2022-03-09 Nr. AB-5681-3-61-3-03973-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1489-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03973-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31415 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6K-1214 (toliau – ir Komisijos spendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą, nurodydama, kad kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) jai gresia pavojus, kadangi keturi nepažįstami asmenys jos namuose nušovė jos mamą ir brolį. Pareiškėjai kartu su broliu pavyko pabėgti ir pasislėpti pas savo mamos draugę, kuri jais rūpinosi 3 mėnesius po šeimos išžudymo. Dėl šių priežasčių pareiškėja buvo priversta palikti savo kilmės šalį. Nepaisant to, atsakovas atsisakė suteikti jai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, o Komisija Migracijos departamento sprendimą paliko nepakeistą.

2.2. Dėl argumentų, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos istoriją, pažymėjo, jog situacija, kai reikia gelbėti savo gyvybę, žmogui nėra kasdieniška ir natūralu, jog bėgant iš savo kilmės valstybės nėra galimybės apgalvoti, kokius daiktus, juo labiau, įrodymus kartu su savimi reikėtų pasiimti. Be to, pareiškėja yra jauno amžiaus, su kitokiomis, nei savo šalies institucijomis ir pareigūnais nėra susidūrusi. Kaip nurodė ir atsakovas, pareiškėjos kilmės šalyje iš tikrųjų klesti korupcija, nebaudžiamumas, tačiau šių aplinkybių atsakovas nevertino.

2.3. Nors pareiškėja savo prieglobsčio prašymo bei išvykimo iš kilmės valstybės priežastis grindė bloga moterų teisių padėtimi kilmės valstybėje, o jos patirti išgyvenimai yra susiję ir su individualia situacija, tačiau atsakovas neatliko jokios analizės apie moterų padėtį pareiškėjos kilmės šalyje, kuri tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip viena pavojingiausių moterims. Be to, šalyje paplitusi seksualinė prievarta, dažniausiai šios prievartos aukomis yra moterys. Neturėdamas nurodytų duomenų atsakovas negalėjo įvertinti pareiškėjai kylančios grėsmės.

2.4. Atsakovas taip pat nevertino pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą kilmės šalyje. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjos kilmės šalį.

2.5. Migracijos departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Su šia sprendimo dalimi pareiškėja taip pat nesutiko ir pažymėjo, kad sprendimai uždrausti pareiškėjai atvykti ir ją išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai. Be to, nustatytas draudimo atvykti terminas yra maksimalus ir neproporcingas.

2.6. Pareiškėja prašė, kad jos skundo nagrinėjimas Komisijoje būtų organizuotas žodinio proceso tvarka, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, taip pažeidžiant teisę būti išklausytam. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kadangi pareiškėja nurodė visas reikšmingas aplinkybes ir argumentus, kurie liko neįvertinti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjos pasakojimas nebuvo detalus, išsamus, pasakojimo metu nenustatytas persekiojimas ir persekiotojų tikslai persekioti pareiškėją. Pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.2. Nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. nustatyta, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, remiantis kilmės valstybės informacija, visoje (duomenys neskelbtini) nevyksta kariniai konfliktai, todėl pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo išvykimo iš šalies motyvų nepagrindė objektyviais duomenimis, Migracijos departamentas pagrįstai tikėjosi iš pareiškėjos nuoseklaus ir detalaus paaiškinimo, tačiau dėl pasakojimo trūkumų pagrįstai juo nesirėmė vertindamas pareiškėjos prieglobsčio pagrįstumą.

3.4. Nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjos nurodyti žudikai veikė valstybės vardu ir valstybė pareiškėjos nenori ir negali apginti dėl „konvencinių“ priežasčių. Pareiškėja nurodė, kad į policiją dėl nužudymo nesikreipė. Pareiškėjos abstraktūs teiginiai ir surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus motyvas vertinant pareiškėjui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinas „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Atsižvelgiant į pareiškėjos pasakojimo turinį, jos pasakojimas pagrįstai buvo laikomas abejotinu. Pareiškėja pasakojimo metu neįvardijo jokių kitų individualių grėsmę jai didinančių aplinkybių, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informaciją, susijusią su pramanytu pasakojimu. Be to, pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas neprivalo rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

3.5. Be to, pareiškėja taip pat buvo pagrįstai išsiųsta iš Lietuvos Respublikos, o nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes terminai yra proporcingi ir teisėti.

3.6. Komisija neprivalėjo nagrinėti pareiškėjos skundo žodinio proceso tvarka, o Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

3.7. Migracijos departamentas atliko tinkamą tyrimą, įvertino visas aktualias pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ištyrė kilmės valstybės informaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21S31415 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 6K-1214 dalį.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2021 m. liepos 5 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinėje registruota neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusi pareiškėja, kartu su seserimi, be asmens dokumentų. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad ją ir jos seserį persekioja ir joms grasina vienas politikas, kuris nužudė jų motiną. Užsienietė taip pat nurodė, kad neturi kur eiti (vykti), kad apsisaugotų nuo šios grėsmės.

5.2. 2021 m. spalio 11 d. įvyko pareiškėjos apklausa, kurios metu ji paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, atvykusi iš (duomenys neskelbtini) su savo seserimi. Asmens dokumentų neturi, juos paliko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) miestas; pareiškėja yra (duomenys neskelbtini); netekėjusi; politinei partijai nepriklauso; kitų valstybių išduotų vizų neturėjo. Užsienietė apklausos metu nurodė, kad negali grįžti į savo šalį, nes ji su seserimi yra paieškomos politikų, kurie nužudė jų mamą. Prieglobsčio prašytoja pasakojo, kad jos motina buvo advokatė ir nagrinėjo vieno politiko bylą. Ją 2020 m. (duomenys neskelbtini) namuose nužudė keturi nežinomi asmenys šaunamuoju ginklu. Tuo metu pareiškėja buvo namuose. Tie patys asmenys nužudė ir pareiškėjos brolį, kuris stojo ginti motiną. Jos su seserimi buvo uždarytos kambaryje, tačiau, atsiradus progai, pabėgo pro langą. Kaip nužudė jos motiną, užsienietė teigė mačiusi pro durų rakto skylutę. Pareiškėja su seserimi pasislėpė pas motinos draugę, pas kurią gyveno tris mėnesius, kol susitvarkė dokumentus ir 2021 m. sausio 21 d. išvyko iš šalies. Užsienietės teigimu, asmenys, nužudę jos mamą, grasino, norėjo ją ir jos seserį nužudyti. Jie žinojo, kur jos su seserimi gyveno, nužudė kelis motinos buvusius klientus. Mamos draugė darė viską, kad jas apsaugotų. Pareiškėja, atsakydama į klausimą, kodėl atvyko į Lietuvos Respubliką, apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo galima likti tik dėl studijų, po mokslų būtų tekę grįžti į kilmės šalį, o to ji negalėjo daryti, todėl pasirinko Lietuvą. Užsienietė taip pat teigė, kad perskaitė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) prezidentas atidarė sieną su Lietuva, tuo ji ir pasinaudojo. Prieglobsčio prašytoja į klausimą, ar po jos motinos nužudymo ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios teisės. Taip pat ji negalėjo paaiškinti, kodėl jos nurodyti asmenys nori ją nužudyti.

5.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo, 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir ginčo šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso. Teismo teigimu, pareiškėjos abstraktūs teiginiai ir surinkta kilmės šalies informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos įvardinti keturi nepažįstami asmenys, nužudę jos motiną ir brolį, galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą. Be to, pareiškėja nurodė, kad kilmės šalyje nesikreipė į policiją dėl motinos nužudymo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus dėl kalbos barjero, kadangi pareiškėja apklausų metu nebuvo nurodžiusi, kad nesupranta klausimų ir (ar) kad jai sunku susikalbėti su vertėju. Be to, apklausa buvo atliekama (duomenys neskelbtini) kalba, kuri yra oficialioji pareiškėjos kilmės valstybės kalba. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja pateikė skirtingus atsakymus į klausimą, ar kada nors buvo gavusi kitų valstybių vizas. Be to, nurodant atvykimo į Lietuvą priežastis, pareiškėja teigė, kad iš kilmės šalies pabėgo dėl jos papasakotų įvykių, tačiau taip pat pripažino, kad į (duomenys neskelbtini) ji atvyko 2021 m. sausio mėnesį studijuoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka. Pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.

7. Teismas, įvertinęs, be kita ko, tai, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, nurodė, kad Migracijos departamentas pareiškėjai pagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos, kadangi pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–3 punktų.

8. Teismas laikė, kad atsakovas pagrįstai išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos į Kilmės valstybę. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatytas maksimalus atvykti į Lietuvos Respubliką draudimo terminą yra neproporcingas, todėl jį sumažino iki 2 metų. Teismas taip pat atitinkamai pakeitė Migracijos sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į C.SIS II, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus.

III. 9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

10. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

10.1. Pareiškėja nebuvo išklausyta Komisijoje, todėl Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjos argumentų. Be to, Migracijos sprendimas galėjo suklaidinti teismą.

10.2. Atsakovas atliko netinkamą tyrimą, nesurinko visos būtinos medžiagos, be kita ko, apie moterų pareiškėjos kilmės šalyje pažeidžiamumą. Atsakovas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja kilmės šalį paliko dėl ekonominių priežasčių. Migracijos departamentas taip pat neparengė pažymos apie situaciją kilmės valstybėje.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Prieš priimant Migracijos departamento sprendimą pareiškėja buvo apklausta laikantis nustatytų procedūrų – jai paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, buvo užduoti patikslinamieji klausimai, kurie neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjos patirtimi. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjos skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pati pareiškėja.

11.2. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismo argumentus ir pažymi, kad pareiškėjos abstraktūs teiginiai ir surinkta kilmės šalies informacija neleidžia identifikuoti nei tariamų persekiotojų tapatybės, nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja skunde nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jos skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

11.3. Atsakovas nesutinka su argumentu, nebuvo įvertintas moterų teisių pažeidimų faktas. Atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai nesusiję su pareiškėjos individualia situacija, ji skunde nenurodo, kodėl ši informacija būtų reikšminga tinkamai įvertinant pareiškėjos persekiojimo baimę. Be to, ji prieglobsčio prašymo negrindė skundo nurodytais argumentais ar kad jos teisės kilmės valstybėje yra pažeidžiamos. Taip pat jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga Migracijos departamentui nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo. Be to, nei Migracijos departamentas, nei pirmos instancijos teismas nepasisakė, jog pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su jos finansine ar ekonomine padėtimi, todėl šie skundo argumentai taip pat yra klaidinantys ir nepagrįsti.

11.4. Pareiškėjos nurodoma teismų praktika nėra pagrindo remtis, kadangi pareiškėjos nurodytų bylų aplinkybės nėra aktualios nagrinėjamai situacijai.

11.5. Informacinio pobūdžio pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje rengimas arba nerengimas priklauso nuo specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinio poreikio (atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo prašymo motyvus ir kitą informaciją). Tai reiškia, kad minėtos pažymos rengimas nėra privalomas ir priklauso Migracijos departamento diskrecijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21S31415 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 6K-1214 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

14. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, daugiau argumentų nepateikia. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Byloje nustatyta, kad užsienietė, kuri, kaip nustatė atsakovas ir dėl to byloje nėra ginčo, yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), baimę būti persekiojamai kilmės valstybėje grindžia kilmės valstybės politikų, kurie nužudė pareiškėjos motiną, persekiojimu.

19. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Savo ruožtu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Pareiškėja apklausos metu negalėjo konkrečiai nurodyti, kas ir kodėl jai grasina. Pareiškėja nurodė, kad matė, kaip buvo nužudyta jos motina, tačiau nepaaiškino, kokio politiko nurodymu tai įvyko, nekonkretizavo, kaip ir kada jai buvo grasinama – nors teigė, kad jai ir jos sesei buvo grasinama mirtimi, tačiau paklausta, kokių konkrečiai grasinimų susilaukė, pareiškėja negalėjo atsakyti, motyvuodama, kad negali paaiškinti šios situacijos (duomenys neskelbtini). Tačiau šis argumentas vertintinas kritiškai, kadangi: 1) pareiškėja apklausos pradžioje nurodė, kad supranta vertėją; 2) kaip nustatė Migracijos departamentas, pareiškėjos kilmės šalies oficiali kalba – (duomenys neskelbtini); 3) pareiškėjai buvo nurodyti keli grasinimų variantai (pvz., ar grasintojai buvo atvykę pas pareiškėją, ar pareiškėja sulaukė grasintojų laiškų, ar kažkokiu būdu buvo susisiekę), tačiau pareiškėja atsakė neigiamai, jokių patikslinančių teiginių nepateikė. Iš pareiškėjos pasakojimo matyti, kad pareiškėja net nebandė tikslinti savo pasakojimo aplinkybių, tik dėstė itin bendro pobūdžio teiginius, jų nekonkretizuodama ir plačiau dėl jų nepasisakydama. Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos pasakojimo dėl to, kad po motinos užpuolimo (2020 m. (duomenys neskelbtini)) ji slapstėsi 3 mėnesius, nors iš kilmės šalies išvyko 2021 m. sausio 21 d. Taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja apklausos metu pati nurodė, kad (duomenys neskelbtini) studijavo, o ne išvyko, siekdama pasislėpti nuo tariamo persekiojimo. Be to, pareiškėja nurodė skirtingus atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus – iš pradžių teigė, kad bijo persekiojimo, vėliau nurodė, kad nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką po mokslų (duomenys neskelbtini) baigimo, kadangi nenori grįžti namo. Vertinimams yra svarbu ir tai, kad pareiškėja iš kilmės valstybės, kaip galima suprasti iš jos pasakojimo, išvyko teisėtai, buvo pas mamos draugę, „<...> kol ji ten sutvarkė visus dokumentus <...>“.

22. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paklausta, ar kreipėsi į policiją, pareiškėja tik atsakė, kad „Pas mus ten (duomenys neskelbtini) nėra jokios teisės“. Tačiau pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėja nepateikė.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog Migracijos departamento surinkti aktualūs duomenys bei užsienietės nurodytos aplinkybės, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai gresia realus persekiojimo pavojus, taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti visiškai pagrįstos baimės sąlygos egzistavimo.

24. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

25. Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius