2023-01-25 Nr. AB-2325-3-63-3-01847-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-116-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01847-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui J. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Telšių RATC) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. M. (toliau – ir atsakovas) 127,40 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), ir nėra pareiškėjui sumokėjęs vietinės rinkliavos, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovas vietinę rinkliavą privalo mokėti, vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

3. Atsakovas J. M. atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėję administracinę bylą dėl tokių pačių ir nepasikeitusių aplinkybių pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Atsakovas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto objektas ((duomenys neskelbtini)) gyvenimui netinkamas, nebaigtas, nėra durų, nenaudojama elektra, dujos ir vanduo, atliekų nėra, o aplinkybės nuo 2008 metų nesikeičia. Apie tai informuoti Telšių RATC vadovai, juos atsakovas 2021 m. birželį informavo asmeniškai, pateikė fotonuotraukas. Pareiškėjo reikalavimas mokėti už neteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas nepagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Teismas nustatė, kad jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Gyventojų registro išrašo duomenys patvirtino, kad atsakovas nuo 2004 m. kovo 26 d. paskutinę gyvenamąją vietą deklaruoja ginčo nekilnojamojo turto objekto buvimo vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas pagal Nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.

6. Vertindamas atsakovo nesutikimo su prašymu argumentus, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, galiojančias šiuo metu ir Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties. Įvertinęs Nuostatų turinį, teismas darė išvadą, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti; kt.) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose; tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo” sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į LVAT suformuotą praktiką, pažymėjo, kad jei objektyvūs duomenys patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme, pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų.

7. Teismas analizavo Nuostatų 32–38 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame detalizuojama, kada rinkliavos mokėtojas gali nemokėti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios, taip pat nustatyti atvejai, kada rinkliavos mokėtojas atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos.

8. Iš atsakovo pateikto akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius” 2021 m. spalio 29 d. rašto teismas nustatė, kad adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ir elektros energija nebuvo teikiama. Teismo vertinimu, pateiktos fotonuotraukos patvirtino, jog jose užfiksuotomis patalpomis nebuvo galimybės naudotis tokiu būdu, kad veikloje būtų sukuriamos komunalinės atliekos. Teismas darė išvadą, kad turtas atitinka Nuostatuose nurodytus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, jog atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas (jame nebuvo gyvenama). Buvo pažymėta, kad analogiškos aplinkybės dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už ginčo nekilnojamojo turto objektą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatytos įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5223-342/2018, kuris LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas.

9. Įvertinęs tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog atsakovui priklausančiame ginčo objekte paslaugos (elektros energija), reikalingos jį eksploatuojant, nebuvo teikiamos, teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog jam priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu buvo naudojamas. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kurią nurodo pareiškėjas, kad atsakovas dėl lengvatos suteikimo už ginčo laikotarpį nesikreipė, savaime nesudarė pagrindo konstatuoti, jog jis nurodytu laikotarpiu naudojosi patalpomis ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

10. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas ginčo nekilnojamojo turto objektuose ginčo laikotarpiu gyveno ir (arba) jais naudojosi. Nors pareiškėjas argumentavo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nepateikė prašymų Nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl neįgijo teisės į vietinės rinkliavos sumažinimą ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokesčio, tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą, t. y. neįrodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, bei neginčijo ir nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog turtas nebuvo naudojamas. Dėl išdėstytų motyvų, teismas pareiškėjo prašymą atmetė.

11. Nurodęs, kad prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmetamas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 12. Pareiškėjas Telšių RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo priteisti 127,40 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą, 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokti bei 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas, vadovaudamasis Nuostatų 2 punktu ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso nekilnojamasis turtas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, tvirtina, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo šią rinkliavą mokėti, jeigu nėra nuo tokios pareigos atleistas teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad atsakovo nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas (jame nebuvo gyvenama), pareiškėjas pažymi, kad vien aplinkybė, kad atsakovas galbūt nesinaudoja ginčo objektu, niekaip nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, kadangi ši pareiga yra siejama išimtinai su atsakovo Plungės rajono savivaldybėje valdomu, naudojamu bei disponuojamu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas akcentavo ir tai, jog atsakovui nesinaudojant nekilnojamojo turto objektu ir siekiant būti atleistam nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies, apie nesinaudojimą ginčo objektu pareiškėjui turi pateikti atitinkamus įrodymus Nuostatuose nustatyta tvarka, ko, šiuo atveju, atsakovas nedarė. Pareiškėjas pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje, bei tai, kad atsakovas neteikia pareiškėjui nesinaudojimą ginčo objektu pagrindžiančių dokumentų, nors ši teisė jam buvo išaiškinta. Todėl pareiškėjas be šių dokumentų negalėjo atsakovo atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies. Atsakovas buvo pateikęs prašymą – sąžiningumo deklaraciją pareiškėjui, tačiau papildomus dokumentus pateikė tik bylą nagrinėjant teisme, nors žinojo Nuostatuose nustatytus atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies reikalavimus.

15. Pareiškėjas pažymi, kad sprendžiant dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už ankstesnį laikotarpį (t. y. už 2014–2017 metus), buvo vadovaujamasi ankstesne Nuostatų redakcija, patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168. Tačiau pagal ginčui aktualius Nuostatus, pastoviąją vietinės rinkliavos mokesčio dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai. Taigi, teismas turėjo bent iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. priteisti pastoviąją vietinės rinkliavos dedamąją, susidariusią įsiskolinimo laikotarpiu.

16. Akcentuodamas, kad pagal LVAT praktiką, kurioje pažymėta, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog faktiškai atliekos nebuvo sukurtos (negalėjo būti sukurtos) (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020), pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas Nuostatų pagrindu yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, jis nėra teisės aktų nustatyta tvarka atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl atsakovas turi prievolę padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

17. Atsakovas J. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo faktines aplinkybes, susijusias su namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimu į butų patalpas, nurodo, kad informaciją dėl minėto namo atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavos pateikė Telšių RATC, Plungės seniūnijai, Plungės rajono savivaldybei. Atsakovo teigimu, iš jo reikalaujama mokėti keturgubą vietinę rinkliavą ne už komunalinių atliekų surinkimą, o už patalpų atidalijimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti 127,40 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas prašyme taip pat buvo suformulavęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad atsakovui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nenaudojamas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis nurodytu laikotarpiu naudojosi patalpomis ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pagal naujausią administracinių teismų praktiką atsakovo pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su aplinkybe, kad jis Savivaldybės teritorijoje turi nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl iš jo priteistinas vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2018–2020 metus.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Atliekų tvarkymo įstatymu (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija) , pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

23. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Plungės rajono savivaldybės taryba 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, patvirtino Nuostatus, kurių 2 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus.

24. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (2020 m. lapkričio 23 d. duomenimis) patvirtina, kad atsakovas nuo 2009 m. spalio 20 d. nuosavybes teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ir apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Taigi, atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka Telšių RATC nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo už ginčo nekilnojamąjį turtą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas.

26. LVAT praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

27. Nors LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau LVAT savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip susiklostė ir šioje byloje (Nuostatų 27–28 p.)), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

28. Įvertinus nustatytas aplinkybes, aktualią ir naujausią LVAT praktiką, konstatuotina, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o šios pareigos nepaneigia atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai apie suvartotą elektros energiją ir argumentai, kad faktiškai nekilnojamuoju turtu buvo nesinaudojama ar jame negyvenama. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo (žr. Nuostatų 32–37 punktus) matyti, jog teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau, kaip buvo nustatyta, atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui jo atleidimą nuo vietinės rinkliavos (ar jos kintamosios dalies) mokėjimo pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neprivalo mokėti vietinės rinkliavos už 2018–2020 metus, ir kad aplinkybę, jog ginčo butas negyvenamas, turėjo įrodinėti (nustatyti) pareiškėjas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas prašymas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas iš atsakovo, pakeičiama.

29. Minėta, pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

30. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu LVAT bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį (ABTĮ 41 str. 3 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės tenkinus apeliacinį skundą, pagal minėtas ABTĮ nuostatas vertintinas pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas.

32. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.). Priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015).

33. LVAT, nagrinėdamas analogiškas administracines bylas dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo, kuriose nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje byloje (t. y. Telšių RATC struktūroje veikia Rinkliavos skyrius, kuriame dirba skolų administravimo specialistai, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, ginčui taikytinų teisės normų, pateiktas prašymas lyginant su kitais nėra išskirtinis, pareiškėjas į teismą kreipėsi bendra tvarka, nors galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2432), konstatavo, kad išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-148-415/2022 ir joje nurodytą LVAT praktiką).

34. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir tuos precedentus pagrindžianti doktrina (šiuo aspektu išsamiau žr. LVAT 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022). Nenustatyta, kad būtina keisti suformuotą vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (18,15 Eur) netenkinamas.

35. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 1,71 Eur bylinėjimosi išlaidas už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą, tačiau teismui nepateikė jų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, todėl ir ši prašymo dalis netenkinama.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimą, Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

37. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su šių išlaidų apskaičiavimu ir apgrindimu, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti iš atsakovo J. M. 127,40 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus keturiasdešimt euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė