c23b5bfb-85a1-4ffa-8873-e4ea88ebaa72 · Vilniaus apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-1956-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01642-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.3., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudarokolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei N. J., jos atstovei advokatei N. R.,atsakovės N. L. atstovei advokatei R.

K.,atsakovei J. K.,vertėjai O. V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. J. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal ieÅ¡kovės N. J. ieÅ¡kinį atsakovams N. L., Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei J. K., AB „Swedbank“, V. I. (V. I.), J. I. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja VÄ® Registrų centro Alytaus filialas), n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė N. J. 2009-12-28 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiomis 2005-01-10 sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. 5/8 dalis garažo bokso Nr. 90, esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, 2005-01-10 sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. ¼ dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, iÅ¡ dalies panaikinti 2008-02-27 įregistruotÄ hipotekos sandorį (hipotekos lakÅ¡to Nr. 06120080000582), kurio pagrindu buvo įregistruota hipoteka ¼ daliai buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose; pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2009-02-16 sutartį, kuria atsakovė N. L. pardavė, o V.

I. ir J. I. nupirko 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose; pripažinti ieÅ¡kovei N. J. nuosavybės teisę į 1/4 dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose; priteisti jai (N. J.) iÅ¡ atsakovės N. L. 3 963,50 Lt piniginę kompensacijÄ už 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose. IeÅ¡kovė nurodė, kad po sutuoktinio V. J. mirties kartu su atsakove dukra N. L.

įstatymo pagrindu paveldėjo mirusiajam priklausiusį turtÄ - trijų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, ir l/2 dalį garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose. Jai atiteko 1/4 dalis buto ir 1/8 dalis garažo. Paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡davė notarė J. K. Ji nesupranta lietuvių kalbos, todėl kartu su ja, tvarkant dokumentus, visada bÅ«davo dukra atsakovė N. L. Praėjus keletui savaičių po paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, N. L. jai paaiÅ¡kino, kad iki galo nesutvarkyti paveldėjimo teisės dokumentai, kad dar kartÄ teks vykti į notarų biurÄ ir papildomai pasiraÅ¡yti dokumentus, užbaigiant paveldėjimo procesÄ .

Ji kartu su dukra 2005-01-10 nuvyko į notarės J. K. biurÄ , kur pasirašė jai pateiktus dokumentus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, dovanojimo sutartis. Sudarant ginčijamus dovanojimo sandorius ir pasiraÅ¡ant juos, nebuvo daromas teksto vertimas, todėl ji nesuprato sudaromų sutarčių ir pasiraÅ¡omų dokumentų turinio bei esmės. Ji galvojo, kad tvarko tuos pačius reikalus (paveldėjimo). Ji pasitikėjo atsakovės N. L. bei notarės paaiÅ¡kinimais, kad tvarko paveldėjimo dokumentus ir neatlieka sau nenaudingų veiksmų, tačiau po kurio laiko sužinojo, kad ji dukrai padovanojo dalį buto ir garažo.

Ji 2006-06-29 su atsakove N. L., dalyvaujant advokatei R. K., surašė susitarimÄ , kuriuo atsakovė N. L. įsipareigojo jai iki 2006-08-10 padovanoti butÄ . Atsakovė nustatytu terminu susitarimo nevykdė, tačiau ilgÄ laikÄ ji tikėjosi, kad atsakovė įvykdys susitarimo sÄ lygas ir perleis butÄ jos nuosavybėn. Nors sandorių sudarymo metu ji ir buvo veiksni, tačiau negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasirašė dovanojimo sutartis, turto padovanoti nesiekė ir nenorėjo (CK 1.89 str.).

Atsakovė N. L. pradėjo kalbėti, kad jai teks išsikelti iš buto, vykti gyventi į senelių namus, tačiau nurodytame bute prabėgo didžioji dalis jos gyvenimo, butas įgytas dar santuokoje su velioniu vyru, todėl toks atsakovės elgesys yra smerktinas ir geros moralės požiūriu (CK 6.472 str.). Kadangi atsakovės N. L. elgesys ypač pablogėjo 2008 m. pabaigoje, atsakovė jai neteikia priežiūros nuo 2008 m. gruodžio mėn., todėl dovanojimo sutarčiai ginčyti ji nepraleido termino, numatyto CK 6.472 str. 4 d.

Pripažinus dovanojimo sandorius neteisėtais, turi būti panaikinti ir kiti atsakovės atlikti sandoriai su ginčo turtu- iš dalies panaikintas įregistruotas hipotekos sandoris, pripažinta iš dalies negaliojančia sutartis, kuria atsakovė pardavė V. I. (I.) ir J. I. dalį garažo, priteista jai iš atsakovės N. L. piniginė kompensacija už dalį parduoto garažo. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinis, o atsakovės N. L. tėvas V.

J. mirė 2004-08-30, kad V. J. turi du vaikus– atsakovę N. L. ir S. J. (J.). SÅ«nus S. J. 2004-12-20 Klaipėdos miesto notarų biurui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad, mirus tėvui, atsisako palikimo, kad notarė J. K. 2004-12-22 iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ mirusiojo turtÄ , kad pagal liudijimÄ ieÅ¡kovė paveldėjo- ¼ dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, ir 1/8 dalį garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M.

K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, kad praėjus 19 dienų, 2005-01-10, notarė J. K. patvirtino dovanojimo sandorius, sudarytus tarp ieÅ¡kovės (dovanotojos) ir atsakovės N. L. (apdovanotosios), kad Å¡ių sandorių pagrindu ieÅ¡kovė padovanojo dukrai atsakovei N. L. visÄ paveldėtÄ Â¼ dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, ir kartu su savo anksčiau turėta dalimi bei visa paveldėta, tokiu bÅ«du 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M.

K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, kad atsakovė N. L., bÅ«dama skolininkė, kreditoriui AB „Swedbank“, turimÄ butÄ Ä¯keitė, o garaÅ¾Ä už 5 000 Lt 2009-01-16 pardavė atsakovams V. I. (I.) ir J. I.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė, kuri yra iÅ¡ dalies nedarbinga, neteigia ir neįrodinėja, kad sandorių sudarymo metu buvo praradusi nuovokÄ dėl savo sveikatos bÅ«klės, sprendė, jog byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė ginčijamų sandorių sudarymo metu bÅ«tų turėjusi psichinių ar fizinių negalių, kurios bÅ«tų apsunkinę jos sÄ moningumÄ .

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovei sandorių sudarymo metu buvo 77 metai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, jog ieškovės argumentai apie tai, kad ji nesuprato sandorių turinio, kad ji nesupranta lietuvių kalbos bei nesuprato ir nežinojo, jog su dukra N. L. atvažiavo pas atsakovę notarę J. K. sudaryti dalies buto ir garažo dovanojimo sandorių, yra nepagrįsti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė nesuteikia reikalingos jai pagalbos, nepadeda buityje, ruoÅ¡iasi parduoti butÄ ir nori jÄ patalpinti į senelių prieglaudos namus, į ieÅ¡kovės individualias savybes, Å¡alių tarpusavio santykius, padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susidariusi konfliktinė situacija nėra pakankamas pagrindas pripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiais pagal CK 6.472 str.1 d. Nesant pagrindų pripažinti dovanojimo sandorius neteisėtais, nėra pagrindo naikinti ir kitus sandorius, atsakovės sudarytus su ginčo turtu.

IeÅ¡kovė N. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 str.), neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, neteisingai vertino įrodymus. Jos nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji negalėjo suprasti pasiraÅ¡omo sandorių turinio ir sandorio esmės, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Buto ir garažų dovanojimo sutartys buvo sudarytos praėjus tik keliolikai dienų po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo- paveldėjimas į ginčo turtÄ iÅ¡duotas 2004-12-22, o dovanojimo sutartys buvo sudarytos 2005-01-10.

VÄ® Registrų centro Alytaus filialo duomenys patvirtina, kad pažymos sandoriams buvo užsakytos 2004-12-22, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo gauti paveldėjimo teisės liudijimai. Gavusi paveldėjimo teisės liudijimÄ , ji turėjo vykti į VÄ® Registrų centrÄ , kur privalėjo įregistruoti paveldėjimÄ . Ji suprato, kad Å¡iuo tikslu ir vyko į VÄ® Registrų centrÄ . JÄ lydėjo atsakovė N. L. Pažymose nėra nuorodos, kokiam sandoriui ir kokiam tikslui pažymos užsakomos. Jei atsakovė N. L. turėjo tikslÄ jÄ suklaidinti, nuslėpti sandorį, tai ji galėjo padaryti be didelių pastangų, nes ji lietuviÅ¡kai nesupranta.

Nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji iÅ¡ anksto žinojo, kokiam tikslui užsakė pažymas. IÅ¡ VÄ® Registrų centro dokumentų atsiėmimo pažymos matyti, kad dokumentus atsiėmė atsakovė N. L. Ji, kaip suinteresuota sandoriu, suorganizavo dokumentų parengimÄ notarų biure, jai iÅ¡ anksto paaiÅ¡kinusi, kad ji turės pasiraÅ¡yti paveldėjimo dokumentus. Notarės, kuri tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, aiÅ¡kinimas, kad ji supranta lietuvių kalbÄ , prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, liudytojų parodymams.

Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad su ja bendrauja rusų kalba, kad ji žiūri tik rusų televizijos laidas, radijo klauso rusiškai. Jos šeimoje visada buvo bendraujama rusų kalba. Dirbdama iki pensijos, net ir kasininke, ji neprivalėjo mokėti lietuvių kalbos, nes iki 1990 m. nebuvo tokio reikalavimo. Ji neneigia, kad kai kurie buitiniai žodžiai jai yra žinomi ir lietuviškai, tačiau tai nėra tas pats, kaip sutarties teksto ir jo turinio supratimas. Sudarant dovanojimo sutartis, kurių turinys jai nebuvo išverstas, buvo pažeistas Notariato įstatymo 31 str.

Jei notaras neužtikrina, kad asmeniui, kuris nesupranta lietuvių kalbos, būtų išverstas sutarties tekstas, tai reiškia, kad jis neįsitikino sandorį sudarančio asmens veiksnumu. Jei buvo padarytas sutarties vertimas, asmeniui, kuris nesupranta lietuvių kalbos, apie tai turėjo būti pažymėta pačioje sutartyje ar pridėtas teksto vertimas. To nesant, nėra įrodymų, kad jai buvo išversta sutartis ir kad ji suprato sutartį. Atsakovės elgesys yra smerktinas ir geros moralės požiūriu, todėl sudarytos dovanojimo sutartys naikintinos ir CK 6.472 str. pagrindu.

Ä® bylÄ buvo pateikti paaiÅ¡kinimai ir įrodymai, kad atsakovės veiksmai jai buvo netinkami, su atsakove pastaruoju metu ji nesutaria. Ji, sužinojusi, kad atsakovei, pati to nesuprasdama, perleido butÄ , jau 2006 m. kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl teisinės pagalbos dėl jai žalingo sandorio panaikinimo ar problemos sprendimo taikiu bÅ«du. Atsakovė N. L., dalyvaujant advokatei R. K., socialinei darbuotojai, pasirašė su ja 2006-06-29 susitarimÄ , kuriuo pažadėjo atidovanoti jai butÄ atgal, nustatė terminÄ iki 2006-08-10.

Teismas patikėjo tik atsakovės aiÅ¡kinimu, kad susitarimas nebuvo įvykdytas todėl, kad ji atsisakiusi sudaryti tokį sandorį, kadangi persigalvojo, tačiau tai yra tik atsakovės pozicija, neatitinkanti realiai buvusių aplinkybių. Atsakovė vengė tokį sandorį sudaryti, butÄ per tÄ laikÄ Ä¯keitė bankui, todėl laikytina, kad susitarimÄ ji sudarė fiktyviai, negalvodama jo vykdyti. Ji dėl susitarimo įvykdymo kreipėsi į notarę, aiÅ¡kinosi, ar tokį susitarimÄ galima registruoti VÄ® Registrų centre.

Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad tai nėra notarinė sutartis, todėl ji pagal susitarimÄ buto atgauti negali. Atsakovės paaiÅ¡kinimas, kad ji nenorėjo, jog butÄ atsakovė grÄ Å¾intų dėl to, kad ji ir atsakovė susitaikė, neatitinka tikrovės. Atsakovė N. L. jau kelerius metus, ypatingai pastaruoju metu, elgiasi netoleruotinai geros moralės požiÅ«riu. Jai 2007-05-10 sprendimu nustatytas didelių specialių poreikių lygis, I grupės neįgalumas, jai reikalinga kito asmens pagalba ir priežiÅ«ra, tačiau ji už savo lėšas ne kartÄ samdėsi socialinius darbuotojus ir iÅ¡laidas apmokėjo iÅ¡ pensijos.

Socialinių darbuotojų pagalba yra ribota, teikiama trumpÄ laikÄ ir nepakankama, todėl jai yra reikalinga ir kito asmens priežiÅ«ra. Atsakovė priežiÅ«ros jai neteikia, taip pat neteikia ir finansinės paramos. Atsakovė už komunalines paslaugas apmoka kaip turto savininkė (daugiausia Å¡iluminės energijos tiekimo iÅ¡laidas, o visas kitas komunalines paslaugas dažniausiai apmoka ji). Teismas nepagrįstai vertino tik atsakovės N. L. paaiÅ¡kinimus, kad ji tinkamai jÄ prižiÅ«rėjo, ja rÅ«pinosi.

Pats teismas pripažino, kad 2008 m. ji turėjo atnaujinti socialinių paslaugų tiekimÄ , nes atsakovė visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo pareigos rÅ«pintis ja, atsakovė jai pradėjo aiÅ¡kinti, kad nori parduoti butÄ . Dėl buto pirkimo jai skambino įvairÅ«s asmenys. Todėl, negaudama paramos iÅ¡ dukros, ji paprašė socialinių paslaugų darbuotojų mokamos pagalbos ir tokia pagalba pastaruoju metu jai teikiama nuolat. Socialinių paslaugų ji trumpam buvo atsisakiusi nuo 2010-08-13, nes bute apsigyveno anÅ«kė ir ji tikėjosi, kad anÅ«kė teiks jai reikalingÄ priežiÅ«rÄ .

Tačiau su anÅ«ke kilo konfliktas, ji jautėsi svetima bute, kuris buvo suteiktas jai ir jos sutuoktiniui gyventi, suvaržyta, priversta naudotis tik vienu kambariu, o į kitus net nebuvo įleidžiama. Atsakovės N. L. su ja beveik nebendrauja, nelanko ir nepadeda buityje. Sprendime iÅ¡dėstyti motyvai dėl buto įkeitimo, nurodant, kad buto įkeitimas paneigia jos nurodomas aplinkybes dėl atsakovės ketinimų parduoti butÄ , nepagrįsti. Aplinkybė, kad butas įkeistas bankui, nereiÅ¡kia, kad atsakovė N. L. negali parduoti buto.

Atsakovė N. L. jau pardavė ir jai priklausiusio garažo dalį. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovės aiÅ¡kinimai, jog ji parduos butÄ , kad jai teks gyventi senelių namuose, yra realÅ«s ir atitinka atsakovės bÅ«dÄ , jos materialinį suinteresuotumÄ gauti lėšų. Nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais teismas rėmėsi, nurodydamas, jog ji yra Å«maus bÅ«do, kadangi tai yra tik atsakovės aiÅ¡kinimas, siekiant pateisinti nesÄ Å¾iningus veiksmus. Ji sutinka tik su tuo, kad ne visai tiksliai nurodė sužinojimo apie sudarytus sandorius aplinkybes, tačiau tai yra suprantama, įvertinus jos asmenines savybes, garbų amžių.

Dovanojimo sutartys turėtų bÅ«ti panaikintos ir CK 6.472 str. pagrindu, o, panaikinus Å¡ias sutartis, turėtų bÅ«ti panaikinti kiti vėliau sudaryti sandoriai. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nepagrįstai nepasisakė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, t. y. dėl jos sumokėto 829,50 Lt žyminio mokesčio. Nors teismas ir atmetė ieÅ¡kinį, tačiau jai 2010-03-25 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo Nr. APS- 41-10 pagrindu suteikta 100 proc. apmokama teisinė pagalba, atleidžiant jÄ ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo iÅ¡laidų.

Tokiu atveju jos sumokėtas žyminis mokestis, nepriklausomai nuo bylos baigties ir reikalavimų tenkinimo, turi bÅ«ti grÄ Å¾intas. Atsakovė N. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovės teiginiai niekuo neparemti, pateiktas susitarimas 2006-06-29 patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė suprato ir žinojo apie dovanojimo sutartį, kad ji suprato sandorio turinį, savo atliekamų veiksmų reikÅ¡mę 2005-01-10, pasiraÅ¡inėdama sandorius.

IeÅ¡kovė pati inicijavo sandorį, visos Å¡alys laisva valia vykdė sandorį, o tai yra viena iÅ¡ esminių teisėto sutarties sudarymo sÄ lygų. Å i sÄ lyga buvo realizuota su notaro pagalba, iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡alims sudaromo sandorio pasekmės bei įsitikinta, kad sandoris sudaromas laisva Å¡alių valia. Tvirtinant sandorį, notaras atliko teisėtus veiksmus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dovanojimo sutartys yra galiojančios, sudarytos nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad nesuprato sandorio sudarymo esmės ir suklydimo fakto, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 str. sÄ lygų, teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ nurodytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CK 6.472 str. 1 d. įtvirtinti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

IeÅ¡kovė nėra pateikusi tokių įrodymų. Ji pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad motina prižiÅ«rima, kiekvienÄ mėnesį apmokamos visos komunalinės iÅ¡laidos, ji yra lankoma, aprÅ«pinama maistu, vaistais, kviečiami socialinių paslaugų darbuotojai, medikai bÅ«tinai pagalbai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.472 str. 1 d. įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymÄ kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikÅ¡mingi iÅ¡tirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties Å¡alių tarpusavio santykių raidos ir Å¡alių elgesio kilus ginčui.

Teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos duomenis dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties Å¡alių tarpusavio santykių raidos ir Å¡alių elgesio kilus ginčui, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas taikyti CK 6.472 str. IeÅ¡kovės valia dovanoti ginčo turtÄ pasikeitė po sandorio sudarymo ir tai lėmė trečiųjų asmenų įtaka. IeÅ¡kovė į teismÄ dėl 2005-01-10 sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik 2009 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus beveik penkeriems metams.

Ä®statyme, taip pat ir CK 6.472 str. 1 d., nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį praÅ¡oma panaikinti, yra sudarytas motinos ir dukros. Konstitucijos 38 str. 7 d. nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad apdovanotoji nenaudojo prieÅ¡ dovanotojÄ psichologinio ar fizinio smurto, nežemino jos orumo ir pan., kas gali bÅ«ti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Jos elgesys moralės požiÅ«riu yra pavyzdingas, todėl CK 6.472 str. pagrindas nepagrįstas. Kadangi sandoriai yra galiojantys, restitucijos taikymo klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas. Ginčijama dovanojimo sutartimi įgyta garažo dalis 2009-01-16 buvo perleista trečiajam asmeniui, kuris yra sÄ Å¾iningas įgijėjas. Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad jis, sudarydamas kredito sutartį ir vertindamas kredito gavėjų pateikiamÄ užtikrinimo priemonę, įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindu rėmėsi oficialiais Nekilnojamojo turto registro vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis apie tai, kad ginčo objektas nuosavybės teise priklauso kredito gavėjai N. L.

Hipotekos lakÅ¡to teisėtumÄ patvirtino notaras ir Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius, įregistravęs ginčo objekto hipotekÄ . Dėl Å¡ių priežasčių jis sÄ Å¾iningai įgijo daiktinę hipotekos teisę į ginčo objektÄ . Skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti iÅ¡ dalies 2008-02-27 įregistruotÄ hipotekos sandorį, kadangi jis daiktinę teisę į ginčo objektÄ Ä¯gijo sÄ Å¾iningai, o sandorio panaikinimas nepagrįstai ir neteisėtai pažeistų hipotekos kreditoriaus turtines teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė su atsakove N. L. 2006-06-29 sudarė naujÄ sutartį, kuria atsakovė N. L. įsipareigojo ieÅ¡kovei padovanoti butÄ iki 2006-08-10, kad Å¡i sutartis liko neįvykdyta, galima spręsti, jog ieÅ¡kovė apie dovanojimo sutarčių sudarymÄ Å¾inojo iki 2006-06-29 sutarties su atsakove N. L. sudarymo. Nors iki 2006-08-10 ginčo objekto N. L. ieÅ¡kovei neperleido, tačiau Å¡is sutarties nevykdymo faktas ieÅ¡kovei buvo žinomas per visÄ laikotarpį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

Kadangi ieÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu 2006-06-29 susitarimu ir atsakovės N. L. įsipareigojimo pažeidimu nesirėmė, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė tinkamai suprato ginčo objekto perleidimo juridinį faktÄ , kuris visiÅ¡kai atitiko tuometinę ieÅ¡kovės valiÄ . IeÅ¡kovės teiginiai apie neseniai prasidėjusius jos nesutarimus su dukra sudaro pakankamÄ pagrindÄ tvirtinti, kad ieÅ¡kovės noras/valia dėl ginčo objekto perleidimo pasikeitė. Sandorio negaliojimo instituto taikymui svarbiausia yra asmens valia sandorio sudarymo ir/arba jo patvirtinimo momentu, tačiau visiÅ¡kai nereikÅ¡mingas valios pasikeitimas po to, kai sandoriu sukurta prievolė buvo įvykdyta.

Po ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo dėl ginčo objekto, taip pat kito perleisto turto, buvo sudaryti nauji sandoriai su sÄ Å¾iningais įgijėjais. IeÅ¡kovės siekis spręsti Å¡eiminius nesutarimus, susigrÄ Å¾inant anksčiau perleistÄ turtÄ , nepagrįstai ir neteisėtai trikdo susiformavusių teisinių santykių stabilumÄ bei pažeidžia teisėtas ir pagrįstas sÄ Å¾iningų įgijėjų turtines teises ir teisėtus interesus. Ä®statymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas taip pat gali atsisakyti jÄ ginti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančius ieÅ¡kovės ir atsakovės N. L. santykius, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ieÅ¡kovė apie pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ vėliausiai žinojo 2006 m., kai kreipėsi teisinės pagalbos į Druskininkų miesto savivaldybę, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad yra praleistas CK 6.472 str. 4 d.

įtvirtintas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl jis CK 1.126 str. 2 d. pagrindu praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės N. J. ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog ji dėl savo amžiaus, sveikatos bÅ«klės, lietuvių kalbos nemokėjimo nesuprato sudaromų sandorių esmės, t. y. suklydo dėl jų esmės, sudaro faktinį ir teisinį pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis 2005-01-10 sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M.

K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, 2005-01-10 sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. ¼ dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose  Byloje nustatyta, kad notarė J. K. 2004-12-22 iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ mirusiojo V. J., kuris buvo ieÅ¡kovės N. J. sutuoktinis, atsakovės N. L. tėvas, turtÄ . Pagal šį liudijimÄ ieÅ¡kovė paveldėjo - ¼ dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, ir 1/8 dalį garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M.

K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose. IeÅ¡kovei taip pat nuosavybės teise priklausė ½ dalis Å¡io garažo bokso, nes Å¡is turtas buvo įgytas ieÅ¡kovei ir V. J. gyvenant santuokoje. 2005-01-10 notarė J. K. patvirtino dovanojimo sandorius, sudarytus tarp ieÅ¡kovės (dovanotojos) ir atsakovės N. L. (apdovanotosios). Å ių sandorių pagrindu ieÅ¡kovė padovanojo atsakovei N. L. visÄ paveldėtÄ Â¼ dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (T. 1, b. l. 34;) ir 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M.

K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose (T. 1, b. l. 35). Atsakovė N. L. visÄ butÄ Ä¯keitė kreditoriui AB „Swedbank“, kuris atsakovei ir jos sutuoktiniui suteikė kreditÄ . Hipotekos sandoris sudarytas 2008-02-25, įregistruotas 2008-02-27 (hipotekos lakÅ¡to Nr. 06120080000582 ) (T. 2, b. l. 33-35), o visÄ garaÅ¾Ä už 5 000 Lt 2009-01-16 pardavė atsakovams V. I. (I.) ir J. I. (T. 1, b. l. 65). Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovė N. J., gimusi 1927-12-04 Minsko sr., gyvena bute, kurio dalį padovanojo atsakovei N. J., yra neįgali, jai reikalinga kito asmens nuolatinė slauga.IeÅ¡kovė N. J. byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo ginčija dovanojimo sutartis tuo pagrindu, kad sudarydama Å¡ias sutartis ji nesuprato, kokius sandorius pasiraÅ¡o, patikėjo dukra, kuri paaiÅ¡kino, jog ne visi paveldėjimo dokumentai buvo sutvarkyti, todėl reikia nuvažiuoti dar kartÄ pas notarę juos pasiraÅ¡yti, jeigu bÅ«tų žinojusi, kad perleidžia dalį buto ir garažo, nebÅ«tų dovanojimo sandorių pasiraÅ¡iusi, o pati perskaityti ir suprasti, kokius sandorius sudarė, negalėjo, kadangi nesupranta lietuvių kalbos, o notarė pasiraÅ¡ytų sutarčių neiÅ¡vertė.

IeÅ¡kovė, ieÅ¡kinyje nurodžiusi Å¡ias aplinkybes, teigia, kad dovanojimo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis CK 1.89 str. pagrindu. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia ir tuo, kad ji yra neįgali, jai nustatytas didelių specialių poreikių lygis, jai reikalinga priežiÅ«ra, tačiau atsakovė N. L. neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje, kalba, jog jai (ieÅ¡kovei) reikės iÅ¡sikelti iÅ¡ buto ir vykti gyventi į senelių namus, kad butÄ parduos, t. y. atsakovės elgesys yra smerktinas geros moralės požiÅ«riu, ir sudarytos dovanojimo sutartys turi bÅ«ti panaikintos CK 6.472 str. pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nes nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ieÅ¡kinio pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu ji praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, yra pagrįstos ir jos sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus CK 1.90 str. 1 d. numatytu pagrindu.

Dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas CK 1.89 str. 1 d. ir 6.472 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dovanojimo sutarčių nepripažino negaliojančiomis CK 6.472 str. pagrindu, nes byloje nebuvo pateikti tokie įrodymai ir nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė N. L. atliko prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini moralės požiÅ«riu. Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Ä®statymų leidėjas CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimÄ Ä¯tvirtino kaip iÅ¡imtinę priemonę, susiedamas jos taikymÄ su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . AiÅ¡kinant, kokio pobÅ«džio veiksmai gali bÅ«ti taip vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindÄ dovanojimui panaikinti, nustatytÄ CK 6.472 str. 1 d.

Tai – pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus jų sužalojimo faktas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ gali bÅ«ti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardytus reikÅ¡mingus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas, neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str. 1 d. prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011.).

IeÅ¡kovės byloje nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė pagal 2006-06-29 susitarimÄ atgal nepadovanojo buto dalies, kad atsakovė jai neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje, kalba apie tai, kad ieÅ¡kovei teks iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, negali bÅ«ti pripažintos aplinkybėmis, kurių pagrindu dovanojimo sutartis turi bÅ«ti panaikinta pagal CK 6.472 str. Pagal CK 1.89 str. 1d. sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu fizinis asmuo, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Sandoris Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu dėl intelekto trÅ«kumo, t. y. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, arba dėl valios trÅ«kumų, t. y. negalėjimo valdyti savo veiksmų. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamÄ bÅ«klę. Tai gali bÅ«ti ir paties asmens nulemta, ir kitų asmenų iniciatyva sukelta bÅ«klė (pvz., asmuo gali vartoti alkoholinius gėrimus, lemiančius atitinkamÄ jo bÅ«klę, tiek paties, tiek kitų asmenų iniciatyva), ir dėl natÅ«raliai iÅ¡sivysčiusios ar Å«minės ligos atsiradusi bÅ«klė.

Nagrinėjamoje byloje pati ieÅ¡kovė nenurodo, kad ji dėl ligos ar kitų priežasčių sandorių sudarymo metu buvo tokios bÅ«klės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, todėl pati ieÅ¡kovė neteisingai nurodo teisinį pagrindÄ . IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji nesuprato, kokius sandorius sudarė, kad ji nesiekė padovanoti turto atsakovei, t. y. ji pasiraÅ¡ydama sutartis netinkamai suvokė sandorių aplinkybes ir padarinius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė CK 1.90 str. 1 d., kuri numato, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį, o suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, turėjo nagrinėti klausimÄ , ar nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutarčių negaliojančiomis CK 1.90 str. pagrindu, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje neprivalo nurodyti įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, o teismas, spręsdamas ginÄÄ ir priimdamas sprendimÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes ir jų pagrindu pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ spręsti dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; kt.).

Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė N. J. teigia, kad sudarydama dovanojimo sutartis ji nesuprato, kokius sandorius pasiraÅ¡o, patikėjo dukra, kuri paaiÅ¡kino, jog ne visi paveldėjimo dokumentai buvo sutvarkyti, todėl reikia nuvažiuoti dar kartÄ pas notarę juos pasiraÅ¡yti, jeigu bÅ«tų žinojusi, kad perleidžia dalį buto ir garažo, nebÅ«tų dovanojimo sandorių pasiraÅ¡iusi, o pati perskaityti ir suprasti, kokius sandorius sudarė negalėjo, kadangi nesupranta lietuvių kalbos, o notarė pasiraÅ¡ytų sutarčių neiÅ¡vertė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais, tuo, kad ieÅ¡kovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena Druskininkų mieste seniai, penkerius metus iki pensijos dirbo Druskininkų miesto kino teatre kasininke, nustatė, kad ieÅ¡kovė supranta lietuvių kalbÄ , o remdamasis notarės paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡verstas sutarčių turinys, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog vyksta pas notarę sudaryti dalies buto ir garažo dovanojimo sandorių, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto užsakė VÄ® Registrų centre pažymas buto ir garažo sandoriams sudaryti.

IÅ¡nagrinėjus įrodymus, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė supranta lietuvių kalbÄ , kad jai buvo iÅ¡verstas sutarčių turinys, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog sudaro dovanojimo sutartis, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie įrodymai neleidžia nustatyti, jog ieÅ¡kovė, sudarydama dovanojimo sandorius, suprato jų esmę ir sandoriais buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji ieÅ¡kovės valia – padovanoti atsakovei N. L. visÄ savo turtÄ , kurį naudoti ir valdyti ir kuriuo disponuoti atsakovė gali savo nuožiÅ«ra be jokių įsipareigojimų ar atlygio.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma.

IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį. Dėl to pirmiausia turi bÅ«ti įvertinta, ar ieÅ¡kovė N. J. suvokė esmines dovanojimo sandorių aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo susiformavusi ieÅ¡kovės N. J. valia be jokio atlygio ar sÄ lygų perleisti atsakovės N. L. nuosavybėn buto, kuriame ieÅ¡kovė gyveno ir kuris buvo vienintelė jos gyvenamoji vieta, dalį ir garažo dalį.

Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės N. L. paaiÅ¡kinimų, jog motina turi teisę gyventi bute ir gyvens bute, kad ji nebus iÅ¡keldinama, kad ji (atsakovė) prisiėmė pareigÄ rÅ«pintis savo motina po tėvo mirties (T. 2, b. l. 77-79), matyti, kad atsakovės su motina sudarytų sandorių esmė yra ne neatlygintinis ir be sÄ lygų sandoris, tačiau pas notarę buvo sudarytas kitokio pobÅ«džio sandoris. Tai, kad sudaryti sandoriai neatitiko ieÅ¡kovės valios – neatlygintinai perleisti atsakovės nuosavybėn turtÄ , tvirtina atsakovės N. L. 2006-06-29 pasiraÅ¡ytas įsipareigojimas „padovanoti atgal“ ieÅ¡kovei buto dalį iki 2006-08-10 (T. 1, b. l. 64). 2006-06-29 ieÅ¡kovė ir atsakovė pasirašė susitarimÄ , kuriame nurodė, kad taikiai susitarė dėl bÅ«simo ieÅ¡kovės buto dalies dovanojimo sutarties užginčijimo, kad atsisako kelti civilinę bylÄ dėl sandorio užginčijimo.

Sudarant susitarimÄ dalyvavo ieÅ¡kovės advokatė R. K., kuri buvo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2006-04-18 sprendimÄ (T. 1, b. l. 97), ir Druskininkų miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotoja J. Č. J. Č., apklausta liudytoja, parodė, kad ji teikė socialines paslaugas nuo 2005-02-01 iki 2005-06-30, nuo 2006-05-15 iki 2007-07-12, nuo 2010-01-15 iki 2010-08-13, su J. J. bendravo rusų kalba, 2006 m. palydėjo pas advokatę, pasirašė, kad susitaikė.

PasiraÅ¡ant susitarimÄ buvo kalbama ir rusų, ir lietuvių kalba, dokumentÄ vertė advokatė, ji kažkÄ aiÅ¡kino rusų kalba (T. 2, b. l. 80-81). Byloje pateikti įrodymai, kad nuo 2003 m. ieÅ¡kovei buvo teikiamos socialinės paslaugos. IeÅ¡kovė yra atsisakiusi paslaugų teikimo 2008-06-04, 2010-08-13. IeÅ¡kovė atsisakė paslaugų teikimo 2008-06-04 dėl to, kad su ja gyvena duktė N. L. ir ja rÅ«pinasi. Liudytoja L. B., kuri dirba Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, parodė, kad ji pildė 2004-12-21 paslaugų vertinimo duomenis, su ieÅ¡kove bendravo dviem kalbom, iÅ¡ pradžių - lietuviÅ¡kai, o ko nesuprato - rusiÅ¡kai (T. 2, b. l. 126).

Liudytoja A. G., kuri dirba Druskininkų socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja, parodė, kad ji su ieÅ¡kove daugiausia bendravo rusų kalba, kai ieÅ¡kovės paklausdavo lietuviÅ¡kai, ji atsakydavo rusiÅ¡kai. Liudytoja S. B., kuri taip pat dirba Druskininkų socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja, parodė, kad su ieÅ¡kove bendrauja rusų kalba, ji lietuvių kalbÄ sunkiai supranta, liudytoja nurodė, kad „N. J. lietuviÅ¡kai nekalba, sakyčiau, kad nesupranta“ (T. 2, b. l. 126).

Tik liudytoja A. A., dirbanti Druskininkų socialinių paslaugų centre, parodė, kad su ieÅ¡kove susikalba lietuvių kalba, bendravo telefonu su ieÅ¡kove, nes ieÅ¡kovė nuomojasi funkcinę lovÄ ir pokalbis buvo dėl apmokėjimo (T. 2, b. l. 80). Apibendrinant liudytojų, kurie nėra susiję su Å¡alimis giminystės, kaimynystės santykiais, parodymus, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nemoka lietuvių kalbos taip, kad ja laisvai galėtų kalbėti ir skaityti, kad viskÄ suprastų. Byloje esančius dokumentus ieÅ¡kovė visada pasiraÅ¡o rusiÅ¡kai.

Notarė J. K. parodė, kad visada atėjusi pas jÄ ieÅ¡kovė, pradeda kalbėti lietuviÅ¡kai, tik jau po to kalba rusiÅ¡kai, notarų biure sutartys skaitomos garsiai ir verčiamos į rusų kalbÄ , ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama dovanojimo sutartį, sakė, kad žino, ko atėjo, kad jai nereikia versti į rusų kalbÄ , kad ji (notarė) dovanojimo sutartį perskaitė ir iÅ¡vertė, ieÅ¡kovė gavo vienÄ dovanojimo sutarties egzempliorių, o kitÄ atidavė N. L., kad užregistruotų VÄ® Registrų centre (T. 2, b. l. 79).

Apie tai, kad dovanojimo sutartys ieÅ¡kovei yra iÅ¡verstos į rusų kalbÄ , sutartyse nenurodyta, kaip kad tai buvo nurodyta 2000-09-25 buto dovanojimo sutartyje, kuriÄ tvirtino ta pati notarė (T. 1, b. l. 36). Notarės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovė nemokėjo lietuvių kalbos taip, kad galėtų suprasti dovanojimo sutarčių tekstus, kurie yra suraÅ¡yti lietuvių kalba. Nesant dovanojimo sutartyse nuorodos apie tai, kad sutarčių tekstas ieÅ¡kovei yra iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama sutartis, suprato, jog sudaro dovanojimo sutartis, kuriomis savo turtÄ perleidžia atsakovei be jokio atlygio ar sÄ lygų.

Notarei buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė neturi jokio daugiau turto, nes notarė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡duodant paveldėjimo dokumentus, ieÅ¡kovė sakė, kad daugiau neturi jokio turto (T. 2, b. l. 79). Notarė, duodama paaiÅ¡kinimus, nenurodė, kad ji ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino dovanojimo sutarčių esmę, t. y. kad ieÅ¡kovė visÄ savo turtÄ perleidžia atsakovei, kuri turi teisę disponuoti Å¡iuo turtu savo nuožiÅ«ra, kad ieÅ¡kovė tai suprato ir pageidavo, jog bÅ«tų patvirtinti bÅ«tent tokio pobÅ«džio sandoriai.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės valia dėl sudaromų dovanojimo sandorių esmės buvo nuosekli, kad ieÅ¡kovė siekė tokių sandorių sudarymo tiek prieÅ¡ paveldėjimo dokumentų forminimÄ , tiek po to, kai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. IÅ¡ atsakovės N. L. byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo nustatyti, kad ieÅ¡kovė buvo suinteresuota 2005-01-10 sudaryti dovanojimo sandorius ar kad jai buvo bÅ«tina sudaryti tokius sandorius iÅ¡kart, kai tik gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ .

Pagal bylos duomenis sandorių sudarymo metu atsakovė su ieÅ¡kove negyveno, ieÅ¡kovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, duomenų ir įrodymų, kad ieÅ¡kovė negalėtų sumokėti mokesčių už jai nuosavybės teise priklausančiÄ dalį, taip pat nepateikti įrodymai, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimus nuo pat dovanojimo sutarčių sudarymo nuolat rÅ«pintis ieÅ¡kove, jÄ iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui teikė įrodymus, kad ir ji mokėjo už Å¡ilumos energijÄ 2005-2006 metais, mokesčiai buvo mokami N. J. vardu, mokėjimuose nurodyta kompensacija už Å¡ildymÄ .

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po dovanojimo sutarčių ieÅ¡kovė save laikė buto dalies savininke. Sudarant dovanojimo sutartis notarei buvo pateiktos pažymos iÅ¡ VÄ® Registro centro, kurių pagrindu buvo sudarytos dovanojimo sutartys. Pažymos buvo iÅ¡duotos 2005-01-03, kai buvo registruojami paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai (T. 1, b. l. 26-27, 29-30). Pažymose jokių duomenų apie tai, kad pažymos iÅ¡duodamos tam, jog bÅ«tų sudaryti dovanojimo sandoriai, nėra nurodyta.

Pažymas atsiėmė atsakovė N. L. (T. 1, b. l. 163). IeÅ¡kovė yra pasiraÅ¡iusi 2004-12-22 praÅ¡ymus, kad bÅ«tų iÅ¡duotos pažymos sandoriui (statiniams), tačiau praÅ¡ymai suraÅ¡yti lietuvių kalba, nenurodyta, kokių sandorių sudarymui praÅ¡oma iÅ¡duoti pažymas (T. 1, b. l. 160-161). Pažymėtina, kad 2004-12-22 dar nebuvo VÄ® Registrų centre įregistruotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas, jis buvo įregistruotas tik 2005-01-03, 2004-12-22 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovės amžių, sveikatos bÅ«klę, lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡iusi minėtus praÅ¡ymus, suprato, kokius sandorius ji ruoÅ¡iasi sudaryti ir siekė juos sudaryti.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atsakovės N. L. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005-01-10 dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo atsakovei N. L. ¼ dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Vadovaujantis CK 6.145 str. taikytina restitucija, t. y. ieÅ¡kovės nuosavybėn grÄ Å¾intina ¼ dalis minėto buto. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pripažintinos negaliojančiomis: dovanojimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M.

K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, padovanojo atsakovei N. L., 2009-02-16 pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kuria atsakovė N. L. pardavė, o atsakovai V. I. ir J. I. nupirko 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, netaikant restitucijos, nes ieÅ¡kovė nepraÅ¡o grÄ Å¾inti jos nuosavybėn Å¡ios dalies garažo, o byloje nustatyta, kad V. I. ir J. I. yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nupirktas turtas (CK 4.96, 6.153 str.).

Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma (CK 6.146 str.). Jeigu neatlygintinai turtÄ gavęs asmuo vėliau turtÄ perleido pirkimo-pardavimo sutartimi sÄ Å¾iningam trečiajam asmeniui, iÅ¡ kurio turtas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, nes jam negali bÅ«ti taikoma restitucija (CK 6.153 str. 1 d.), tai yra pagrindas pažeistų savininko teisių gynimui vykdyti restitucijÄ pinigais iÅ¡ neatlygintinai turtÄ gavusio ir jį pardavusio įgijėjo. Dėl to tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės N. L. 3 962,50 Lt (ieÅ¡kinyje netiksliai nurodyta 3 963,50 Lt) už parduotÄ garažo dalį, kurios negalima iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų.

Garažo bokso pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad garažas parduotas už 5 000 Lt, tačiau sutartyje nurodyta, kad vidutinė rinkos vertė buvo 6 340 Lt. Vadovaujantis CK 6.147 str. 2 d. nustatytina, kad atsakovė privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 5/8 dalis 6 340 Lt sumos, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad tuo metu, kai atsakovė perleido garaÅ¾Ä vertė buvo kitokia. Tai, kad atsakovė perleido garaÅ¾Ä už 5 000 Lt, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog garažo vertė buvo bÅ«tent tokia. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti 2008-02-27 įregistruoto hipotekos sandorio (hipotekos lakÅ¡to Nr. 06120080000582), kurio pagrindu buvo įregistruota hipoteka butui su rÅ«siu, esančiam (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, dalį dėl ¼ dalies buto įkeitimo.

Atsakovas AB „Swedbank“ nurodo, kad jis yra sÄ Å¾iningas daiktinės teisės įgijėjas, jo teisė turi bÅ«ti ginama, nes nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali daryti įtakos sÄ Å¾iningo daiktinės teisės įgijėjo interesams. Å iÄ savo nuostatÄ atsakovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-24 ir 2004-09-06 nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-7-829/2002, 3K-3-410/2004. Å iose nutartyse kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad sÄ Å¾iningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises.

Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sÄ Å¾iningai, tai sÄ Å¾iningo įkaito turėtojo teisė turi bÅ«ti ginama. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali daryti įtakos sÄ Å¾iningo įgijėjo interesams (CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str.), iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis (CK 4.96 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-04-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2006, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK normos reglamentuojančios sÄ Å¾iningo įgijėjo interesų gynimÄ , taikomos tik tokiam sÄ Å¾iningam įgijėjui, kuris turtÄ Ä¯gijo nuosavybės teise, sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių institutas (CK 4.95-4.97 str.) taikomas tik kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių turėtojui, bet ne hipotekos kreditoriui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti 2008-02-27 įregistruoto hipotekos sandorio dalį dėl ¼ dalies buto įkeitimo (nurodoma, kad iÅ¡ neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda), atsižvelgdama, į tai, kad atsakovo AB „Swedbank“ veiksmai niekaip nėra susiję su tuo, kad su ieÅ¡kovė su atsakove N. L. sudarė dovanojimo sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu, ieÅ¡kovė neįrodinėja Å¡io atsakovo nesÄ Å¾iningumo, aplinkybes ir teisinį pagrindÄ , kuriais remiantis yra pripažinta negaliojanti buto dalies dovanojimo sutartis, t. y. kad ji pripažinta negaliojančia dėl pačios ieÅ¡kovės suklydimo, kad pagal bylos duomenis atsakovui AB „Swedbank“ nebuvo žinoma apie ieÅ¡kovės ir atsakovės N. L. nesutarimus, ieÅ¡kovė, neatgavusi buto iki su atsakove sudaryto susitarimo nurodytos datos, nesikreipė iÅ¡kart į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o ieÅ¡kinį padavė tik 2009-12-28, vieÅ¡ajame registre butas buvo įregistruotas kaip atsakovės N. L. nuosavybė, nebuvo jokių duomenų, kad dėl dalies buto vyksta ginčas, vieÅ¡ajame registre nėra įregistruota ieÅ¡kovės ir atsakovės N. L. naudojimosi joms priklausančiomis buto dalimis tvarka, o hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti ginamos atsakovo AB „Swedbank“ įgytos hipotekos sandorio pagrindu teisės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų Å¡iam stabilumo tikslui, taikant negaliojimo institutÄ , bÅ«tina ieÅ¡koti ne tik sandorio Å¡alių, bet ir sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų, įgijusių sandorio pagrindu tam tikrų teisių, protingos interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu hipotekos sandoris, hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktÄ jam pereinant į kito asmens nuosavybę (CK 4.171 str. 9 d.), buto dalies grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovei nepaneigia įkaito turėtojo teisių ir nepanaikina hipotekos, o pripažinus negaliojančiu hipotekos sandorį vien tuo pagrindu, kad pripažinta negaliojančia dovanojimo sutartis, kuriÄ sudarė ieÅ¡kovė ir atsakovė N. L., ir už sandorio sudarymÄ visiÅ¡kai nėra atsakingas atsakovas AB „Swedbank“, bÅ«tų pažeistos sÄ Å¾iningai savo teisėmis gauti prievolės užtikrinimÄ pasinaudojusio asmens teisės ir teisėti interesai, todėl hipotekos sandoris nepripažintinas negaliojančiu, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina buto dalis nuosavybėn su suvaržymu (įkeitimu bankui).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių iÅ¡ dalies tenkintini ieÅ¡kinys ir apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Patenkinta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalis, kurios suma yra 42 260,50 Lt. Už šį reikalavimÄ turėjo bÅ«ti sumokėtas 1 267,85 Lt žyminis mokestis. IeÅ¡kovė yra sumokėjusi 829,50 Lt žyminio mokesčio, nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista. Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimai tenkinti, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės N. L., kuri sudarė sandorius, pripažintus byloje negaliojančiais, priteistina ieÅ¡kovei 829,50 Lt žyminio mokesčio, o valstybės biudžetÄ priteistina 438,35 Lt (CPK 93, 96 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas įrodymas, kad už antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ turi bÅ«ti priteista 1 008 Lt, apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas įrodymas, kad už antrinę teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti priteista 1 036 Lt. Ä®vertinus tai, kad pagrindiniai ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimai buvo tenkinti, ieÅ¡kovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, jos darbo ir laiko sÄ naudas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumÄ , vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, iÅ¡ atsakovės N. L.

į valstybės biudžetÄ priteistina 2 044 Lt už antrinę teisinę pagalbÄ . IÅ¡ atsakovų V. I. (I.) ir J. I. žyminis mokestis ir iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ nepriteistini, nes Å¡ie atsakovai pripažinti sÄ Å¾iningais įgijėjais.Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 24,35 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ esmės patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės N. L.

į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u s p r e n d ž i a: Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės N. J. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė N. J. padovanojo atsakovei N. L.

¼ dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovės N. J. nuosavybėn grÄ Å¾inti ¼ dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Pripažinti negaliojančiomis 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė N. J. padovanojo atsakovei N. L. 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio M.

K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, 2009 m. vasario 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovė N. L. pardavė, o atsakovai V. I. ir J. I. nupirko 5/8 dalis garažo bokso (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio M. K. Čiurlionio g. 117, Druskininkuose, netaikant restitucijos. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. L. ieÅ¡kovei N. J. 3 962,50 Lt už negrÄ Å¾intinÄ garažo dalį. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010m. sausio 13d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Priteisti iÅ¡ atsakovės N. L. ieÅ¡kovei N. J. 829,50 Lt žyminio mokesčio. Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovės N. L. 438,35 Lt Lt žyminio mokesčio ir 24,35 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank” įmokos kodas 5630) iÅ¡ atsakovės N. L. 2 044 Lt už antrinę teisinę pagalbÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                Dalia Višinskienė Teisėjai                                                                          Liuda Uckienė                                                                                   Alvydas Barkauskas