c23a5fdb-b09e-4ddc-89b2-813d98181545 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6023-1182/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00972-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.3.4.; 1.3.5.7; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 26 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja JÅ«ratė Volčkova, sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. S. (S. S.), jo atstovui advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, atsakovės uždarosios akcinė bendrovės „Adoris“ direktoriui O. K. (O. K.), atstovui advokatui Raimondui Mažuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. S. (S. S.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adoris“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“ prieÅ¡ieÅ¡kinį S. S. (S. S.) dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės teisme. Teismas nustatė:

1. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau ir Komisija) 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-2063 dalyje dėl atmestų reikalavimų, 2022 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti 2019-01-01 - 2022-04-15 laikotarpį prastova ne dėl ieškovo S. S. kaltės ir priteisti už šį prastovos laikotarpį (30 mėnesių) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Adoris“ 8 834,00 Eur darbo užmokestį;

2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 192,59 Eur delspinigių;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 1 060,00 Eur netesybas nuo 2022 m. balandžio 15 d. už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti mėnesį, bet ne daugiau, kaip už Å¡eÅ¡is mėnesius;

4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog pagal 2016-07-22 Darbo sutartį ieÅ¡kovas buvo įdarbintas įmonėje UAB „Adoris”, į/k 302447750 direktoriaus pavaduotojo pareigose. Atsakovei verslas nesisiekė, t.y. nuo 2017 m. iki pat 2022 m. faktiÅ¡kai visuomet buvo skolos Sodrai, buvo taikomi tiek Sodros, tiek kitų kreditorių iniciatyva įmonės piniginių lėšų ir turto apribojimai, įmonė 2019 m. turėjo tik 34 Eur, o 2020 m. turėjo tik 660 Eur pelningumÄ , darbuotojams buvo skelbiamos prastovos. Esant iÅ¡ esmės nepelningai atsakovės veiklai, darbdavys nebuvo pajėgus ieÅ¡kovÄ aprÅ«pinti darbu, t.y. nebuvo darbo ir joks kitas darbas nebuvo pasiÅ«lytas.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė, siekdama iÅ¡vengti nuostolių dėl pilno darbo užmokesčio mokėjimo skelbė prastovas. Kadangi atsakovė ieÅ¡kovo negalėjo tinkamai aprÅ«pinti darbu ir už jį mokėti, tai ieÅ¡kovui pasiÅ«lė eiti į neterminuotas prastovas, t.y. iki kol įmonės padėtis pagerės. Nors darbdavys jokio raÅ¡tiÅ¡ko dokumento dėl prastovos paskelbimo ieÅ¡kovui neteikė, tačiau ieÅ¡kovas nuo 2019-01-01 sutiko eiti į prastovas. Kadangi atsakovė negalėjo ieÅ¡kovo aprÅ«pinti darbu, tai ieÅ¡kovas prastovų laikotarpiu įsidarbino pas kitÄ darbdavį, kad galėtų gauti bent kokias pajamas, nes atsakovė už prastovas neturėjo galimybės iÅ¡ karto atsiskaityti.

IeÅ¡kovui net nebuvo žinoma, kad prastovos laikotarpiu atsakovė 2019 m. sausio, vasario, kovo ir birželio mėnesiais įformino net 80 darbo dienų trukmės kasmetines apmokamas atostogas. IeÅ¡kovas apie tai nieko nežinojo, nes atostogų suteikti neprašė ir už jas jokio apmokėjimo iÅ¡ atsakovės negavo. Atsakovės vadovo O. K. praÅ¡ymu, ieÅ¡kovas neskubėjo su priverstiniu iÅ¡mokų už prastovÄ iÅ¡ieÅ¡kojimu, nes atsakovės vadovas ieÅ¡kovui pažadėjo visiÅ¡kai atsiskaityti vėliau, t. y. kai įmonės veikla pagerės. Tokiu bÅ«du tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl mokėjimų už prastovų laikÄ atidėjimo. 2020 m.

Lietuvoje prasidėjo visuotinis karantinas ir ieÅ¡kovas paprašė su juo atsiskaityti, tačiau atsakovės vadovo O. K. praÅ¡ymu, ieÅ¡kovas sutiko toliau laukti. IÅ¡ vieÅ¡osios erdvės ieÅ¡kovas pastebėjo, kad atsakovės veikla 2021 m. pradėjo gerėti, todėl 2021m. viduryje ieÅ¡kovas pareikalavo su juo visiÅ¡kai atsiskaityti. Atsakovei atsisakius tai padaryti, ieÅ¡kovas kreipėsi per atstovÄ Ä¯ Valstybinę darbo inspekcijÄ (toliau - VDI). VDI prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2022-01-25 pateikė atsakymÄ , kad darbdavys pažeidė Darbo kodekso nuostatas ir iÅ¡aiÅ¡kino teisę kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ .

IÅ¡ VDI atlikto patikrinimo medžiagos ieÅ¡kovas pamatė, kad atsakovė nuo 2017 m. negalėdama ieÅ¡kovÄ aprÅ«pinti darbu ir to pasėkoje žodžiu paskelbusi ieÅ¡kovui prastovÄ , nesant darbuotojo praÅ¡ymo ir valios eiti nemokamų atostogų, neteisėtai įformino prastovų laikÄ , kaip tariamas nemokamas atostogas. Taip pat atsakovė be ieÅ¡kovo valios 2019 m. skyrė jam kasmetines atostogas sausio - kovo ir birželio mėnesiais, tačiau už mokamas kasmetines atostogas su ieÅ¡kovu neatsiskaitė.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas 2022-04-21 gavo iÅ¡ atsakovės 2022-04-15 raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad kadangi po nedarbingumo pažymėjimo uždarymo ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ ir negauta paaiÅ¡kinimų dėl pateisinamų priežasčių, todėl atsakovė informuoja, kad yra priversta žymėti pravaikÅ¡tas ir nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kovu nuo 2022-04-15, nors Sodros duomenimis ieÅ¡kovo nedarbingumas baigėsi 2022-03-18, o atsakovė neinformavusi ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tas jam žymėjo jau nuo 2022-03-15 ir nuo 2022-04-15 atleido iÅ¡ darbo.

3. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria atsisakyta ieÅ¡kovo nurodytÄ 2019 01 01 - 2022 04 15 laikotarpį pripažinti prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės ir kompensacijos už prastovas bei netesybų iÅ¡ atsakovės priteisimo. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 – 2022-04-15, atsakovė, kaip darbdavys, pažeidė darbo įstatymus. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė nuo 2019-01-01 ieÅ¡kovo neaprÅ«pino darbu ir tuo pažeidė ieÅ¡kovo teisę dirbti pas atsakovę.

Kad pas atsakovę nebuvo darbo įrodo ir tai, kad atsakovė per visÄ faktinės prastovos laikÄ nuo 2019-01-01 ieÅ¡kovui nepasiÅ«lė jokio kito darbo, nuo 2019-01-01 prastovos laikotarpiu ieÅ¡kovo nei karto neiÅ¡kvietė į darbÄ ir ieÅ¡kovui nežinant įformino kasmetines apmokamas atostogas už 2019 m. sausio-kovo ir birželio mėnesius, be to, net darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu, nuo 2022 03 21, be įspėjimo žymėjo ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas ir galiausiai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Tai parodo, kad ieÅ¡kovo kaltės dėl faktinių prastovų, bei vengimo jas teisingai įforminti visiÅ¡kai nėra, nes visus dokumentus, susijusius su prastova ar kt. privalo įforminti bÅ«tent darbdavys ir tai turi padaryti raÅ¡tu.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas niekada neprašė atsakovės suteikti nemokamas atostogas, jų tariamo suteikimo aplinkybės IeÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo tik iÅ¡ VDI atlikto tyrimo ir Sodros duomenų. IeÅ¡kovo valios dėl tokių atostogų nebuvo. Tokiu bÅ«du formindama ieÅ¡kovui atostogas, atsakovė taupė savo iÅ¡laidas darbuotojo sÄ skaita. VDI nustatė, kad atsakovė pažeidė Darbo įstatymÄ , todėl ginčo laikotarpis nuo 2019 01 01 iki 2022 04 15 pripažintinas prastovomis nesant darbuotojo kaltės ir už šį laikotarpį darbdavys privalo su darbuotoju visiÅ¡kai atsiskaityti.

Pažymi, kad vien tik atsakovės parengti dokumentai – įsakymai dėl leidimo neatvykti į darbÄ , nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojo neatvykimo į darbÄ be pateisinamos priežasties, darbo laiko apskaitos elektroninės sistemos duomenys, kuriuos tvarko darbdavys, - patys savaime neįrodo, kad darbuotojas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo. Laikotarpis nuo 2019 01 01 iki 2022 04 15, kuriuo ieÅ¡kovui buvo žymėtos tariamos nemokamos atostogos ir tariamos pravaikÅ¡tos, pagal DK 47 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotinos kaip neterminuota prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir už šį laikotarpį ieÅ¡kovui priteistina 40 procentų vidutinio jo darbo užmokesčio kompensacija, t.y. už 2019-01-01 – 2022-01-01 laikotarpį – 8410,00 Eur ((29 mėnesiai x 725 Eur) x 40 proc.) ir už 2022-03-21-2022-04-15 laikotarpį – 424 Eur ((1 mėnuo x 1060,00 Eur) x 40 proc.), iÅ¡ viso 8834,00 Eur.

Kadangi darbdavys su darbuotoju privalo atsiskaityti laiku, tačiau to nepadarė, vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti nuo 8834 Eur sumos 1192,59 Eur delspinigių. Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2022-04-15, vadovaujantis Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, 147 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti 1060 Eur netesybas už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti už prastovas darbuotojui atlyginimÄ mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius.

4. Atsakovė 2022 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ((civilinė byla Nr. e2-6150-1071/2022) Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Petro Mineikio nutartimi sujungta su civiline byla Nr.e2-6023-1182, paliekant pastarÄ jį bylos numerį)), ir kuris laikytinas prieÅ¡ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovui S. S.. Atsakovė praÅ¡o:

1) iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės ir atsakovo S. S. ginÄÄ iÅ¡ esmės ir S. S. praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo atmesti. Atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai iÅ¡ esmės nepagrįsti ir turėjo bÅ«ti atmesti pilna apimtimi. Atsakovė nurodo, jog su ieÅ¡kovu yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi ir ne tik nėra jam skolinga, tačiau yra iÅ¡ esmės sumokėjusi daugiau nei ieÅ¡kovui priklauso pagal darbo sutartį.

5. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovę ir ieÅ¡kovÄ laikotarpiu nuo 2016-07-25 d. iki 2022-04-15 d. siejo darbo teisiniai santykiai (pagal darbo sutartį Nr. 883, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbi į direktoriaus pavaduotojo pareigas). Darbo santykiai tarp Å¡alių pasibaigė 2022-04-15, kai atsakovė ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo remdamasi DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. IeÅ¡kovas tvirtino, kad atsakovė nuo 2019 metų netinkamai įformino prastovÄ â€“ jÄ paskelbė, tačiau nemokėjo priklausančio darbo užmokesčio, netinkamai vedė darbo ir galimai buhalterinę apskaitÄ , dėl ko ieÅ¡kovas kreipėsi į VDI, praÅ¡ydamas atlikti tyrimÄ dėl galimų jo teisių pažeidimų. 2022-01-25 VDI pateikė atsakymÄ nurodydama, kad atsakovė pažeidė tam tikras nuostatas.

IeÅ¡kovas kreipėsi su papildomu skundu, praÅ¡ydamas nustatyti neiÅ¡mokėtų iÅ¡mokų dydį, tačiau ir Å¡iuo atveju VDI paaiÅ¡kino, kad to padaryti negali bei nurodė kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . IeÅ¡kovas, vadovaudamasis duomenimis, kuriuos jis pats turėjo, apskaičiavo reikalaujamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės sumas, kurias 2022 m. balandžio 28 d. įvykusio bylos nagrinėjimo metu patikslino, reikalavo pripažinti laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. prastovomis ir iÅ¡ieÅ¡koti: 1) 20 468,00 Eur darbo užmokestį už prastovų laikotarpius, 2) 4 197,60 Eur atostoginių už 110 darbo dienų kasmetinių atostogų, 3) 3 551,80 Eur delspinigių už pavėluotai mokėtas su darbo santykiais susijusias sumas.

Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimais, nurodė, kad nuo pat 2019 m. balandžio mėnesio Å¡alys tardavosi dėl nemokamų atostogų suteikimo ir ieÅ¡kovas buvo nemokamose atostogose, jokių darbo funkcijų nemokamų atostogų laikotarpiais ieÅ¡kovas nevykdė. Tarp Å¡alių buvo ne tik darbo, bet ir paskoliniai teisiniai santykiai: ieÅ¡kovas įmonei suteikė 69 000 Eur paskolÄ ir yra iniciavęs civilinę bylÄ , kurioje siekia iÅ¡ atsakovės prisiteisti 24 950,00 Eur paskolos dalį, 4777,88 Eur palÅ«kanų, 5proc. procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas ėmė reikšti pretenzijas atsakovei dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo tik kilus ginčui dėl civilinių teisinių santykių, nors ir pats ieškovas puikiai žino, kad jokių darbo funkcijų jis nevykdė ir jo paties prašymu buvo nemokamose atostogose. Atsakovė nurodo, jog yra sumokėjusi ieškovui daugiau lėšų, negu jam priklauso pagal darbo sutartį.

6. Atsakovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovės priteista 2006,97 Eur su darbo santykiais susijusi suma už darbo laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31, bei 270,90 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021-10-16 iki 2021-04-15. Atsakovė nurodo, kad per visÄ darbo laikotarpį nuo 2016-07-25 iki 2022-03-31 atsakovui priskaičiavo 12027,99 Eur darbo užmokesčio sumÄ , 12385,08 Eur iÅ¡mokėjo. Už 2016 m. ieÅ¡kovo darbo užmokesčio skola sudarė 385,12 Eur, tačiau atsakovei sumokėjus 885,08 Eur sumÄ , permokėta buvo 499,96 Eur suma jau laikytina atsakovo skola įmonei.

Toks vertinimas galimas ir dėl darbo užmokesčio 2017 ir 2018 metais. Dėl to atsakovė ne tik visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu, tačiau yra jam sumokėjusi daugiau lėšų, nei priklauso pagal darbo sutartį. Komisija įvertino tik tÄ aplinkybę, kad nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31 ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokamas darbo užmokestis, tačiau nevertino nei to, kad ieÅ¡kovas buvo nemokamose atostogose, o vėliau nedarbingume, taip pat to, kad atsakovė iÅ¡ esmės yra sumokėjusi kur kas didesnes sumas ieÅ¡kovui už Komisijos paminėtus ankstesnius laikotarpius.

Pati komisija sprendime nurodė, kad atsakovė 2016-2018 metais nuolat iÅ¡mokėdavo atsakovui didesnes, nei priskaičiuota darbo užmokesčio sumas. Komisijos vertinimu atsakovė laikė atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu tinkamu, kadangi nei karto nepareikalavo Å¡ių sumų užskaityti. Tačiau, vertindama, kad atsakovė su ieÅ¡kovu yra neatsiskaičiusi, Komisija neatsižvelgė į keletÄ faktų, t. y. nuo pat 2018 metų balandžio mėnesio darbuotojas fiziÅ¡kai nebuvo darbe ir nevykdė jokių darbo funkcijų, antra, ieÅ¡kovas ir laikotarpiu, už kurį jam priteistas darbo užmokestis, darbe nebuvo ir darbo funkcijų nevykdė – jis arba nebuvo darbe atsakovo leidimu (nemokamos atostogos) arba buvo nedarbingume, trečia, pati Komisija nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2020-02-04 iki 2021-04-26 vykdė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, darbo santykiai ieÅ¡kovÄ su Å¡ia įmone siejo nuo 2019-04-26 iki 2021-03-31, t. y. prasidėjo anksčiau, nei ieÅ¡kovas pradėjo vykdyti direktoriaus pareigas.

Komisija taipogi nustatė, kad nemokamų atostogų suteikimo laikotarpiai atsakovės įmonėje sutapo su darbo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini), be šios įmonės ieškovas dar dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Taigi be jokių abejonių nustatyta, kad ieškovas faktiškai ir nebūtų galėjęs vykdyti darbo funkcijų atsakovės įmonėje ne tik, kad buvo nemokamose atostogose, o dar ir dėl to, kad darbo funkcijas vykdė kituose subjektuose. Ieškovas siekia iš atsakovės prisiteisti ženkliai didesnes sumas, remdamasis prastovų situacija, tačiau, kad buvo susidariusios prastovos atsakovas ieškovas neįrodė, o ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu ieškovas neįrodinėjo ir net nenurodė, kad nuo 2018 metų atliko kokias nors darbo funkcijas atsakovės įmonėje.

Taigi net nevertinant ženkliai didesnių sumokėtų atsakovui sumų, nėra jokio pagrindo iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už 2019, 2020 ir 2021 metus, kadangi jis tiesiog nevykdė darbo funkcijų. Komisijos argumentacija, priteisiant darbo užmokestį ieÅ¡kovui yra formali ir nepagrįsta ir tuo aspektu, kad neįvertintos ankstesniais laikotarpiais sumokėtos didesnės sumos. Komisijos vertinimas, kad darbo užmokestis priteistinas vien todėl, kad 2019 ir 2021 metais jis nebuvo mokamas, neatsižvelgiant į darbo funkcijų neatlikimÄ ir permokėtas sumas rodo absoliučiai formalų ir Å¡iai dienai netinkamÄ vertinimÄ .

Ieškovui nutarta išieškoti darbo užmokestį vien todėl, kad nurodomu laikotarpiu jis buvo darbo teisiniuose santykiuose su atsakove. Kadangi atsakovė yra visiškai su ieškovu atsiskaičiusi, todėl negali būti įpareigota mokėti ieškovui darbo užmokestį.

7. Atsiliepimu (2022-07-15) į patikslintÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. 2022-06-25 pateiktame atsiliepime atsakovė nurodė, kad atsakovė neigia aplinkybes dėl to, jog dėl draugiÅ¡kų santykių ieÅ¡kovas neskubėjo iÅ¡ieÅ¡koti lėšų už prastovas iÅ¡ atsakovės. Be to tokias aplinkybes nurodo tik ieÅ¡kinyje, o Komisijoje tokių aplinkybių nedėstė.

IeÅ¡kovas nutyli tikrÄ sias Å¡alių nesutarimų ir konflikto priežastis – ginčas dėl darbo teisinių santykių prasidėjo tik tuomet, kai Å¡alys susiginčijo dėl ieÅ¡kovo atsakovei suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo. Dėl argumentų, kad darbdavys pažeidė darbo įstatymus (dėl neatvykimo į darbÄ administracijos leidimu), pažymi, kad VDI nekonstatavo, kad nebuvo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo dėl leidimo darbuotojui nebÅ«ti darbe. Komisija taip pat pažymėjo, jog visuma darbuotojo ir darbdavio veiksmų rodo, jog ieÅ¡kovas nebuvo darbe darbdavio leidimu, o ne prastovose, kaip teigia ieÅ¡kovas.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė neaprÅ«pino jo darbu ir šį laikotarpį jis negavo pajamų, tačiau ieÅ¡kovas dirbo kitose Å¡io sprendimo 6 punkte minėtose įmonėse. IeÅ¡kovo elgesys – trejus metus niekaip nemėgino iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jam nemokamos lėšos leidžia spręsti, kad jokio susitarimo tarp Å¡alių dėl prastovos nebuvo. Atsakovės sprendimas leisti neatvykti į darbÄ ieÅ¡kovui buvo priimtas paties IeÅ¡kovo praÅ¡ymu (nebuvo vienaÅ¡aliÅ¡kas), prastovų situacija ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo susidariusi.

Atsakovė skelbė prastovas įsakymu, todėl jei bÅ«tų sprendimas paskelbti prastovas ir ieÅ¡kovui, jis bÅ«tų įtrauktas į darbuotojų, kuriems skelbiamos prastovos, sÄ raÅ¡Ä .

8. IeÅ¡kovas 2022-06-07 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kovas pretenzijas dėl iÅ¡mokų pradėjo reikÅ¡ti tik kilus ginčui dėl civilinių teisinių santykių, nepagrįstas. Atsakovė ieÅ¡kovo nebegalėjo aprÅ«pinti darbu, įmonėje buvo prasta padėtis, todėl esant geriems tarpusavio santykiams tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo pasiektas susitarimas dėl mokėjimų atidėjimo iki kol įmonės padėtis pagerės. O kai pagerėjus įmonės padėčiai ir iÅ¡augus apyvartai ieÅ¡kovas paprašė su juo atsiskaityti, atsakovė tai padaryti atsisakė ir bÅ«tent todėl kilo ginčas.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad neva tai yra iÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovui darbo užmokesčio daugiau nei priklauso, atsakovė ieÅ¡kovui atlyginimÄ mokėjo už atlikto darbo apimtis, t. y. atlyginimas priklausė nuo darbo apimčių, tačiau atsakovė nuo iÅ¡mokėto darbo užmokesčio galimai nemokėjo Valstybei visų priklausančių mokėti mokesčių, vienaÅ¡aliÅ¡kai apskaitė savo apskaitoje ženkliai mažesnį darbo užmokestį, nei jį faktiÅ¡kai darbuotojui mokėjo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijai atsakovė pateikė atostoginių priskaičiavimo 2019 m. dokumentus, kur parodytas darbo užmokestis 725 Eur, nors faktiÅ¡kai darbo užmokestis kartais siekdavo ir 2 500 Eur, tačiau kitoje darbo byloje atsakovė jau pateikia 2022-05-25 pažymÄ apie vidutinį darbo užmokestį už 2022 m., kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis 2022 m. - 1 060 Eur, nors pati atsakovė nurodo, kad darbuotojas neva tai nuo 2018 m. gegužės mėnesio darbo funkcijų nevykdė.

Taigi, atsakovės teikiamais teiginiais ir vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtais apgaulingais dokumentais nėra pagrindo tikėti. Be to, tokie klaidinantys atsakovės dokumentai nepaneigia objektyvių įrodymų - SEB banko sÄ skaitos iÅ¡rašų apie ieÅ¡kovui mokėtÄ faktiÅ¡kai su darbdaviu sulygtÄ darbo užmokestį. 2016 - 2022 m. t. y. nuo darbo pradžios iki pat darbo sutarties nutraukimo nėra nei vienos pretenzijos iÅ¡ darbdavio pusės dėl to, kad darbo užmokestį darbdavys mokėjo neva ne už ieÅ¡kovo atliktÄ darbÄ .

Atsakovė jau 2016 m. tariamai „permokėjo“ darbo užmokestį, todėl nėra suprantama, kodėl darbdavys toliau tariamai „permokinėjo“ darbo užmokestį. Jokios permokos nėra, nes darbo užmokestis buvo mokamas toks, koks buvo sulygtas ir buvo mokamas nuolatos bei gerokai didesnis, nei atsakovė jį įformino apskaitos dokumentuose. Atsakovė visame priešieškinyje painioja atostoginius nepagrįstai sumaišydama su darbo užmokesčiu, taip pat painioja mokamų kasmetinių atostogų laikotarpius su nemokamomis atostogomis, bei painioja nedarbingumo laikotarpius.

Atsakovės teiginys, jog 2018 m. ieÅ¡kovo nuo balandžio mėnesio nebuvo darbe, vertintinas kritiÅ¡kai, nes atsakovė vis tiek visus metus mokėjo darbo užmokestį, be to, nebuvimas darbe niekaip nefiksuotas. Pažymi, kad atsakovės parengti darbo užmokesčio mokėjimo dokumentai yra aiÅ¡kiai neteisėti, juos rengė atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai, ieÅ¡kovui tokie dokumentai niekuomet nebuvo teikiami. Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų, kad Komisija neva nepagrįstai nusprendė dėl 2006,97 Eur iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes ieÅ¡kovas darbo funkcijų neatliko nuo 2018 m. gegužės mėn., nurodo, jog jeigu ieÅ¡kovas nevykdė darbo funkcijų, tai kodėl darbdavys neatleido darbuotojo, o visus 2018 metus kas mėnesį priskaičiavo mokėtinÄ darbo užmokestį ir faktiÅ¡kai mokėjo jo dar daugiau, nei rodė savo apskaitos dokumentuose.

Pastebi, kad atsakovė Komisijos sprendimu tapo nepatenkinta tik po to, kai ieÅ¡kinį pateikė ieÅ¡kovas. Visas darbo užmokestis buvo vedamas ieÅ¡kovui į banko sÄ skaitÄ . Nei minėtuose banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose, nei bet kokiame kitame iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais perdavimo darbuotojui dokumente, nėra užfiksuota, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui 2019 m. priskaičiuotus 1974,08 atostoginius ir 32,89 Eur ligos iÅ¡mokÄ (iÅ¡ viso 2006,97 Eur). Todėl Komisija Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės teisėtai ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas Saulius TamoÅ¡aitis patikslintÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje bei teismo posėdyje iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Esminiu ginčo dalyku nurodo laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2022-04-15, kai ieÅ¡kovo nebuvo darbe, pripažinimo prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės. ReikalavimÄ laikotarpį, kai ieÅ¡kovo darbe nebuvo, laikyti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, atstovas grindžia tuo, jog teismo posėdžio metu atsakovės vadovas atsakydamas į klausimus patvirtino, jog ieÅ¡kovo darbe nebuvo, kas parodo, jog darbo įmonėje nebuvo ir ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lytas kitas darbas.

IeÅ¡kovas niekada neprašė nemokamų atostogų ir tai patvirtina atsakovės vadovas, tai jų skirti pagrindo ir nebuvo. Atsakovė nurodo, kad Å¡is laikotarpis buvo neapmokamos atostogos, bet apie tariamų atostogų pabaigÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas. Nors atsakovės atstovas teigia, kad su ieÅ¡kovu nebuvo galimybės susisiekti, todėl jo nebuvo galima atleisti iÅ¡ darbo arba į darbÄ iÅ¡kviesti, Å¡ie teiginiai yra nepagrįsti, nes atsakovės vadovas, su ieÅ¡kovu susitikdavo reguliariai, o tai reiÅ¡kia, jog su ieÅ¡kovu buvo galimybė susisiekti.

10. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas S. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ vadovaudamasis tais pačiais argumentais ir motyvais kaip nurodė ieÅ¡kovo atstovas. PaaiÅ¡kino, jog su UAB „Adoris“ vadovu O. K. pažįstami daugiau nei 20 metų. O. K. pakvietė jį (ieÅ¡kovÄ ) į savo įmonę padėti. Ä®monė užsiima laivų statyba ir remontu. 2019 m. sumažėjo užsakymų, darbų, tada sumažėjo ir žmonių skaičius.

Tuo metu, t. y. 2019 m., su bendrovės vadovu susitarė, kad jį (ieÅ¡kovÄ ) į darbÄ kvies pagal poreikį. Atskiro susitarimo dėl apmokėjimo laikotarpiu, kai jis dirbs pagal poreikį, nebuvo. 2019-01-01 iki 2022-03-31 laikotarpiu atlyginimas jam nebuvo mokamas. Dėl sunkios atsakovės finansinės padėties, O. K. paprašė palaukti dėl apmokėjimo, tada prasidėjo pandemija, o po jos jau mokėti nebenorėjo. IeÅ¡kovas nebuvo įtrauktas į darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, sÄ raÅ¡Ä , tačiau pagal viskÄ sprendė, kad yra prastovoje.

Dėl atostogų apmokamų ir nemokamų, iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo nei klausimų, nei siÅ«lymų. Tik vėliau sužinojo, kad tuo laikotarpiu ieÅ¡kovas buvo atostogose. Už tariamas prastovas nereikalavo jokio apmokėjimo dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Nuo 2019 m. nebuvo UAB „Adoris“ vadovo iÅ¡kviestas į darbÄ , jam laikotarpiu 2019-2022 m. nesiÅ«lė eiti kitų pareigų. Kai nebuvo darbo, darbdavys jam nesiÅ«lė nutraukti darbo sutarties. Algalapių darbdavys neteikdavo pasiraÅ¡yti.

Iki 2018 m. važiuodavo į gamyklÄ funkcijų atlikti, o po to pakviesdavo pagal poreikį. Kai įmonės finansinė padėtis pagerėjo, su juo atsiskaityta nebuvo, todėl ir kreipėsi į KomisijÄ . Atlyginimo dydis priklausė nuo atliktų darbų. Darbo sutartyje nustatytas fiksuotas atlyginimas, premijos numatytos nebuvo, jas skirdavo darbdavys savo iniciatyva ir įsakymu. Pretenzijų dėl per didelio atlyginimo iÅ¡mokėjimo iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo. Atsiskaityti ieÅ¡kovas neprašė iki 2021 m., o kai baigėsi karantinas – paprašė.

Iki 2018 m. ieÅ¡kovas atvykdavo į darbÄ 7 val. ryte, dirbdavo po 12 valandų, nuolat bÅ«davo darbe.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Raimondas Mažulis su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais motyvais, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas. Atsakovės atstovas nurodo, jog nors ieÅ¡kovas laikotarpį, kai jo nebuvo darbe, vertina kaip prastovÄ ne dėl darbuotojo kaltės, bet to įrodyti negali, nes įsakymo dėl ieÅ¡kovo prastovos nėra, o susitarimo abiejų Å¡alių dėl prastovos negali patvirtinti. Nurodo, jog ieÅ¡kovo darbe nebuvo, nes jam, kaip ir kitai daliai darbuotojų, buvo neapmokamos atostogos, kurios buvo suteiktos ne dėl to, kad darbuotojams nebuvo darbo, kurį galėtų pasiÅ«lyti atsakovė.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas O. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad jis yra UAB „Adoris“ vadovas. Su ieÅ¡kovu pažįstami apie 20 metų, Å¡iuo metu jokių santykių nebėra. Nuo 2018 m. pavasario su ieÅ¡kovu darbinių santykių nėra. IeÅ¡kovas bendrovėje buvo įdarbintas konsultantu ar kažkas pan. Darbo sutartyje nurodytas atlyginimas buvo mokamas. Ä® atlyginimÄ nebuvo įskaičiuojami paskoliniai santykiai. 2019 m. įmonės finansinė padėtis buvo gera, buvo apie 70 darbuotojų.

Darbuotojams prastovas pradėjo skelbti, kai prasidėjo pandemija. IeÅ¡kovui prastovos neskelbė, nes jis nesirodė įmonėje, ieÅ¡kovo fiziÅ¡kai nebuvo. 2019 m. susitikdavo tik kaip draugai. Kodėl su ieÅ¡kovu nenutraukė darbo santykių, nežino, ieÅ¡kovo įmonėje nebuvo, be to ieÅ¡kovas nuolat sirgdavo. Dėl nemokamų atostogų suteikimo ieÅ¡kovas nesikreipė. Gal buvo žodinis ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl atostogų suteikimo, nebeatsimena. Kodėl atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡kilo poreikis 2022 m., paaiÅ¡kinti negali.

Kodėl 2018 m. balandžio – gruodžio mėn. buvo mokamas ieÅ¡kovui atlyginimas, paaiÅ¡kinti negali, gal susipainiojo. 2019 m. sausį – kovÄ Ä¯formino ir iÅ¡leido 80 dienų ieÅ¡kovÄ kasmetinių atostogų už kokį laikotarpį, negali pasakyti. Negali atsakyti ar buvo iÅ¡mokėti atostoginiai, reikia klausti atsakingo žmogaus – buhalterio. Negali atsakyti ar nuo darbo rezultatų priklausė atlyginimo dydis ieÅ¡kovui. Negali atsakyti, kodėl 2019 m. buvo įformintos nemokamos atostogos ieÅ¡kovui, jei darbo santykiai nebesiejo nuo 2018 m.

UAB „Adoris“ kolektyvinės darbo sutarties, darbo tarybos neturi. Nuo 2019 m. kito darbo ieškovui nesiūlė, nes ieškovas dirbo kitoje įmonėje vadovu. Ofisas bandė susisiekti su ieškovu dar iki 2022 m., kad atvyktų pasirašyti atleidimus, bet tokių dokumentų pateikti negali. 2022 m. pavyko susisiekti su ieškovu ir jį atleisti. Po 2019 m. sausio mėn. susitikdavo su ieškovu, bet darbinių ir draugiškų reikalų jis nepainioja, todėl atleidimo klausimais nebendravo. 2019 m. dėl mokamų atostogų suteikimo gal ir kreipėsi ieškovas, dėl to ir buvo suteiktos.

Kodėl ant įsakymų nėra ieškovo parašų, kad jis buvo supažindintas su įsakymais, negali atsakyti. Komisijos sprendime yra priteistas darbo užmokestis, ne atostoginiai. Teismas konstatuoja: Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

13. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimÄ teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (4 dalis).

DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

14. CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Å ių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia, tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ , modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, bÅ«dingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu:

įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu bÅ«du apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiÅ¡kusiam atitinkamÄ materialųjį subjektinį reikalavimÄ (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo naÅ¡ta paskirstoma kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).

15. Šioje byloje ginčas kilo dėl to ar laikotarpis nuo 2019-01-01 iki 2022-04-15, kai ieškovui buvo įforminamos nemokamos ir apmokamos atostogos gali būti vertinamas kai prastova.

16. DK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiÅ«lyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovÄ . Prastova gali bÅ«ti skelbiama ir darbuotojų grupei.

17. Prastovai bÅ«dinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienaÅ¡aliÅ¡kai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ , o darbuotojas bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų. Prastovos atvejais darbdavys turi galimybę darbuotojui mokėti mažesnį nei darbo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį. Kita vertus, atsižvelgiant į darbuotojo interesus, teisės normos nustato tam tikras teisės į darbÄ , darbo užmokestį garantijas darbuotojui, negalinčiam dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas prastovos atveju leidžia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

18. IÅ¡ 2016-07-22 darbo sutarties Nr. 883 matyti, kad UAB „Adoris“ ir S. S. sudarė terminuotÄ â€“ 3 mėnesių darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įdarbintas bendrovėje direktoriaus pavaduotojo pareigose, mokant 500 Eur darbo užmokestį, taip pat numatant priedus už gerus rezultatus, ir kurie skiriami tik atskiru vadovo įsakymu. Nustatyta, kad po Å¡io termino ieÅ¡kovas ir toliau tęsė darbÄ atsakovės bendrovėje, todėl pagal tuo metu galiojusio DK (2016-09-14 redakcija) 111 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis tapo neterminuota.

19. IeÅ¡kovo tvirtinimu, 2019 m. atsakovės įmonėje sumažėjo užsakymų, todėl su bendrovės vadovu susitarė, kad jį į darbÄ kvies pagal poreikį, taip pat bendrovės vadovo praÅ¡ymu sutiko palaukti ir nereikalauti apmokėjimo už darbÄ . Atskiro susitarimo dėl apmokėjimo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas dirbs pagal poreikį, nebuvo. Jokio praÅ¡ymo apmokamoms ar mokamos atostogoms direktoriui nerašė ir neprašė. Dėl to, kad įmonėje nebuvo darbo, ir kad darbo funkcijas vykdys pagal poreikį, buvo tik žodžiu susitarta. Kito darbo jam vadovas nesiÅ«lė. Patvirtina, kad nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31 atlyginimas ieÅ¡kovui nebuvo mokamas.

20. IÅ¡ Komisijos pateiktos į bylÄ medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 28 d. UAB „Adoris“ direktoriaus O. K. įsakymu ieÅ¡kovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2019-01-02 iki 2019-03-31 ir nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30, tačiau duomenų, kad už Å¡iuos laikotarpius ieÅ¡kovui bÅ«tų iÅ¡mokėti atostoginiai nėra (Komisijos pateiktos bylos l. 18, 20, 53, 54). Be to, iÅ¡ VSDFV pateiktų iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovui laikotarpiais nuo 2019-04-01 iki 2019-05-31, nuo 2019-07-01 iki 2019-12-31, nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, nuo 2021-02-01 iki 2021-02-18 ir nuo 2021-03-20 iki 2021-09-30 buvo suteiktos nemokamos atostogos, o laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2021-11-09, nuo 2022-03-21 iki 2022-04-15 fiksuota nedraudiminio laikotarpio priežastis „pravaikÅ¡ta“ (Komisijos pateiktos bylos l.72-80). IeÅ¡kovas laikinai nedarbingas buvo laikotarpiais nuo 2021-02-19 iki 2021-03-19, nuo 2021-11-03 iki 2022-01-27 ir nuo 2022-02-19 iki 2022-03-18 (Komisijos pateiktos bylos l. 68, 69).

21. Pagal DK 137 straipsnio nuostatas nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu, darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas išeitų nemokamų atostogų. Pažymėtina, kad darbuotojas negali būti verčiamas eiti nemokamų atostogų dėl to, jog įmonėje tam tikru laikotarpiu nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, bet darbdavio interesai (Vilniaus apygardos teismo 2019 03 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1318-910/2019).

22. DK 128 straipsnyje reglamentuojamas kasmetinių atostogų suteikimas. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad kasmetinės atostogos turi bÅ«ti suteikiamos bent kartÄ per darbo metus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime (straipsnio 3 dalis).

23. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorius O. K. paaiÅ¡kino, kad bendrovėje kolektyvinės sutarties, darbo tarybos nėra. Atsakovės atstovas patvirtino, kad ieÅ¡kovas į jį dėl nemokamų ir apmokamų atostogų nesikreipė, kodėl ieÅ¡kovui atostogos buvo suteiktos, O. K. paaiÅ¡kinti negalėjo. Ar ieÅ¡kovas buvo supažindintas su minėtų atostogų įsakymais, O. K. atsakyti taip pat negalėjo. Atsakovės atstovo teigimu, ieÅ¡kovas įmonėje fiziÅ¡kai nebedirbo ir jokių funkcijų neatliko nuo 2018 m. pavasario, tačiau kodėl su ieÅ¡kovu nebuvo nutraukta darbo sutartis, paaiÅ¡kinti negalėjo, kaip ir negalėjo paaiÅ¡kinti aplinkybių, kodėl ieÅ¡kovui 2019 m. sausį, vasarį, kovÄ , birželį buvo priskaičiuotas, tačiau neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis.

24. Remiantis Å¡io sprendimo 16, 17, 21 ir 22 punktuose aptartu teisiniu reglamentavimu, bei Å¡alių pateiktais paaiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė ieÅ¡kovui tiek apmokamas, tiek neapmokamas atostogas suteikė nepagrįstai, nesant darbuotojo valios dėl tokių atostogų suteikimo ir be ieÅ¡kovo žinios. Be to, ieÅ¡kovo nuosekli pozicija, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2022-03-31 negalėjo suteikti ieÅ¡kovui darbo, todėl formino tiek kasmetines apmokamas, tiek nemokamas atostogas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir ta aplinkybė, kad UAB „Adoris“ 2020-02-15 (iÅ¡ įsakymo pasiraÅ¡ymo aplinkybių matyti, kad įsakymo datoje padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida) direktoriaus įsakymu nuo 2021-01-01 bendrovėje 38 darbuotojams paskelbta prastova. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo teiginius dėl bendrovės sunkios finansinės padėties, dėl ko nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31 negalėjo ieÅ¡kovui suteikti sulygtÄ darbÄ . Å iame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtu laikotarpiu UAB „Adoris“ priskaičiavo ieÅ¡kovui 2006,97 Eur su darbo santykiais susijusiÄ sumÄ (Komisijos bylos l. 18), tačiau duomenų, kad atsakovė Å¡iÄ sumÄ bÅ«tų iÅ¡mokėjusi, taip pat nėra.

25. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2022-04-15 ieškovas buvo prastovoje, kadangi rašytiniai bylos duomenys, ieškovo, atsakovės atstovo ir šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu darbuotojas darbo funkcijų neatliko arba atliko tik esant poreikiui, dėl to, kad darbdavys negalėjo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir negalėjo pasiūlyti darbuotojui kito darbo.

26. DK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tÄ mėnesį negali bÅ«ti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

27. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsakovės bendrovėje dirbo visÄ darbo laiko normÄ . IÅ¡raÅ¡u apie asmens darbovietę ir mokamas iÅ¡mokas nustatyta, kad už 2019 m. sausio mėn. ieÅ¡kovui buvo priskaičiuota 725 Eur darbo užmokesčio, UAB „Adoris“ pažyma apie ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 2019 m. nustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovui skaičiavo už kasmetines atostogas vidutinį 725 Eur mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (Komisijos pateiktos bylos l. 18). Taip pat UAB „Adoris“ 2022-05-25 pažyma apie vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad 2022 m. sausio-kovo mėn. ieÅ¡kovui buvo skaičiuojamas 1060 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis.

28. Atsižvelgiant į 27 punkte nustatytas aplinkybes, už 2019 01 01 - 2022 04 15 prastovos laikotarpį, atsižvelgiant į 2019 m. sausio – kovo mėn., birželio mėnesių kasmetinių atostogų laikotarpius ir 2021 m. vasario, 2021 11 03 - 2022 03 18 nedarbingumo laikotarpius (36 mėnesių ir 11 darbo dienų), vadovaujantis DK 47 straipsnio 4 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 07 01 iki 2020 03 19), DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktu (nuo 2020 03 19 galiojanti straipsnio redakcija) apskaičiuotina ieškovui priteistina kompensacijos už priverstines prastovas suma: už 2019 01 01 – 2022 01 01 laikotarpį 8410,00 Eur suma ((29 mėnesiai x 725 Eur) x 40 proc.) ir už 2022 03 21 – 2022 04 15 laikotarpį - 424,00 Eur ((1 mėnuo x 1060 Eur) x 40 proc.), iš viso 8834,00 Eur.

29. DK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis, darbuotojui išmokami ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

30. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netesybų už uždelsimo laikÄ taikymui bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).

31. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su darbuotoju (byloje ieškovas) faktas ir nenustatyta ieškovo kaltė dėl neatsiskaitymo.

32. Remiantis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas. Todėl už terminÄ nuo 2021-10-16 iki 2022-04-15 (už 180 dienų) iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistini: už laikotarpį nuo 2021-10-16 iki 2022-01-31 (90 dienų) 0,07 proc. dydžio (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 01 22 įsakymu Nr. A1-72 patvirtintas delspinigių dydis), kas sudaro 556,54 Eur delspinigius ir už laikotarpį nuo 2022-02-01 iki 2022-04-15 (90 dienų) 0,08 proc. dydžio (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 01 27 įsakymu Nr. A1-59 patvirtintas delspinigių dydis), kas sudaro 636,05 Eur, viso 1192,59 Eur delspinigių (neatskaičius mokesčių).

33. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

34. Pagal 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. 35. 2022 m. gegužės 25 d. UAB „Adoris“ pažyma apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis 2022 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais - 1060 Eur (neatskaičius mokesčių).

36. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė apskaitos dokumentuose apskaitydavo ieÅ¡kovui mokamÄ atlyginimÄ , tačiau jo neiÅ¡mokėjo, taip pat ir teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų atsiskaičiusi su atsakovu jo atleidimo dienÄ , todėl, vadovaujantis DK 146 str. 2 d., 147 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ atsakovės nuo 2022 04 15, t.y. nuo darbo sutarties nutraukimo, priteistinos 1060,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti už prastovas darbuotojui atlyginimÄ mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 37. Atsakovė teikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, nesutiko su Komisijos 2022-04-28 sprendimo dalimi, kuriuo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui buvo priteista 2006,97 Eur su darbo santykiais susijusi suma už darbo laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31, iÅ¡ esmės argumentuojant tuo, kad atsakovė yra sumokėjusi daugiau lėšų, nei atsakovui priklausė pagal darbo sutartį.

38. Vertindamas tokius prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus, teismas pastebi, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovės atstovas O. K., tiek ieÅ¡kovas patvirtino, kad didesnis atlyginimas ieÅ¡kovui buvo mokamas atsižvelgiant į įmonėje sėkmingai įgyvendintus projektus ir pan., t. y. kaip premija. Atsakovės atstovas O. K. taip pat patvirtino, kad į pervedamÄ atlyginimÄ ieÅ¡kovo atsakovei suteikta paskola įskaičiuota nebuvo. Å iuos Å¡alių teiginius patvirtina tiek sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, tiek UAB „Adoris“ direktoriaus 2021-03-31 įsakymas dėl darbo apmokėjimo sistemos bendrovėje (Komisijos bylos l. 65).

Darbo apmokėjimo sistemos 1.2 punkte nurodyta, kad darbuotojų užmokestį be bazinio sudaro papildoma darbo užmokesčio dalis, jei tokia nustatoma konkrečiam darbuotojui; priedai už įgytÄ kvalifikacijÄ ; priemokos už papildomÄ darbÄ ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymÄ ; premijos už pasiektus tikslus, nustatytus atitinkamiems darbuotojams ar pareigybėms, premijos, skiriamos paskatinti darbuotojÄ už gerai atliktÄ darbÄ , jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklÄ ar veiklos rezultatus (Komisijos bylos l. 66).

Atsižvelgiant į Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei raÅ¡ytinius įrodymus, kurie inter alia aptarti ir Å¡io sprendimo 24 punkte, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė ieÅ¡kovui paskaičiavo 2006,97 Eur su darbo santykiais susijusiÄ sumÄ (1974,08 Eur + 32,89 Eur) (atostoginiai ir ligos iÅ¡moka) už darbo laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31, tačiau jos neiÅ¡mokėjo. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia tai, kad nei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose, nei bet kokiame kitame iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais perdavimo darbuotojui dokumente, nėra užfiksuota, kad atsakovė 2006,97 Eur sumÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų sumokėjusi, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 2006,97 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusi suma.

39. Sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo, nevirÅ¡ijančio vieno mėnesio ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio – 1060 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų) (neatskaičius mokesčių) vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas 40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

41. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui (jo prašymu) turėtų būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šiuo sprendimu jos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos.

42. Atmetus atsakovės priešieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Kadangi ieškovas, kaip darbuotojas, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), žyminis mokestis – 250 Eur priteistinas iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

44. IÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistinos 31,36 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsniu, 259, 260, 263, 265, 268, 270, 271 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, kad ieÅ¡kovas S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje „Adoris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. imtinai buvo prastovoje ne dėl darbuotojo kaltės. Priteisti ieÅ¡kovui S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 8834,00 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus) (neatskaičius mokesčių), kompensacijÄ už priverstines prastovas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. imtinai, iÅ¡skyrus 2019 m. sausio – kovo mėn., birželio mėnesių kasmetinių atostogų laikotarpius ir 2021 m. vasario, 2021 m. lapkričio 3 d.

– 2022 m. kovo 18 d. nedarbingumo laikotarpius, 2006,97 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is eurus 97 ct) (neatskaičius mokesčių), už kasmetinių atostogų laikotarpius nuo 2019 m. sausio – kovo, birželio mėnesių ir 2021 m. vasario, 2021 m. lapkričio 3 d. - 2022 m. kovo 18 d. nedarbingumo laikotarpius, 1192,59 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt du eurus 59 ct) delspinigius (neatskaičius mokesčių), 1060,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) (neatskaičius mokesčių), netesybas už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti už prastovas darbuotojui atlyginimÄ mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius.

Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo, nevirÅ¡ijančio vieno mėnesio ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio – 1060 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų) (neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur žyminį mokestį, kuris turi bÅ«ti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“, įmonės kodas 302447750, 31,36 (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 36 ct) teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5662. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai. Teisėja JÅ«ratė Volčkova