2023 m. balandžio 18 d. skundų priėmimo klausimą spręsti iš naujo); pateikti nurodytus rašytinius įrodymus dėl atstovavimo).

2023 m. gegužės 22 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo raštas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nekeis 2023 m. gegužės 8 d. skundo reikalavimų ir prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 7 d. Įsakymą ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. Sprendimą.

2023 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame nors ir nurodė, jog jis 2023 m. gegužės 20 d. rašte nenurodė, jog pareiškėjas nekeis 2023 m. gegužės 8 d. skundo reikalavimų, pareiškėjas tik informavo, kad prašys teismo panaikinti 2023 m. balandžio 21 d. Komisijos sprendimus, tačiau kitoje patikslinto skundo vietoje taip pat nurodė, kad nelieka pagrindo reikalavimui panaikinti Komisijos skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 21RE3-53(AG3-58/25-2023) ir 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 21RE3-54(AG3-57/26-2023), t. y. pareiškėjas šiame patikslintame skunde ginčija (reikalauja panaikinti) 2017 m. lapkričio 7 d. Įsakymą ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. Sprendimą. Pareiškėjas patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje aiškiai suformulavo reikalavimus ir prašė: 1) pripažinti, kad terminas paduoti skundus dėl 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. A-1611 ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 65 praleistas dėl svarbios priežasties, nėra aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktuose; atnaujinti skundų dėl Įsakymo ir Sprendimo padavimo terminus; 2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-1611 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. Sprendimą Nr. 31 SK-65 „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 31, Šiaulių mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo žemės sklypo suformavimo“.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, kadangi skundai pateikti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas išanalizavo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5202-289/2021 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00672-2021-6), nustatė, kad pareiškėjas su skundžiamų aktų turiniu, jų sukeliamomis pasekmėmis buvo supažindintas pakartotinai dar 2018-2019 metais (NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. 31SD-1517(14.31.104.), NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. 31SD-6652, NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 11 d. raštas Nr. 31SD-4171). Minėtų raštų turinys nurodomas ir pareiškėjo 2021 m. vasario 15 d. skunde Komisijos Šiaulių apygardos skyriui. Pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad „pareiškėjui neatimta teisė kreiptis į teismą iš naujo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. A-1611 panaikinimo ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 65-(14.31.110.) panaikinimo, tačiau kartu su skundu dėl šių reikalavimų turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo“.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundžiamų sprendimų turiniu, jų sukeliamomis pasekmėmis buvo supažindintas dar 2018-2019 metais, tačiau pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu 2023 m. gegužės 8 d. dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikino, t. y. praleidęs apskundimo terminą, kartu teikdamas prašymą atnaujinti terminą.

Dėl pareiškėjo argumento, jog pareiškėjas praleido terminą, kadangi skundžiami aktai pareiškėjui nebuvo įteikti, teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas dėl praleisto termino nurodė, kad skundžiamų aktų turinys jam buvo žinomas anksčiau.

Dėl pareiškėjo argumento, jog turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d.) 8 straipsnio 4 dalis, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo bei į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis atidžiai ir rūpestingai, laikydamiesi nustatytos tvarkos ir terminų, konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios, pasirinkto elgesio modelio ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu ir atidumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis ir terminas skundui paduoti neatnaujintinas, todėl skundas ir patikslintas skundas atsisakytini priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo (atsižvelgiant į pareiškėjo 2023 m. birželio 8 d. patikslinto skundo K dalį).

Pareiškėjas pažymi, kad ginčo dalykas yra ne pareiškėjo sužinojimas apie Įsakymą ir Sprendimą, kai jam tai tapo prieinama informacija, o pranešimo pareiškėjui raštu apie jų priėmimą pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

Pareiškėjas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi, akcentuoja, kad jis galėjo kreiptis į teismą tik tada, kai jam buvo įteikti Įsakymas ir Sprendimas. Pareiškėjas paaiškina, kad Šiaulių savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 11 d. raštu atsiuntė Įsakymo kopiją, NŽT Šiaulių skyrius 2023 m. kovo 20 d. raštu pateikė Sprendimo kopiją.

Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo 2023 m. birželio 8 d. patikslinto skundo K dalies.

Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė hipotetinius rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo, operatyvumo standartus. Pareiškėjas aktyviai teikia visus procesinius dokumentus, siekiant efektyviai ginti savo teises ir interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus Įsakymo ir NŽT Šiaulių skyriaus Sprendimo panaikinimo pateikė, praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad jis galėjo kreiptis į teismą dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo tik tada, kai gavo jų kopijas, nepriklausomai nuo to, kad skundžiamų aktų turinys pareiškėjui buvo žinomas anksčiau.

Teisėjų kolegija nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-452-815/2023).

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas apie Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. Įsakymą ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. Sprendimą sužinojo dar 2018 – 2019 m. Pareiškėjas dėl skundžiamų aktų jau kreipėsi į teismą 2021 m. gegužės 4 d., tačiau teismas šiuos reikalavimus atsisakė priimti, kadangi buvo praleistas terminas skundui paduoti (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis). Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. Įsakymo ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. Sprendimo panaikinimo 2023 m. gegužės 8 d. Taigi, pareiškėjas teismui skundą padavė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino skundui paduoti, pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas dėl Įsakymo kopijos pateikimo į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją kreipėsi tik 2023 m. kovo 22 d., o į NŽT Šiaulių skyrių dėl Sprendimo kopijos pateikimo kreipėsi 2023 m. vasario 20 d., nors apie šių aktų turinį žinojo dar 2018 – 2019 m. Pareiškėjas dėl aktų kopijų į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir NŽT Šiaulių skyrių nesikreipė ir po Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus ir rūpestingas bei delsė kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir NŽT Šiaulių skyrių dėl Įsakymo ir Sprendimo kopijų gavimo, taip pat delsė kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui gauti Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. Įsakymo ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. Sprendimo kopijas anksčiau bei dėl jų panaikinimo kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius