c2392526-86ba-4e3a-b92d-a34bce6e8bcf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1318-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16103-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

O. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. O. ieÅ¡kinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį savivaldybės bÅ«sto fondo sÄ lygomis, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, - A. O., S. O.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T. O. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti jÄ H. O. Å¡eimos nariu; įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ sudaryti su ieÅ¡kove buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį savivaldybės bÅ«sto fondo sÄ lygomis, priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė sudarė santuokÄ su H.

O.. 2001 m. gegužės 29 d. H. O. su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Vilko pėda“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kuriÄ H. O. ir jo Å¡eimos nariams, t. y. ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės ir H. O. vaikams – S. O., A. O. ir I. O. buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti 40,69 m2 bendro (naudingojo) ploto gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)ieÅ¡kovės ir H. O. santuoka buvo nutraukta, tačiau po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė, H.

O. bei jų vaikai liko gyventi ginčo bute, bendrai mokėjo nuomos bei komunalinius mokesčius, prižiūrėjo ir naudojosi butu. H. O. (duomenys neskelbtini). mirė. Po jo mirties ieškovė toliau naudojosi ginčo butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Per 2 mėnesius nuo H. O. mirties Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo informuota apie pagrindinio ginčo buto nuomininko mirtį, tačiau sutartis su ieškove nebuvo sudaryta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 buvo nutraukta tarp H.

O. ir UAB „Vilko pėda“ sudaryta ginčo patalpos nuomos sutartis ir ieÅ¡kovė su trečiaisiais asmenimis buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ ginčo patalpos. Teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Taip pat ieÅ¡kovė pažymėjo, kad jos ir H. O. santykiai atitinka sugyventinių statusÄ , kadangi jie kartu gyveno po santuokos nutraukimo, kartu augino vaikus, juos toliau siejo artimi santykiai bei emocinis prisiriÅ¡imas, todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė siekia, kad teismas pripažintų jÄ H.

O. Å¡eimos nariu.

2. Atsakovė savivaldybės įmonė (toliau – SÄ®) „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 2.1. Atsiliepime nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, kadangi neturi kompetencijos sudaryti su ieÅ¡kove ginčo buto nuomos sutartį nesant Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo. 2.2. Pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės ir H. O. po santuokos nutraukimo bendro Å«kio vedimo faktÄ . 2.3.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų skolÄ ir iÅ¡keldino juos iÅ¡ ginčo buto, kas patvirtina, kad mokesčiai už ginčo butÄ nebuvo mokami arba buvo mokami netinkamai. Å iuo metu yra vykdoma ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto procedÅ«ra. 2.4. Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė ir H. O. buvo sugyventiniai, kadangi abu savo valiÄ nutraukti tarpusavio santykius iÅ¡reiÅ¡kė nutraukdami santuokÄ .

Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų apie pagrindinio bÅ«sto nuomininko sutikimÄ , kad ieÅ¡kovė taptų pagrindine bÅ«sto nuomininke.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ Å¡iais argumentais: 3.1. Vilniaus miesto savivaldybė niekada nebuvo sudariusi su ieÅ¡kove jokios ginčo buto nuomos sutarties. Nurodė, kad ieÅ¡kovė po pagrindinio nuomininko mirties dėl nuomos sutarties perraÅ¡ymo į Vilniaus miesto savivaldybę per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ 2 mėnesių terminÄ nesikreipė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-644-728/2017 netenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl ginčo buto privatizavimo. Teismas motyvuose nurodė, jog ieÅ¡kovė nesirÅ«pino ir nesidomėjo bÅ«sto privatizavimo eiga. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-711-614/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas rėmėsi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, kuriame konstatuota, jog ieÅ¡kovė T. O. nesiekė sudaryti ginčo buto nuomos sutarties, nes (duomenys neskelbtini) mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ieÅ¡kovė dėl nuomos sutarties perraÅ¡ymo į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė, nors ji ne kartÄ buvo įspėta dėl nuomos sutarties perraÅ¡ymo; taip pat 2017 m. gegužės 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-644-728/2017, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti ginčo butÄ , konstatavęs, kad ieÅ¡kovė neatitinka Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų butų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis kriterijų, nes ji neatliko per įstatyme nustatytÄ terminÄ visų veiksmų, bÅ«tinų Å¡iai teisei įgyti, t. y. tarp jos ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, nesusiklostė teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo, o vien 1992 m. ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo ir susitarimo privatizuoti butÄ po patalpų perdavimo savivaldybei nepakanka tam, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų pripažinta teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

6. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jÄ buvusio sutuoktinio H. O., mirusio (duomenys neskelbtini)., Å¡eimos nariu neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kurioje nurodoma, jog savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ , įgyvendindamos turto savininko funkcijas, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas, todėl ieÅ¡kinys SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atžvilgiu buvo atmestas kaip pareikÅ¡tas ne tam atsakovui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 8. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti: pripažinti T. O. H. O. Å¡eimos nariu ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ sudaryti su ja buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį savivaldybės bÅ«sto fondo sÄ lygomis. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo nemotyvavo, nepateikė nei vieno argumento, kuriuo pagrindu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , neanalizavo raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiami ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai, visiÅ¡kai neįsigilino į Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir pateiktus argumentus. Tteismas iÅ¡ esmės nenustatė ir fakto, ar ieÅ¡kovė, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, apskritai yra pripažintina pagrindinio nuomininko Å¡eimos nariu, dėl Å¡io reikalavimo visiÅ¡kai nepasisakė. 8.2.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi nusprendė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, vykdymÄ , ne tik nustatęs, jog yra reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, tačiau laikydamas, jog yra tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas. 8.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė byloje pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į ieÅ¡kovės teiktus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ , netinkamai pritaikė civilinės teisės normas, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei neatsižvelgė į suformuluotÄ teismų praktikÄ . 8.4.

Aplinkybė, kad asmenys nutraukė santuokÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip faktas, jog Å¡alys nusprendė nebevesti bendro Å«kio, jeigu asmenis, ir atlikus minėtÄ veiksmÄ , toliau sieja emocinis prisiriÅ¡imas, asmenys toliau kartu tvarko finansus, namų Å«kį, pasidalina darbus bei augina vaikus. Taip pat pabrėžė, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojus, praÅ¡ydama sudaryti su ja, kaip mirusio pagrindinio buto nuomininko Å¡eimos nariu, buto nuomos sutartį, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė, atsakydama į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, reikalavo sudaryti naujÄ buto nuomos sutartį socialinio bÅ«sto sÄ lygomis, nors buto nuomos sutartis su H.

O. buvo sudaryta savivaldybės butų fondo sÄ lygomis.

9. Atsakovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ . 9.1. Atsiliepime nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl jos pripažinimo H. O. Å¡eimos nariu bei įpareigojimo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį savivaldybės bÅ«sto fondo sÄ lygomis negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas atsakovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atžvilgiu, kadangi SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pagal savo kompetencijÄ negali pripažinti ieÅ¡kovės pagrindine buto nuomininke bei su ieÅ¡kove sudaryti ginčo bÅ«sto nuomos sutarties nesant savivaldybės institucijos sprendimo, todėl ieÅ¡kinys atsakovei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atmestinas kaip pareikÅ¡tas ne tam atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnis).

10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, kuriame teismas nustatė, kad T. O. nesikreipdama dėl sutarties perraÅ¡ymo, piktnaudžiavo savo teisėmis ir nesidomėjo pareigomis, ir sprendė sutartį nutraukti, atsakovus (nagrinėjamu atveju – ieÅ¡kovę ir trečiuosius asmenis) iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo patalpos nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos, yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galiÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas ir turi Å¡alims įstatymo galiÄ . 10.2. Teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios ir apeliantės argumentas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jokios teisinės bei faktinės reikÅ¡mės neturi. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės, o tik vykdymo užtikrinimo priemonė. 10.3. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie pagrindinio buto nuomininko sutikimÄ , kad ieÅ¡kovė taptų pagrindine buto nuomininke.

PrieÅ¡ingai, duomenys apie santuokos nutraukimÄ liudija apie abiejų Å¡alių valiÄ nutraukti Å¡eimyninius santykius.

2. Trečiasis asmuo A. O. atsiliepimu sutiko su apeliaciniu skundu ir nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimas priimtas be motyvų, nurodant tik kitų teismų nustatytas aplinkybes, kurios, nors ir turi įtakos sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, tačiau nėra pagrindas ieÅ¡kinio reikalavimams atmesti. Sprendimas priimtas neįsigilinus į bylÄ , pateikiant pavirÅ¡utiniÅ¡kus argumentus ir dėl to priimtas neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog teismo sprendimas yra be motyvų ir nėra pagrįstas, kas laikytina absoliučiu jo negaliojimo pagrindu Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame teismas nurodė tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, kuriais remdamasis jas nustatė, tiek aptarė anksčiau teismų nagrinėtas bylas, kuriose dalyvavo ieÅ¡kovė ir kuriose nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinėjamai bylai aplinkybės bei prejudiciniai faktai, tuo tarpu teisę ir netgi pareigÄ remtis kitose bylose nustatytais prejudicinę reikÅ¡mę turinčiais faktais įtvirtina CPK 182 straipsnio 2 dalyje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2014), tiek ir nurodė aktualias ginčo iÅ¡sprendimui teisės normas, reglamentuojančias nuomininko Å¡eimos narių teisę į nuomojamas patalpas nuomininkui mirus bei tokios teisės pripažinimo bei įgyvendinimo sÄ lygas, ir tinkamai sprendė dėl tų sÄ lygų buvimo/nebuvimo nagrinėjamoje byloje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakė ne į visus ieÅ¡kovės argumentus nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir turi bÅ«ti naikintinas.

5. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pripažinti jÄ H. O. Å¡eimos nariu ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ sudaryti su ieÅ¡kove buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį savivaldybės bÅ«sto fondo sÄ lygomis.

6. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-767/2014).

7. Kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų ieÅ¡kovės nurodo tÄ aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas byloje laikinÄ sias apsaugos priemones, konstatavo tikėtinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , todėl turėjo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pradinėje proceso stadijoje taikius laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 dėl ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto, vykdymÄ iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nusprendus dėl sÄ lygų jų taikymui buvimo, įskaitant ir tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas neabejotinai turėjo tenkinti ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kinio patenkinimui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatytos skirtingos sÄ lygos.

Spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas tik preliminariai vertina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , ir tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, kompleksiÅ¡kai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ dėl realaus ieÅ¡kinio pagrįstumo ar nepagrįstumo.

8. Ä®vertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei formuojamÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų netinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek spręsdamas dėl ieÅ¡kovės pripažinimo jos mirusio buvusio sutuoktinio Å¡eimos nare, tiek dėl teisės pakeisti nuomos sutartį ir tęsti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos santykius tokiomis sÄ lygomis, kokiomis ji buvo sudaryta su buvusiu ieÅ¡kovės sutuoktiniu, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡io kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ .

10. Nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Ginčai, kylantys dėl Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka. CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko Å¡eimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį.

Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018). Å ie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalykÄ bylose dėl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės bei bendro Å«kio tvarkymo, įrodinėjimo naÅ¡ta tenka Å¡ia aplinkybe besiremiančiam suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrÄ Å«kį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67611/2018; 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

11. Nagrinėjamu atveju, nors teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skyrė nepakankamÄ dėmesį tyrimui, ar ieÅ¡kovė apskritai laikytina buvusio sutuoktinio – ginčo patalpų nuomininko H. O. Å¡eimos nare, o vien santuokos tarp jų nutraukimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė negalėtų bÅ«ti laikoma H. O. Å¡eimos nare (sugyventine), jeigu byloje bÅ«tų įrodytas ir tolesnis jų bendras gyvenimas, bendro Å«kio vedimas ir Å¡eimos reikalų tvarkymas po santuokos nutraukimo ir pan., tačiau pažymėtina, kad pagal CK 6.602 straipsnio 1-2 dalis, buvimas mirusio nuomininko Å¡eimos nariu (net jeigu ir bÅ«tų byloje įrodytas Å¡is faktas) ir tolesnis faktinis gyvenimas gyvenamojoje patalpoje nėra vienintelė privaloma sÄ lyga gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimui ir nuomos teisinių santykių su savivaldybe pratęsimui tomis pačiomis sÄ lygomis.

12. CK 6.602 straipsnio 2 dalis numato, kad nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Å iuo atveju nei nagrinėjamoje byloje, nei anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties su H. O. nutraukimo ir ieÅ¡kovės bei jos vaikų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nei Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-644-728/2017 dėl ieÅ¡kovės teisės privatizuoti ginčo butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, nėra pateikta duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieÅ¡kovė per įstatymo nustatytÄ terminÄ (ar bent per protingÄ terminÄ po nuomininko mirties) bÅ«tų kreipusis į nuomotojÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo savivaldybės bÅ«sto fondo sÄ lygomis.

Byloje yra pateikti tik 2010 m. kovo 2 d. ir 2010 m. birželio 30 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymai „perraÅ¡yti“ nuomos sutartį ieÅ¡kovės vardu, o vėliau – tik 2019 m. balandžio 1 d., t. y. jau pasibaigus ankstesniems teismo procesams ir prieÅ¡ pat nagrinėjamÄ bylÄ pateiktas, ieÅ¡kovės atstovės advokatės D. V. Vilniaus miesto savivaldybei praÅ¡ymas dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko pakeitimo. Pastebėtina, kad tiek atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek atsakovė – SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, atsakydami į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, siÅ«lė jai pateikti tokių praÅ¡ymų iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus dokumentus (pažymas apie sumokėtus mokesčius, gautas pajamas ir pan.), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų tiek per atsakovių nurodytÄ terminÄ , tiek vėliau tokius dokumentus teikusi, aktyviai bendradarbiavusi, sÄ Å¾iningai ir laiku ėmusis aktyvių veiksmų savo teisių realizavimui.

13. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, kuris įsiteisėjo ir dėl kurio peržiūrėjimo ieškovė (skirtingai nei kiti toje byloje dalyvavę atsakovei) net nebuvo teikusi pareiškimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-644-728/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje konstatuota, kad T. O. po pagrindinio buto nuomininko mirties ((duomenys neskelbtini).) dėl nuomos sutarties perrašymo į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pastarojoje byloje ieÅ¡kovė netgi buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ pripažinti, kad tarp jos ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, tačiau, kaip minėta, tiek Å¡is, tiek kiti ieÅ¡kovės reikalavimai buvo teismų atmesti. IÅ¡ į bylÄ pateiktų 2010 m. sausio 18 d., 2010 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praneÅ¡imų dėl socialinio bÅ«sto pagrindinio nuomininko skyrimo bei 2013 m. sausio 14 d. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ praneÅ¡imo matyti, kad apeliantė buvo kviesta į Vilnius miesto savivaldybę dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo ir naujos sutarties sudarymo, tačiau, anot atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieÅ¡kovė nei į kvietimus atvykti dėl nuomos sutarties perraÅ¡ymo, nei į įspėjimus nereagavo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai nurodo, kad įsiteisėję minėti teismo sprendimai įgijo res judicata galiÄ ir turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, jog Å¡iuo metu jau yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto vykdymo procedÅ«ra.

14. Ta aplinkybė, kad savivaldybė faktiÅ¡kai ilgus metus leido ieÅ¡kovei naudotis gyvenamÄ ja patalpa ir joje gyventi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisės sudaryti Å¡ios patalpos nuomos sutartį (pakeisti su ankstesniu nuomininku sudarytÄ sutartį) buvimo.

15. Pagaliau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu bÅ«tų pateisinamas pavėluotas (vėluojant net penkerius metus ir daugiau, kaip nagrinėjamu atveju) kreipimasis dėl nuomos teisinių santykių tinkamo įforminimo, nuomos sutarties pakeitimo ir pan., bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas kitų nuomininkų ir/ar jų Å¡eimos narių, tinkamai ir laiku vykdančių sutartines prievoles bei įstatymines sÄ lygas, atžvilgiu, taip pat eilėje socialinio bÅ«sto laukiančių asmenų teisėti lÅ«kesčiai ir t. t.

IeÅ¡kovės elgesys nagrinėjamu atveju, po buvusio sutuoktinio, kaip pagrindinio nuomininko, mirties ilgÄ laikÄ elgiantis pasyviai ir nesirÅ«pinant nuomos teisinių santykių tęsimu, taip pat ir nevykdant turtinių pareigų atsakovės – savivaldybės administracijos - atžvilgiu, kas ne kartÄ buvo konstatuota teismų jau minėtose kitose su ginčo patalpa susijusiose bylose, neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens (lot. bonus pater familias) standarto, todėl turi bÅ«ti prisiimtos neigiamos tokio elgesio faktinės ir teisinės pasekmės.

16. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam klausimo – iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

17. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi taikė byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015, vykdymÄ iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra iÅ¡spręstas, atmetant ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jÄ nuomininko Å¡eimos nariu ir įpareigoti sudaryti nuomos sutartį savivaldybės bÅ«sto fondo sÄ lygomis, nenustačius pagrindo ieÅ¡kovę pripažinti mirusio buvusio sutuoktinio H.

O. Å¡eimos nariu ir ieÅ¡kovei neįrodžius aktyvių veiksmų realizuojant savo teises, Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 1 d.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : ieÅ¡kovės T. O. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko