c2419d8a-a6bc-4e6b-b8e7-710a5318df7d · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. T-104-997/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00518-2007-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.12. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2016 m. vasario 17 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei Raimondai Šoparienei, asmeniui, kuriam taikoma priverčiama medicinos priemonė, T.

V., jo įstatyminiam atstovui A. V., gynėjai Julijai Manako-Galminei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2016-01-26 teikimÄ Nr. RS-227 dėl priverčiamosios medicininės priemonės taikymo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusiam, turinčiam nepilnametį vaikÄ , dirbančiam,nustatė: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartimi pripažinta, kad T. V. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, padarė bÅ«damas nepakaltinamu.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi T. V. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, paskiriant jam stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutartimi T. V. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Vėliau priverčiamosios medicinos priemonės T. V. buvo pratęsiamos Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimis. Paskutinį kartÄ pratęsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-10 nutartimi.Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-01-26 gautas VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis,– T. V. pakeitimo į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Teikime nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu T. V. nė karto nesusisiekė su socialiniu darbuotoju, pas gydytojÄ â€“psichiatrÄ laiku neatvyksta, vengia vartoti medikamentus, jaučiasi esÄ s sveikas, nėra kritikos savo ligos atžvilgiu. Taip pat nurodoma, kad paciento sveikata blogėja, stebimas agresyvumas, buvo sulaikytas policijos, iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Teismo posėdžio metu VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė patvirtino teikime iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o teikimÄ tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad T. V. turi lankytis pas socialinę darbuotojÄ ir pas gydantį gydytojÄ â€“psichiatrÄ . Pas gydytojÄ jis lankosi, tačiau yra nukrypimai nuo nurodyto termino, t.y. kas 28 dienas. Pas socialinę darbuotojÄ lankytis atsisako. Pažymėjo, kas vaistai T. V. yra bÅ«tini, kaip ir gydimas, nors jis to nepripažįsta. Vaistai yra leidžiami tik centre, procedÅ«riniame kabinete, kur jis turi atvykti kas 28 dienas. Gydanti gydytoja mato, kad T. V. sveikata negerėja, situacija tik prastėja, dėl ko ji kreipėsi į gydytojų komisijÄ , kurie – iÅ¡nagrinėję situacijÄ , T.

V. ligos istorijÄ ,– nusprendė kreiptis į teismÄ Å¡iuo teikimu. PaaiÅ¡kino, kad T. V. bÅ«na labai piktas, pradeda erzintis, ramiai pakalbėti su juo nepavyksta, nors visos procedÅ«ros ir tvarka jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ne kartÄ . PridÅ«rė, kad jo tėvai yra labai rÅ«pestingi, su jais centras nuolat bendrauja. Pažymėjo, jog T. V. elgesį sÄ lygoja ne jis pats, o jo liga: jis serga Å¡izofrenija. Prokurorė prašė VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimÄ tenkinti ir skirti T. V. priverstinį stacionarųjį gydymÄ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Pažymėjo, kad T. V. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat byloje yra medžiaga, jog jis vengia vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus, dėl ko tikslinga teikimÄ tenkinti siekiant apsaugoti jį patį bei aplinkinius.T. V. teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, nurodė, jog jaučiasi normaliai, teigė esÄ s sveikas. Nurodė, kad leidžiamų vaistų jam nebėra paskirta, jam iÅ¡raÅ¡yti raminamieji geriamieji vaistai, kuriuos jis iÅ¡geria, kai neužmiega. Kai jam jų nereikia – vaistų nevartoja.

Nurodė nemanantis, kad jam reikia lankytis pas socialinę darbuotojÄ , teigia neturįs su ja apie kÄ kalbėti, tačiau paaiÅ¡kino besilankantis pas gydytojÄ . Nurodė, kad Å¡iuo metu dirba namuose, gauna neįgalumo paÅ¡alpÄ , lėšų jam užtenka. PraÅ¡o teikimo netenkinti.Ä®statyminis T. V. atstovas paaiÅ¡kino, kad gyvena kartu, viename name. Nurodė, kad T. V. dirba kartu su juo statybose su vidaus remonto darbais: elektra, santechnika ir pan. Parodė, kad situacija bÅ«na prasta, kai T. V. vartoja alkoholį, o tai nesuderinama su vaistais ir gydimu.

PridÅ«rė, kad sÅ«nus yra geras žmogus: myli, rÅ«pinasi, bendrauja su savo dukra, padeda finansiÅ¡kai. Nurodė, kad po močiutės mirties ir po susitikimo su buvusia žmona jam buvo pablogėjimai, po susitikimų su buvusia žmona pavartoja alkoholio. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡gėręs jis nėra agresyvus, tačiau tada jis nesiorientuoja, nežino kaip grįžti namo. Nurodė, kad apie įvykį parduotuvėje nieko nežino, berods sÅ«nus pavogė tris butelius degtinės, o pareigÅ«nai jų namuose darė kratÄ .

Taip pat sÅ«nus parai buvo uždarytas į areÅ¡tinę. PridÅ«rė, kad sÅ«nus savo lėšomis disponuoja pats, moka iÅ¡laikymÄ vaikui. Nurodė norintis duoti sÅ«nui Å¡ansÄ pasitaisyti, jei Å¡is pasižadėtų negerti vartoti vaistus, lankytis pas socialinę darbuotojÄ . Gynėja prašė teikimo netenkinti, nurodė, nesant pakankamai duomenų, jog T. V. ir jo veiksmai kelia visuomenei grėsmę. Teikimas tenkintinas. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas, t.y. taikydamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. BPK 405 straipsnis taip pat numato, kad teismas iÅ¡nagrinėja ir iÅ¡sprendžia priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies pakeitimo klausimus pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ ir turi teisę priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį,– jeigu asmens sveikatos bÅ«klė pasikeitė.

Pažymėtina, jog ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja, o stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 2 ir 3 d.).Teismas sprendimÄ dėl taikomų priemonių rÅ«Å¡ies pakeitimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , iÅ¡klausęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos bÅ«klę, jam taikytÄ gydymÄ bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos bÅ«klė yra pakitusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų bÅ«ti pakeista.

Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas keisdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumÄ .Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Teismui pateiktame VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikime dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo T. V. iÅ¡ ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis į stacionarinį stebėjimÄ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu T.

V. nė karto nesusisiekė su socialiniu darbuotoju, pas gydytojÄ â€“psichiatrÄ laiku neatvyksta, vengia vartoti medikamentus, kadangi jaučiasi esÄ s sveikas, nėra kritikos savo ligos atžvilgiu. Taip pat nurodoma, kad paciento sveikata blogėja, stebimas agresyvumas, buvo sulaikytas policijos, iÅ¡kelta baudžiamoji byla. VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdyje patvirtino teikime iÅ¡dėstytas aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad T. V. gydanti gydytoja mato, kad situacija tik prastėja, dėl ko ji kreipėsi į gydytojų komisijÄ , kurie – iÅ¡nagrinėję situacijÄ , T.

V. ligos istorijÄ ,– nusprendė kreiptis į teismÄ dėl griežtesnės priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. Taigi visi Å¡ie aptarti duomenys rodo, jog T. V. psichinė sveikata yra pakitusi ir Å¡ie pokyčiai, specialistų teigimu, yra į neigiamÄ pusę. Teismas pažymi, kad pagrindo abejoti psichikos sveikatos priežiÅ«ros specialistų kompetencija nėra, o subjektyvi T. V. nuomonė apie jo sveiktos bÅ«klę negali bÅ«ti priežastimi, leidžiančia daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡iuo metu jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rezultatyvumÄ .Vertinant su T.

V. psichikos bÅ«kle susijusį jo socialinį pavojingumÄ , pažymėtina tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, tai jau leidžia teigti, kad jo socialinio pavojingumo lygis yra pakilęs. Atkreiptinas dėmesys ir į jo anksčiau padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobÅ«dį. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Å¡is asmuo darė pavojingas veikas: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartimi jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, be kita ko, ir už pavojingo smurtinio sunkaus nusikaltimo – plėšimo, panaudojant peilį, padarymÄ ; 2005-09-15 nutartimi pripažinta, kad jis, bÅ«damas nepakaltinamas, padegė pastatÄ ir jam buvo paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas, tačiau vėliau, pablogėjus jo psichikos bÅ«klei, buvo taikytas stacionarinis gydymas iki 2006 m.

Be to, T. V. tyčines nusikalstamas veikas darė ir iki susirgimo – Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-10-01 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 245 straipsnio 2 dalyje. Å ie duomenys rodo, kad T. V. yra linkęs pakartotinai daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, o duomenys apie tai, kad jam anksčiau taikytas ambulatorinis gydymas buvo pakeistas griežtesne priverčiamÄ ja medicinos priemone – stacionariniu gydymu, rodo, kad jam taikytas ambulatorinis gydymas ir anksčiau nebuvo pakankamai veiksmingas.

Be to, kaip matyti, nepaisant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, T. V. daromos nusikalstamos veikos sunkėjo. Psichikos sveikatos centro duomenimis, kritikos nebuvimas ir jos formalumas neužtikrina T. V. gydymo, jis, net ir esant priverstiniam gydymui, bÅ«na agresyvus, vengia vartoti leidžiamuosius vaistus, nebendrauja su socialine darbuotoja, visa tai atskleidžia jo atmestina požiÅ«rį į esamÄ sveikatos bÅ«klę, kurį galimai lemia ne jo paties asmenybė, o liga. Visi Å¡ie duomenys rodo, kad T. V. socialinis pavojingumas yra ne tik iÅ¡likęs, tačiau ir padidėjęs, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnę priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, siekiant apsaugoti aplinkÄ , Å¡eimÄ , visuomenę, užtikrinti rezultatyvesnį paties paciento gydymÄ .Atsižvelgiant į visas anksčiau iÅ¡vardytas aplinkybes, įvertinus VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro rekomendacijas, minėtos įstaigos atstovės paaiÅ¡kinimus teisme, atsižvelgiant ir į kartu su T.

V. gyvenančio įstatyminio atstovo A. V. paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog T. V. sveikatos bÅ«klė pablogėjo, jo socialinis pavojingumas padidėjo, todėl yra pagrindas sugriežtinti taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę T. V. atžvilgiu. Ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis keistinas į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, t.y. RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 439-440 straipsniais,n u t a r i a: VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimÄ tenkinti.Pakeisti T. V. taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja                                                                        Skaistė Bystriakovienė                          Â